Pagrindinis > Kitos temos > Kokie prieskoniai padaro mūsų mitybą sveikesnę, net jei neatsisakome sunkaus maisto? Atsako fitoterapeutas V. Skirkevičius

Kokie prieskoniai padaro mūsų mitybą sveikesnę, net jei neatsisakome sunkaus maisto? Atsako fitoterapeutas V. Skirkevičius

Nuo protarpinio badavimo iki dietos be angliavandenių – šiandien populiarios mitybos sistemos dažnai grindžiamos tam tikrų maisto grupių atsisakymu. Tačiau, pasak fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, toks požiūris per daug paprastas ir neretai kertasi su sveikos mitybos principais – sezoniškumu ir ekologiškumu ir, užuot padėjęs, mūsų organizmui gali pakenkti. 

„Gyvenant mūsų klimate bulvių ar mėsos patiekalų atsisakymas sveikatos nepataisys. Tačiau gaminant sunkesnį maistą svarbu nepamiršti prieskonių, kurie ne tik suteikia maistui išskirtinio skonio, bet ir padeda jį geriau suvirškinti”, – sako žinomas vaistininkas, fitoterapeutas V. Skirkevičius, gydantis ir vėžinius susirgimus.

Kodėl pomidorus turėtų pakeisti salierai?

Kalbant apie sveiką mitybą, svarbiausi du pamatiniai principai, sako pašnekovas. „Maistas turi būti pažįstamas ir gyvas. Tai reiškia, turėtume ieškoti ekologiškų produktų ir mažinti greitai užauginamo maisto kiekį. Antra, svarbu, kad mityba būtų sezoniška. Gyvename Lietuvoje, turime 4 sezonų ciklą ir turėtume juo vadovautis. Paprastas pavyzdys: jeigu žiemą mūsų platumose pomidorai neauga, reiškia, tuo metų laiku jų reikėtų vengti. Kur kas geresnis pasirinkimas – pastarnokai ir salierai. 

„Jeigu mes ne visai tinkamai maitinamės ir dar kaltiname save dėl to, kad „blogai valgome”, situaciją tik bloginame. Didelės naudos iš to, kad viską gyvenime stengsimės daryti teisingai, nėra. Jeigu visą laiką teisingai valgysime, nuolat tvarkysimės ir viską apskaičiuosime bandydami išvengti net menkiausios klaidelės, mūsų nervų sistema bus nuolat įtempta. Kaip žinia, nervų sistemos įtaka sveikatai didžiulė, todėl stengdamiesi bet kuria kaina viską daryti teisingai, galime padaryti meškos paslaugą”, – sako pašnekovas.

Dažnai produktai, kuriuos laikome sveikais, tokie nėra

Kitas šiuolaikinės mitybos aspektas, kurio negalima praleisti pro akis – perdirbto maisto pavojai. Pašnekovas skaičiuoja, kad per pastaruosius šimtą metų sukurta apie 18 mln. naujų cheminių junginių ir didžioji jų dauguma – dirbtiniai.  

„Šiandien net duonoje galime rasti daugiau nei 100 priedų. Taip pat daug priedų maisto produktuose, kuriuos laikome sveikais, pavyzdžiui, jogurte. Kadangi valgydami maistą turime paversti jį savo baltymais, angliavandeniais, riebalais ir t. t., o paskui paskleisti po visą organizmą, problemos prasideda, kai organizmas nesugeba atpažinti ir panaudoti medžiagų, pradeda jas kaupti ir nuo jų gintis”, – paaiškina pašnekovas.

Būtent gynybine organizmo reakcija galima laikyti įvairias sveikatos problemas – nuo spuogų atsiradimo, alergijos iki cistų susidarymo. „Daugelis šių problemų yra lėtinio uždegimo ženklai ir signalizuoja apie tai, kad organizmas bando aktyviai gintis, valytis nuo toksinų ir nesuvirškinto maisto”, – sako V. Skirkevičius.

Kurie prieskoniai padeda geriau virškinti?

Nors gali pasirodyti, kad geriausia atsisakyti sunkiai virškinamų patiekalų, tokių kaip kugeliai, cepelinai, plovas, bulvės ar kiauliena, pašnekovas sako, kad tokia nuostata – ne visai teisinga. „Žiemą ir ankstyvą pavasarį Lietuvoje šalta ir drėgna, o tai reiškia, kad tokiomis sąlygomis kepenys dirba kitokiu režimu. Jis leidžia lengviau virškinti sunkesnius produktus, iš kurių gauname daugiau mums būtinos šilumos. Vasarą mūsų organizmas veikia vėl kitu režimu ir mitybos racione turi rastis vasaros sezono gėrybių, tačiau tai nereiškia, kad turime visiškai atsisakyti kepsnių, keptų ant ugnies, ir kito sunkesnio maisto”, – sako V. Skirkevičius ir pabrėžia, kad valgydami sunkesnį maistą visgi turime tam paruošti organizmą. 

