Retas kuris iš mūsų naktį nebijo, dar rečiau – jaučia malonumą vaikščiodamas kapinėse. Lyg ir žinome, kad čia ilsisi amžiams užmigę žmonės, lyg ir žinome, kad jie niekuo negali mums pakenkti, lyg ir suprantame, kad nieko bloga nenutiks, bet... Kažkaip nejauku, baugu... Suklūstame vėjui sujudinus medžio šaką, nuo šalčio pokštelėjus
Plačiau
Lankantis Normandijoje, neužsukti į Etretą būtų didžiausia klaida. Tai – viena iš vaizdingiausių Prancūzijos pakrančių, traukianti turistus kaip magnetas, dar kitaip vadinama Etretat skardžiu. Jos ilgis apie 120 km, uolų aukštis čia siekia iki 100 m. Vienas iš gražiausių šioje pakrantėje esančių gamtos paminklų – uola „Drambliukas“. Ji turi savo
Plačiau
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos darbuotojai dalyvauja projekte Erasmus+ KA1 (mobilumas mokymosi tikslais) ir norėdami daugiau sužinoti apie švietimo sistemą Islandijoje lankėsi Tarptautinėje Islandijos mokykloje (International School of Iceland). Tai privati, pelno nesiekianti mokykla. Odeta Grušelionienė ir Laima Vaičiūnienė vizito metu susipažino su šios mokyklos patirtimi naudojant skirtingus pedagoginius ir naujausius mokymo/si metodus, dalyvavo
Plačiau
Rudens žvarba ir lapkričio lietus, šaltai barbenantis į langą, skatina ieškoti šilumos. Jaukus židinys namuose leidžia nurimti, grįžti atsiminimais į vasarą – į dienas, kai buvo daug šviesos ir šilumos, į dienas, skriejusias Olandijoje (mus pakvietė socialinio darbo ekspertė Liez van Wezel, kuri jau 16 metų reguliariai lankosi įvairiose socialinių
Plačiau
Aukštaitija – nepaprastai gražus kraštas: gausybė ežerų, miškų, kalnelių ir kelio vingių. Dar gražesnis jis rudenį, kai gamtoje įsiplieskia visa puokštė įvairiausių spalvų. Kalvarijos Trečiojo amžiaus universiteto studentai mėgsta keliauti, susipažinti su įvairių šalių bei Lietuvos istorija, kultūra, pasigrožėti kraštovaizdžiu. Spalio 15-16 dienomis jie išsiruošė į pažintinę kelionėpo Aukštaitiją. Pirmasis lankomas objektas
Plačiau
Geriau pamatyti savo akimis, nei tikėti kitų pasakojimais, ypač turinčiais politinį atspalvį, – teigia nerašyta liaudies išmintis, kuri pasitvirtino visu šimtu procentų vos dvi dienas praleidus kaimyninėje Baltarusijoje. Pasitvirtino taip pat ir sena kaip pasaulis tiesa, jog nieko nėra tik juodo ar tik balto, o piešiamas pragaras – visai ne
Plačiau
„Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“, – taip yra teigęs Šventasis Augustinas. Kalvarijos trečiojo amžiaus universiteto studentai ypač mėgsta keliauti. Gegužės 20-22 dienomis jie išsiruošė aplankyti Lenkijos. Pirmas objektas – didžiausias ir garsiausias Lenkijos piligrimystės centras Čenstakava, garsėjantis Švč. Mergelės Marijos šventove, kurioje saugomas „Juodosios
Plačiau
Šių metų turizmo tendencijų apžvalgininkai visoje Europoje garsiai kalba apie tai, kad keliautojų įpročiai keičiasi – jiems neužtenka komfortiško viešbučio su „viskas įskaičiuota“ paslaugomis. Kelionių ekspertai įvardija, kad anksčiau vertintus išvykų privalumus – patrauklią kainą, draugiškas orų prognozes bei norą „kolekcionuoti“ aplankytus objektus – keičia poreikis leistis į autentiškų patirčių
Plačiau
Keisti tie gamtos kaprizai Lietuvoje kovo mėnesį, ir ypač šįmet – tai saulė, tai sniegas. Per Verbas žiema sugrįžo. O mums, Marijampolės Trečiojo amžiaus [ir ne tik] keliauninkams, visai neseniai dar buvo vasara, 30 laipsnių šilumos (jiems, vietiniams, tai tik šiluma) po Dubajaus saule. Tai buvo ypatinga kelionė. Kelionė, apie
Plačiau
Didžiąją dalį laiko praleidau Argentinoje ir ši šalis paliko labai gerą bendrą įspūdį. Ekonominio išsivystymo lygis panašus į Lietuvos. Žmonės labai laisvos natūros ir draugiški. Paslaugų teikėjai visur laikėsi žodžio ir buvo punktualūs. Niekas nebandė apgauti. Kainos ir vertės santykis visur labai neblogas. Taksi, įvertinant milžiniškus atstumus, sakyčiau, pigūs, o
