Greitas gėlių pristatymas Vilniuje – patogumas bet kokia proga

-

Spa 24, 2024 | 19:27

Spalio 18 dienos pavakare Sūduvos kultūros centre, įsikūrusiame Vilkaviškio savivaldybės Paežerių dvare, jo darbuotojų rūpesčiu lankytojų laukė užburiantis savo vaizdais, mistinio paslaptingumo kupinas, tradicinis moliūgų žibintų vakaras „Parke klaidžioje švieselės“.

Rudenėliui žengiant vis gilyn žiemužės link, trumpėjant dienoms bei ilgėjant vakarams žmogui taip norisi jaukumo, šilumos ir šviesos. Visa tai galima buvo rasti pabuvojus penktadienio vakarą Paežerių dvare. Čia magiškų švieselių, mistinių instaliacijų ir lazerių pasaulis atsivėrė ne vieno Lietuvai svarbaus istorinio vyksmo liudininko Paežerių dvaro bei parko erdvėse.

Įvairaus amžiaus lankytojai, nepatingėję pabuvoti Paežeriuose, turėjo galimybę pasigrožėti parke rudenėjančių liepų alėjų spalvomis ir takais apgaubtais stebuklingomis klaidžiojančiomis švieselėmis, galėjo sutikti gerąsias požemių karalystės raganas, o stebuklingame namelyje vaikų laukė pasakų senelė. Tačiau didžiausią įspūdį visiems vis tik paliko labai įspūdingos ir būtent Paežerių dvarui sukurtos lazerių kompozicijos.

Pasigėrėkite ir jūs mistiniais penktadienio vakaro vaizdais iš Paežerių dvaro perteiktais Kęstučio Inkratos bei Egidijaus Bendoraičio nuotraukose. O Sūduvos kultūros centro direktorė Odeta Riklienė padėką už puikų renginį savo kolektyvui išreiškė tokiais žodžiais: „Džiaugiuosi pavykusiais moliūgų žibintų vakarais „Parke klaidžioja švieselės“ ir tikiu, jog geros emocijos, puiki nuotaika ir užburiantys vaizdai lydėjo visus, kurie šį savaitgalį aplankė Paežerių dvarą. Dėkoju savo šauniam kolektyvui, kad visi kartu su užsidegimu, kantrybe ir atsidavimu sukūrė grožį ir akimirkos žavesį. Ačiū Kristinai, Kęstučiui, Lionei, Aidai, Aldonai, Tomui, Andriui, Arvydui, Daivai, Laurai, Vytautui, Gintautui, Aušrai, Elenai, Kristinai, Vaidai, Aldonai, Virginijai, Astai, Virginijai, Aksanai. Jūs esate šaunuoliai, nes mums pavyko sukurti dar įspūdingesnį renginį nei pernai.”

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Protmūšį Marijampolėje laimėjo komanda „Sim“

Autorius

-

Spa 24, 2024 | 18:08

Spalio 23 dienos pavakarę Marijampolės Petro Kriaučiūno vardo viešosios bibliotekos didžiojoje salėje rinkosi vietiniai protmūšio aistruoliai. Iš šešių Lietuvos miestų, kuriuose vyks toks renginys, Marijampolė buvo pirma, po jos seks Ukmergė, Mažeikiai, Šilalė, Vilnius ir Molėtai. Tiesa, Marijampolėje dalyvių nebuvo daug, nors, atrodytų, reklamos apie šį renginį socialiniuose tinkluose bei bibliotekos internetinėje svetainėje tikrai pakako.

Kažkodėl nesudomina mūsų jaunuomenės, o ypač moksleivijos renginiai, kuriuose reikia pademonstruoti aukštesnį nei vidutinis intelektą. Jeigu įvyktų renginys, kurio metu būtų mokoma, kaip nedirbant sunkiai ir daug „užsikalti“ daug europinių pinigų, manyčiau, tuomet bibliotekos didžioji salė nebetalpintų visų norinčių į ją patekti. Čia tarp kitko…

Taigi, kaip minėjau, P.Kriaučiūno vardo bibliotekoje Pasaulinei medijų ir informacinio raštingumo savaitei skirtame renginyje dalyvavo keturios protmūšininkų komandos, pasivadinusios „SIM“, „M.A.M.A.“, „Būtum pavėlavę“ ir Mirksiai“, sudarytos daugumoje iš merginų bei moterų, vyriškų veidų komandose, deja, tesimatė tik du… Protmūšį vedė ir klausimus komandoms pateikė žinomas humoristas, renginių vedėjas, televizijos laidų vedėjas kilęs iš Šakių Paulius Ambrazevičius.

„Šiandienos žmogui, gyvenančiam informacinių technologijų pasaulyje, labai svarbu turėti informacinį raštingumą, atskirti, kurios naujienos yra tikros, o kurios ne. Taip pat svarbu mokėti internete elgtis saugiai, kadangi šis nuostabus žmonijos išradimas suteikia labai daug galimybių, bet visuomet atsiranda ir piktavalių, naudojančių tas galimybes blogiui, tad privalu gebėti neužkibti ant jų meškerės.

Protmūšius rengiu jau trylikti metai, manau, jog įdirbis yra pakankamas, kad galima būtų daryti kai kuriuos apibendrinimus. Šio protmūšio metu pateiktuose mano sugalvotuose klausimuose būtent apie tai ir kalbama“, – pastebėjo Marijampolei komplimentų pažėręs zanavykas Paulius.

Protmūšį Marijampolėje, susumavus keturių raundų rezultatus, laimėjo komanda, pasivadinusi „SIM“, antroji vieta atiteko „M.A.M.A.“, o trečioji „Būtum pavėlavę“ komandoms. Jos organizatorių apdovanotos vertingais prizais.

Renginio organizatoriais bei rėmėjais šį kartą įvardinti Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei LRT.

Autoriaus nuotraukose protmūšio Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje akimirkos.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Tema, kuriai tėvai turi pasiruošti: kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?

Autorius

-

Spa 23, 2024 | 17:46

Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus bei kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Bet augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų prisitaikyti: išsiskiriame su draugais, netenkame mylimų žmonių. Netrukus Vėlinės, šeimos lankys artimųjų kapus, natūralu, kad vaikams gali kilti klausimų apie mirtį. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tėvams svarbu žinoti, kaip padėti savo vaikui išbūti su įvairiomis emocijomis, jam suprantamai paaiškinti žodžių ar įvykių reikšmę.

„Vaikui netektis – ne vien žmogaus mirtis. Vaikas pametė mylimą žaislą, pradėjo lankyti naują mokyklą, ankstesnėje palikęs įprastą aplinką ir draugus, prarado augintinį – visa tai galima vadinti vaiko netektimi, kuri neišvengiamai jį paveiks.

Visgi tėvų, globėjų ar kitų vaiku besirūpinančių suaugusiųjų svarbiausia užduotis yra ne apsaugoti vaiką nuo natūralių praradimų ar slėpti žinią apie artimojo mirtį. Pati geriausia apsauga nuo gilesnės netekties traumos – tinkamai parengti vaiką pokyčiui bei padėti jam suvokti, kas jo gyvenime nutiko ir kaip viskas bus toliau”, – sako Lietuvos psichologų sąjungos atstovė, lektorė, projekto „Dideli vaikai” įkūrėja Agnė Laskytė.

Kalbant jautria tema svarbu parinkti vaikui suprantamus žodžius

Manoma, kad žodžių „mirtis”, „netektis” ir į juos panašių sąvokų reikšmę vaikas pradeda suprasti tik apie šeštuosius savo gyvenimo metus. Tokio amžiaus vaikas dažniausiai jau gali suvokti mirtį, kaip negrįžtamą procesą, tad, prireikus, su juo tėvams bus lengviau kalbėtis.

Jaunesni nei 6-7 metų vaikai mirtį priima kaip laikiną. Visgi, daug praktinės patirties darbe su vaikais turinčios psichologės nuomone, ir vaikams iki šešerių metų tėvai gali pasakyti apie netektį šeimoje arba artimoje aplinkoje. Juk anksčiau ar vėliau vaikas pasiges žmogaus, klaus apie jį.

Tačiau su kiekvienu vaiku šia tema būtina kalbėti pagal jo amžių ir individualius gebėjimus, o įvykius ir reiškinius paaiškinti paprastais, suprantamais žodžiais, kalbėti trumpai, be painių frazių ar nutylėjimo. Paaiškinti mirties sąvoką vaikui iki šešerių metų psichologė rekomenduoja tokią frazę: „kai žmogus miršta, jo kūnas nustoja veikti – žmogus daugiau nebegali girdėti, matyti, jausti”.

Svarbu atminti, kad vaikas pasaulį vertina iš savo, dar kuklios gyvenimiškos patirties, perspektyvos. Ir jeigu suaugusiam žmogui gali atrodyti, kad tam tikri žodžiai vaikui savaime suprantami, taip yra ne visada.

Pavyzdžiui, jeigu mirus mylimai močiutei, ketverių metų mažyliui tėvai pasakys, kad ji „išėjo” ir „niekada nebegrįš”, išgirdęs, kad tėvai „išeina” į darbą, vaikas gali išsigąsti. Pašnekovė pataria geriau rinktis trumpą žinutę: „Turiu pasakyti liūdną žinią – tavo močiutė mirė”.

Svarbi yra aplinka, kurioje pasakoma vaikui apie netektį, pokyčius ar bet kokius praradimus. Tai turi būti rami vieta, kur niekas netrukdys vaikui susikaupti. Kad vaikas jaustųsi saugesnis, prieš pranešant jam žinią, galima pasisodinti jį ant kelių, apkabinti.

Vaikas turi gauti aiškų tėvų atsakymą į visus klausimus

A. Laskytė rekomenduoja skatinti vaiką užduoti visus jam rūpimus klausimus, bet nespausti. Į klausimus derėtų atsakyti kantriai ir ramiu tonu, o baigti pokalbį tik įsitikinus, kad neaiškumų ar abejonių mažajam pašnekovui neliko.

Psichologės nuomone, pravartu po kelių dienų pasitikrinti, gal vaikas turi naujų klausimų. Vaikų fantazija beribė, tad suprantamo atsakymo į savo klausimus nesulaukęs mažylis, dalykus gali interpretuoti savaip. Pasitaiko, kad mažesnį vaiką aplanko kaltės jausmas, pavyzdžiui, kad močiutės ar senelio nebėra dėl jo elgesio.

„Vien pasakius „neliūdėk”, „neverk”, „tai praeis” – vargiai pakeisime situaciją: liūdesys nėra pasiduodantis mūsų norams. Tai natūrali būsena, kai praradus labai svarbius dalykus, jaučiama emocija.

Vaikas turi žinoti, kad visi jausmai legalūs, visi reikalingi ir vienodai svarbūs ir jis turi teisę jausti tai, ką jaučia. Todėl pokalbiai šeimoje vaikui labai reikalingai visais atvejais. Kai į augančio vaiko jausmus, abejones ar klausimus buvo reaguojama, užaugęs jis bus laisvas kalbėti apie savo jauseną, o taip išvengs užgniaužtų emocijų ir jų sukeltų reakcijų, lengviau susiras draugų, ras savo rolę gyvenime”, – atskleidžia psichologė.

Gedėjimo tema kalbama ir vaikiškose knygose – naudinga visai šeimai

Psichologė akcentuoja, kad tėvams verta pasigilinti į svarbią ir labai plačią netekties temą dėl savęs ir dėl vaiko savivokos plėtimo, tai gali padėti išreikšti vaikui netekties liūdesio jausmą.

Yra išleista ne viena knyga jaunesnio amžiaus vaikams apie netektį. Jas galima skaityti kartu su vaiku ir aptarti. Pasak pašnekovės, tokios knygos jai įdomios kaip su vaikais dirbančiai specialistei ir kaip mamai – tai puikus įrankis pradėti pokalbį su vaiku, plėsti savo frazių ir pavyzdžių arsenalą.