Geriausiai šiai užduočiai tinka prieskoniai – gardindami jais maistą, padedame virškinti ir pasisaviname reikalingus elementus. „Puikus pavyzdys – mūsų mėgstamos bulvės ir jų patiekalai. Jų virškinimas išties sudėtingas, jame dalyvauja ne tik skrandis, bet ir nervų sistema. Bet jei bulves gardinsime aštriais arba karčiais prieskoniais, jie veiks kaip fermentas, padės skaidyti krakmolą ir gauti angliavandenių”, – paaiškina V. Skirkevičius ir pataria sunkesnius patiekalus gardinti pankoliais, kmynais, krapais, kalendromis, petražolėmis. Kai kada šie prieskoniai gali tapti ir įdaru.

„Žinoma, geriausia, jeigu prieskoninius augalus auginamės patys. Tačiau tam laiko turi ne visi, todėl parduotuvėje galima ieškoti jau paruoštų prieskonių mišinių. Mūsų platumose patarčiau rinktis smulkintas šaknis. Taip pat – trijų grūdų prieskonius, į kuriuos įeina kmynai, krapai, kalendros. Šį mišinį galima sumaišyti su medumi ir valgyti prieš sunkesnius patiekalus”, – pataria specialistas.

Ar būsime sveikesni vartodami Rytų virtuvės padažus? 

Pasiteiravus, ar naudingąsias prieskonių savybes galime gauti gardindami įprastą maistą Rytų virtuvės ar kitais aštriais padažais, fitoterapeutas V. Skirkevičius pataria vis dėlto ieškoti mūsų platumoms artimesnių skonio sąskambių. 

 „Nors rytiečių požiūris į virškinimo gerinimą išties išmintingas – jie supranta, kad prieskoninių augalų savybės padeda virškinti ir leidžia apsisaugoti nuo ilgalaikio uždegimo, su mums nebūdingais skoniais reikia atsargiau. Vis dėlto iš Lietuvoje augančių prieskonių aitraus aštrumo neišgausime. Be to, jau pagamintuose padažuose apstu priedų”, – sako pašnekovas ir pataria geriau išsirinkti kelis naudingiausius prieskonius. 

Pavyzdžiui, vienas tokių naudingų prieskonių – mums pažįstamas česnakas. „Česnakas turi net 5 skonius: jis saldus, sūrus, kartus, aštrus, sutraukiantis. Ajurvedos tradicijoje laikoma, kad kuo daugiau skonių turi augalas, tuo jis naudingesnis. Tiesa, reikėtų atsiminti, kad česnakas, kaip ir svogūnas, turi stimuliuojančių savybių, jo užvalgius gali būti sunkiau susikaupti. Kita vertus, jeigu jums nuolat šąla rankos arba kojos, šis prieskonis – jums”, – pasakoja V. Skirkevičius.

Kitas naudingas prieskonis – ciberžolė, plačiai naudojamas Rytų kultūroje ir kaip prieskonis, ir kaip vaistinis augalas, nes ciberžolėje esantis kurkumino ekstraktas – bioaktyvus. Kaip pasakoja pašnekovas, kurkuminas laikomas neblogu antibiotiku, gali padėti virškinti, turi priešuždegiminių, antibakterinių savybių. Be to, manoma, kad kurkuminas itin naudingas kasai bei blužniai ir profilaktiškai rekomenduojamas nuo diabeto, anemijos. 

„Vėlgi, ciberžolė pasižymi 3 skoniais – ji karti, aštri ir sutraukianti. Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad vartojant ciberžolę kaip prieskonį, jos nauda priklauso nuo suvartojimo kiekio ir derinio. Pats kurkuminas, jei vartojamas vienas, gana sunkiai pasisavinamas”, – pasakoja fitoterapeutas ir pataria, kad gautume kurkumino teigiamą poveikį, reikia arba derinti jį su pipirais, imbieru, arba paieškoti papildų, sukurtų atsižvelgiant į sudėtingesnį kurkumino pasisavinimą organizme, pavyzdžiui, pasidomėti mikrokapsuliuota kurkumino ekstrakto forma, kuri pagerina šio augalo įsisavinimą net porą kartų.

 „Apskritai, labai svarbu įsidėmėti, kad deriniai – kalbant ir apie maistą, ir apie prieskonius, veikia geriau nei pavieniai ingredientai. Pavyzdžiui, gerkite arbatą su imbieru ir medumi, šie produktai padeda vienas kitą geriau įsisavinti. Tas pats ir su kurkumynu – derindami jį su pipirais arba imbieru, pagerinsime jo įsisavinimą. Kuo toliau nuo monodietų, kurių pagrindas – vienos maisto grupės atsisakymas arba vien jos vartojimas – tuo geriau organizmui”, – akcentuoja V. Skirkevičius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite