Pagrindinis > Toli – arti (Page 19)

Sūduvos praeities paslaptys – archeologo akimis

  Marijampolės ir jos apylinkių archeologiniai tyrinėjimai drąsiai leidžia teigti apie turtingą mūsų krašto praeitį. Neseniai Marijampolės Prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje lankęsis archeologas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas doc. dr. Algimantas Merkevičius su susitikimo dalyviais pasidalijo savo Sūduvos tyrinėjimo įspūdžiais. Meškučiai archeologams negailėjo sensacijų Marijampolės savivaldybės užsakymu, 2006–2010 m. buvo

Plačiau

Sūduviai šventėje džiaugiasi gausiu derliumi

  Marijampolėje šį šeštadienį visomis rudens spalvomis sumirgėjo tradicinė derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2015“. Šių metų šventė skiriama ne tik darbštiems Sūduvos krašto žemdirbiams, žemės ūkio produkcijos gamintojams pagerbti, bet svečiui pamaloninti ir „Sūduvos kraitės“ 5-erių metų sukakčiai paminėti. Nors šiemet gamta pagailėjo lietaus, sūduviai džiaugiasi gausiu derliumi. J. Basanavičiaus aikštėje kaip

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  (Pabaiga. Ankstesnis straipsnis čia) Seinų ir Punsko kraštas – sūduvių etninės žemės Sūduvos krašto Seinų, Punsko etninėse lietuvių žemėse upių ir ežerų vandenvardžiai mena baltų kultūros raidos procesus priešistorėje ir istoriniais laikais. Tai mūsų tautos gyvoji istorija, kurios nevalia nutylėti, o juo labiau užmiršti. Jau daugiau kaip 90 metų Maros baseine gyvenantys lietuviai

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  (Tęsinys. Ankstesnis straipsnis čia) Maros upės baseinas     Maros upė yra Juodosios Ančios kairysis intakas ir kartu su josios baseinu patenka į Nemuno kairės pusės aukštupio baseiną. Abiejų upių baseino plotas užima 1916 km2 Sūduvos krašto žemių. Atskirai Maros upės  pabaseinis yra 432,4 km2 dydžio ir ribojasi su Baltosios Ančios, Kirsnos baseinais,

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  (Tęsinys. Ankstesnis straipsnis čia) Upės aukštupys anapus Lietuvos valstybinės sienos Tolyn nuo Šešupės versmės mus veda tekantis nedidukas upeliukas, ieškantis savo kelio į greta esančius ežerus, ežerėlius ir dosniai priimantis vandenis iš čia pat besiraitančių savo mažųjų intakėlių, iš aukštuose slėnio šlaituose gyvybę gavusių, vienur kitur pasirodančių gaivių šaltinėlių. Bent iki Važnyčiotojų-Vadeliuotojų-Vežėjų

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  (Tęsinys. Pradžia čia) Šešupės versmės Graži ši Sūduvos krašto dalis – su banguojančiomis kalvomis ir jose iškylančiomis viršūnėmis, su upių ir upelių vingiuojančiais, įvairiai spindinčiais ir čiurlenančiais vandens kaspinais, su fantastiškai gražiais ežerų mėliais ir čia stūksančių kalvų bei jas puošiančių miškų veidrodiniais atspindžiais. Su neapsakomais panoraminiais vaizdais, žvelgiant nuo kalnų viršūnių

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  Kultūros raktas – istorija, kuri susieja praeities, dabarties ir ateities kartas, visais laikais formuoja    tautos charakterį ir papročius.  /Pagal sociologą, politologą Antonį D. Smitą/ Trumpai apie hidronimų reikšmę ir jų tyrimo pagrindinius principus  Hidronimika yra labai svarbi toponimikos šaka, tirianti seniausius hidronimus jų kilmės, darybos ir semantikos aspektais. Ši kalbotyros mokslo šaka

Plačiau

Gurmaniškos pramogos mažo miestelio šventėje

  Rugpjūčio 22 dieną, šeštadienį, Kiduliuose (Šakių rajone) vyko miestelio šventė, skirta XIX a. dvarų kultūrai atskleisti ir puoselėti. Neseniai renovuoto dvaro parke vyko spalvinga dvarininkų puota. Gan sėkmingai buvo imituota XIX a. pr. atmosfera, kai dvarui priklausant Prūsijai čia viešėjo karališkoji Prūsijos šeima, bene kasdien rengusi iškilmingus pietus. Dvaro parke

Plačiau

Ar pasikeitė valdininkija per 100 metų?