Vienoje iš tokių, psichologės rekomenduojamoje Evelinos Daciūtės knygoje „Duobė”, apie mirtį kalbama pasitelkiant duobės alegoriją. Knygoje rašoma, kad einant laikui, gali skirtis aplinka ir apranga, bet duobė, kurią išrausia mumyse žmogaus mirtis, yra tokio paties gylio ir pločio. Kartais iš netekčių gimsta knygos, galbūt jos padeda atsakyti į iki tol neatsakytus klausimus ir užkasti tą duobę.

Gedėjimas turi tam tikrus bendrinius etapus: tai gali būti neigimas, pyktis, liūdesys ar kiti emociniai iššūkiai, keliaujant link priėmimo. Bet, mokslininkų teigimu, gedėjimas dažniausiai yra individualus ir priklauso nuo žmogaus asmenybės. Tad kaip vaikas priims netektį, iš dalies apsprendžia jo sukaupti vidiniai resursai. Tam svarbus brandus tėvų buvimas šalia augančio, besivystančio, o kartais ir gedinčio vaiko.

Video medžiagą su Agnės Laskytės, Psichologų sąjungos atstovės, lektorės ir projekto „Dideli vaikai” įkūrėjos, interviu žiūrėkite čia.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Ramunė Liubinaitė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Menopauzė: užklumpa visas, tačiau nemalonių simptomų galima ir išvengti

Autorius

-

Spa 23, 2024 | 17:37

Artėjant penktai dešimčiai daugelį moterų pradeda kamuoti pirmieji menopauzės simptomai: pila karštis, svaigsta galva, padidėja prakaitavimas, skauda sąnarius, paūmėja nuotaikų kaita. Organizme vykstančius natūralius pokyčius gali sušvelninti ne tik medicininiai preparatai, bet ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas.

Įprastai moters klimaksas vyksta etapais: pirmieji premenopauzės simptomai trunka kelerius metus, kol tarp 45-55 metų išnyksta menstruacijos. Kai menstruacijos nepasirodo 12 mėnesių iš eilės, diagnozuojama menopauzė.

„Į vaistinę užėjusios vyresnės moterys neretai prašo patarimo, kaip pagerinti savo savijautą ir išspręsti sveikatos problemas, kylančias dėl organizme vykstančių pokyčių. Neseniai viena 50-metė klientė taip ir įvardino, kad iki menopauzės jautėsi sveika, o šiai prasidėjus pasijuto visiška ligone. Po profilaktinio sveikatos patikrinimo paaiškėjo, kad ir cholesterolio, ir gliukozės lygis kraujyje yra per didelis. Pasidarė sunku kontroliuoti kraujospūdį, kuris tai pakildavo iki 200 mmHg, tai nukrisdavo iki 110 mmHg. Nuolatinis prakaitavimas ir karščio bangos trukdė dirbti, miegoti. Nors ir stengėsi laikytis dietos, svoris vis tiek augo, prastėjo nuotaika“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Pasak jos, už premenopauzės metu vykstančius pokyčius moters organizme atsakingas „moteriškas“ hormonas estrogenas – šiam pradėjus mažėti, prasideda įvairūs negalavimai.

„Estrogenas atsakingas ne tik už moters lytinių organų sveikatą, bet ir turi didžiulę įtaką visam moters organizmui: reguliuoja baltymų sintezę ir raumenų masę, aktyvina riebalų apykaitą ir reguliuoja kūno svorį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Estrogeno pagalba didėja kaulų masė, pagerėja kalcio rezorbcija žarnyne, plečiasi periferinės kraujagyslės, gerėja jų elastingumas. Taip pat estrogenas palaiko smegenų veiklą, odos drėgnumą, jis normalizuoja makšties gleivinę ir dalyvauja gaminant kolageną“, – vardina K. Šnirpūnienė.

Svarbus fizinis ir protinis aktyvumas

Menopauzės simptomai gali būti labai individualūs: vienoms moterims pasireiškia tik dalis negalavimų, kitos jaučiasi puikiai. Kad organizme prasidedančius pokyčius būtų lengviau išgyventi, vaistininkė pataria skirti daugiau dėmesio savo sveikatai.

„Kaip moteris jaučiasi artėjant menopauzei, labai priklauso ir nuo gyvenimo būdo – mitybos, fizinės veiklos. Reguliarus sportas, ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, ne tik padeda palaikyti kūno svorį, bet ir deginti riebalinį sluoksnį, padidinti raumenų masę. Be to, moksliškai įrodyta, kad aktyviai sportuojant smegenyse išsiskiria daugiau „laimės“ hormonų, todėl gerėja nuotaika ir miego kokybė“, – sako K. Šnirpūnienė ir primena, kad moterims reikėtų nepamiršti ir Kėgelio pratimų, kurie stiprina dubens raumenis ir apsaugo nuo galimo šlapimo nelaikymo.

Žengiant į menopauzę svarbi ir tinkama mityba: maistas neturėtų būti riebus, rekomenduojama valgyti daugiau baltyminio maisto – pupelių, lęšių, avinžirnių. Taip pat patariama į mitybą įtraukti daugiau žuvies, kurioje gausu Omega 3 riebiųjų rūgščių ir vitamino D: lašišos, menkės, skumbrės, silkės, sardinių.

„Šiuo laikotarpiu moterims reikėtų atsisakyti saldumynų ir užkandžių su dideliu kiekiu cukraus, hidrintais riebalais. Subalansuota mityba neleis vystytis cukriniam diabetui, didėti „blogąjam“ cholesteroliui. Itin svarbu kasdien vartoti daug vandens, nes pakankamas jo kiekis organizme neleidžia sausėti odai ir gleivinėms, sumažina šlapimo pūslės ir šlapimtakių infekcijų riziką“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Rūkančioms moterims patariama šio žalingo įpročio atsisakyti – dėl rūkymo prastėja kraujagyslių būklė, mažėja jų elastingumas, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, moksliškai įrodyta, kad rūkymas priartina menopauzę 2-3 metais.

K. Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad artėjant menopauzei svarbu skirti pakankamai laiko miegui, nes tinkamas poilsis padeda ne tik smegenų veiklai, atminčiai pagerinti, bet ir normaliam kūno svoriui palaikyti.

„Nereikia galvoti, kad sulaukus menopauzės gyvenimas baigiasi. Patariu moterims toliau mėgautis joms patinkančia veikla, mokytis naujų dalykų – šokti, sportuoti, naujų užsienio kalbų, dalyvauti protmūšiuose, spręsti kryžiažodžius. Aktyvi protinė veikla padeda palaikyti smegenų veiklą ir prisideda prie geresnės savijautos bei nuotaikos“, – sako ji.

Simptomams lengvinti – maisto papildai

Premenopauziniame laikotarpyje reiktų skirti daugiau dėmesio ir profilaktiniams sveikatos tyrimams. Šalia nemokamų cholesterolio, cukraus, hemoglobino tyrimų, reikėtų papildomai atlikti skydliaukės, vitamino D ir kaulų tankio tyrimus. Laiku pastebėta ligos pradžia palengvina ir pagreitina gydymą. Į menopauzę žengiančioms moterims galima vartoti ir specialius maisto papildus menopauzės simptomams lengvinti.

„Karščio bangas“ sušvelnina fitoestrogenai (izoflavonai ir lignanai), išskirti iš tokių augalų, kaip raudonasis dobilas, kekinė blakėžudė, soja, linų sėmenys, kininis skudutis. Dažnai šie maisto papildai būna sudėtiniai, tad vaistinėje reikėtų drąsiai įvardinti visus nusiskundimus – taip bus lengviau parinkti jums tinkamiausius maisto papildus. Juos reikėtų vartoti reguliariai, tiksliomis valandomis ir dozėmis, ne trumpiau kaip 3 mėnesius“, – sako K. Šnirpūnienė.

Vaistininkė pataria nesigėdyti ir menopauzės metu kylančių intymių problemų – jas galima išspręsti įvairiomis drėkinančiomis bei natūralią mikroflorą atkuriančiomis žvakutėmis. Jei jos nepadeda, gydytojai skiria vietinio poveikio žvakutes su estrogenu. Geriamas, sisteminio poveikio estrogenas skiriamas tik tokiu atveju, kai moters savijauta būna ypač prasta, be to, gydymas estrogenu įprastai taikoma neilgai, kad nepadidėtų krūties vėžio rizika.

Nuotraukoje – „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Paruoškite moliūgą taip – sutaupysite ir turėsite skanų pagrindą įvairiems patiekalams

Autorius

-

Spa 23, 2024 | 17:02

Homemade Autumn Pasta with Pumpkin Sauce and Sage

Spalį kur bepažvelgsi – ten pūpso gražuoliai oranžiniai moliūgai. Artėjant ir Lietuvoje jau išpopuliarėjusiam Helovinui, kilogramas jų tekainuoja keliasdešimt centų, tad verta moliūgus ne tik skaptuoti, bet ir skanauti. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, kasmet ši daržovė tampa rudens sezono žvaigžde – vis daugiau pirkėjų pasinaudoja tuo, kad moliūgas yra nebrangus, neįtikėtinai universalus virtuvėje, o vos vieno jo pakanka sočiam patiekalui.

„Jau seniai praeityje laikai, kai moliūgas buvo laikomas egzotiška daržove. Kiekvieną rudenį tradiciniai moliūgai nuspalvina Lietuvos ūkininkų laukus, iš kurių atkeliauja į parduotuvių lentynas. Jose jie neužsiguli – pirkėjai spalį juos tiesiog šluote šluoja, nes dažnai būna taikomos įvairios nuolaidos, akcijos. Nors tradiciniai oranžiniai „Clever“ moliūgai neabejotinai populiariausi, pirkėjai vis labiau pamėgsta ir kitas rūšis – pavyzdžiui, sviestinius. Taip pat mėgsta namus, terasas pasipuošti nevalgomais, bet ypač puošniais dekoratyviniais moliūgais“, – pirkėjų įpročius apžvelgia G. Kitovė.

3 įdomūs faktai apie moliūgus

Pasak „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotojos Jolantos Sabaitienės, moliūgai – tai tikra rudens dovana, kurios pranašumai geriausia atsiskleidžia virtuvėje.

Kad tapo Helovino simboliu, dėkingi turime būti airiams. Airijoje nuo senų laikų pasakojama legenda apie vagį Šykštųjį Džeką (Stingy Jack), kuriam pavyko pergudrauti net patį velnią. Kai Džekas galiausiai mirė, jo sielos nenorėjo nei dangus, nei pragaras. Velnias jį esą išsiuntė į naktį tik su degančia anglimi, kurią Džekas įsidėjo į tuščiavidurę ropę ir pradėjo klajoti po Žemę. Kai airių imigrantai atvežė šį folklorą į Ameriką, jie pastebėjo, kad moliūgai, kurių gausu Naujajame pasaulyje, dėl savo dydžio ir tekstūros drožinėjimui tinka dar labiau. Taip gimė tradicija moliūguose išpjauti veidus, kurie simbolizavo tarp pasaulių įstrigusias sielas.

Valgykite į sveikatą. Moliūgai itin turtingi naudingosiomis medžiagomis: juose gausu C, E, B grupės vitaminų ir antioksidantų, kurie padeda užtikrinti sveiką ląstelių veiklą. Be to, tai itin nekaloringa daržovė – 100 g moliūgo turi vos apie 30 kalorijų, pažymi „Iki“ vaisių žinovė. O ryškiai oranžinę jų spalvą nulemia karatenoidai, apsaugantys organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikių, – kuo jų daugiau, tuo spalva intensyvesnė. Svarbu tai, kad termiškai apdorotas moliūgas savo naudingų savybių nepraranda, todėl jį galima virti, kepti ir troškinti nebijant, kad jis praras svarbias sudedamąsias dalis.

