Kai susitinka ežero ramybė ir scenos šurmulys: Vištyčio vasaros šventė
Rugpjūčio 2–3 dienomis Vištyčio miestelyje vyko išskirtinė šventė „Vištyčio vasara“, kuri šiemet įgavo dar didesnę prasmę – ji buvo skirta ne tik bendruomenės susibūrimui, bet ir Paprūsės 500 metų jubiliejui bei Švč. Mergelės Marijos Porciunkulės atlaidams. Šventė apjungė sportą, kultūrą, dvasingumą ir poilsį gamtoje, todėl sulaukė gausaus būrio lankytojų – tiek vietinių, tiek svečių iš įvairių Lietuvos kampelių.
Pirmąją dieną, šeštadienį, šventė prasidėjo krepšinio turnyru. Aikštėje prie ežero nuo 14 valandos vyko rungtynės, kuriose dalyvavo įvairaus amžiaus komandos. Vėliau, nuo 15 valandos, renginio svečiai galėjo atsipalaiduoti gamtos apsuptyje įrengtose pirtyse prie Vištyčio ežero – ši vieta tapo tikru traukos centru ieškantiems ramybės ir poilsio. Vakare vyko įspūdingas koncertas „Paprūsės miestelio vakaras“, kurio pagrindinė viešnia buvo grupė „IL SENSO“.
Sekmadienis prasidėjo dvasiniu akcentu – 13 valandą Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos Porciunkulės atlaidams, po kurių vyko iškilminga procesija. Nuo 15 valandos oficialiai atidaryta šventės dieninė programa – mugė, vaikų atrakcionai, amatininkų dirbiniai, vietinės gėrybės ir skanėstai kvietė kiekvieną pasinerti į gyvą bendruomenės šurmulį. Vakare lankytojų laukė įspūdinga koncertinė programa, kurioje pasirodė Deivis ir Renata Norvilai, grupės „Tabasco“, „Lietuvaičiai“, „Zyga“, „Sadboi“ ir net Rumunijos popscenos žvaigždės – grupė „Akcent“. Visi renginiai buvo nemokami, o koncertų įvairovė leido kiekvienam rasti kažką savo skoniui.
Antano Beniulio nuotraukos.
Gižų vasara 2025: dainų ir šokių sūkury
Šeštadienį (rugpjūčio 2 d.) Gižuose vyko tradicinė kasmetinė vasaros šventė „Prie šimtametės liepos“. Jos metu buvo apdovanoti Gižų seniūnijai nusipelnę žmonės, skambias ir šokti kviečiančias dainas dovanojo Jungėnų kaimo kapela „Gegužio žiedai“, žinomas atlikėjas Edmundas Kučinskas, merginų grupė „Vyšnios“, jaunosios kartos dainininkas Dovi Mi. Taip pat pasirodė liaudiškų šokių grupė „Jotvingis“. Labiausiai susirinkusią publiką išjudino E. Kučinskas, prie, scenos užkūręs tikrą šokių aikštelę tiek vyresniems, tiek jaunesniems žiūrovams.
Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje.
Dalyvavote šventėje? Pasižvalgykite – gal nuotraukose esate užfiksuoti ir Jūs?
Dangaus fiesta Sasnavos aerodrome
Rugpjūčio 1–2 dienomis Sasnavos aerodrome (Kuzų k., Marijampolės sav.) vyko 35-asis atviras Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatas, o antrą varžybų dieną – ir parašiutų sporto švenė, skirta A. Gustaičio sukurto lėktuvo „ANBO“ 100 metų sukakčiai paminėti.
Varžybos
Čempionate dalyvavo iš viso 30 sportininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir net Australijos, buvo suformuotos 7 komandos, dvi Marijampolės aeroklubo sportininkės – Rita Augustaitytė ir Lina Jankauskienė – varžėsi tik asmeninėje įskaitoje.
Tokio pobūdžio rungtynių tikslas – ne tik nustatyti nugalėtojus komandinio bei individualaus tikslaus nusileidimo rungtyse (ką tai reiškia, paaiškinimas labai paprastas: parašiutininkai, iššokę iš lėktuvo, pakilusio nuo žemės mažiausiai 1000 metrų, turi paliesti vos 2 cm skersmens nusileidimo rato viduryje esantį tašką, taigi čia geresnis rezultatas – mažesnis atstumas, arba – nulis ir kuo didesnis artėjimas prie nulio), bet ir populiarinti bei vystyti parašiutų sportą Lietuvoje ir už jos ribų, siekti varžybų dalyvių pasidalinimo patirtimi ir informacija.
Parašiutininkai atliko po septynis įskaitinius varžybų šuolius, po kurių buvo išaiškintos komandos nugalėtojos, o geriausius rezultatus pasiekusieji sportininkai dar varžėsi pusfinalyje bei finale, kol galiausiai paaiškėjo ir asmeninės įskaitos nugalėtojai.
Teisėjų kolegijos, kuriai vadovavo Nacionalinės kategorijos teisėja Birutė Kailiuvienė, sprendimu, komandinėje įskaitoje triumfavo Marijampolės aeroklubo sportininkai: I vieta skirta pirmajai Marijmpolės komandai (nariai: Edgaras Danilaitis, Romas Šmigelskis, Juozas Kriščiūnas, Gediminas Jankauskas), II vieta – antrajai Marijampolės komandai (nariai: Šarūnas Šulčius, Lukas Kučinskas, Deividas Raguckas, Augustas Saldukaitis), III vieta – komandai, pasivadinusiai „Numero uno“ (nariai: Jaunius Plikaitis, Mantas Barzdaitis, Mindaugas Gaisrys, Kęstutis Mačiulis). Asmeninėje įskaitoje absoliučiu nugalėtoju pripažintas sportininkas iš Latvijos Austris Lauritis, II vieta atiteko Marijampolės aeroklubo nariui Juozui Kriščiūnui, III – taip pat šio klubo atstovui Romui Šmigelskiui. Senjorų įskaitos nugalėtojas – taip pat Austris Lauritis, II vietą laimėjo Marijampolės aeroklubo sportininkas Jaunius Plikaitis, III – svečias iš Prancūzijos Bruno Lautard. Nugalėtojai buvo apdovanoti vainikuojant įspūdingą parašiutų šventę, vykusią paraleliai su varžybomis.
Šventė
Šventę, kur jau nuo pat ryto šurmuliavo prekybininkų mugė, jos vedėjas Raimundas Maruškevičius pradėjo sveikindamas visus, kuriems „dangus kelia sparnus, o žemė – tik laikinas nusileidimo takas“. O tie „visi“ – išties visi: sportininkai, pilotai, žiūrovai, gausiai tądien susirikę Sasnavos aerodrome. Varžybų dalyvius bei šventės svečius taip pat sveikino Marijampolės aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis, Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockas, LR Seimo narys Karolis Padolskis.
Įspūdinga šventės programa niekam neleido nuobodžiauti. Koncertavo Gudelių kapela (vadovė Jurgita Stražnickaitė), Liudvinavo vokalinis ansamblis „Bravo“ (vadovė Ona Šovienė), scenoje pasirodė oro akrobatikos grupė „Fly“ (vadovė Daiva Pranskevičiūtė), veikė lėktuvų bei senosios karinės technikos paroda, susidomėjimą kėlė netgi demonstruojamas tanko T-34 važiavimas. Vis tik labiausiai visų akys krypo į dangų, kur savo meistriškumą rodė Marijampolės aeroklubo parašiutininkai. Štai pakyla lėktuvas, ant kurio sparnų – po parašiutininką (Šarūnas Šulčius, Edgaras Danilaitis), pasiekia kilometro aukštį, parašiutininkai nušoka nuo sparnų, išskleidžia parašiutus ir lengvai nusileidžia žemėn. Dviejų parašiutininkų – Gedimino Jankausko ir Juozo Kriščiūno – etažerė, pereinanti į „kaspiną“, – akį glostantis reginys, kurio atlikimui reikalingas ypatingas meistriškumas. Įspūdingas buvo ir masinis šuolis iš žemo (200 m) aukščio, kurį atliko Rita Augustaitytė, Rasa Šulčiuvienė, Mindaugas Gaisrys, Paulius Šliumpa, Artūras Juodviršis, Romas Šmigelskis, Jaunius Plikaitis ir Augustas Saldukaitis, ir laisvojo kritimo šuolis iš 2000 m aukščio „Žvaigždė“, kur atsiskyrę nuo lėktuvo penki sportininkai (Edgaras Danilaitis, Juozas Kriščiūnas, Lukas Kučinskas, Artūras Juodviršis ir Gediminas Jankauskas) laisvajame kritime suėjo į figūrą – „žvaigždę“, ir boksiruotė paskui lėktuvą, kur sportininkas (Edgaras Danilaitis) ant virvės išleidžiamas iš lėktuvo ir nužemi iki 100 metrų, pasveikina žiūrovus ir tik tada pakyla aukštyn, atsikabina nuo lėktuvo, išskleidžia parašiutą ir nusileidžia žemėn, ir nusileidimas greitais parašiutais (Deividas Raguckas, Šarūnas Šulčius, Mantas Barzdaitis), ir kiti pasirodymai. Jau vakarėjant buvo galima išvysti parasparnius, oro balioną…
Tikslaus nusileidimo čempionato ir parašiutų šventės organizatorius Marijampolės aeroklubas dėkoja rėmėjams: Marijampolės savivaldybei, UAB „Stevila“, Nacionaliniam Lietuvos aeroklubui, Lietuvos parašiutų sporto federacijai.
Jauniaus Skaricko nuotraukos.
Baigiamasis festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ akordas
Liepos 31 d. Marijampolės Poezijos parke nuskambėjo paskutinysis dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertas. Vakarą vainikavo jautrus ir prasmingas dainų autorės ir atlikėjos Ievos Narkutės pasirodymas – savo dainomis atlikėja dovanojo šviesos ir vidinės gelmės kupiną muzikinę patirtį.
Koncerto metu skambėjo tokios gerai žinomos I. Narkutės dainos kaip „Raudoni vakarai“, „Šitaip įsimylėt“, „Keista“ ir kt. Gausiai susirinkę žiūrovai atlikėjos dainas palydėjo gausiais plojimais. Koncerto pabaigoje ji buvo apdovanota festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ simboliu – vyšnios statulėle, o susirinkusią publiką Marijampolės „Lions“ klubo atstovai vaišino saldžiomis, prisirpusiomis vyšniomis.
Uždarymo koncerto akimirkos – nuotraukų galerijoje.
Tarnystės, tikėjimo ir kultūros takais: Vidos Mickuvienės gyvenimo istorija
„Tikėti, gyventi, mylėti, pažinti, ieškoti!“ – taip vienu sakiniu save apibūdina Vida Mickuvienė – charizmatiška pedagogė, visuomenininkė ir neblėstančio vidinio polėkio moteris, kuriai gyvenimo kryptį nuolat diktavo meilė žmogui, kultūrai, kalbai ir Lietuvai.
Vidos Mickuvienės kelias prasidėjo dar vaikystėje, kai Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje gimė meilė scenai, menui ir kūrybai. Jau nuo pirmos klasės ji norėjo visur dalyvauti: šokti, dainuoti, deklamuoti. Mokykla buvo terpė, kurioje buvo galima tai įgyvendinti, atsiskleisti kūrybingai asmenybei – čia dirbo kūrybingi ir darbui atsidavę mokytojai: lietuvių kalbos mokytojas Jonas Kvederaitis, lituanistas Vincas Peckus, istorikė Verbylienė, šokių vadovė Suchoverskytė. Tačiau tikrasis viešumo kelias prasidėjo 6-oje klasėje, kai artistiška mokytoja Kubilienė (aktoriaus Kubiliaus žmona) ją pakvietė skaityti proginį eilėraštį scenoje – ir tai tapo pirmu žingsniu ilgame kūrybos ir visuomeninės veiklos kelyje. Nuo tada V. Mickuvienė rengė poezijos vakarus, menines programas, kurios skambėjo (ir vis dar skamba ) įvairiuose Lietuvos miestuose. Menas, literatūra ir teatras tapo jos formavimosi pamatu, dvasiniu ištekliumi, įkvėpimu sunkiomis akimirkomis. „Niekada neužteko vien buities, visada turėjo būti atspirties taškas, ieškojimas tikrųjų amžinųjų vertybių. Gera knyga, spektaklis, kurio metu išgyveni katarsį, apvalantis sielą muzikinis kūrinys (labai myliu klasikinę muziką)“.
