Šiandien svečiuose Lietuvos boksininkų bendruomenėje gerai žinomas žmogus, praeityje boksininkas, dabar tarptautinės kategorijos bokso teisėjas (turintis aukščiausią trimis žvaigždėmis vertinamą kategoriją), teisėjavęs Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadose, taip pat net septyniuose pasaulio bokso čempionatuose, daugybėje kitų reikšmingų pasaulio bei mūsų šalies boksininkų turnyrų. Beje, jis dar ir politikas, dvi kadencijas dirbęs Kalvarijos savivaldybės vicemeru, o dabar dirbantis Marijampolės atliekų tvarkymo centre ūkio administratoriumi – Kęstutis Bagdanavičius.
Su šiuo neeiliniu Lietuvos bokso bendruomenėje žmogumi senokai tariausi susitikti ir pasikalbėti apie daugelį dalykų ir, be abejo, apie tai, kas buvo, ką turim ir apie tai, ko tikėtis šiame sporte artimiausioje ateityje.
Dėl didelio šio žmogaus užimtumo mūsų pokalbį daug kartų tekdavo atidėti, kol galų gale rugpjūčio pradžioje Kęstutis vis tik skyrė valandėlę mūsų pokalbiui.
„Gimiau 1961 metais Kalvarijos mieste, ten pat baigiau vidurinę mokyklą, – pasakoja Kęstutis, – boksu pradėjau domėtis paskatintas vyresniojo brolio Algirdo, beje, vėliau tapusio bokso treneriu ir paruošusio ne vieną gabų sportininką. Tuo metu Algirdas dažnai vykdavo treniruotis į Kapsuko „Sūduvos“ stadioną, kur buvo įsikūrusi sporto mokyklos bokso sekcija, aš taip pat važiuodavau įkandin jo. Tai buvo 1973 metai. Kiek vėliau boksininkas bei treneris Alfonsas Kupstas tuometinio Kalvarijos maisto pramonės technikumo sporto salėje, įsikūrusioje buvusios liuteronų bažnyčios pastate, ėmė mokyti bokso paslapčių vietinius jaunuolius. Tad metus lankiau jo vedamas treniruotes, bet po metų A. Kupstas nutraukė darbą ir teko vėl sugrįžti į Kapsuką. Boksuotis man sekėsi neblogai, daug kartų tapau „Žalgirio“ sporto draugijos čempionu, iškovojau trečią vietą Lietuvos jaunimo bokso čempionate.
Sukakus aštuoniolikai metų kaip ir dauguma mano bendraamžių buvau pašauktas tarnybai sovietinėje kariuomenėje. Tarnavau Latvijos sostinėje Rygoje vadinamoje „sporto rotoje“, įėjusioje į Centrinio armijos sporto klubo sudėtį. Tarnybos metu daug treniravausi ir tai davė rezultatą – savo svorio kategorijoje tapau SSRS Pabaltijo karinių oro pajėgų bokso čempionu. Beje, ruošiantis kovoms ringe treniruotis yra tekę ir Vilniuje įsikūrusiame kariniame miestelyje kur su mumis dirbo treneris, olimpinio čempiono Dano Pozniako brolis, talentingas boksininkas Jaroslavas Pozniakas“.
Baigęs tarnybą kariuomenėje Kęstutis grįžo į gimtąją Kalvariją, kurį laiką dirbo statybininku „Tarybų Lietuvos“ kolūkyje, o Kapsuko rajono vykdomojo komiteto Sporto skyriaus vadovui Vytautui Papečkiui pasiūlius kelis metus treniravo jaunimą, vėliau baigė Marijampolės kolegiją.
Prasidėjus Gorbačiovo „pertvarkai“ ir 1990 metais ėmus byrėti SSRS bei žlugus socializmui, o kaime kolūkinei žemdirbystei, kuriantis privačioms bendrovėms bandyta krimsti verslininko duoną, dirbta R. Kazlai priklausiusios įmonės apsaugoje. Dar vėliau, nuo 1995 metų, apie dvidešimt metų, darbuotasi vienoje iš didžiausių Marijampolės bendrovių „ARVI“. Paragavo K. Bagdanavičius ir politiko duonos, 2016 metais atstovaudamas liberalams tapo Kalvarijos savivaldybės vicemeru.