Neišmeskite sėklų – jos tikras supermaistas. Jas dažnas įpratęs pirkti jau paruoštas, bet sveikatai palankų ir grožiui naudingą užkandį lengva pasigaminti patiems. Jose yra tokių mineralų kaip cinkas, siera, kalis, magnis ir kalcis, tad bus ne tik skanu, bet ir sveika. „Atskyrus sėklas nuo minkštimo, jas nuplaukite, gerai nudžiovinkite, apšlakstykite aliejumi ir pagardinkite mėgstamais prieskoniais (malta paprika, česnakų milteliais, čili, cinamonu ar kt.). Kepkite sėklas iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 minučių, retkarčiais pamaišant, kol jos taps auksinės spalvos ir traškios. Sėklos bus skanus ir baltymingas užkandis, taip pat derės salotose ar sriubose“, – pataria J. Sabaitienė.

Kaip pasigaminti moliūgų piurė, be kurios rudens neįsivaizduoja amerikiečiai

Moliūgai – labai universali daržovė. Ją galima troškinti, trinti, virti ar kepti – naudoti nuo sriubos ar troškinio iki pyrago ar sausainių. Gardinant įvairiais prieskoniais ar derinant su kitais produktais, moliūgai gali atskleisti visai naują, rodos, ankščiau neragautą skonį, pasakoja J. Sabaitienė.

Moliūgai išpopuliarėję visame pasaulyje, jie auginami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Tačiau neabejotinai būtent Šiaurės Amerikoje moliūgai užima bene svarbiausią vietą rudens racione, Helovino tradicijose, taip pat ruošiant patiekalus Padėkos dienai.

„Taupydami laiką, amerikiečiai dažnai naudoja konservuotą moliūgų tyrę, kuri yra ypač universali, gali būti naudojama tiek saldžiuose, tiek pikantiškuose patiekaluose. Moliūgų piurė yra kepinių ir desertų pagrindas, tokių kaip legendinis moliūgų pyragas, keksiukai, bandelės ar duona. Be to, ji gali būti naudojama sriuboms, troškiniams ar padažams, nes suteikia kreminę tekstūrą. Ji taip pat populiari sveikuose patiekaluose – naudojama košėms, kokteiliams“, – pasakoja „Iki“ kulinarai.

Moliūgų tyrę lengva pasigaminti ir namuose. Naudokite ją iškart arba užšaldykite – taip pasirūpinsite sveiku ir nebrangiu pagrindu patiems įvairiausiems patiekalams.

Naminė moliūgų tyrė

Gaminimo laikas: 50 min. (10 min. ruošti ir 40 min. kepti)

Reikės: 1 šviežio moliūgo, druskos (nebūtina).

Gaminame:

Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C ir kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.
Perpjaukite moliūgą per pusę, (jeigu labai dideles – galite ir į kelias dalis) išskobkite sėklas. Jeigu norite, pabarstykite vidinę pusę druska ir sudėkite pjautine puse žemyn ant skardos. Kepkite 40-60 min., kol daržovė suminkštės, o šakutė lengvai įsmigs. Palikite atvėsti.
Rankomis nulupkite minkštimą nuo odelės ir sudėkite į virtuvinį kombainą. Gerai sutrinkite iki vientisos masės, vis sustodami ir nuvalydami indo šonus. Sudėkite į marlę ar ploną audinį ir palikite apie 30 min pastovėti virš dubens, kad nuvarvėtų perteklinis skystis.

Sveiki blynai su moliūgų tyre

Porcijos: 4

Gaminimo laikas: 10 min.

Reikės: 2 didelių šaukštų moliūgų tyrės, 1 puodelio kiaušinių baltymų, 1 puodelio avižinių dribsnių, 1 puodelio grūdėtos varškės, ½ šaukštelio cinamono, ½ arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto, jeigu reikia – šiek tiek cukraus ar medaus.

Gaminame:

Visus ingredientus sudėkite į maišytuvą. Sutrinkite iki vientisos masės.
Keptuvę su šiek tiek sviesto ar aliejaus įkaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies. Formuokite blynus ir kepkite, kol juose pasirodys nedideli burbuliukai, apie 2-3 minutes. Apverskite ir kepkite 2-3 minutes arba tol, kol taps auksinės spalvos.
Patiekite šiltus su medumi, sirupu ir riešutais.

Kreminės tekstūros makaronai su moliūgų tyre

Porcijos: 6

Gaminimo laikas: 20 min.

Reikės: 2 puodelių moliūgų tyrės, 450 g mėgstamų makaronų, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 3-4 česnako skiltelių, ½ puodelio grietinėlės, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, žiupsnelio malto muskato riešuto, tarkuoto parmezano sūrio.

Gaminame:

Makaronus išvirkite dideliame puode su stipriai pasūdytu vandeniu, kol bus al dente. Pasilikite 1½ puodelio makaronų vandens ir nusausinkite.
Įkaitinkite alyvuogių aliejų didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies. Sudėkite išspaustą česnaką ir kepkite, kol pasklis aromatas, apie 1 minutę. Supilkite moliūgų tyrę, 1 puodelį makaronų vandens ir šluotele plakite, kol padažas susimaišys ir taps blizgus. Įpilkite grietinėlę ir išmaišykite. Jei reikia, įpilkite dar makaronų vandens. Pagardinkite druska, pipirais ir muskato riešutu. Sumaišykite su makaronais ir patiekiant apibarstykite tarkuotu parmezanu.

Paskaita „Stasys Lozoraitis vyresnysis – Lietuvos diplomatijos patriarchas“

Autorius

-

Spa 23, 2024 | 16:54

Stasys Lozoraitis vyresnysis diplomatinėje karjeroje pasiekė maksimalias aukštumas – tapo Lietuvos užsienio reikalų ministru, parengė konceptualiai naują Lietuvos užsienio politikos strategiją, po okupacijos jis buvo aukščiausias legalus pareigūnas, paskirtas paskutinės teisėtos šalies vyriausybės. Unikalus jo Diplomatinės tarnybos statusas – Sovietų Sąjungos okupuota ir aneksuota valstybė turėjo užsienyje pripažįstamą ir veikiančią diplomatinę tarnybą, gyvavusią iki pat Nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.

Minint diplomatų Lozoraičių metus, kviečiame į paskaitą! 2024 m. spalio 29 d. 15.00 val. Marijampolės krašto muziejuje Lietuvos centrinio valstybės archyvo darbuotojas, ambasadorius, istorikas dr. Vytautas Žalys aptars kertinius S. Lozoraičio biografijos ir diplomatinės karjeros momentus, ieškos atsakymų į intriguojančius klausimus:

– Kaip jaunuolis, Nepriklausomybės išvakarėse anketoje savo tautybę nurodęs „lenkas“, įsijungė į Lietuvos valstybės atstatymo darbą ir tapo jos užsienio reikalų ministru?

– Jauniausias užsienio reikalų ministras Europoje: atsitiktinumas, sėkmė ar šaltas valstybės vadovų išskaičiavimas?

– S. Lozoraičio „Naujojo kurso“ prielaidos, tikslai ir uždaviniai;

– Kodėl S. Lozoraičiui nepavyko susitarti su Lenkijos užsienio reikalų ministru Josefu Becku?

– Atsistatydinimas ar atstatydinimas? Aplinkybės, kuriomis S. Lozoraitis neteko ministro posto;

– Kodėl tinkamai nepasiruošta okupacijai?

– Nuo ministro Juozo Urbšio 1940-06-01 telegramos iki Kybartų aktų;

– Kontaktų su pasipriešinimo sąjūdžiu kontroversijos: nuo aktyvios paramos iki tautos išsaugojimo strategijos;

– Priešpriešos su VLIK priežastys. Kodėl nebuvo sudaryta Lietuvos vyriausybė egzilyje?

Daug įdomių faktų apie neeilinę S. Lozoraičio vyresniojo asmenybę ir palikimą – paskaitoje.

Renginio vieta: Marijampolės krašto muziejus, Vytauto g. 29.

Rimantas Dovydaitis pasakoja XV: navigacinė klaida, kuri pasibaigė naudingai

Autorius

Rimantas Dovydaitis

-

Spa 23, 2024 | 16:12

Gausybėje plaukiojimų pasitaiko suklysti. Jei tai tik pamokantis išgąstis ar lengvai pataisomas veiksmas, yra neblogai, nes ne visuomet mokomės iš svetimų klaidų. Kai pats suklysti, tai antrą kartą tą klaidą padaryti retai pasitaiko.

Po daug metų prisiminiau savo avantiūrinį įplaukimą į Svaneke uostą Bornholmo saloje. Tai buvo tikra kapitono klaida, kitaip sakant, avantiūra. Eilinio plaukiojimo po Baltiją iki Kopenhagos 1994 m. tiesinom maršrutą namų link. Komandą sudarė medicinos darbuotojai, gydytojai, kitas personalas, buriuotojai. Turėjome įprotį – pareidami iš Danijos ar iš toliau stabtelėti Svaneke uoste, paskutiniame taške prieš „šuolį“ apie 200 jūrmylių iki Klaipėdos. Aplankę porą miestelių Bornholmo vakaruose, išnaudodami salos priedangą, daug nenutoldami nuo šiaurinių salos krantų priartėjome prie Svaneke uosto.

Vėjas buvo stiprus SOO (pietryčių pietų), bangos aukštos. Pagalvojęs, kad Svaneke uostą ir prieigas pridengia rytinis pusiasalis su švyturiu, daug nesidairęs pasukau jachtą į įlanką, kurios gale Svaneke uosto vartai. Tik priėjęs visai arti vartų pastebėjau virš namų tris vertikaliai išdėstytas šviečiančias raudonas šviesas, kurios draudžia įeiti į uostą. Apsisukti ir „bėgti“ į jūrą buvo vėlu.

Įsivaizdavimas, kad pusiasalis dengia nuo bangų dalį įlankos buvo klaidingas. „Įskridę“ pilna žodžio prasme į uostą pamatėme jį tuštutėlį, išskyrus didįjį „Peter“ laivą, kuris į Chritijansio salą transportuoja turistus ir veža produktus. Visi kiti laiveliai ir jachtos, suvaryti į tolesnius baseinus, kurių įplaukimai uždaryti šliuzais (vartais).

Bangos uoste, nors tai antrasis baseinas įplaukus pro vartus, jachtą kilnojo kaip jūroje. Dar buvo mintis bandyti, gerai įsibėgėjus iššokti, bet „Peter“ įgula, su kuria pasikonsultavome, patarė nerizikuoti. Prikrovę vežimėlį storų ir ilgų virvių jie pasiūlė jachtą pririšti viduryje baseino. Ką mes ir padarėme, o norėdami išlipti – įlipti į ją trumpam šoniniu švartovu prisitraukiame prie liepto, po operacijos ją paleidžiame, kad nesidaužytų bortas. Taip gyvenome tris paras, bet tai nebuvo „dykas“ laiko leidimas, toliau viskas vyko visiškai kitaip.

Mums bevaikščiojant krantine, su stebėtojais žiūrint per molus peršokančias bangas ir drąsuolių cirkus, kurie sulaukę atūžiančios bangos, bando su dviračiu pralėkti nesušlapę per susiformavusį vandens tunelį.

Vakarėjant prie mūsų prieina pagyvenęs žmogelis, kuris mus paguodžia, kad nei ryt nei poryt vėjo pasikeitimo nesulauksime. Pasiūlo mums, „nelaimingiems“, po bokalą alaus netolimame barelyje. Kvietimą maloniai priėmėme. Rinkdamas įgulą (mūsų buvo 8) perspėjau, kad reikia ką nors pasiimti, nes neaišku, kuo tai baigsis.