„Kai nieko nebelieka, lieka tikėjimas“ – šie žodžiai tapo jos gyvenimo patirties atspindžiu. Tikėjimas, kurį tarsi paveldėjo iš vaikystės, ilgą laiką buvo lyg fonas – savaime suprantama duotybė. Laikui bėgant buvo ir nutolimo, ir grįžimo laikotarpių. Lūžis atėjo tada, kai gyvenimas supurtė iki pagrindų. Tuomet tikėjimas nebeatrodė vien tradicija – jis tapo gyvu išgyvenimo pagrindu. Ieškojimas Dievo, artėjimas prie Jo tapo tuo, kas leido moteriau atsitiesti. Iš šios dvasinės atramos ji sėmėsi stiprybės, kurios viena nebūtų savyje radusi. Svarbia atrama buvo ir šeima. Vaikams jos reikėjo ir dėl jų moteris turėjo būti stipri. Ir buvo. Ne todėl, kad viską galėjo, bet todėl, kad jautėsi palaikoma iš aukščiau..
Profesinis kelias ir visuomeninė veikla
V. Mickuvienės profesinis kelias prasidėjo Šilavote, kur mokykla tuomet buvo gyvybingas vietos bendruomenės židinys. Pirmosios dešimtokų laidos, kurias mokė, liko širdyje ilgam – iki šiol kasmet susitinkama. „(…) tai buvo pirmieji mano auklėtiniai, metų skirtumas buvo ne toks jau didelis (…), gal todėl, kad jie iš tradicinių lietuviškų šeimų, kad mūsų vertybės identiškos, o gal metų bėgsmas skatina saugoti vieniems kitus“ – apie šiltą, ilgalaikį ryšį su pirmaisiais auklėtiniais kalba V. Mickuvienė.
Vėliau sekė Prienų krašto laikotarpis, darbas Marijampolės aukštesniosiose mokyklose Aukštesnioji žemės ūkio mokykla ir Aukštesnioji pedagogikos mokykla). Šios patirtys buvo ne tik profesinio augimo etapas, bet ir leido sutikti daugybę nuostabių žmonių.
„(…) buvau ir esu mokytoja. Ir nesvarbu, kaip vadinsiesi – dėstytoja, lektorė – širdyje visada esi mokytojas ir šito jau niekas neatims, nebent pats išduosi“
Visuomeninė veikla – neatsiejama gyvenimo džiaugsmą spinduliuojančios moters gyvenimo dalis. Ji nuo mokyklos laikų buvo aktyvi, o ši savybė su metais tik stiprėjo. Šiandien V. Mickuvienė vadovauja net keturioms organizacijoms: yra Marijampolės TAU Kultūros fakulteto dekanė, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė, Kristijono Donelaičio draugijos ir kultūros klubo „Aistuva“ pirmininkė. Ji – tarsi kultūrinis jungties taškas tarp praeities, dabarties ir ateities. Per šias veiklas puoselėjama istorinė atmintis, stiprinama bendruomenė, perduodamos vertybės.
Tarp brangiausių projektų – Kristijono Donelaičio paminklo pastatymas (2013), šventė su Prezidente Dalia Grybauskaite (2014), paminklo 1831 m. sukilimui atminti iniciatyva Kvietiškio parke, renginys „Susitikime perone“ Marijampolės geležinkelio stoties 100-mečiui. Ateities planuose – Palaimintojo Jurgio Matulaičio metai 2027-aisiais bei TAU 20-metis. Tai – ne tik šventės, bet ir kūrybiniai iššūkiai, skatinantys augti.
Kiekviena diena – įvairių veiklų karuselė
Kiekviena diena aktyvios visuomenininkės gyvenime gausi susitikimų, repeticijų, projektų, kelionių. Ji vadovauja dvaro šokių grupei „Reverence“, šoka linijinius šokius grupėje „Agmadance“, yra gidė, kuri dalinasi Lietuvos ir kaimyninių šalių istorija. „Turiu mėnesio kalendoriaus išklotinę. Pažvelgiu ir prasideda linksma karuselė: kur eiti, važiuoti, kuris darbas laukia, kurį projektą pradėti, kurį užbaigti ir rengti ataskaitas“. Moteris ypatinagi džiaugiasi didele šeima – trimis vaikais ir šešiais anūkais, kuriuos laiko didžiausia Dievo dovana.
