Pagrindinis > Kitos temos > Kai Išmintis įlenda per… kaminą

Kai Išmintis įlenda per… kaminą

Pelėda židinyje! Tokio vaizdo, ko gero, dažnas net įsivaizduoti negalėtų, o ką jau kalbėti apie tai, kad šį paslaptingą naktinį paukštį, simbolizuojantį išmintį, galėtum aptikti  savo namų židinyje. Bet būtent taip ir nutiko vienai kauniečių šeimynai.

„Mano namus neseniai aplankė Išmintis, – alegorijomis vėliau kalbės apie neįprastą patirtį buvęs marijampolietis Paulius Šafranauskas. – Pasigėrėjau ja ir išleidau laisvėn… Kad aplankytų ir praturtintų kitus.“ O jau visai rimtai visiems linkės, kad ta Išmintis kitus aplankytų kitokiais būdais, tik ne tokiais, kokiu ji aplankiusi Šafranauskų namus.

Vasario 18 d. ryte, 7 val., Paulius atsikėlė ruoštis į darbą. Visa jo gausi šeimyna dar miegojo. Staiga šeimos gavos dėmesį patraukė neįprastas tokiu paros metu garsas, sklindantis iš  židinio pusės – ten  kažkas krebždėjo. Priėjo arčiau ir nustėro: iš po židinio stiklo į jį žvelgė didelės pelėdos akys. Paukštis nesiblaškė, bet aiškiai matėsi, jog yra nepatenkintas, o kaipgi kitaip: erdvė jam aiškiai buvo per ankšta. Paulius, nufotografavęs įsibrovėlį, pakvietė ir žmoną, ir vėliau vaikus pasigrožėti neįprastu svečiu. O grožėtis tikrai buvo kuo: pelėda, net ir įstrigusi židinio kapsulėje, atrodė didingai. Labiausiai paukščiu džiaugėsi vyriausias Šafranauskų berniukas – devynmetis Mangirdas, jau spėjęs pamėgti Hario Poterio nuotykius: gal ši pelėda būtent jam atsiųsta kaip pakvietimas mokytis Hogvartso burtininkų mokykloje? Nesvarbu, kad į tą mokyklą vaikai priimami tik nuo 11 metų amžiaus, vadinasi, kvietimas atsiųstas anksčiau!

O vėliau viskas vyko gan buitiškai. Paulius, užsimovęs darbines pirštines, atsargiai „Hogvartso pasiuntinę“ iš židinio kapsulės ištraukė. Pelėda buvo gana didelė: apie 30 cm aukščio, o jos galva – maždaug 10–12 cm. Keista, bet žmogaus rankose paukštis buvo gana ramus, nerodė priešiškumo, nesidraskė nagais, išvis nesiblaškė – matyt, pajuto, jog yra gelbstimas. Atrodė visiškai sveikas, nesusižalojęs, tik suodžiais ištepti sparnų galai ir uodega bylojo apie naktinį jo nuotykį.

Pelėdą išnešė į balkoną, kilstelėjo aukštyn ir paleido. O ji ir nusklendė lengvai ryto saulės link…

Kaip pelėda (išsiaiškino jos rūšį – tai buvo vadinamoji naminė pelėda) galėjo nerti kamino gelmėn, tebelieka mįslė: šie paukščiai naktį labai gerai mato. „Keista, kad ji neįstrigo kamine, kurio aukštis bent 5 metrai ir kuris turi bent porą vingių“, – stebėjosi Paulius.

Šafranauskai gyvena netoli Panemunės šilo, iki kurio nuo namų – apie 300 metrų. Pats gyvenamasis rajonas gana atokus – tarsi kaimas dideliame mieste. Gyvenamajame pastate gyvena kelios šeimos, taigi kaminų yra ne vienas, o pelėda kažkodėl pasirinko būtent Šafranauskų kaminą ir išvis – kodėl pasirinko.

Įdomu ir tai, kad paukštis sėkmingai „viešnagei“ (juk židinyje galėjo liepsnoti ugnis ir įsibrovėlis būtų paprasčiausiai sudegęs) šeimininkus tarsi paruošė.   

Kaip teigia Paulius, židinys nebuvo labai prižiūrimas, mat kuriamas gana retai – jei būna labai šalta ar šiaip norisi jaukumo. O štai prieš porą dienų iki įsimintino įvykio Šafranauskai židinį kruopščiai išvalė, išblizgino židinio kapsulės stiklą, pridėjo malkų, pakurų – tik kyštelk degtuką ir mėgaukis jaukia ugnele. Priežastis viso to buvo gana rimta: Užgavėnės čia pat, taigi tuomet ir užsikurs. Bet nekūrė. Taigi pelėda, per kaminą patekusi vidun ir įstrigusi židinio kapsulėje, liko gyva ir sveika. O vėliau jau – ir visiškai laisva.  

Nuotraukos iš asmeninio P. Šafranausko archyvo.

lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1
       

Komentaras “Kai Išmintis įlenda per… kaminą

Komentuoti: Elė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite