Rugsėjo 8–23 dienomis VšĮ „Marijampolės filharmonija“ organizuojamas tarptautinis klasikinės muzikos festivalis ,,Kultūros savaitė“ sugrįžta į Marijampolę ir jos regioną su unikalia programa bei ikoniškais šalies ir užsienio atlikėjais. Festivalio meno vadovų trio – sopranas Laura Latvaitytė-Zaman, pianistė Kamilė Zaveckaitė ir dirigentas Marius Reklaitis – vėl „Mūsų savaitės“ pašnekovai.
Šįkart kalbiname VšĮ „Marijampolės filharmonija“ vadovą ir dirigentą Marių REKLAITĮ.
– Trečias kartas nemeluoja – mėgstama teigti. Prieš jau trečiąjį „Kultūros savaitės“ festivalį apžvelkite savo patirtį šiame projekte. Ką projektas duoda jūsų asmeniniam ir profesiniam augimui?
– Projektas „Kultūros savaitė“ įkūnija paties Mahatma Gandhi žodžius: „Turite būti tas pokytis, kurį norite matyti pasaulyje“. Organizuodamas šį tarptautinį festivalį, aš ne tik prisidedu prie kultūrinės įvairovės skatinimo ir puoselėjimo, bet ir turiu galimybę asmeniškai augti ir tobulėti. Kiekvienas festivalis yra galimybė iš naujo apmąstyti savo požiūrį į pasaulį, savo vietą jame ir vaidmenį, kurį galime suvaidinti kuriant harmoningą bendruomenę.
Søren Kierkegaard teigė, kad „gyvenimas turi būti suprantamas žvelgiant atgal, bet gyventi – pirmyn“. Atspindėdamas savo patirtį šiame projekte, aš matau, kaip kiekvienas festivalis man padeda plėsti savo horizontus, mokytis iš savo klaidų bei formuoti savo asmeninį ir profesinį identitetą.
Albert Einstein kadaise teigė, kad „vienintelis tikras mokymasis yra patirtis“. Festivalio „Kultūros savaitė“ organizavimas kiekvienais metais iškelia įvairių iššūkių – tiek organizacinių, tiek susijusių su muzikiniais aspektais. Visa tai skatina mane tobulinti savo muzikinius įgūdžius ir gilinti supratimą apie muzikos įtaką kultūros plėtrai. Be to, šis projektas suteikia galimybę susipažinti su įvairių muzikinių stilių atstovais ir jų kūryba, kas yra nepaprastai vertinga patirtis kiekvienam, siekiančiam profesionalumo muzikos srityje.
„Kultūros savaitė“ yra ne tik galimybė prisidėti prie kultūros puoselėjimo ir skatinimo, bet ir neįkainojamas kelias į asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Perfrazavus romėnų filosofo Senekos minitis, kelionės patirtis yra svarbesnė už kelionės tikslą.
– Šių metų festivalyje klausytojui bus suteikta galimybė patirti muziką, kiną, dailę unikaliu ir inovaciniu būdu. Menų sintezė jūsų gyvenime.
– Menų sintezė mano gyvenime yra gyvybiškai svarbus elementas, leidžiantis man patirti ir suvokti pasaulį visapusiškai. Muzika, kino ir dailės sintezė leidžia man sukurti ir patirti kūrinius, kurie ne tik atspindi mano asmeninę patirtį, bet ir leidžia man komunikuoti su kitais žmonėmis universaliu būdu.
Kiekviena meninė disciplina turi savo unikalią raišką ir gali paveikti mus skirtingais būdais. Muzika gali sukurti emocinę atmosferą, kino menas gali pasakoti istoriją vizualiai, o dailė gali perteikti įspūdžius ir idėjas per spalvas ir formas. Derindami šiuos elementus, galime sukurti kūrinius, kurie ne tik kalba įvairiomis kalbomis, bet ir sukuria gilesnį supratimą ir prasmingesnę patirtį.
„Kultūros savaitės“ festivalyje būtent menų sintezė yra vienas iš svarbiausių elementų. Tai ne tik leidžia kūrėjams eksperimentuoti su naujomis formomis ir rasti naujus būdus saviraiškai, bet ir suteikia publikai galimybę patirti meną visiškai nauju ir inovaciniu būdu.
Mano asmeninėje ir profesinėje gyvenimo srityje, menų sintezė leidžia man nuolat tobulinti savo kūrybinę energiją ir ieškoti naujų būdų saviraiškai. Tai padeda man išlaikyti aukštą kūrybinį lygį ir būti atviram naujoms idėjoms ir inspiracijoms.
– Jaunosios kartos menininkai teikia vilties, kad tai, kas amžina, būtina dvasiniam pasaulio išlikimui, tačiau kasdienybės rutinoje deramai neįvertinama, ne tik išliks, bet ir bus papildyta. Norėtųsi jūsų komentaro šiai minčiai.