Barelyje sugriuvom už stalo, „geradaris“ prie bufeto nupirko 8 butelius alaus ir „plutelių“, aš nunešiau stiklines, o šelpėjas pasisuko link durų. Teko jį laikyti už rankovės ir kviesti talkon kolegas, kurie puikiai kalba English, kad norime su juo kartu pasivaišinti. Mat iki tol tik aš savo prasta anglų kalba su juo bendravau. Užsimezgus platesniam dialogui, sugurkšnojus po pora stiklinių alaus su plutelėmis, mūsų geradaris pakvietė aplankyti jo namus.

Kvietimą priėmėme, erdviame kambaryje ant visos sienos abstrakcinis paveikslas, didelis stalas. Šeimininkas paaiškino, kad pardavęs jachtą įsigijo šį paveikslą. Atnešė kelių rūšių alaus, užkandos. Mūsų kolegos įteikė „prezentą“ – prašmatnų butelį stipresnio gėrimo. Šeimininkas padėkojo už tai ir jį pasidėjo gėrimų spintoje. Bebendraujant paaiškėjo, kad tai yra garsus Danijos dantistas, profesorius Christijanas Chistijansenas, turintis odontologijos kliniką Neksio miestelyje. Davė įvairių lankstinukų ir knygelių apie jo metodus dantų priežiūros sistemoje. Jis šį „Neksio metodą“ diegia visoje Europoje. Naudojant jo metodus dantų kariesu serga tik du procentai pacientų, o mes žinome, kad pas mus tik du procentai visuomenės dantų ėduoniu neserga.

Pažadėjo rytojaus dieną, kiek tilps jo automašinoje – keturis žmones nusiveš parodyti savosios klinikos.

Laukdamas alkanų ekskursantų priviriau skanios košės, tačiau sugrįžę jie buvo sotūs, buvo pavalgydinti ir dar pareiškė, kad 18 val. visą įgulą kviečia į restoraną paragauti tautinių – firminių patiekalų.

Kadangi mūsų įguloje buvo 4 moterys, pasakiau, kad turime kažin ką sugalvoti ir pasiūliau padaryti mūsų „revanš“ balių. Kas liečia patalpas, žinojau, kad uosto pastato pastogėje yra speciali patalpa pobūviams, tad aš pasirūpinau jos nuoma, o įgulos užduotis viską suruošti, o kai sugrįšime, liktų tik nunešti į saliukę.

Restorane Christijano žmonos Jettės nebuvo, sakė, kad skuba ruoštis kelionei, labai anksti išskrenda į Kopenhagą. Matosi, kad danai mėgsta pasėdėti ištisomis šeimomis kavinėse ir restoranuose. Mūsų stalas – sustumti du staleliai, apkrautas personaliniais ir bendrais patiekalais, net gi vyno butelis su taurėmis viduryje stalo. Christijanas ragina piltis vyną ir ragauti įspūdingus kepsnius. Neišpasakytas dosnumas ir draugiškumas. Baigdami priėmimą restorane pakvietėme profesorių su žmona į mūsų priėmimą.

Sutartu laiku mūsų virėjos, kepėjos, stalo puošėjos užbaigė pasiruošimą ant sustumtų stalų. Vyrai transportavo lėkštes, dubenius iš jachtos, kurią kiekvieną kartą reikėdavo prisitraukti prie liepto. Nesitikėjau, kad per trumpą laiką, turint ribotas galimybes, išeis toks vaišių stalas. Vaišinomės kelių rūšių mėsiškais su daržovėmis, sūriniais bei saldžiais patiekalais ir be abejo gėrimais. Kai kolektyvas išlenkė po porą taurelių, (gėrimų tikrai netrūko) prasidėjo dainos ir net šokiai. Dainavome visomis kalbomis. Balių pabaigėme gal apie antrą valandą, nes Christijanas sakėsi nespėsiąs nuvežti Jetės į aerodromą už 30 km. Atsisveikinant pažadėjau kitais metais atvežti visas Marijampolės dantistes perimti patyrimo, nes čia dantys prižiūrimi ir taisomi visiškai kitaip.

Trečią parą, pasikeitus vėjo krypčiai, atsirado galimybė išplaukti link Klaipėdos. Sunešę skolintas virves prie sandėlio durų, po pirma virvių rite paslėpę maišelį su „Stolična“, sutvarkę patalpas ir susirinkę savus daiktus ruošėmės išvykimui.

Priekyje dar ne mažiau dvi paros plaukimo. Mums pajudėjus, prie sandėlio susirinkę pirmieji darbininkai maloniai mojavo.

Grįžęs užsukau pas Marijampolės poliklinikos dantų skyriaus vedėją Zitą, padaviau visą informacijos pluoštą apie „Neksio metodą“ su visais ryšio užmezgimo duomenimis ir pasakiau, kad surinktų dantistų įgulą kitos vasaros plaukimui perimti daniško patyrimo.

Kelis kartus skambinau vedėjai, bet ji sakė, kad gal niekas neplauks. Pavasarį užsukau dar kartą pasiteirauti apie komandą. Vedėja pasakė, kad komandą renka dantų gydytoja Lina. Lina buvo spėjusi pasikalbėti telefonu su Christijanu (vokiškai). Tais metais daug plaukiojau ir buvau aplankęs Svaneke miestelyje Post gate Nr. 1 namą, bet šeimininkų vis nerasdavau. Vėliau skambinau ir sužinojau, kad Christijanas bus sugrįžęs iš visų komandiruočių tik rugpjūčio pabaigoje.

Gavęs sutikimą mus priimti, gana skubiai susiruošėme. Įguloje buvo odontologės Lina Smagurauskienė, Giedrė Zenkevičienė, Zita Kontrimienė ir Jūratė Brusokienė, likusi dalis buriuotojai.

Svaneke pasiekėme paryčiu, Christijanas aplankė jachtą, išsiaiškino mūsų planus. Apgailestavo, kad profesorius šios savaitės dalį yra labai užsiėmęs, tačiau dėlto mes nenusiminėme.

Mūsų planuose buvo Kopenhagos aplankymas, tai mes su Christijanu sutarėme bendrauti grįždami. Kopenhagoje pasisvečiavę keturias dienas ir gerai „pasitaškę“ švedų pakrantėse, aplankę įspūdingas vietas Bornholmo saloje grįžom į Svaneke. Cristijanas jau buvo užbaigęs neatidėliotinus darbus.

Mūsų odontologes Cristijanas vežėsi į savo kliniką rodyti patyrimo. Mūsų specialistės buvo patenkintos susitikimu, gauta informacija, ekskursija Cristijano Cristijanseno klinikoje, pasirašytomis sutartimis. Nuo šio žmogaus prasidėjo Lietuvos dantistų darbo metodų keitimas į vakarietiškus.

Pora dienų pabuvoję Bornholme išskubėjome namo. Antrą dieną, jachtai einant pavėjinėse bangose geru greičiu, keliasi komanda. Jūratė išlindusi su maudymosi kostiumėliu atsigula ant denio ir sako: – berniukai, semkite vandenį ir pilkite ant manęs. Vyrukai jos prašymą tuoj įvykdo. Giedrė ir Zita nesikelia ir tikisi, gal nenumirs, kol pasieksime Klaipėdą. Įdienojus kai kam skrandžiai siunčia signaliukus.

Lina nuo denio dingsta valandėlei, galvojau, kad nuėjo pailsėti, tačiau po kurio laiko pasirodė lėkštė su blynais. Nevengianti pasisukioti kambuze (laivo virtuvėje) ji pademonstravo ne tik kulinarinius sugebėjimus, bet ir gebėjimą laikyti reikmenis su produktais, pačiai laikantis svyruojančioje jachtoje.

Tas mano įvairavimas į uždarytą uostą Svaneke miestelyje išsivystė į didžiulį danų ir lietuvių odontologų bendradarbiavimą, kuriam tolesnės jachtos „Sūduva“ pagalbos nereikėjo.

Netrukus jos visos gavo dovanų po konteinerį su jau Danijoje nurašomais dantų kabineto įrengimais, technologiniais įrankiais, kurie buvo pranašesni už sovietinius.

Žiemą įvyko keli savaitiniai Danijos odontologų delegacijų darbiniai, parodomieji vizitai Marijampolėje ir Kaune. Į vieno tokio seminaro užbaigimo popietę buvau pakviestas ir aš, kaip visos šios veiklos „kaltininkas“. Tai vyko vos ne prieš mano langus kavinėje Jaunimo gatvėje.

Plaukiant dauguma mėgsta sėdėti, būti ant denio ar kokpite.

Christijansio uostelis tarp mažų salyčių greta Bornholmo.

Bornholme yra atminimo lenta nužudytiems salos žvejams okupacijos metu Antrojo pasaulinio karo metu. Vokiečiai draudė žvejybą, išplaukusius nepaklusnius danus be gailesčio skandino – žudė.

Mūsų delegacija Kalsbergo alaus magnato muziejuje.

Malonūs mūsų svečiai Jette ir Chritijan Christijansen uosto pobūvių kambaryje.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Artėjant Vėlinėms aplankė tuos, kurių jau nelanko niekas…

Autorius

-

Spa 23, 2024 | 15:31

Pasak Marijampolės kultūros centro vyr. specialistės etnokultūrai Eglės Alenskaitės, vasariškai saulėtą spalio 19 dieną įvyko jos suorganizuotas, berods, jau vienuoliktas, kasmetinis Vėlinių žygis. Tai Marijampolės kultūros centro darbuotojų įgyvendinamo projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą 2024“ dalis.

„Jo pagrindinis tikslas – istorinės atminties išsaugojimas, mūsų krašto nuodugnesnio pažinimo derinimas su visuomenės fizinio aktyvumo skatinimu. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, žygio vedliu sutiko būti aktyvus visuomenininkas bei neprilygstamas pasakotojas, J. Totoraičio progimnazijos istorikas Benjaminas Mašalaitis. Benjaminas, taip pat sudarė ir žygio maršrutą, kuriuo keliauti susirinko 34 žygeiviai. Beje, kai kurie iš žygeivių atvyko net iš kaimyninių savivaldybių. Dalį maršruto įveikę vežami autobuso keliauninkai išlipę iš jo toliau leidosi kulniuoti pėsti. Žygis užtruko gerą pusdienį. Keliautojų amžius, taip pat labai įvairus, nuo devynių metų iki šešiasdešimties ir daugiau“ – pasakojo Eglė.

Kaimo kelias, keleliais, takais, takeliais, o kartais ir bekele nueita į Gudelių kapinės, Šakališkių piliakalnį, Šakališkių kaimo kapinės, Šventragio kaimo evangelikų liuteronų, tai yra kažkada šioje vietovėje gyvenusių vokiečių kapinės, Igliaukos bažnyčią bei Igliaukos kapinės. Malonu, kad visos jos yra tinkamai prižiūrimos, nors dalis jau nebeveikiančios.

Stabtelėta Gudelių, taip pat Igliaukos bažnyčių šventoriuose, Yglos arba kitaip Igliaukos ežero pakrantėje. Iš viso tądien nukeliauta apie 12 kilometrų. Tačiau žygio dalyviai patikino, jog nuovargio nejautė, mat viską atpirko iš B. Mašalaičio išgirstos, iki šiol nežinomos istorijos apie mūsų krašto praeitį, nuoširdžiai pabendrauta bei praturtėta dvasiškai, taip pat užkandžiauta ir vaišintasi „Mantingos“ kepiniais gryname ore tuo pat metu žavintis turtinga rudenėjančios mūsų gamtos spalvų palete.

Eglė Alenskaitė pastebėjo, jog Sūduvos žemė yra labai turtinga lankytinomis, mūsų krašto istorijai reikšmingomis vietomis, tad apie būsimo sekančių metų žygio maršrutą galvojama jau dabar. Etnologė tikisi, kad kasmet prie žygeivių prisijungs vis daugiau žmonių neabejingų mūsų istorijai. “Tereikia bent kartą pabandyti prisiliesti prie tarsi gyvos mūsų praeities paslapčių, pajusti tą aurą, kuria ji apgaubta ir tai tikėtina taps neužmirštamu įspūdžiu“ – patikino pašnekovė. O žygeivių potyriai gerai matosi pačių žygio dalyvių darytose nuotraukose.