Plačiau
Lapkričio 24-26 dienomis Kalvarijos Trečiojo amžiaus universiteto studentai vyko į specializuotą kelionę „Tautinės liaudies kultūros tradicijų raida nuo Gediminaičių iki Vazų”, maršrutu Talinas – Stokholmas – Ryga. Kelionė skirta pažinti Baltijos šalių etnografinio paveldo skirtumus ir panašumus lankant Estijos, Švedijos ir Latvijos sostines kartu su Humanitarinių mokslų daktaru Vytautu Tumėnu –
Plačiau
Iki kito pasaulio krašto – 36 val. „Kodėl kelionė į Argentiną? Ką ten veiksi? Wtf?“ – klausimai, kuriuos girdėjau kone kiekvieną dieną. Atsakymas paprastas: atsitiko taip, kad už mano akių užkliuvo į VU paštą gautas laiškas su kvietimu teikti paraiškas atlikti praktikai lituanistinėse bendruomenėse. Pagalvojau, kodėl gi ne? Gal tai mano
Plačiau
„O mes į šiaurę dumsim, o mes į šiaurę dumsim…“ Ar pamenat šią frazę iš vaikystėje pamėgto animacinio filmuko? Mes taip ir padarėm – vieną rytą išdūmėme dviese motociklu į Norvegijos šiaurę – į Nordkapą ir Lofoteno salas. Idėja savo akimis pamatyti šį gamtos sukurtą stebuklą, dar kartą išbandyti save
Plačiau
9–10 dienos (liepos 4-oji–5-oji): ...kai tikslas yra KELIAS, arba širdies išsiplėtimo malonė Ištrauka iš Stefanijos dienoraščio: „Pabudau 5.15 val. ir vos neapsižliumbiau – KELIAS juk šiandien baigsis. Nebus geltonų rodyklių, aštuonias dienas man rodžiusių kryptį. Kur aš be jų nueisiu? Kaip rasiu teisingą, tą vienintelį, kelią? Prikėliau Laimą. Dušas. Kavos puodelis
Plačiau
8 diena (liepos 3 -oji): „Vėžlys geriau kelią pažįsta nei kiškis“ Ankstyvą rytmetį paliekame jaukų Valgos albergą ir vėl – į kelią, ten, kur veda geltonos rodyklės. Beeinant pro eilinį mažą miestelį, mus sustabdo ispanų krašto apsaugos pareigūnai, iš kuprinių ant pečių bei prie kuprinių prikabintų šv. Jokūbo kriauklių (ačiū Antonio!)
Plačiau
7 diena (liepos 2-oji): ...kuprinė visai baigia prie žemės prilenkt – kaip dažną iš mūsų prilenkia gyvenimas „Sterilųjį“ albergą paliekame vos prašvitus. Geltonų rodyklių kelyje iškart palengvėja, apima pažįstamas jaukumo jausmas: jau kelias – mūsų namai... Žingsnis po žingsnio, ir už nugaros lieka Pontevedra, geltonos rodyklės puikuojasi ant miestelių, kaimų akmeninių
Plačiau
6 diena (liepos 1-oji): kelias – kaip gyvenimo metafora Rytas. Pirmasis kavos puodelis, kuprinės ant pečių ir – į kelią. Vos tik žengusios pirmuosius žingsnius, susiduriame su keliaujančių portugalų grupele. Jie keliauja nuo Valencos (Portugalijos), perpus trumpesnį kelią nei mes. Ištrauka iš Stefanijos dienoraščio: „Susipažįstame: vienas iš jų – bankininkas, į Santjago de
Plačiau
5 diena (birželio 30-oji): o kas sakė, kad bus lengva? Pažinties su Ispanija pradžia, palikus Tui albergą ir iš pat ryto einant keliu, vingiuojančiu jaukiomis viduramžių gatvelėmis, atrodo žavi, kol „neįsimušame“ į pramoninius rajonus. Nesmagu, sunku, slogu, bet su geltonomis rodyklėmis nepasiginčysi: eiti reikia ten, kur jos liepia. Įkaitusio asfalto, betono,
Plačiau
4 diena (birželio 29-oji): maldų sekmadienis Mes vėl kelyje. Pagal dešimčiai dienų numatytą maršrutą mums šiandien reikia nueiti tik 20 kilometrų. Kodėl tiek mažai? Atidžiau pastudijavus žemėlapį, tampa viskas aišku: mūsų laukia lipimas į patį aukščiausią kalną visame kelyje. Na, kaip nors – trauktis nėra kur, tik eiti į priekį, juolab
Plačiau
3 diena (birželio 28-oji): „išvydus“ nematomą ranką, arba sapno déjà vu Kelionė tęsiasi. Iš Antonio, švento žmogaus, namų išeiname apie 7 valandą ryto, be perstojo pliaupiant lietui, kuris vis stiprėja. Lyg šiltas dušas permerkia visus drabužius iki paskutinio siūlelio, tačiau ir atgaivina, suteikia jėgų. Žingsniai, iš pradžių buvę, rodos, nepakeliami, pamažu
Plačiau