– Tai, kad jaunieji menininkai sugeba rasti ir atskleisti grožį kasdienybės rutinoje, yra itin svarbu mūsų laikais, kai daugelis žmonių jaučiasi prislėgti, pavargę ir be vilties dėl pasaulio būklės ir savo asmeninio gyvenimo iššūkių. Kasdienybė dažnai suvokiama kaip rutininė, mechaninė, be jokios tikrosios prasmės. Tačiau jaunieji menininkai su savo naujomis idėjomis ir kūrybinėmis interpretacijomis mums primena, kad grožis ir prasmė visur aplink mus, net ir ten, kur to mažiausiai tikimės.
Be to, jų darbas ne tik palaiko amžinąsias vertybes, bet ir suteikia jiems naują gyvybę. Tai yra svarbu, kadangi vertybės yra laikomos amžinomis ir universaliomis, jos gali tapti nebeaktualiomis arba net prarasti savo prasmę, jei nebus atnaujintos ir pritaikytos prie dabartinės tikrovės. Jaunieji menininkai, interpretuodami šias vertybes naujais būdais, ne tik išsaugo jas, bet ir užtikrina, kad jos išliks gyvybingos ir prasmingos ateities kartoms.
Galiausiai jaunieji menininkai prisideda prie mūsų kultūros ir vertybių vystymosi. Jie ne tik išreiškia savo asmeninę patirtį ir požiūrį į pasaulį, bet ir leidžia mums, kaip publikai, atsigręžti i savo gyvenimo patirtį ir supratimą. Tai skatina mus pažinti save ir pasaulį giliau, ir galbūt atrasti naujas prasmes ir vertybes, kurios praturtins mūsų gyvenimus.
– Jaunieji menininkai į tėviškę jau trečią kartą grįžta su švente, o šiemet ir su kitų tautų menininkais. Menas sienų neturi. Ar galima taip teigti? Kodėl?
– Absoliučiai, galima teigti, kad menas sienų neturi. Menas yra universali kalba, kuri gali būti suprasta ir įvertinta nepriklausomai nuo tautinės ar kultūrinės tapatybės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl menininkai iš įvairių šalių ir kultūrų gali dalintis savo darbais ir idėjomis visame pasaulyje.
Jaunieji menininkai grįžta į tėviškę su švente, atnešdami ne tik savo patirtis ir kūrinius, bet ir dalindamiesi kitų tautų menininkų darbais. Tai yra puikus būdas skatinti kultūrinius mainus taip pat pristatant naujas idėjas ir perspektyvas.
Menas sienų neturi, nes jis gali bendrauti su visais, nepaisant jų kalbos, tautybės ar gyvenimo patirties. Tai gali būti matyta per įvairių menininkų darbus, kurie gali būti sukurti vienoje šalyje, bet įvertinti ir mylimi visame pasaulyje. Tai yra tikra menininkų, kurie dalyvauja „Kultūros savaitės“ festivalyje, galia, ir tai tik pabrėžia kuom svarbūs jie yra mūsų visuomenei.
– Savo gimtąjį kraštą galima puoselėti ir iš toli. Šio festivalio idėja bei misija – skatinti, tobulinti ir plėtoti jaunųjų atlikėjų kūrybinį potencialą. Pakomentuokite.
– Sutinku, kad gimtąjį kraštą galima puoselėti ir iš toli. Globalizuotame pasaulyje daugelis iš mūsų gyvena ir dirba toli nuo savo gimtųjų namų, bet tai nereiškia, kad mes negalime prisidėti prie savo bendruomenių ir tėvynių.
„Kultūros savaitės“ festivalio misija yra labai svarbi ir reikalinga, nes ji ne tik skatina jaunų atlikėjų kūrybinį potencialą, bet ir padeda jiems prisidėti prie savo gimtojo krašto kultūros. Be to, šis festivalis suteikia galimybę jauniems menininkams pristatyti savo muzikinius gebėjimus plačiajai publikai, dalintis idėjomis ir patirtimi su kitais kūrėjais. Todėl manau, kad šiais metais vėl suskambėsiantis Sūduvos jaunimo simfoninis orkestras yra ypač svarbus.
Skatindami, tobulindami ir plėtodami jaunųjų atlikėjų kūrybinį potencialą, mes ne tik investuojame į jų asmeninį ir profesinį augimą, bet ir į mūsų visuomenės ir kultūros ateitį. Todėl manau, kad „Kultūros savaitės“ festivalio idėja ir misija yra labai vertinga ir svarbi tiek jauniems menininkams, tiek visai bendruomenei.
– Dėkoju už pokalbį.
P. S. ,,Kultūros savaitės“ anonsas ČIA