Kultūriniai ir dvasiniai išgyvenimai teikia moters sielai sparnus. Klasikinė muzika (ypač Antonio Vivaldi „Metų laikai“) , kunigo Beno Lyrio apmąstymų knyga „Puslapis švelnumo“, kuri ir šiuo metu yra ant V. Mickuvienės stalo, lietuviški filmai (mėgstamiausias – „Pietinia kronikas“) – tai, kas įkvepia ir suteikia ramybės. Svarbiausi gyvenimo principai – meilė, pagarba ir tarnystė: „Mylėk ir būsi mylimas“, – sako aktyvi visuomenininkė, o Motinos Teresės pamokymai lydi ją kaip malda.
V. Mickuvienė tiki žmonėmis ir bendryste – be jos negalėtų gyventi. Ji ragina jaunimą mylėti Dievą, Tėvynę, šeimą ir gimtąją kalbą. Pripažįsta, kad mūsų visuomenei kartais trūksta atjautos, dėmesingumo, tačiau tiki, kad Lietuvoje gyvena daug šviesių žmonių, gražių šeimų, kūrybingų jaunų žmonių. Su poetu Pranu Vaičaičiu kartoja: „Gražu gražu mūs Lietuvoj…“
Paklausta, ką pasakytų sau prieš 20 metų, visuomenininkė atsako: „Tik spėk, nepatrūk, darbuokis ir mylėk.“ O ko dar norėtų išmokti? Geriau mokėti anglų kalbą, bet viską lemia noras ir valia – juk mokytis niekada nevėlu.
3 skanūs ir nebrangūs būdai, kaip voveraites patiekti su šviežiomis bulvėmis
Virtos bulvės ir dabar miškus nuspalvinusios voveraitės – tobulas vasaros duetas ir saugi klasika. Tačiau nereikia baimintis įsileisti naujų vėjų ir skonių į virtuvę – šviežios bulvės tokios universalios, kad jos šalia grybų sužibti gali labai įvairiais pavidalais. Nesvarbu, ar rinksite voveraites miške, ar parduotuvėje – tobulas priedas prie jų kainuos visai mažai, skaičiuoja Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė – įsibėgėjant šviežiam lietuviškam bulvių derliui, jų kaina itin patraukli.
„Tikriausiai vienas sunkiausių klausimų lietuviui būtų – kokia bulvė yra skaniausia? Virta su šviežiais krapais, paskrudinta orkaitėje su kmynais, sutrinta į šilkinę košę ar virtusi traškiais blynais, kvapniu kugeliu, o gal legendiniais cepelinais? Daugelis skanauja jas visaip, todėl nieko keisto, kad šviežio derliaus bulves lietuviai perka tikrai ne po kelias – ieško akcijų ir kraunasi pilnus maišelius ar net kelis. Net ir vis gausėjant šviežiam įvairių lietuviškų gėrybių derliui, bulvė pirkėjams – daržovė numeris vienas“, – sako G. Kitovė.
Iš bulvių lietuviai moka paruošti nesuskaičiuojamą galybę skanių patiekalų, tačiau kai kalba pasisuka apie voveraites su padažu, daugelis eina paprasčiausiu keliu – bulves šalia patiekia tiesiog išvirtas arba iškeptas ir paskanintas šviežiais žalumynais. Tai visiškai nieko blogo ir be galo skanu, tačiau „Iki“ kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė kviečia nustebinti save ir artimuosius.
Bulvės mėgstamos ir valgomos kone visame pasaulyje, todėl įkvėpimą kulinariniams viražams galima rasti visur, įsitikinusi J. Tamoševičienė
„Lietuviškuose patiekaluose, kitų virtuvių tradicijose ar tiesiog „pasileisti plaukus“ ir išbandyti visišką naujovę. Bulvių keksiukai – kodėl gi ne? O gal traškus bulvinis blynas suteiks dar malonesnį tekstūros kontrastą burnoje tirpstančiomis voveraitėmis? Įsisukti į gastronomijos eksperimentus tikrai verta, nes su minimaliomis išlaidomis galite sukurti išties įsimintų įspūdžių. Ypač, jeigu gaminsite drauge – tada maistas būna tik dar skanesnis“, – siūlo J. Tamoševičienė.
„Iki“ kulinarijos šefė dalijasi 3 receptais, kuriuose bulvių ir voveraičių tandemas privers aiktelti:
Ispaniška bulvių ir voveraičių tortilija
Porcijos: 4
Gaminimo laikas: 75 min. (25 min. ruošti ir 50 min. kepti)
Reikės: 500 g šviežių bulvių, 300 g voveraičių, 3 mažų svogūnų, 3 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 ryšulėlio šviežių petražolių, 8 kiaušinių, ½ šaukštelio maltos paprikos, druskos, pipirų.