Taigi, tereikia tik sekti skelbimus žiniasklaidoje, taip pat Marijampolės kultūros centro „facebook“ paskyroje, kad sekančiais metais galėtumėte laiku prisijungti prie keliautojų grupės.

visuallightbox id=”1332″]

Ką reikia žinoti apie džiovykles?

Autorius

-

Spa 23, 2024 | 10:48

Džiovyklės tapo ne tik puikiai pažįstamais, bet ir labai geidžiamais buitiniais prietaisais. Atskirą džiovyklę turėti apsimoka labiau nei skalbimo mašiną du viename, kadangi atskiras įrenginys savo darbą atlieka tiksliau bei efektyviau. Tačiau nepaisant augančio populiarumo, tikrai ne visi žino, pagal ką tokį įrenginį rinktis ir, ką apskritai reikėtų apie jas žinoti. Būtent tuos dalykus ir apžvelgsime, kad jums būtų aiškiau, kuri buitinė technika internetu – verčiausia dėmesio.

Yra daug skirtingų jų tipų

Būgninės džiovyklės dažniausiai būna trijų pagrindinių tipų. Iš jų kiekvienas turi savų privalumų. Žinodami jų skirtumus galėsite pasirinkti geriausiai jūsų poreikius atitinkantį įrenginį.

– Ventiliacinės. Tai tradicinis įrenginys. Šios džiovyklės veikia šildydamos orą ir pučia jį per drabužius. Tada karštas ir drėgnas oras išleidžiamas į lauką arba nuvedamas į specialią zoną, per žarną. Tokios džiovyklės paprastai yra pigesnės ir greitai džiovina drabužius. Visgi, joms reikia tinkamo vėdinimo bei išvesti žarną, o tai ne visada patogu.

– Kondensacinės. Tokio tipo džiovyklės drėgmę ne išleidžia į lauką, o surenka į išimamą talpyklą arba rezervuarą. Jį reikia ištuštinti po kiekvieno ciklo arba bent jau pakankamai reguliariai. Kondensacines džiovykles lengviau įrengti, nes nereikia to išvedimo, tačiau jos paprastai sunaudoja daugiau energijos nei ventiliacinės.

– Su šilumos siurbliu. Tai yra efektyviausiai energiją vartojantis variantas, nes drėgmę iš drabužių ištraukia žemesnėje temperatūroje, o šilumą grąžina atgal. Nors pradinė kaina gali būti kiek aukštesnė, ilgainiui jos labai atsiperka, nes taupo energiją ir dėl žemesnės džiovinimo temperatūros yra švelnesnės drabužiams. Todėl jos – puikus pasirinkimas vartotojams, kurie nori kuo mažesnių sąnaudų.

Kodėl svarbus energinis efektyvumas?

Vienas iš svarbiausių aspektų perkant būgninę džiovyklę yra jos energijos vartojimo efektyvumas. Tai gali turėti didelės įtakos jūsų mėnesinėms sąskaitoms, ypač jei per savaitę skalbiate kelis kartus.

Efektyviausios džiovyklės turės A+++, o mažiausiai efektyvios – D reitingą. Nors džiovyklės su šilumos siurbliu iš pradžių kainuoja brangiau, jos sunaudoja iki 50 % mažiau energijos nei ventiliacinės ar kondensatorinės. Dėl to, modeliai su šilumos siurbliu ilgainiui tampa ekonomiškesniu pasirinkimu, net jei kitos džiovyklės gera kaina ir pritraukia dėmesį.

Kokios savybės svarbiausios prieš perkant?

Dydis ir talpa

Džiovyklės būna įvairių dydžių ir talpos, kad atitiktų skirtingus namų ūkio poreikius. Rinkdamiesi atsižvelkite į savo namų ūkio dydį ir skalbinių kiekį, kurį paprastai reikia išdžiovinti.

– Mažos talpos (5-7 kg) džiovyklės idealiai tinka vienam žmogui ar porai su mažesniais poreikiais.

– Vidutinės talpos (7-9 kg) įrenginiai tinka šeimoms, kurių džiovinimo poreikiai nėra labai dideli.

– Didelės talpos (9 kg+) džiovyklės pritaikytos didesnėms šeimoms arba tiems, kurie dažnai skalbia patalynę ar rankšluosčius.

Paprasčiausia galvoti, kad džiovyklės talpa turėtų atitikti jūsų skalbimo mašinos talpą.

Pagrindinės funkcijos

Šiuolaikinės būgninės džiovyklės turi įvairias funkcijas, kurios didina patogumą naudotojui bei plečia įrenginio galimybes. Štai, kurios, ekspertų nuomone, yra svarbiausios:

– Džiovinimo jutiklis. Jis matuoja drabužių drėgmės lygį ir atitinkamai reguliuoja džiovinimo laiką. Tai apsaugo daiktus bei taupo energiją.

– Greito džiovinimo nustatymai. Jei skubate, greito džiovinimo nustatymas gali būti tikras išsigelbėjimas.

– Apsaugos nuo susiglamžymo funkcija. Pasibaigus ciklui, džiovyklė periodiškai supurto drabužius, kad neliktų raukšlių.

– Būgno sukimosi kryptis. Kai kuriuose modeliuose būgnas ciklo metu sukasi ir pagal, ir prieš laikrodžio rodyklę, o tai padeda džiovinti tolygiau.

Triukšmo lygis

Jei džiovyklė bus bendrose gyvenamosiose patalpose arba netoli miegamųjų bei darbo kambarių, galite papildomą dėmesį kreipti ir į triukšmo lygį. Jeigu įrenginys veikia tyliau nei 60-63 dB – jis yra gana tylus.

Džiovyklės su šilumos siurbliu dažnai būna tylesnės dėl švelnesnio džiovinimo proceso.

Kaune įvyko trečiasis integracinis profesinių mokyklų futbolo turnyras “KAFF rudens taurė 2024“

Autorius

-

Spa 18, 2024 | 9:03

Spalio 16 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko trečiasis integracinis profesinių mokyklų 8 prieš 8 futbolo turnyras “KAFF rudens taurė 2024“,kuris skirtas skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp profesinių mokyklų.

Futbolo turnyre varžėsi šešios komandos: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, Aukštaitijos profesinio rengimo centro, Kauno informacinių technologijų mokyklos, Marijampolės profesinio rengimo centro ir Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyriaus dvi komandos.

Sužaidus varžybas grupėse, paaiškėjo, kad pusfinaliuose susitiks Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyriaus I komandos, antroje poroje Marijampolės profesinio rengimo centro ir Kauno informacinių technologijų mokyklos žaidėjai.

Po atkaklių ir įdomių pusfinalio varžybų, dėl trečios vietos po baudinių serijos savo pranašumą įrodė Marijampolės profesinio rengimo centro komanda įveikdama Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyriaus I komandos žaidėjus. Kovoje dėl pirmos vietos po įtemptų rungtynių minimaliu rezultatu pergalę šventė Kauno informacinių technologijų mokyklos komanda prieš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro žaidėjus.

Rezultatyviausiu žaidėju tapo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokinys Nojus Petrauskas.

Integracinis turnyras vyko minint Boso dieną, todėl leiskite pasveikinti visų komandų trenerius, kurie yra jų Bosai, palinkėti sportinės ištvermės, nenuleisti rankų ugdant žaidėjus ir nepristigti motyvacijos, o svarbiausia besąlygiškai tikėti savo ugdytiniais, kad jiems pavyks. Juk tikras Bosas (komandos TRENERIS) sugeba įkvėpti, suburti ir leisti jaustis svarbiu kiekvienam žaidėjui galinčiam skinti asmenines pergales. Toks ir yra integracinių turnyrų tikslas – savo mintimis ir sveikinimu pasidalino Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Giedra Sadauskienė.

Turnyro komandos prizininkės ir dalyvės buvo apdovanotos Kauno apskrities futbolo federacijos įsteigtomis taurėmis ir medaliais, kuriuos įteikė Socialinių paslaugų skyriaus mokytoja ekspertė Vida Misevičienė.

Futbolo turnyrą organizavo Socialinių paslaugų skyriaus profesijos mokytoja ekspertė Vida Misevičienė, sporto būrelio vadovas Rytis Šležys ir sveikatos priežiūros specialistė Jovita Česaitytė.

Futbolo turnyro akimirkas įamžino fotografas Valdas Knyzelis.

Renginio draugai Lietuvos masinio futbolo asociacija ir Kauno apskrities futbolo federacija.

Marijampolės profesinio rengimo centro komanda iškovojo trečią vietą

Aukštaitijos profesinio rengimo centro komanda su mokytoja Lina

Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus I komanda su mokytoja Vida Misevičiene

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro komanda užėmė II vietą su mokytoju Ryčiu Rutkausku

Pirmąją vietą iškovojo Kauno informacinių technologijų mokyklos komanda su Deimante Bepirštyte Andrušaite

Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus II komanda su mokytoja Vida Misevičiene

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Marijampolė kultūros centro kamerinio choro “Suvalkija” koncertas spalio 6 d. Tarptautinei muzikos dienai paminėti

Autorius

Antanas Beniulis

-

Spa 16, 2024 | 13:04

Antano Beniulio nuotraukos.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Šeimų futbolo šventės trečias etapas įvyko prie legendinio partizanų vado – Jono Misiūno-Žaliojo Velnio štabo vietos

Autorius

-

Spa 14, 2024 | 23:05

Šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“, organizuojama nuo 2010 metų, visą laiką vykdavo futbolo stadione, aikštyne ar manieže, o nuo 2019 metų šeimų futbolo šventė pradėjo keliauti po įvairias Lietuvos istorines vietas: dvarus (Paežerių, Aštriosios Kirsnos, Ilguvos, Kidulių, Žemosios panemunės dvarai), pilis (Raudonės, Siesikų pilys), muziejai (Maironio, Vaikų ir literatūros, Skriaudžių, Juozo Lukšos-Daumanto, Salomėjos Nėries ir Bučo namo muziejai, Šilinės smuklė), Lietuvos istorinių asmenybių gimtinėse (Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio, Maironio, Stasio Girėno).

Šiais metais futbolo renginys keliauja istoriniais Laisvė kovų keliais. Pirmasis etapas rugpjūčio 25 dieną įvyko Rimšų sodyboje, kurioje 1945-46 metais veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos pogrindinė spaustuvė. Du drąsūs patriotai – senųjų sodybos šeimininkų sūnus Jurgis Rimša ir jo bičiulis Juozas Kulboka čia spausdino laikraštį „Laisvės žvalgas”. Antrasis etapas įvyko Rugsėjo 22 dieną prie Skardupių šv. M. Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios, kurioje 1945 birželio 17 d. kun. Antanas Ylius ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis įsteigė 1-ąjį Algimanto partizanų skyrių.

Spalio 13 dieną prie Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčios, kurioje buvo įsikūręs DKA partizanų štabas, įvyko trečiasis šeimų futbolo šventės etapas. Tai ypatinga vieta, kurioje išlikusi legendinio partizanų vado – Jono Misiūno-Žaliojo Velnio – ir jo ,,skrajojančio” Didžiosios kovos apygardos štabo vieta. Išlikusi tokia kokią ją matė 1944-1946 m. kovotojai.

DKA partizanų štabo muziejaus įkūrėjai Rugilė Grendaitė ir Eugenijus Lastauskas dalyviams papasakojo apie to krašto laisvės kovas, aprodė bažnyčioje buvusį Laisvės kovotojų štabą ir slėptavietę.

Renginyje šeimos žaidžia su pirmo dydžio kamuoliu į netradicinio dydžio vartus. Visų rungtynių metu šeimos nariai atrpusavyje priiminėja sprendimus, taip skatinant garbingo žaidimo principus. Per įvykusius 32 renginius sudalyvavo daugiau kaip 100 šeimų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų.

