Liepos 14 d., penktadienį, Paežerių dvaro rūmuose (Vilkaviškio raj.) muzikos, dainos ir poetinio žodžio fone skambėjo… šešėliuotas gyvenimas. Ketvirtosios žinomos literatės iš Vilkaviškio Janinos Kurtinaitienės poezijos knygos „Šešėliuotas mano gyvenimas“ (knygą išleido VšĮ „Mūsų savaitė“) pristatymas visuomenei būtent ir buvo to šešėliuoto gyvenimo paradigma, skambanti nuo garsaus juoko iki veriančio skausmo, liūdesio, vienatvės – kaip ir naujosios autorės knygos eilėraščių motyvai. J. Kurtinaitienė poezija – grynas jausmas, kvepiantis ir lietuje neištirpusiu paukščio skrydžiu, ir smilgų šilko šiurenimu, ir nakties žydėjimu, ir rugių dvelksmu, ir šventa sekmadienių tyla, tuo, kas daugelį metų būna nešiota savyje ir pagaliau išlieta eilėmis. Gyvenimiška išmintis, persunkta subtiliu gamtos pajautimu, kalba, rodos, paprastais peizažais, tačiau būtent taip atsiskleidžia akimirkos grožis, gyvenimo meilė, moteriškumo galia.
…Visus, bent kažkiek artimiau pažįstančius Janiną, žavi jos ypatingas humoro jausmas bei optimizmas. Šmaikštaus žodžio kišenėje neieškanti kūrėja knygoje prabyla itin subtiliais jausmais, žydinčiais ir meile, ir džiaugsmu, ir dėkingumu, ir, kaip minėta, liūdesiu. „Liūdesys yra gerai, jis, kaip ir kančia, nuskaidrina sielą, – kūrybos vakare sakė J. Kurtinaitienė bei su jai būdingu humoru palinkėjo: – tegu jums būna liūdna! – ir čia pat paaiškino, jog gyvenimas – nuolatinė kaita, arba šešėliavimas (štai kodėl gyvenimas šešėliuotas: jis – nepaliaujanti kaita), taigi jei šiandien liūdna, rytoj bus linksma, ir taip – nuolatos.
Kitas svarbus knygos eilėraščių akcentas – meilė savo gimtajam kraštui, lygumomis garsėjančiai Sūduvai. Ir vėl Janina šmaikštavo: „Vienas suomis, lankydamasis mūsų krašte, pasakė: „Nuo jūsų laukų dvelkia ramybe“. Tai štai svetimtautis turėjo pasakyti, kodėl mūsų kraštas toks ypatingas…“
Gyvenimo meilė J. Kurtinaitienės kūryboje neatsiejama nuo savo krašto, gimtinės, sutiktų žmonių meilės. „Man pasisekė ne tik su gimtąją žeme, bet ir su sutiktais žmonėmis“, – sakė knygos autorė. Apie tai ji kalba eilėraščiuose, dedikuotuose žmonėms, autorės gyvenimo kelyje buvusiems šviesa, tiesa, pažinimu, tikru jausmu. Netgi tiems žmonėms, kurie jau išėję iš šio gyvenimo: jiems skirti eilėraščiai – tai ilgą laiką tyloje laikyti meilės žodžiai, pagaliau prasiveržę eilėraščio posmais.
J. Kurtinaitienė, subrandinusi jau keturių knygų poezijos kraitį, pirmiausiai dėkojo savo pirmajai redaktorei Perpetua Dumšienei, paskatinusiai autorės poetinį žodį paleisti į pasaulį knyga. Ketvirtosios knygos redaktorė Laima Grigaitytė akcentavo Janinos šešėliuoto gyvenimo, matuojamo prasmingais žingsniais, svarbą ir sklandų darbą su Janina, kol eilėraščiai tapo knyga. Virginija Armanavičienė, kurios karpinių iliustracijos puošia knygą, pasidžiaugė, kad knygoje įamžintos dvi kūrėjos: poetė ir karpinių meistrė.
Šiltą kūrybos vakaro atmosferą kūrė renginio vedėja Rasa Šlivinskienė, mažoji kanklininkė Mildutė Kalavinskaitė ir jos mokytoja Raimonda Kurauskienė, dainuojamosios poezijos atlikėja bei skaitovė Vilma Anelauskienė, skaitovė Renata Medelienė, gitara skambinęs ir kartu su Irma Lisauskiene dainavęs Tomas Makluševičius.
Janinos Kurtinaitienės asmeninio archyvo nuotraukos.