  Skaitytojams siūlome ištrauką iš Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) atsiminimų. Nors rašoma apie XX a. trečio dešimtmečio Kauno valdininkiją, palyginkime, ar daug kas pasikeitę mūsų Lietuvoje (ne vien Kaune) nuo tų laikų. „(...)Visi Kauno gyventojai Kauno miesto valdybą laikė savo priešu, ir aš, joj patarnavęs, supratau, kodėl. Jau tokia buvo nuo

Plačiau

Bioenergetikai pataria nenešioti savyje jokių negatyvų

  Visi, ko gero, nori būti laimingi, jausti širdyje pilnatvę, nebūti draskomi problemų bei vidinio nerimo, gyventi geranoriškoje aplinkoje. Sakoma, jog viskas – gera tai ar bloga – praeina, tačiau ne visada tokios išminties pakanka, kai diena iš dienos tenka grumtis ne tik su asmeniniais stresais, tačiau ir nuo paties žmogaus

Plačiau

Vilkaviškio apskrityje buvo itin populiarūs namų ruošos kursai

  Visai neseniai pradėjau dirbti Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre. Baigusi istorijos bakalauro studijas, mokslus toliau tęsiu politikos srityje. Domiuosi savo krašto istorija, tad darbas Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre motyvuoja mane ieškoti naujų, įdomių praeities istorijų. Viena iš tokių – apie tai, kokią reikšmę turėjo namų ruošos kursai pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu

Plačiau

Lietuvos regionų kulinarijos paveldas

  Aukštaičių valgiai – karalių stalui Aukštaičiai gali stebinti visus užsieniečius miltiniais patiekalais, ypač virtiniais su mėsa, paukštiena, žuviena, varške, švilpikais su uogomis, šaltanosiais su mėlynėmis, koldūnais (jokiu būdu koldūnų nevadinkite virtiniais, nes koldūnai skiriasi nuo lietuviškų virtinių, komių-rusų pelmenių, italų raviolių, kinų dimsumų, domplingų, juipao ir vantonų, armėnų boranių, gruzinų chinkalų,

Plačiau

Vaiduokliams nepatinka vazoninės gėlės ir… mobilieji telefonai

  „Net įtarti negalėjome, jog namus galėtume nusipirkti kartu su gyventojais. Tiesa, nematomais, tačiau girdimais, apie savo buvimą pranešančiais tik naktimis“, – sako vieno Marijampolės savivaldybės kaimo gyventoja ponia Zita, sodybą, kurioje apsigyveno su sūnumi, marčia ir dviem anūkais, šiame kaime nusipirkusi prieš keturiolika metų. Taip, taip! Kalbame vėl apie vaiduoklius.

Plačiau

Vasaros saulėgrįžos šventę Poezijos parke šventėme dvi dienas!

  Birželio 19–20 dienomis Marijampolės Poezijos parke buvo švenčiamos Kupolinės, vasaros saulėgrįžos šventė (organizatorė – etnografė Onutė Surdokienė). Penktadienio vakarą sėdome į autobusiuką ir važiavome kupoliauti už miesto. Rinkome ir skynėme devynių rūšių gydomąsias žoleles. Mūsų puokštes papuošė ir laukų aguona-birulė, ir rugiagėlės, ir ramunės, ramunėlės, kurias reikia surinkti iki Joninių,

Plačiau

Tradicinėje Sūduvių amatų šventėje – dvaro ir liaudies kultūros sintezė

  Praėjusį šeštadienį, birželio 6 d., Paežerių dvaras (Vilkaviškio sav.) jau dvyliktą kartą pakvietė į Sūduvių amatų šventę, šįkart skirtą Etnografinių regionų metams. Didžiulėse gražiai sutvarkytose dvaro erdvėse šurmuliavo tradiciniai amatai, buvo teikiamos senojo pašto paslaugos, veikė netikėtos parodos, puodų turgus, senosios fotografijos ateljė, buvo demonstruojamas kulinarinis paveldas, o mažieji linksminosi

Plačiau

Sekminės: kai Šventoji Dvasia į žemę nužengia gamtos suvešėjimu

  Atsisveikinome su pavasariu, įžengėme į vasarą Tautkaičiuose Praėjusį sekmadienį daugeliui Marijampolės krašto žmonių traukos vieta buvo Tautkaičių (Marijampolės sav.) klojimo teatro „Gegnė“ kiemas, kuriame tradiciškai - jau trisdešimt pirmą kartą - vyko nuotaikinga Sekminių šventė. Graži, subtili, dvelkianti senųjų amžių dvasia bei šiuolaikinio gyvenimo dinamika  „Gegnės“ aplinka (o, kaip ji pasikeitė per

Plačiau

Apie akmens, nepajudinamo atskaitos taško, dvasią

  Jau pamiršti tie laikai, kai akmenis, surinktus iš laukų (žinia gi – iš po žiemos, pavasarį, jie tarsi dygte dygdavo lyg tie grybai po lietaus), išveždavo tarsi nereikalingą balastą į kokias dykvietes. Dabar netgi prekiaujama akmenimis, mat jie tapo itin paklausūs. Sodybų savininkai, puoselėjantys savo gyvenamosios vietos grožį, ko gero,

Plačiau

Kaip kiaušinis pavirsta margučiu?

  Artėjant Šv. Velykoms, kiekvienas keliame klausimus sau ir kitiems: kas gi tas margutis, kodėl kiaušinis yra margutis, kodėl margutis per Šv. Velykas? Taigi ir man tokių klausimų uždavė Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos etninės kultūros būrelio nariai. Į šiuos klausimus atsakymai tikrai yra, todėl jais noriu pasidalinti ne tik su

Plačiau