Šeimų futbolo šventėje varžėsi Stankaičiai, Karašauskai (Kauno), Karpavičiai, Švedai (Ringaudų, Kauno rajonas), Svirupskiai (Marijampolė), Zubrickai (Mokolai, Marijampolės savivaldybė), Paulauskai (Igliauka, Marijampolės savivaldybė).

Trečiojo etapo nugalėtojais tapo marijampoliečių Svirupskių šeima, antrąja vietą užėmė Paulauskai iš Igliaukos miestelio (Marijampolės savivaldybė) , trečiosios vietos prizus iškovojo Karpavičiai iš Ringaudų (Kauno rajonas) . Komandos prizininkės buvo apdovanotos medaliais ir taurėmis, o visi šventės dalyviai buvo pakviesti į UEFA Tautų lygos futbolo rungtynes Lietuva – Rumunija, kurios vyks spalio 15 d. Dariaus ir Girėno stadione.

Po paskutinio trečiojo etapo šeimos išsirikiavo: Svirupskiai – 42 taškai, Paulauskai – 41 taškas, Karpavičiai – 20 taškų , Zubrickai – 17 taškų, Švedai – 12 taškų, Karašauskai – 12 taškų, Stankaičiai – 9 taškai, Duobai – 6 taškai, Ramanauskai – 1 taškas.

Šeimų futbolo šventės akimirkas įamžino Valdas Knyzelis.

Renginio draugai Rimšų sodybos šeimininkai, gidė Ona Maksvytienė, Skardupių šv. M. Marijos Krikščionių pagalbos parapija, Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapija, DKA partizanų štabo muziejaus įkūrėjai Rugilė Grendaitė ir Eugenijus Lastauskas, Lietuvos masinio futbolo asociacija, Lietuvos futbolo federacija, Kauno apskrities futbolo federacija.

Marijampoliečiai Svirupskiai šeimų futbolo šventės nugalėtojai

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai spalio 4–12 d.

Autorius

Marijampolės apskr. VPK

-

Spa 13, 2024 | 18:59

Sveikatos sutrikdymai

Spalio 6 d. apie 1 val. Vilkaviškyje, Vytauto g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1986 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1994 m.), kuri po medikų apžiūros gydosi ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Spalio 7 d. apie 0 val. 31 min. Šakių r. sav., Veršių k., Mokyklos g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (3,53 prom.) vyras (gim. 1994 m.) smurtavo prieš neblaivų (3,46 prom.) vyrą (gim. 1988 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Spalio 9 d. apie 16 val. 00 min. Vilkaviškio r. sav., Geisteriškių k. neblaivi (2,94 prom.) moteris (gim. 1987 m.) smurtavo prieš kitą moterį (gim. 1964 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

Spalio 10 d. apie 20 val. 30 min. Kazlų Rūdoje, Valančiaus g. neblaivus (2,03 prom.) vyras (gim. 1972 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,63 prom.) moterį (gim. 1974 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

Spalio 12 d. apie 00 val. 36 min. buvo gautas pranešimas, kad Vilkaviškio r. sav., Slabadų k. prieš neblaivią (1,39 prom.) moterį (gim. 1996 m.) smurtavo neblaivus (1,01 prom.) vyras (gim. 1996 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

Spalio 12 d. apie 22 val. 50 min. Marijampolės sav., Vaitiškių k. neblaivus (2,35 prom.) vyras (gim. 1976 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,55 prom.) moterį (gim. 1976). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

Eismo įvykiai

Spalio 5 d. apie 22 val. 21 min. Kalvarijos sav., Liepalotų k., blaivus vyras (gim. 2004 m.) vairuodamas automobilį „BMW“ jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies. Eismo įvykio metu sužalotos ir pristatytos į Všį Marijampolės ligoninę keleivės (gim. 1999 m. ir 2001 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Spalio 11 d. apie 15 val. 23 min. Marijampolės sav., Narto k. susidūrė lengvasis automobilis „Volkswagen“, kurį vairavo blaivi ir teisę vairuoti turinti moteris (gim. 1976 m.), ir dviratis, kurį vairavo blaivus vyras (gim. 1988 m.). Dėl patirtų traumų dviratininkas pristatytas į VšĮ Marijampolės ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

Gaisrai

Spalio 4 d. apie 21 val. 15 min. Vilkaviškio r., Patunkiškių k., statybiniame vagonėlyje kilo gaisras, kurio metu išdegė vagonėlio vidus. Nuostolis – 15 000 eurų. Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

Vagystės

Spalio 4 d. apie 16 val. 25 min. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK gautas moters (gim. 1939 m.) pranešimas, kad iš Jurbarko r. sav., Raudonėnų k., Raudonėnų g., esančios sodybos, pavogtas kubilas su įranga. Patirta apie 2000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

Spalio 7 d. apie 03 val. 26 min. buvo gautas moters (gim. 1975 m.) pareiškimas, kuriame nurodė kad iš jai priklausančios sodybos, esančios Marijampolės sav., Puskelnių k., buvo pavogtas keturratis motociklas „Polaris“, kurio vertė 15 000 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

Spalio 7 d. apie 12 val. 13 min. į Šakių r. PK kreipėsi vyras (gim. 2000 m.), kuris pastebėjo, kad iš jam priklausančios piniginės dingo 240 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.

Spalio 8 d. apie 09.00-12.00 val. Marijampolės sav., Kumelionių k. iš moteriai (gim. 1989 m.) priklausančio namo buvo pavogti grynieji pinigai (4200 eur.) bei papuošalai. Patirta turtinė žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

Spalio 8-9 d. Marijampolės sav., Daugirdų k. buvo pavogtas vyrui (gim. 1958 m.) priklausantis vakuuminis siurblys ir traktoriaus detalės. Patirta apie 1000 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

Spalio 10 d. apie 23 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Smilgių k. vyras (gim. 2000 m.) pastebėjo, kad iš jo namų yra pavogti grynieji pinigai. Patirta 230 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

Spalio 11 d. apie 09 val. 12 min. į Vilkaviškio r. PK kreipėsi vyras (gim. 1957 m.), kuris pastebėjo, kad Vilkaviškio r. sav., Paežerių k. yra dingusi, galimai pavogta, valtis. Patirta 1700 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

Asmenų paieška

Spalio 8 d. apie 04 val. iš namų, esančių Kazlų Rūdos sav., Jūrės mstl., išėjo globotinis (gim. 2007 m.) ir iki šiol negrįžo. Vaikinas yra apie 1,67 cm ūgio, rūdų plaukų. Buvo apsirengęs juodą striukę, šviesius džinsus, avėjo baltus adido sportinius batelius.

Rasti žmonių lavonai

Spalio 4 d. apie 8 val. 57 min. Šakių r. sav. Kudirkos Naumiestyje, Šakių g., GMP brigada konstatavo sunkvežimio „Scania“ vairuotojo (gim. 1976 m.) mirtį. Kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Sukčiavimo atvejai

Spalio 4 d. apie 16 val. 56 min. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1978 m.), kuri pranešė, kad nuo liepos iki rugsėjo, Marijampolėje, Vilkaviškio g., būnant namuose, per internetinę investavimo platformą nenustatyti asmenys apgaulės būdu iš jos išviliojo 20 500 eurų. Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str. 2 d.

Kiti įvykai

Spalio 5 d. apie 17 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas vyro (gim. 2004 m.) pranešimas, kad Šakiuose, Draugystės tak. g., išėjęs į kiemą pastebėjo jog jam priklausančio automobilio „Audi“ priekinis stiklas, kairės pusės priekinis šoninis stiklas yra suskaldyti bei kairės pusės galinis šoninis stiklas yra įskeltas. Patirta apie 830 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

Spalio 5 d. apie 20 val. 20 min. Šakių r. sav., Burgaičių k., automobilį „Nissan“ vairavo galimai neblaivus vyras (gim. 1964 m.). Vairuotojas tikrintis blaivumą atsisakė. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 6 d. apie 14 val. Marijampolės sav., Mokolų k., Mokyklos g., automobilį „Audi A6“ vairavo, kliudė kitą automobilį, neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1978 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,94 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 6 d. apie 19 val. 10 min. Vilkaviškio r. sav., Uosių k., Miško g., automobilį „Skoda Fabia“ vairavo ir nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį nuvažiavo neblaivi moteris (gim. 1970 m.). Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,56 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 5 d. apie 21 val. 00 min. marijampolietė (gim. 1990 m.) su nepažįstama moterimi susitarė dėl dovanojamo televizoriaus ir sutiko pati apmokėti siuntimo išlaidas, tačiau atidarius nuorodą prarado 235 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Spalio 7 d. apie 11 val. 20 min. į VĮ ,,Regitra“, esančią Vilkaviškio r. sav., Bučiūnų k., atvyko vyras (gim. 1977 m.). kuris norėjo registruoti transporto priemonę ,,Volkswagen“, tačiau buvo nustatyta, kad identifikacinis numeris galimai turi klastojimo požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306-1 str.

Spalio 8 d. apie 20 val. 50 min. vyras (1981 m.) pranešė, kad Vilkaviškio r. sav., Gurbšilo k. buvo išdaužtas namo lango stiklas bei automobilio „Audi“ durų stiklas. Patirta apie 1000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.

Spalio 9 d. apie 02 val. 15 min. Marijampolėje, Žemaitės g. automobilį BMW vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1983 m.), kuriam nustatytas 2,37 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 5 d. apie 14 val. 27 min. Kalvarijos sav. gyventoja (gim. 1980 m.) su nepažįstama moterimi susitarė dėl dovanojamo televizoriaus ir sutiko pati apmokėti siuntimo išlaidas, tačiau atidarius nuorodą prarado 390 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Spalio 11 d. apie 04 val. 35 min. Vilkaviškio r. sav., Pilviškių mstl. automobilį ,,Opel Zafira“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1973 m.), kuriam nustatytas 1,61 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 11 d. apie 05 val. 26 min. Jurbarko r. sav., Stulgių k. automobilį „Audi“ vairavo neblaivus vyras (gim. 2000 m.), kuriam nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 11 d. apie 16 val. 32 min. Šakių r. sav., Lukšių mstl. automobilį „Nissan“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1979 m.), kuriam nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 11 d. apie 21 val. 39 min. Šakių r. sav., Būdviečių k. automobilį „Audi“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1990 m.), kuriam nustatytas 1,80 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Spalio 12 d. apie 18 val. 06 min. Šakių r. sav., Gotlybiškių k. automobilį „Škoda“ gaimai vairavo neblaivus vyras (gim. 1957 m.), kuriam nustatytas 1,95 prom. girtumo laipsnis. . Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Vytauto Karsoko nuotrauka.

Moliūgų žibintų vakaras „Parke klaidžioja švieselės“

Autorius

-

Spa 11, 2024 | 22:37

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant rudens vakarams taip norisi jaukumo, šilumos ir šviesos… Magiškų švieselių, įspūdingų instaliacijų ir lazerių pasaulis sugrįžta į Vilkaviškio Paežerių dvaro parką.

Kviečiame atvykti pasigrožėti parke rudenėjančių liepų alėjų spalvomis ir takais apgaubtais stebuklingomis klaidžiojančiomis švieselėmis, kur galėsite sutikti gerąsias požemių karalystės raganas, o stebuklingame namelyje vaikų lauks pasakų senelė.

Paežerių dvaro parkas jus stebins spalio 18 ir 19 dienomis nuo 18:30 iki 00:00 val. Jūsų lauks kaip niekada įspūdingos, specialiai dvarui sukurtos, gausios lazerių kompozicijos. Kad nesušaltumėte rudenišką vakarą, dvaro teritorijoje veiks karšto maisto ir gėrimų kavinės.

Bilietai Paežerių dvaro rūmų kasoje.