Gaminame:
- Nuplaukite ir gerai nušveiskite bulves. Sudėkite jas į puodą, su vandeniu, pasūdykite ir išvirkite. Nusausinkite, ataušinkite ir supjaustykite storais griežinėliais.
- Nulupkite ir smulkiai supjaustykite svogūnus. Kruopščiai nuvalykite voveraites, nuplaukite, nusausinkite ir didesnes pasmulkinkite.
- Keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus alyvuogių aliejaus ir pakepkite svogūnus ir voveraites ant didelės ugnies, kol lengvai paruduos. Pagardinkite druska, pipirais ir pabarstykite smulkintomis petražolėmis.
- Įkaitinkite orkaitę iki 165 °C (su ventiliatoriumi). Į didelį dubenį įmuškite kiaušinius, pagardinkite druska ir pipirais, sudėkite maltą papriką, bulves ir voveraičių mišinį. Švelniai išmaišykite.
- Ištepkite kepimo formą alyvuogių aliejumi ir supilkite mišinį. Kepkite 20-30 min.
- Išėmę iš orkaitės, leiskite kelias minutes atvėsti. Patiekite karštą arba šiltą, kartu su šviežiomis salotomis. Tiks ir sotiems pusryčiams, ir priešpiečiams, ir net vakarienei – skanaus!
Bulvių keksiukai su voveraitėmis
Porcijos: 6
Gaminimo laikas: 40 min.
Reikės: 12 vidutinio dydžio bulvių, 250 g voveraičių, 250 g 30% grietinėlės, šviežių petražolių, mocarelos arba čederio sūrio, 2 česnako skiltelių, 1-2 svogūnų, sviesto, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.
Gaminame:
- Bulves nuplaukite, nušveiskite ir išvirkite pasūdytame vandenyje, kol suminkštės.
- Keptuvėje svieste pakepinkite susmulkintus svogūną ir česnaką.
- Įdėkite nuplautas voveraites, pagardinkite druska, pipirais ir kepkite kelias minutes.
- Įpilkite grietinėlės ir virkite, kol padažas sutirštės, tuomet sudėkite smulkintas petražoles.
- Išvirusias bulves sudėkite į aliejumi pateptą keksiukų formą ir sutrinkite stikline ar stiklainiuku. Į vidų sudėkite voveraičių įdarą ir apibarstykite tarkuotu sūriu.
- Kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 10-15 min., kol sūris taps auksinis. Išimkite ir dar pabarstykite petražolėmis – skanaukite!
Bulvių ir cukinijų blynai su voveraičių padažu
Porcijos: 6
Gaminimo laikas: 20 min.
Reikės: 1 kg šviežių bulvių, 500 g cukinijos, 2 kiaušinių, 4 šaukštų miltų, druskos, pipirų, 200 g voveraičių, 2 šaukštų sviesto, 1 puodelio grietinėlės, 1/2 svogūno, ryšulėlio šviežių petražolių.
Gaminame:
- Bulves ir cukiniją sutarkuokite vidutinio dydžio tarka (ne į košę, o į „drožles“ – blynai bus traškesni). Mišinį nuspauskite, sudėkite kiaušinius, miltus (jeigu gerai nuspausite, miltų gali reikėti mažiau arba išvis apsieisite be jų) ir prieskonius, gerai išmaišykite.
- Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek aliejaus ir kepkite nedidelius blynelius, kol taps auksinės spalvos.
- Kitoje keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite smulkiais kubeliais supjaustytą svogūną ir nuvalytas voveraites, švelniai pakepinkite ant mažos ugnies, pabarstykite druska, tada uždenkite ir šiek tiek patroškinkite.
- Supilkite grietinėlę, įdėkite kelias petražolių šakeles, pagardinkite druska, pipirais ir kelias minutes patroškinkite, kol padažas sutirštės.
- Bulvinius blynus apliekite padažau, apibarstykite smulkintomis šviežiomis petražolėmis ir mėgaukitės!
