Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XV dalis)

Jau net įsivaizduoju jūsų palaimingas šypsenas – lankysimės Liubeke. Dauguma tikriausiai jau esate buvę šiam didingame mieste, kuris įtrauktas į lankomiausių Vokietijos vietovių sąrašą. Tiems, kas pabuvojote, bus malonu atgaivinti prisiminimus ar pažvelgti į šį miestą iš naujo, o tiems, kas dar tik ruošiasi čia atvykti, pamėtėsiu žiupsnelį žinių.

Nuo Hamburgo Liubekas tenutolęs tik apie 65 km. Praktiškai “ranką paduot”. Manydami, kad dienos šio miesto lankymui užteks, pasukame nuo kelio į Ahrensburgo miestelį. O čia, nuostabiame parke, apjuosta vandens Ahresburgo pilaitė stūkso. Maža piliakalnio pilis iš tikrųjų yra dvaras, kadaise buvęs kilmingo dvaro centras. Tačiau kaip pilis pastatas buvo vadinamas nuo XVIII a. Ahrensburgo pilaite – vienas svarbiausių renesanso architektūros darbų Šlėzvige-Holšteine. Šiuo metu čia įsikūręs krašto muziejus.

Šmaikštuolis… Vienos dienos Liubekui tikrai neužteks. Pernelyg optimistiškai galvodamas, kad “peršoksim” viską vienu ypu, supratau, kad gerokai suklydau vos tik pamatęs šio viduramžių miesto bokštus. Puiki ir gan nebrangi (vokiškais mastais) automobilių stovėjimo aikštelė prie pat senamiesčio ir koks 100 metrų iki pagrindinių senojo Liubeko miesto vartų. Tai kai jau atsidarė žandikaulis iš nuostabos – taip ir pravaikščiojau tikriausiai visą dieną (gerai, kad nelijo).

Liubekas − Hanzos sąjungos miestas (buvusi Sąjungos sostinė) Šlėzvigo-Holšteino žemėje. 1987 m. įtrauktas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą. Miestą įkurė 1143 m. grafas Adolfas von Schauenbergas. Daugiau nei porą šimtmečių priklausęs Danijai, o 1226 m. Liubekui suteiktas laisvojo miesto statusas (cha, nei danų, nei vokiečių, nei kieno nors kito – miestas pats sau). 1375 m. Imperatorius Karolis IV Liubeką pavadino vienu iš penkių „Imperijos šlovės“ miestų (“Glories of the Empire”), o šį titulą pasidalijo su Venecija, Roma, Piza ir Florencija.

Liubekas – vienas gražiausių miestų Šiaurės Vokietijoje, žavintis savo dailiu viduramžius menančiu senamiesčiu, kuriame išlikę per 1000 istorinių pastatų. Daugiausia tai – biurgerių namai, buvę pirklių sandėliai – puikiai pateisina miestui priskirtą Europos plytinės gotikos karaliaus titulą. Raudonos plytos Liubeke išpopuliarėjo po to, kai miestą 1276 m. nusiaubė gaisras. Naujai priimtas įstatymas numatė, jog mieste galima statyti tik plytinius arba akmeninius namus. Dėl įspūdingos istorijos Liubekas neretai vadinamas „Hanzos karaliene“, taip pat „Septynių bokštų miestu“.

Holsteno vartai, arba miesto vartai, žymintys senosios Hanzos miesto Liubeko centro vakarinę ribą, pastatyti 1464 m. Plytų gotikos konstrukcija yra viena iš Liubeko viduramžių miesto įtvirtinimų relikvijų ir vieni iš dvejų likusių miesto vartų.

Citadelės vartai – Liubeko centro rytinė riba. Kažkodėl Holsteno miesto vartai sulaukia daugiau dėmesio – ten pro turistus net praeiti sunku. Bet šie taip pat labai įspūdingi ir atimą žadą.

Pirmą kartą atvykusiam Liubeko senamiestis atrodo labai klaidus. Tam, kad pasivaikščiojimas “nevarytų streso” priminsiu, kad visas ovalo formos senamiestis “apjuostas” vandeniu, todėl svarbu nenuklysti gundančiais tiltais iš senamiesčio teritorijos. Eidami ratu, sugrįšite į pradinį tašką. O tą ovalą pusiau kerta pagrindinė gatvė, einanti nuo rytinių iki vakarinių senamiesčio vartų. Senamiestį įsivaizduokite kaip kavos pupelę ir nekils problemų. Tiesa, tas juosiantis miestą vanduo – tai pratekanti Travės upė ir iškastas kanalas, taip sudarydamas senamiesčio salą, o tais “vandenais” galima plaukti aplink laivais ir susipažinti su miestu “iš išorės”.

Senamiestyje – dvistiebė katedra ir dar penkios nuostabios bažnyčios. Štai iš kur tas “septynių bokštų” pavadinimas. Prisipažinsiu, kad šiame mieste esu buvęs jau ne vieną kartą, o aplankiau tik vienos bažnyčios vidų. Niekis, laiko turim, aplankysime ir likusias… Kada nors…

2019 m. Liubeką aplankė 2 milijonai turistų. Čia gausu kavinių, restoranų, barų, klubų, dirbančių visą naktį. Liubekas taip pat labai garsėja marcipanu. Šis migdolų skanėstas buvo Liubeko istorijos dalis. Daugeliui žmonių miesto centre esanti kavinė „Niederegger“ yra reikšminga turistų traukos vieta: joje siūloma daugiau nei 25 pyragų ir visų rūšių marcipanų įvairovė.

Ir mes nusprendėme išbandyti liubekiečių virtuvę, užsukdami į restoraną “Kartoffel Keller” (bulvių rūsys)… Pavalgysim ir alutį padegustuosim…

Užsisakėme bulvių pusplokštainio. Kodėl parašiau pusplokštainio (puskugelio)? Mat bulvės čia tarkuotos rupia tarka, gausiai paskanintas sūriu, lašinukų juostelėmis ir susmulkinta saldžiaja paprika. Vietoj grietinės naudoja keptą kiaušinį. Lyg ir panašu į mūsų plokštainį, bet kitaip…

Suprasdami, kad šį miestą per dieną galima tik apeiti (kur dar gausybė muziejų ir galerijų), keliam sparnus į Liubeko Travemundę.

Lübeck-Travemünde – Hanzos miesto Liubeko rajonas Šlėzvige-Holšteine, kuris yra prie Travės žiočių, Baltijos jūros Liubeko įlankoje. Tai vienas labiausiai vokiečių lankomų kurortų. Nukakti į čia pasiūlė darbo kolegos, vis klausdami, ar jau buvai Travemiundėje? Lankiausi, bet, kaip sakant, miestas nepribloškė. Bet, žinoma, jeigu kada užklysite į Liubeką, apsilankykite ir Travemiundėje. Kelias netolimas, apie 20 km nuo Liubeko. Manau, kad bus ką veikti. O čia, žiūrėk, gal ir geroji miesto dvasia pasirodys… Alubarių juk čia pilna…

Vasarą į balto smėlio paplūdimius susirenka tūkstančiai žmonių. Čia galite stebėti didžiulius keltus ir kruizinius laivus, atvykstančius ir išplaukiančius iš uosto į Skandinaviją.

Autoriaus nuotraukos.

(Bus daugiau)