Kristina Medelienė

Vilkaviškio Sūduvos kultūros centro – muziejaus edukatorė

Kęstučio Inkratos nuotr.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Po remonto atidarytas Marijampolės dramos teatras

Autorius

-

Spa 11, 2024 | 22:25

Po rekonstrukcijos duris atvėrė Marijampolės dramos teatras. Esminis atidarymo akcentas buvo režisieriaus Arvydo Lebeliūno režisuotas spektaklis „Įeina laisvas žmogus“.

Šiuo spektakliu pažymėtas ne tik teatro sugrįžimas į kultūrinį regiono gyvenimą, bet ir naujo etapo teatro istorijoje pradžia. Tikimasi, jog po rekonstrukcijos teatras taps kultūrinės veiklos centru Sūduvos sostinėje Marijampolėje. Teatro pastatas pastatytas 1942 metais dar siaučiant karo audroms, žengia į naują savo gyvavimo etapą atnaujinta infrastruktūra, modernizuotomis patalpomis ir naujomis galimybėmis kūrybai. Taigi, teatro bendruomenė grįžta į savo namus pasiruošusi džiuginti žiūrovus spektaklių premjeromis.

Beje, teatras atsinaujino ne tik iš vidaus, bet ir išorės, mat teatro pastatas buvo prastos būklės, jo sienos aptriušusios, šildymo sistema pasenusi ir neefektyvi.

Remonto eigoje pakeista elektros instaliacija, vandentiekio ir šildymo sistemos, sumontuoti nauji ventiliacijos įrenginiai padėsiantys taupyti elektros bei šilumos energijos sąnaudas. Taip pat buvo sutvarkytas pastato stogas, apšiltinti pamatai, įrengtas keltuvas žmonėms su negalia bei atnaujintos visos vidaus erdvės. Šie pokyčiai pagerino teatro funkcionalumą ir padarė jį patrauklų tiek žiūrovui, tiek žmonėms jame dirbantiems. Teatro rekonstrukcija kainavo 2,8 mln. eurų, iš kurių 1,6 mln. skyrė savivaldybė. Tai gerokai daugiau nei buvo planuota, tačiau tikima, jog ši investicija regiono kultūrinį gyvenimą kilstels į aukštesnį lygmenį.

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasidžiaugė šiuo įvykiu ir pažymėjo teatro svarbą regiono kultūriniam gyvenimui. „Šis teatras yra ne tik mūsų savivaldybės kultūros židinys, bet ir mūsų dvasios dalis. Čia gimsta menas, čia susitinkame su kūryba ir vertybėmis. Linkiu, kad šios erdvės visada būtų pilnos džiaugsmo ir kūrybinių ieškojimų. Esu įsitikinęs, kad atnaujintas teatras taps vieta, kurioje kursime dar turtingesnį kultūrinį gyvenimą“- pastebėjo meras.

Atidaryme taip pat dalyvavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila, kiti savivaldybės vadovai, tarybos nariai, svečiai bei teatro bendruomenė.

Nuotraukose – atjaunėjęs Marijampolės dramos teatras ir scenos iš pirmojo po rekonstrukcijos spektaklio „Įeina laisvas žmogus“.

oras vanduo

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Prie Marijampolės atidaryta priešpaskutinė „Via Baltica“ atkarpa

Autorius

Marijampolės savivaldybė

-

Spa 11, 2024 | 19:34

Šiandien oficialiai atidaryta priešpaskutinė „Via Baltica“ automagistralės atkarpa prie Marijampolės. Išskirtinėje ceremonijoje dalyvavo LR ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Marius Vaščėga, rangovų, atlikusių darbus, atstovai bei kiti svečiai. Simbolinėje ceremonijoje vadovai stūmė lagaminus atidarytu keliu, simbolizuodami kelionės pradžią.

Meras Povilas Isoda šį įvykį įvardijo kaip istorinį Marijampolės savivaldybei: „Mūsų savivaldybė išsidėsčiusi abiejose „Via Baltica“ automagistralės pusėse, todėl nuo šiol mūsų gyventojai galės saugiai kirsti šią eismo arteriją vykdami į darbus ar namus. Taip pat matome didelį šios magistralės indėlį į mūsų savivaldybės ekonominį potencialą – jau planuojami nauji logistikos centrai, gamyklos ir kita infrastruktūra, kuri sukurs naujų darbo vietų.“

Tai techniškai sudėtingiausia ir ilgiausia „Via Baltica“ atkarpa, kurios statybos buvo užbaigtos per kiek daugiau nei metus. Nors statybos darbai kėlė nepatogumų marijampoliečiams, nuo šiol Marijampolę galima pasiekti moderniausia Lietuvoje, keturių eismo juostų automagistrale. Atidarytoje 16 km ilgio atkarpoje įrengti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų ir nutiesta 45 km jungiamųjų kelių. Statybos metu dirbo apie 330 darbuotojų ir buvo panaudota apie 400 tūkst. tonų asfalto.

Planuojama, kad paskutinė „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos bus užbaigta 2025 metų rudenį. Šiame ruože, viename intensyviausių visoje Lietuvoje, per parą pravažiuoja apie 14 tūkst. automobilių, pusę iš jų sudaro krovininis transportas.

Kroviniu ekspedijavimas

Spalis – senjorų mėnuo

Autorius

-

Spa 11, 2024 | 16:05

Tikriausiai nesuklysiu teigdama, jog spalis Lietuvoje tradiciškai laikomas senjorų mėnesiu. Būtent šį mėnesį ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, juo labiau, kad spalio 1 dieną švenčiama Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Šiai dienai paminėti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje įvyko šilta ir jauki šventė „Rudens skoniai“. Į renginį gausiai atvyko senjorai, neįgalieji, žodžiu visi norintys drauge pasitikti auksinį rudenį.

Popietės metu dalyviai turėjo galimybę pakeliauti po poezijos pasaulį. Skaitovai tarsi gidai vedė klausytojus po Vytauto Mačernio kūrybos gelmes įkvepiančiai nuteikusias juos visam vakarui. Vėliau dalyviai pasinėrė į linksmą viktoriną, kurioje galėjo pasitikrinti žinias apie kulinariją, maisto gaminimą bei praėjusių amžių Lietuvos virtuvės papročius.Viktorinos metu ne tik sužinota daug negirdėtų dalykų, bet pasitelkti net pojūčiai padėjusieji atsakyti į viktorinos klausimus. Po viktorinos dalyvių laukė didžioji patiekalų puota. Buvo smagiai praleistas laikas prie gausiai nukrautų stalų, skanaujant pačių atsineštus gardumynus bei linksmai šnekučiuojantis.

Beje, šventės dalyvių apranga pasitinkant rudenį, kaip pageidavo renginio organizatoriai, buvo spalvota ir išpuošta gėlėmis.

Šventinėje popietėje, taip pat dalyvavo bibliotekos klubas „Margainis“ ir senjorų bei neįgaliųjų klubas „Bičiuliai“. Kartu praleistos akimirkos tapo ne vien kulinarinių malonumų švente, bet prasmingu bendravimu, kuriame vyravo pakili nuotaika ir, be abejo, nuoširdūs naujų draugų pokalbiai.

Spalio mėnuo dar tik įsibėgėja, o įvairių renginių numatyta daug, tad Petro Kriaučiūno bibliotekos darbuotojai ragina sekti jų laiką, kuris skelbiamas „facebook“ socialiniame tinkle, aktyviai juose dalyvauti. Ypač laukiami vyresnio amžiaus žmonės, kurių poreikius atitinkančių renginių, taip pat bus surengta.

Spalio mėnesio paskutiniąją savaitę, minint Medijų ir informacinio raštingumo savaitę, kviečiame dalyvauti paskaitose, kurios padės geriau išmokti kritiškai vertinti informacijos srautus internete, išsiugdyti atsparumą dezinformacijai, melagienoms, sukčių pinklėms.

Paskaitų grafikas numatytas toks: Spalio 29 d. 10.00 val. „Saugus naudojimasis internetu“.

Spalio 30 d. 10.00 val. „Kaip atpažinti DI (dirbtinio intelekto) įrankiais sukurtą turinį?“.

Spalio 31 d. 10.00 val. „Kaip rasti patikimą informaciją internete?“.

Į renginius registruotis nereikia, tik ateikite į biblioteką ir tobulėkime kartu…

Eglė Misiūnaitė,

vyresn. bibliotekininkė viešiesiems ryšiams

Loretos Skinkienės nuotraukose renginio „Rudens skoniai“, skirto paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną akimirkos bei jo dalyvių atsineštos vaišės, P. Kriaučiūno bibliotekos senjorų ir neįgaliųjų klubo „Bičiuliai“ vadovė Karolina Uldinskaitė.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Paskaita apie Marijampolės raidą keitusią marijonų vienuoliją

Autorius

-

Spa 11, 2024 | 12:26

Marijampolė – MARIJONŲ miestas! 2024 m. spalio 19 d., šeštadienį, 11 val. kviečiame į paskaitą „Marijonų veikla po atnaujinimo Marijampolėje ir Lietuvoje”, kuri vyks Marijampolės krašto muziejuje.

Tai puiki galimybė sužinoti apie vienuolių marijonų veiklą nuo 1911 m. iki 1940 m. Marijonų praeitis Lietuvoje – turtinga. Jie ypač aktyviai veikė Sūduvos krašte, nuo jų pavadinimą gavo Marijampolės miestas. Caro laikais beveik sunaikinta vienuolija, slaptai atsinaujinusi ir iškilusi, veikia iki šių dienų.

Paskaitą skaitys Arūnas Kapsevičius.

Vieta: Marijampolės krašto muziejus, Vytauto g. 29

Pristatome Aušros Šaudytės-Kaminskienės knygą „Peliuko Piko kelionė juodajame lagamine“

Autorius

-

Spa 11, 2024 | 8:06

Leidykla „Mūsų savaitė“ neseniai išleido Aušros Šaudytės-Kaminskienės knygą „Peliuko Piko kelionė juodajame lagamine“. Knygoje, skirtoje daugiausiai pradinių klasių mokiniams, ne tik smagiai papasakota nuotaikinga pasaka apie nenuoramą nuotykių ieškotoją peliuką Piką, beje, mokanti branginti savo kraštą, skiepijanti gerumą, atjautos, pasiaukojimo, bendrystės jausmus, bet ir pateiktos užduotys, skatinančios skaitytoją būti dėmesingam, atidžiam, ugdančios jo mąstymą, vaizduotę.

Mokytoja Aušra Šaudytė-Kaminskienė, pati ir šią knygą iliustravusi, – kūrybinga pedagogė, kuriai būtina ir pačios kūrybinė saviraiška: ji tapo, kuria pasakas vaikams. „Peliuko Piko kelionė juodajame lagamine“ – antroji autorės išleista knyga.

2024 m. rugsėjo mėnesio statistika Marijampolės savivaldybėje

Autorius

-

Spa 9, 2024 | 18:31

1

Paroda, skirta Kristijonui Donelaičiui

Autorius

-

Spa 9, 2024 | 18:26

Aplankykime Kristijonui Donelaičiui skirtą parodą, kuri dar ilgą laiką lauks jūsų J.Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje. Taip Marijampolė, minėdama savo tikrojo vardo susigrąžinimo 35-metį, paminėjo ir Poeto gimimo 310-ąsias metines.

Spalio 3 d. bus įsimintina ir TAU Kultūros fakulteto klausytojams: šiuo renginiu jie pradėjo 20-uosius universiteto veiklos metus. Lijo, dangus lyg verkė, o priežastis? Bet žmonės susirinko. Labai prasmingai ir įspūdingai, giedant evangelikų liuteronų kunigui Vaidui Klesevičiui, pradėjome Poeto pagerbimą prie paminklo.

