Šeštadienis, 14 gruodžio, 2024
Daugiau

    Priimti gyvenimą

    Laikai, kuriais dabar gyvename, ir situacija, kurion patekome, tenka pripažinti, yra netikėta ir neįprasta.

    Tačiau, žvelgiant į istoriją, ne to dar būta ir ne per tokius dalykus pereita.

    Šiuos žodžius man įkūnija paveikslas, kuris įstrigo atmintyje, kai lankiausi Berlyne, Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje, viename iš įsimintiniausių  miesto simbolių, ir jo istorija.

    Ši bažnyčia labai nukentėjo Berlyno bombardavimo metu ir išliko tik bažnyčios bokštas, kurį buvo galvojama nugriauti, tačiau po protestų jis išliko. Viršuje žiojėjanti aštriabriaunė skylė berlyniečiams primena ֦prakiurusį dantį. Vietoj griuvėsių buvo pastatyta nauja moderni Eigono Eiermono nupiešta bažnyčia. Ji yra kubo pavidalo iš stiklo plytų. Vakaro šviesoje ryškiai mėlyna spalva ir suteikia ramybės pojūtį.

    Auksinė Kristaus figūra iškelta virš pagrindinio naujosios bažnyčios altoriaus.

    Šioje memorialinėje Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje ir kabo paveikslas ֦”Stalingrado Madona”.

    Žiūrėdama į šį paveikslą ir skaitydama jo istoriją, negalėjau sulaikyti ašarų…

    Šį nepaprastai jausmingą Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus paveikslą, kurį dabar žino visas pasaulis, 1942 m. beveik sugriauto   Stalingrado bunkeryje KALĖDŲ proga kitoje rusiško žemėlapio pusėje nupiešė anglimi 36 metų vokiečių šešioliktojoje tankų divizijoje dirbęs gydytojas, evangelikų teologas, dailininkas mėgėjas KURTAS ROIBERIS.

    Paveikslo šonuose užrašyti prasmingi žodžiai vokiečių kalba, kurie reiškia ֦ŠVIESA. GYVENIMAS. MEILĖ.

    Šis paveikslas simbolizavo amžinąjį saugumą ir motiniškąją globą, kurio labiausiai trūko pragariškoje nevilties, skausmo ir mirties apsuptyje esantiems vokiečių kariams.

    Vienu iš paskutinių lėktuvų reisų paveikslas “Stalingrado Madona” buvo nuskraidintas į fronto užnugarį  ir pasiekė Vokietiją.

    Pats KURTAS ROIBERIS 1944 m.  mirė Rusijos karo belaisvių stovykloje.

    Šiandien paveikslas kabo Berlyno memorialinėje KAIZERIO VILHELMO protestantų bažnyčioje.

    Po šios viešnagės iš Berlyno aš pati dažnai susimąstydavau apie tai, ko man trūksta ir kas mane padarytų laimingą? Bet pažvelgusi į savo širdį pamatau, kad viską jau turiu, kad švęsčiau gyvenimą ir džiaugčiausi kiekviena diena: mano darbas, mano knygos,  mano laikas, mano artimi žmonės…

    “Dažnai galvoju, kiek ir ko man priklauso, retai pagalvoju, kad viskas, ką turiu, ir yra dovana”. /Benas Lyris/

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img