Geležinkelio stotis – ne tik kelionių pradžia, bet ir kūrybos stotelė
Liepos 17 d. Marijampolės geležinkelio stotis tapo vieta, kurioje susitiko menas, istorija ir bendrystė – čia vyko tapybos plenero „Šimtmečio atspindžiai – stotis mene“ uždarymo renginys ir diskusija „Marijampolės geležinkelio stotis šimtmečio perspektyvoje“. Šiuos renginius organizavo Marijampolės kultūros centras ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus.
Kūrėjams atsivėrusi istorinė stotis virto atvira kūrybine erdve – menininkai galėjo dirbti šalia judančių traukinių, stebėti keleivių kasdienybę, įsiklausyti į šimtmetį menančios vietos ritmą. Dabar, pasibaigus plenerui, šios akimirkos išsiskleidė paveiksluose – kiekvienas jų tapo savitu žvilgsniu į geležinkelio stotį ir jos istoriją. Čia atsispindi praeities atbalsiai, kasdienio gyvenimo pulsas ir šimtmečio aidais persmelkta dvasia.
Renginio pradžią simboliškai įprasmino modernaus folkloro grupės „Balti vėjai“ muzikiniai kūriniai – jų skambesys tapo jautriu fonu visai šventei.
Sveikinimo žodį tarė Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius, padėkojęs menininkams už jų kūrybą ir prasmingą indėlį į stoties šimtmečio paminėjimą:
„Ši vieta – unikali dalelė Marijampolės, gyvavusi prieš 100 metų ir gyvuojanti dabar. Jūs tik pažiūrėkit – čia skleidžiasi menas, skamba dainos, sustoja traukiniai, o iš jų išlipę keleiviai stovi ir gėrisi vaizdu ir jausmu.“
Ir iš tiesų, buvo smagu matyti, kaip iš trumpam sustojusio traukinio išlipa keleiviai, filmuoja, fotografuoja, o ir pats traukinių bildėjimas sukuria nepakartojamo savitumo atmosferą.
Kiekvienam plenero dalyviui buvo įteikta gėlių – nedidelė, bet nuoširdi padėka už jų talentą. O dalyvių buvo išties nemažai:
Serge Ra, Valentinas Butanavičius, Ramunė Gustaitienė, Romutis Karpavičius, Ernesta Boželytė-Liobienė, Eglė Lipinskaitė, Skirmantė Makarevičienė, Jolita Perlienė, Vytautas Kalinauskas, Loreta Zaleckienė, Jurgita Buterlevičienė, Elena Juknevičiūtė, Jonas Dulinskas, Loreta Žaliauskienė, Viktorija Revinienė – jų darbai ir toliau gyvens geležinkelio stoties erdvėje.
Plenero metu sukurtų paveikslų paroda bus eksponuojama Marijampolės geležinkelio stotyje iki rugpjūčio 31 dienos. Galės stabtelėti, pasigėrėti menininkų žvilgsniu į stotį ir galbūt visai kitaip ją pamatyti.
Renginio pabaigoje įvyko prasminga diskusija-susitikimas „Marijampolės geležinkelio stotis šimtmečio perspektyvoje“, skirta paminėti keleivių rūmų šimtmetį. Didžiausias dėmesys šio susitikimo metu buvo skirtas 1994–1997 metais vykusiai stoties restauracijai, kai apleistas pastatas buvo prikeltas naujam gyvenimui. Apie šį procesą gyvai pasakojo restauracijos-pritaikymo architektė Gražina Jarmalienė ir tuometinis Marijampolės savivaldybės vyriausiasis paminklotvarkininkas Gediminas Kuncaitis.
Diskusiją moderavo menotyrininkė Jurgita Jasevičienė, o vakaras baigtas trumpa ekskursija po stotį – jos metu akcentuota ir parodyta, kas iš senojo paveldo išsaugota ir kokie ženklai gyvuoja iki šiol.
Stotyje įrengtas simbolinis atvirlaiškių stendas, kuriame keleiviai gali pasiimti atviruką su stoties atvaizdu. Tai – tarsi mažas linkėjimas iš Marijampolės: sugrįžtančiam – kaip šiltas prisiminimas, o išvykstančiam – kaip miesto dalelė, kurią galima pasilikti ar išsiųsti tiems, kurie toli.
Pleneras įgyvendintas iš dalies finansuojant Lietuvos kultūros tarybai ir Marijampolės savivaldybei, o bendradarbiavimą mielai palaikė ir Lietuvos geležinkeliai, padėję atverti stoties erdvę menui.
