Rudenį, kai žmogui reikia sotesnio, riebesnio maisto, Mažosios Lietuvos valstiečiai vos ne kasdien kepdavosi įdarytą kugelį su mėsa. Bulvių būdavo sočiai sukaupta ir žiemai, ir gyvuliams, ir sėkloms, o mėsą imdavo įvairią: kiaulieną, jautieną, avieną, ožkieną, žvėrieną, žąsiena, antiena, kalakutiena, vištiena, laukinę paukštieną, net įvairias žuvis – viską, kas pasitaikydavo
Plačiau
Burokėliai yra puikus svarbiausių vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose yra folio rūgšties, kuri yra svarbi DNR ir ląstelių sveikatai. Burokėliuose esantis vitaminas C – antioksidantas, vaidinantis svarbų vaidmenį gyjant žaizdoms ir užtikrina tinkamą imuninės sistemos funkciją. Burokėliuose esantis vitaminas B6 yra svarbus medžiagų apykaitai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Burokėliuose yra kalcio, kuris yra
Plačiau
Šiupinys (kitaip dar – čiupinys, čiulkinys, mutinys, šiupienė, šustinis) yra bene seniausias Mažosios Lietuvos senbuvių žemdirbių patiekalas, žinomas nuo priešistorinių laikų. „Šiupinys“ nuo žodžio „čiupas, šiupas“ – „truputis to, truputis ano“. Mažosios Lietuvos lietuvininkų šiupinys vokišku pavadinimu schuppnis plačiai išplito kaip lengvai gaminamas ir sotus valgis keliauninkams Rytų Prūsijoje svečių užeigų namuose. Mažosios
Plačiau
Lietuviai žino įvairių ryžių gaminimo receptų, perimtų ir išmoktų iš kitų pasaulio tautų. Vien sovietiniais laikais buvo žinoma per 10 plovų receptų, vėliau buvo išmokta gamintis ryžius indiškai, indoneziškai, japoniškai, kiniškai, tailandiškai ir pan. Laikas būtų pamėginti pasigaminti ryžius ir europietiškai, t.y. itališkai, nes jei kas jau lankėsi Italijoje ir
Plačiau
Iš žąsų istorijos Lietuvoje Paukštininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Lietuvos karaliaus nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Lietuviai iki mūsų dienų išlaikė 40-ties paukščių šventę, o žemaičiai tebežino ir tebemoka ruošti apeiginius sakralinius valgius iš kiaušinių. 1557 m., Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto
Plačiau
Nė viena pasaulio tauta nebeturi, o gal ir niekada neturėjo išskirtinių sakralinių apeiginių, tik šioms gamtos dievybių gerbimo ir garbinimo šventėms gaminamų valgių: Avižienio, Bangpūčio (tinklų metimui), Bičiulių (bitinėjimo) dienai, Bobų vasaros, Bulviakasio dienai, Derliaus šventei, Gandrinėms (Starkinėms), Rasoms (Joninėms), Keturiasdešimties paukščių dienai, Pavasario, Vasaros, Rudens ir Žiemos lygiadieniams, Paskutinio
Plačiau
Pirmiausiai – Vincento saldžiarūgštis aliejaus su medumi užpilas salotoms 400 g alyvų aliejaus suplakti su 60g 6% obuolių acto arba citrinos sulčių, 75 g skysto medaus, 9 g druskos, 9 g išspausto česnako, 3 g maltos saldžiosios raudonos paprikos, 1 g maltų aitriųjų kajeno arba čilės paprikų. Aliejiniai užpilai staigiai susisluoksniuoja
Plačiau
Rietavo bulviniai kukorai 1630 metų kunigaikščių Radvilų Kėdainių rūmų inventorinėse knygose randame, kad iš vokiečių kolonistų buvo nupirktos 4 „vokiškos bačkos kartupelių“. Štai nuo kada Lietuvoje buvo pradėtos auginti bulvės. Lietuvos gaspadinės Vėlinių valgius visada gamindavo tik iš žemėje išaugusių daržovių: burokų, morkų, pastarnokų, ropių, salierų gumbų, svogūnų, česnakų, net kepimui naudojo
Plačiau
Skelbiu rugsėjo 30 dieną PASAULINE CEPELINŲ DIENA! Kai ateina bobų vasara su savo besidraikančiais voratinkliais ir spalvingais gojais ir šilais, kvepiančiais baravykais, prasideda kiekvienam lietuviui švenčiausia apeiga – bulviakasis. Kiekviena bulvė, builė, dūlė, kartupelis, pumputė, ropukas, roputė turi būti surinkta, paglamonėta rankomis, sukrauta į krepšius, supilta į maišus, sutempta ant kuprų
Plačiau
Kamuoja peršalimas? Vargina gripas? Siūlome naudingų natūralių patarimų šioms bėdoms išvengti! * * * Kas rytą tik atsikėlę išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą ryžių acto (atkreipkite dėmesį: ryžių actas tik – 2%). Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti
Plačiau