Teisėjauti bokso varžyboms Kęstutis pradėjo 1985 metais paakintas brolio Algirdo bei Lietuvos nusipelniusio bokso trenerio, tuomečio Lietuvos bokso federacijos prezidento Zigmo Katiliaus, daug vertingų patarimų jam taip pat davė Lietuvos bokso federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas, Europos bokso čempionas Juozas Juocevičius ir žinomi šalies bokso bendruomenėje žmonės Alfonsas Lukauskas, Gediminas Malinauskas. 2000 metais Kęstučiui Suomijoje, Helsinkyje, patvirtinama Europinė bokso teisėjo, o 2006 metais Vokietijoje, Halės mieste pasaulinė aukščiausia, trijų žvaigždžių bokso teisėjo kategorija. K. Bagdanavičius juokauja, jog jam per prabėgusius metus yra tekę teisėjauti įvairiuose bokso turnyruose vykusiuose visuose pasaulio kontinentuose išskyrus tik Australiją ir Antarktidą…
„Bokse, beje, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių nestovima vietoje, nuolat vyksta tam tikros permainos. Geros jos, ar nelabai – parodo laikas. Prieš keletą metų keitėsi IBA (Tarptautinė bokso asociacija) teisėjavimo ir taškų skaičiavimo taisyklės, jos tapo artimesnės profesionalaus bokso taisyklėms. Teisėjui ringe buvo leista ne vien tik gestais rodyti, bet ir žodžiu išreikšti boksininkams komandas bei pastabas. Po Londono olimpiados suaugusiems boksininkams vėl leista išeiti į ringą boksuotis be šalmų, kadangi specialistų buvo įrodyta, jog šalmai neturi lemiamos įtakos boksininkų patirtų traumų skaičiui ir sunkumui. Tad šalmai, kaip apsaugos nuo traumų priemonė palikti tik boksininkėms moterims ir jaunuoliams. Boksininkų bendruomenė įvairiose šalyse entuziastingai pritarė tokiam sprendimui, mat boksas be šalmų žiūrisi visiškai kitaip, yra kur kas gražesnis, turi visai kitą emocinį užtaisą.
Deja, bokse, kaip ir daugumoje kitų sporto šakų, neapsieinama be politinių intrigų ir su jomis siejamų problemų. Rusų naftos ir dujų pramonės milžinė, korporacija „Gazprom“, disponuojanti milijardiniais pelnais aktyviai remia daugelį populiarių bokso turnyrų pasaulyje. O juk pinigai yra labai galingas instrumentas inspiruojantis ne tik šiai šaliai naudingą šių turnyrų politinį foną, bet įtakoja visą IBA, kurios prezidentu išrinktas rusas Umaras Kremliovas veiklą pasaulyje taip pat. Kai sportas tampa propagandos įrankiu jis praranda savo pirminę paskirtį, tai yra stiprinti draugystę, savitarpio supratimą, pagarbą ir bendradarbiavimą tarp įvairių pasaulio tautų “ – pastebi pašnekovas.
Kalbėdamas apie šiandien Lietuvos bokse susidariusią situaciją ir lygindamas ją su buvusia prieš pora dešimtmečių, Kęstutis pastebėjo, jog boksas išgyvena tam tikrą atoslūgį. Nors Lietuvos bokso teisėjų pasiruošimo lygis vertinamas kaip geriausias Baltijos šalyse, tačiau jaunų bokso talentų mažėja ir tai kelia nerimą. Mūsų boksininkai praleido jau antras olimpines žaidynes iš eilės…
„Keičiantis trenerių kartai, be abejonės, kito ir situacija, o šiandieninį jaunimą dėl jo pasirenkamų prioritetų tikrai sunku prikalbinti treniruotis. Boksą, kaip sporto šaką, renkasi palyginus nedaug jaunimo, taigi darbas ieškant naujų talentų, taip pat pasunkėjo. Susiklostė situacija, kurią pavadinti sudėtinga būtų per daug optimistiška. Sportininkai, kaip ir kiti žmonės nori gauti adekvatų atlygį už įdėtas pastangas siekiant sportinių aukštumų. Jie atiduoda šiam tikslui gražiausius savo gyvenimo metus ir fizines jėgas. Kiekvienas rimtai sportu užsiimantis jaunuolis, taip pat nori užsidirbti pinigų ateičiai, tačiau Lietuva nepajėgi mokėti daugiau nei moka, tad daug talentingų sportininkų išvyksta ginti užsienio šalių klubų, galinčių jiems mokėti daugiau pinigų, garbę. Be to, juk Lietuva yra krepšinio šalis ir šiam sportui, o ne boksui vystyti skiriamos didžiausios lėšos. Ne paslaptis, kad paruošti sportininką aukščiausio lygio tarptautinėms varžyboms kainuoja nemažai pinigų, o jų neturint pasiekti norimą rezultatą – misija neįmanoma“ – reziumuoja aukščiausią tarptautinę kategoriją turintis bokso teisėjas Kęstutis Bagdanavičius.
Pastaraisiais metais dar labiau pablogėję santykiai tarp Rusijos ir Vakarų šalių, o ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje, be abejo, turi įtakos ir sportui. Visai sumenko galimybės sportininkams varžytis tarpusavyje tarptautinėse varžybose, kuriose dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos boksininkai, vadinasi ir tobulėti. Taip dėl politinių nesutarimų ir iš to išplaukiančių sprendimų iš sportininkų atimama viena iš galimybių kelti savo meistriškumą, o iš sirgalių bei šiaip prijaučiančių boksui žmonių gauti emocinį pasitenkinimą.
Autoriaus nuotraukos ir nuotraukos iš Kęstučio Bagdanavičiaus asmeninio albumo.
