– Godotinas broli Jonai! Teko girdėti, kad šie metai Lietuvoje paskelbti kaip žydų istorijos ir kultūros metai. Pakalbėkime apie tai. – I vė tu, Vincai, apie žydus, ar nepabodo, juk jau mano ,,Aušroje“, ma pavelinus (leidus) 1885 m. Nr. 6 publikavau tavo pirmą rašinį, eiliuotą vertimą ,,Kodėl žydai nevalgo kiaulienos.“ Juk
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Ko tokis susimąstęs sėdi, nematau nei žmonių, nei fontanų aikštėje. Sakau, kiba kokia pavietrė (maras, epidemija) Lietuvėlėn užklydo? – Taigi, kadgi pavietrė užėjo. Agi neveizėji, miestas tuščias kaip po Didžiojo karo, tuščia, nyku, tik balandžiai lesinėja ir antys Šeimenoje krykštauja. Jeigu koks špokas (varnėnas) mą ant galvos
Plačiau
Kai nebuvo karantino, ši bronzinė skulptūra Vilniuje retai būdavo vieniša. Prie jos būriuodavosi turistai – fotografuodavo iš įvairių kampų, pozuodavo drauge. Dabar prie vienišos skulptūros Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje stabteli toks pat vienišas praeivis arba dviratininkas. Išsitraukia telefoną ir fotografuoja – tikriausiai ne dėl to, kad įdomi skulptūra, o
Plačiau
Činkve Terę (Cinque Terre) Italijoje, arba kitaip „Penkias žemes“, sudaro penki žavūs miesteliai: Monterosso al Mare, Varnazza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore. Jie įsikūrę ant vaizdingų Ligūrijos jūros pakrantės skardžių įrengtose terasose. Činkve Terės miesteliai sausumos keliais nėra pasiekiami. Juos aplankyti galima tik vandens keliu arba pėsčiomis. Tiesa, per šiuos miestelius nutiestas geležinkelis iš La Specijos.
Plačiau
Peterhofas – imperatoriškų pastatų ansamblis, apsuptas įspūdingų parkų, sodų ir fontanų kompozicijų. Tai viena iš pačių gražiausių vietovių visame Sankt Peterburge ir jo apylinkėse, iš kur nesinori išvykti. Fontanų sostine, arba rusų Versaliu, vadinama įspūdinga vieta Peterhofe knibždėte knibžda turistų. Ir tai nėra atsitiktinumas. Elegantiškų Peterhofo sodų, fontanų ir rūmų atsiradimas buvo smarkiai įtakotas
Plačiau
Sąjūdžio tikslas – Lietuvos nepriklausomybė Jau užaugo karta gimusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš istorijos vadovėlių ir socialinių tinklų puslapių iškyla didvyriškos ir vieningos tautos paveikslas, atvedęs į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias. Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo slopinama okupacinės valdžios struktūrų, bet dar gyveno karta, kuri gimė ir augo tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tereikėjo tik kibirkšties,
Plačiau
Kelionės – nuostabus atostogų, laisvalaikio praleidimo būdas. Jos – ne tik pažintis su lankomos šalies istorija ir kultūra, bet ir naujų potyrių, savęs atradimo galimybė. Kelionės puikios dar vienu aspektu: be galo malonus jų laukimas, planavimas, svajojimas apie būsimą išvyką, o sugrįžus į namus, bevartant nuotraukų albumą – atgaiva prisiminimais. Šie išgyvenami jausmai, pažadina norą
Plačiau
Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėta Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno,
Plačiau
Kai sutemos uždengia Vilkaviškio miesto gatves, prasideda stebuklingi įvykiai. Restauruotoje miesto aikštėje susitinka du tautos galiūnai: dr. V. Kudirka ir dr. Jonas Basanavičius. Jie dabar įsikūrę greta, tik Jonas Jablonskis atsisėdo prie savo vardo gimnazijos Marijampolėje. Kaip įprasta senoliams, abu tautos išminčiai prisimena senus laikus, lygina juos su naujaisiais. Lygina
Plačiau
Puodelis vandens poetui Vieną vaikystės vasarą ir man teko susitikti su vaikų poetu Kostu Kubilinsku. Žaliavo pievos, plaukė rugiai. Karštos saulės išvargintas sėdėdamas po obelimi išvydau per pievas pagrioviu traukiančią keistą eiseną. Priekyje žengė juodu kostiumu vilkintis vyras, kurio didelę galvą dengė tamsūs garbanoti plaukai. Paskui sekė gal trejetas žinomiausių kaimo
Plačiau