Pristatant parodą J.Basanavičiaus aikštėje Draugiją pasveikino ir palinkėjo sėkmės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Dulskė. Beatričės Kleizaitės – Vasaris menų galerijoje konferenciją pradėjome mokytojos Danutės Vidrinskienės eilėmis, skirtomis Kristijonui. Sudomino ir buvo naudingas negirdėtomis žiniomis iš Donelaičio gyvenimo pranešėjas dr. Darius Petkūnas. Jis kalbėjo tema: „Kristijonas Donelaitis ir Tolminkiemio parapija liuteronų kunigo žvilgsniu”. Pranešimo iliustracijos ir nuotraukos buvo daug kam nematytos. Apibendrinant galima sakyti, kad Klaipėdos universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo pranešimas praplėtė ir pagilino mūsų universiteto klausytojų žinias.

Gintaras Skamaročius, respublikinės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, kalbėdamas tema „310 – kitais keliais pas Donelaitį“ apžvelgė ne tik Poeto paminėjimus ir jam skirtus renginius, bet ir pristatė Nacionalinio muziejaus parengtą parodą ir parvežtą į Kybartų K.Donelaičio gimnaziją. Į parodos atidarymą dar būsime kviečiami.

Renginys buvo praturtintas Poetui skirtais meniniais kūriniais: dailės darbai (Kybartų gimnazijos moksleiviai, mokytoja Dalia Viliušienė; Marijampolės meno mokyklos atstovai, mokytoja Jūratė Preikšienė); eilės, muzika ir literatūrinės analizės darbai (Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos moksleiviai, mokytoja Renata Schmid; Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijos moksleiviai, mokytoja Stefanija Navickienė); TAU poetės Janinos Lebskienės akrostichu parašytas „Tėve mūsų“ bei Stefanijos Navickienės kvietimas „Pasikalbėkime, Kristijonai“ gyvai prabilo į klausytojų širdis. O vienintelis Repo stiliumi atliktas kūrinys (autorius ir atlikėjas Šarūnas Sėjūnas, Draugijos narys) labai nuotaikingai užbaigė mūsų sambūrį!

Kad galėjome supažindinti su Poetu ir Draugijos veikla, o paroda dar ilgą laiką bus visiems prieinama, dėkojame finansiniam rėmėjui – Marijampolės savivaldybei.

Kitiems rėmėjams: Meilės Lukšienės švietimo centrui, Evangelikų liuteronų parapijai, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vadovui, UAB „Vyzdys“ vadovui, Kristijono Donelaičio draugijai, „Mantingos labdaros ir paramos fondui“

Informaciniams rėmėjams: M Televizija, Suvalkietis, Sūduvos gidas, Marijampolės miesto laikraštis, Mūsų savaitė.

Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio

draugijos pirmininkė

Nuotraukos Valentino Juraičio ir Šarūno Sėjūno.

Prie paminklo Donelaičiui.Marijampolė2024 10 03. V. Juraičio (www.mazojilietuva.lt) nuotr.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Rimantas Dovydaitis pasakoja XIV: „Marinus“ klubo narių išvyka į Alandų salyną

Autorius

Rimantas Dovydaitis

-

Spa 6, 2024 | 8:49

Žurnalistas Venantas Butkus subūrė marinistinės krypties žurnalistus, kurie įkūrė „Marinus“ klubą. Klubo nariai – žurnalistai ir buriuotojai. Žurnalistai tariasi, planuoja, numato kelionių temas, tikslus, pasirūpina susitarimais su lankytinomis vietomis, vizomis ir kita biurokratija. Buriuotojų reikalas – laiku pagal sugalvotus planus įvykdyti išplaukimus su žurnalistais įguloje. Šios gražios veiklos dėka įvyko keliolika išplaukimų įdomiomis ir svarbiomis Lietuvos istorijos temomis. Plaukėme į Suomijos jūreivystės mokyklas, kurios ruošė prieškarinės Lietuvos jūros specialistus, plaukiojom Hanzos keliais, rotariečių bendravimo temomis vykome ir kitur

Trijų jachtų „eskadra“, kurią sudarė „Launagis“, „Nida“ ir „Sūduva“, Venanto Butkaus vadovaujama 1991-05-31 ryte išplaukė į Suomiją, Botnijos įlanką, į Alandų salyną su sostine Marianhamn. Jachtos „Sūduva“ įguloje – Rimantas Dovydaitis, Šarūnas Navickas, Gediminas Pilaitis, Sigitas Karvelis, Jonas Dovydaitis, Audronė Dovydaitienė, Norimantas Stankevičius, Henrikas Labanauskas ir Ričardas Sartatavičius.

Nepavykus eiti burėmis KK 305⁰ (kompasiniu kursu), norėdami pasiekti Gotlando salą ir tolesnę kelionę daryti Švedijos pakrantėmis, link Botnijos įlankos plaukėme Baltijos jūros viduriu. Vachtos žurnale randu įrašus: 06-01 13-00 praeita Esterngarn sąsiauriu, V 2,5 (greitis), KK 30⁰ (kompasinis kursas), vėjas 4 m/s, banga 1b, G 2 ir F 1 (pakeltų burių Nr.), tuoj bus skanūs pietūs. 06-01 20-20 val. esame ties Forio sala, KK 0⁰ tiesiai į šiaurę. 06-02 23-00 val. KK 320⁰. Artėjam prie Flotjan ir Logšer švyturių. Einame skersai ieškodami draugų. Matomumas geras, kursu 0⁰ einame link Korso švyturio. 06-03 06-00 val. švartuojamės šalia jachtos, netoli laivo muziejaus „Eriksonon“, Marienhamno šiauriniame uoste.

Neeilinis nutikimas. Pasiėmęs du atsarginius, pernai užpildytus dujų balionėlius, galvojau, kad jų užteks visam sezonui. Įgulos džentelmenai dažnai be grafiko sugalvoja ir pasidaro kavutę. Kažin kuriuos pietus gaminant pasibaigia dujos pavasarį pastatytame balionėlyje. Netrukus pakeičiu dar pernai užpildytu. Praėjus pusdieniui, dujos vėl pasibaigia. Prijungiu antrąjį, paskutinį atsarginį trilitrinį balionėlį ir jachtos kambuze (virtuvėje) įvedu rėžimą: jokių neeilinių kavučių ir arbatų, tik oficialūs „kocho“ paskelbti valgymai. Kas žino, gal ir šis balionas tuščias, tačiau jo užteko ir kitai išvykai. To laiko šie turistiniai balionai buvo be ventilio, o tik su specialiu vožtuvu, o prie dujinės plytelės jie jungdavosi specialia galva. Grįžęs pasiguodžiau žentui, kad jo saugoti balionai buvo tušti. Jis patvirtino, kad visą žiemą namo rūsys dvokė dujomis. Nuo tada visus dujų balionus pakeičiau į balionus su ventiliais.

Ypatingą įspūdį padarė Marienhamno muziejai su išlikusiais prieškario prekybinio laivyno pavyzdžiais, kur atsiųsti Lietuvos jūrininkai mokėsi, praktikavosi. Pažintinėse ekskursijose, peržiūrėdami žurnalus ir kitus dokumentus, radome lietuviškų pavardžių. Tris dienas pasisvečiavę Alandų salyne birželio šeštąją didžiųjų keltų „Wiking line“ maršrutu vidurdienį išskubėjom į Turku. Rytojaus ryte pasiekėm Turku svečių uostą. Iki 19 amžiaus Turku buvo Suomijos sostinė. Įvykus didžiuliam miesto gaisrui suomiai sostinę perkėlė į Helsinkį. Švedai Turku miestą vadina Abo.

Suomių Jūreivystės mokyklose ir institutuose pamačiau kitokią kadrų ruošimo sistemą. Pas mus bet koks jaunikaitis, pasiekęs vidurinį išsilavinimą, stengiasi įsitaisyti į aukštąją mokyklą, tačiau ją baigęs ne visuomet džiaugiasi pasirinkta specialybe. Suomijoje jaunimas skatinamas įsigyti specialybę profesinėje ar technikumo lygio mokykloje, o tik padirbėjęs kelis metus yra įmonės lėšomis siunčiamas siekti aukštesnių vadovaujančių kvalifikacijų arba tai daro savarankiškai mokydamasis neakivaizdžiai.

Netoli dvi dienas pasisvečiavę Turku, gavę antspaudus pasuose, kad apleidžiame Suomiją, dar išlaipinom vieną įgulos narį – H. Labanauskas plauks su kita eskadros jachta „Nida“. Birželio 8-tąją 22.30 val. išplaukėme. Nutarta sustoti Gotlando saloje, Vizby uoste. Plaukiant buvo norų sustoti pažvejoti, tačiau prasti rezultatai nuvylė. Po dviejų parų buriavimo birželio 11 d. 9.00 val. sustojome Vizbyje. Muitininkai, surinkę mūsų deklaracijas apie turimas prekes (ginklai, rūkalai, alkoholis ir kt), pasišalino, tačiau polismenas reikalavo tučtuojau išplaukti. Vadovas išsiderėjo dar valandėlę svečiuotis Švedijoje, nes vizų neturėjome.

Įdomu plaukioti su įgula, kuri turi ką papasakoti ir šiaip kišenėje žodžio neieško. Ramus plaukimas, į pakeitusio mane vairininko šiltą gultą krentu pailsėti, Šarūnas triūsia kambuze, staiga Ričardas pakėlęs galvą sušunka: „Kokį velnią ten darote, kad net miegantį traukuliai ima?“ Šaras jam atsako: „Dar miegok, pusryčiai už valandos.“

Toliau – kuo tiesesniu keliu į Lenkiją. Vidurnaktį mes jau ties Hoburgo švyturiu, porą mylių nuo kranto (paskutinis Gotlando švyturys). Pablogėjo orai, rūkas, vėjas, bangos ir lietus. Daug kartų keisdami kursą pasiekėme Lenkijos pakrantę, apėjome Hell. 06 -13 13.30 val. švartuojamės Gdynėje. Atėjęs kontrolės punkto pareigūnas paprašė ko nors įpilti. Šitą jo norą patenkinom stiklinaite brendžio. Už stovėjimą dvi paras uoste (apie 30 val.) sumokėjau 68 000 zlotų, tai yra po 8 500 zl/žm., tai būtų 25 rubliai arba nepilnas doleris – nuo kiekvieno įgulos nario už dvi paras. Senai pamiršome devyniasdešimtųjų metų griūvančio socialistinio lagerio kainų skirtumus. Po nepilnų dviejų parų išplaukėme namo.

Kaip mums jau įprasta, dienos metu svečiuojamės uostuose bei mieste, o nakčiai išplaukiame. Toks mūsų elgesys labai stebino vakarų buriuotojus. Mūsų logika paprasta. Nuo Bornholmo, Vizby ar Gdynės be nakties niekaip negalime pareiti, tai geriau vakare išplaukti, naktį praleisti jūroje, o dieną saugiai įeiti į uostą. Ši žurnalistų su buriuotojai išvyka buvo įdomi, naudinga ir visiems labai patiko.

Šį pasakojimą pateikiu su maža vaizdine medžiaga, nes nesuradau šios išvykos nuotraukų. Įguloje buvęs žurnalistas operatorius Jonas Dovydaitis daug filmavo. Pagal jo su kolegomis fiksuotą medžiagą pasirodė filmas apie prieškario Lietuvos jūrininkus. Tarp kitko, Jonas pakankamai aukštas vyras, pasakojo, kad yra nufilmavęs daug faktų ypatingų įvykių metu prie Seimo ir Sausio 13-sios dienomis, nes jis aukštai iškeldavo filmavimo aparatą, kurio nepasiekdavo riaušininkai bei „jedinstvininkai“.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

++++++++

„Sūduvos kraitė 2024“

Autorius

-

Spa 5, 2024 | 19:26

1

Fotoreportažas iš tradicinės Marijampolės savivaldybės žemdirbių rudens šventės „Sūduvos kraitė 2024“. Šį kartą be teksto, nes objektyvesnio reportažo nei žvelgiant per fotoaparato objektyvą nebūna…

Autoriaus nuotraukos.

lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

Atgijęs Kvietiškio dvaras

Autorius