Nuostabus tas Vilkaviškio kraštas! Sakoma, kad Lietuva turi dvi lakštingalas – menininkes: tai poetė Salomėja Nėris ir dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Klasikines ir lietuvių liaudies dainas išpopuliarino Kipras Petrauskas ir Virgilijus Noreika. Šiuos dainininkus žinome, jų balsais žavimės. Tačiau iš laiko užmaršties išplaukia ir kiti vardai. Galime didžiuotis sakydami, kad antrasis
Plačiau
– Godotinas broli Vincai! Prisiminkime jaunas dieneles. Pažvelk, kiek jaunimo aikštėje prie mano paminklo džiaugiasi Kalėdine eglute, koks gražus Vilkaviškio jaunimas. – Joneli! O ar tu žinai, kad vasario mėnesį Lietuvoje švenčiamos dvi šventės: naujai atrasta įsimylėjėlių globėjo šv. Valentino diena ir Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena? O
Plačiau
– Mielas prieteliau, Jonai! Sveikinu! Bartninkų seniūnija pagarsino Tave ir Tavo Bartninkų miestelį, išleidusi gražią knygelę. Gražus tas kraštas, senove dvelkia. Amerikoje gyvenęs Juozas Rudzevičius ir Tave išgyrė, parašęs knygelę ,,Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius.“ – Jo, įdomu, Vinculi, ką jis ten apie senovę rašė. – Va, paklausyk... Bartninkų valsčius buvo
Plačiau
– Godotinas broli Vincai! Pakaks tau rymoti ir į Vilkaviškio savivaldybės pastatą žvairuoti. Geriau pakalbėkime apie kitus metus, 2020-uosius. Ar žinai, kad mūsų miestas minės 400 metų jubiliejų? – Žinoti tai žinau. Bet, Jonai, čia tu esi gudriausias. Paporink ką nors apie Vilkaviškio miesto pradžią. – Vinculi, čia reikia į Sūduvos –
Plačiau
Antrojo pasaulinio karo bangai persimetus į Vokietijos teritoriją, pirmieji naujųjų ,,išvaduotojų“, Raudonosios Armijos, žiaurumus patyrė Prūsijos (dabar Kaliningrado sritis) gyventojai. Klestintis Karaliaučius (Kaliningradas) 1945 m. sausio gale pavirto griuvėsių, lavonų ir bado šmėklų apgulta dykyne. Po šiuos griuvėsius slankiojo išbadėjusios žmogystos, moterys, seniai, vaikai. Šalčio ir bado šmėkla lydėjo kiekvieną
Plačiau
Bartninkų miestelio bendruomenės namuose gruodžio 8 d. pristatytas leidinys ,,Bartninkų seniūnija“, atspindintis turiningą krašto istoriją ir aktyvių šešių kaimo bendruomenių – Bartninkų, Geisteriškių, Piliakalnių, Lakštučių, Vartų – veiklą. Miestelio kultūrinės veiklos vadybininkės Loretos Kelnerienės parengtame pasakojime vakaronės dalyviai išvydo kaimo bendruomenių atliktų darbų vaizdus, iškiliausių kraštiečių portretus. Šiltais žodžiais leidinyje pristatyti
Plačiau
„Aš pas jį ieškosiu teisybės“ (Iš V. Sruogienės prisiminimų) Deja, ramiu uostu Palemono namelyje su mylimu vyru ir sūnumi Sauliuku-Balandėliu tapusį gyvenimą sujaukė 1940-ieji ir iš Rytų atėjusios sovietinės permainos. Priversta parašyti panegiriką „Tautų vadui Stalinui“, išrinkta deputate į Aukščiausiąją Tarybą Maskvoje, apipilta pinigais ir tariama šlove Salomėja vėl netenka
Plačiau
(Tęsinys) „Visa moteriškė sutelpa viename žodyje – meilė!“ (Iš S. Nėries dienoraščio) Ryškiausią įspaudą jautrios, katalikiškai auklėtos merginos širdyje paliko meilės kančios. Nuolatinis troškimas mylėti atnešė daug kančių ir paskatino žengti kai kuriuos neapgalvotus žingsnius. Pasak J. Griniaus, „kas mylėjo Salomėją, to ji nemylėjo, o ką ji mylėjo, tas jos nemylėjo“. Vilkaviškio
Plačiau
Artėjant Salomėjos Nėries 115-osioms gimimo metinėms, pateikiame istoriko Antano Žilinsko straipsnį apie poetę ir sunkų, prieštaringą jos gyvenimo kelią. Straipsnis – iš jau spaudai rengiamos A. Žilinsko knygos, kurioje autorius prisiliečia prie Vilkaviškio krašto istorijos ir jos žmonių. *** Poetės Salomėjos Nėries talentas toks gaivus, o gyvenimas toks klaidus, kad iki
Plačiau
Kažkada tu vaikščiojai siaurais takeliais, Šiandien netikėtai aš ten praėjau... Kažkada tu plaukiojai giliais upeliais, Šiandien netikėtai aš ten panirau... Kažkada tu klaidžiojai aukštais kalneliais, Šiandien netikėtai aš ten pakilau... Kažkada ten ilgesį įžiebdavai žvakelėm, Na, o šiandien aš tą ilgesį įžiebus palikau... Šis laikas, kai ryškios rudens spalvos maišosi su pilkais lietaus debesimis, kai vėjas nugali saulę,
Plačiau