Kitą kartą geležinkelio stotyje susitiksime rugpjūčio 30 dieną, kai čia vyks įspūdingas šimtmečio minėjimo renginys „Kitokia stotis“ – kviečiame visus sugrįžti.
Džoana Rouling
„…tik bėda, kad žmonės paprastai renkasi tai, kas jiems žalingiausia.“
Vilmos Jurgaitienės nuotrauka.
Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai liepos 7–liepos 14 d.
Sveikatos sutrikdymai
Liepos 6 d. apie 13 val. 30 min. Šakių r. sav., Sintautų mstl., vyras (gim. 1978 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1995 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 8 d. apie 18 val. 30 min. Vilkaviškio r., Duonelaičių k., Šilsodžio g., namų kieme, kilus konfliktui neblaivus (3,17 prom.) vyras (gim. 1978 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,17 prom.) moterį (gim. 1971 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 10 d. apie 03 val. 46 min. Jurbarko r. sav., Pakalniškių k., neblaivus (2,39 prom.) vyras (gim. 2001 m.) smurtavo prieš kitą neblaivų (2,34 prom.) vyrą (gim. 2003 m.). Nukentėjusysis pristatytas į Jurbarko ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 2 d.
Liepos 11 d. apie 20 val. 30 min. Vilkaviškyje, Kęstučio g., bute, vyras (gim. 2000 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1995 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 12 d. apie 00 val. 08 min. Marijampolėje, J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g., bute, kilus konfliktui neblaivus (1,47 prom.) vyras (gim. 1956 m.) smurtavo prieš neblaivų (1,72 prom.) vyrą (gim. 1994 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 12 d. apie 23 val. Jurbarko r., Raudonės mstl., Sodų g., namo kieme, konflikto metu neblaivus (4,40 prom.) vyras (gim. 1970 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,51 prom.) vyrą (gim. 1975 m.), kuris dėl patirtų sužalojimų pristatytas į Jurbarko ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Liepos 12 d. apie 20 val. 57 min. Kalvarijos sav., Salaperaugio k., Mokyklos g., namuose, kilus konfliktui moteris (gim. 2004 m.) smurtavo prieš neblaivų (3,98 prom.) vyrą (gim. 2001 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 12 d. apie 4 val. 45 min. į Vilkaviškio ligoninę iš Vilkaviškio r., Šiaudiniškių k., pristatytas ir dėl sužalojimų paguldytas vyras (gim. 1980 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Liepos 13 d. apie 21 val. Marijampolės sav., Skaisčiūnų k., prieš moterį (gim. 1996 m.) smurtavo neblaivus vyras (gim. 1989 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 13 d. apie 15 val. Jurbarke, Kalnėnų g., neblaivus (0,83 prom.) vyras (gim. 1972 m.) smurtavo prieš neblaivią (3,05 prom.) moterį (gim. 1970 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 13 d. apie 20 val. 54 min. Jurbarko r. sav., Viešvilės mstl., vyras (gim. 1995 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1998 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Rasti žmonių kūnai
Liepos 11 d. apie 12 val. 42 min. Šakių r., Endrikių k., prie sodybos esančiame vandens telkinyje rastas ir iš vandens ištrauktas vyro (gim. 1964 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Liepos 12 d. apie 20 val. Kalvarijoje, Žemaitės g., name, rastas mirusio vyro (gim. 1980 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Asmens paieška
Liepos 9 d. apie 00 val. 07 min. gautas pranešimas, kad liepos 8 d. iš namų, esančių Kalvarijoje, J. Kanclerio g., išėjo ir iki šiol negrįžo globotinis (gim. 2012 m.). Nepilnametis yra apie 120 – 150 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesiais, trumpai kirptais plaukais.
Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis
Liepos 8 d. apie 21 val. 30 min. Kazlų Rūdos sav., Mažosios Senažiškės k., Obelų g. patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, kurį vairavo vyras (gim. 1983 m.). Atliekant dalinę asmens daiktų apžiūrą, vyro piniginėje buvo rastas paketas su galimai narkotine medžiaga – kokainu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.
Liepos 12 d. apie 21 val. 40 min. Marijampolės sav., Kumelionių k., Kumelionių g. patikrinimui sustabdytas automobilis „Audi A4“, kurį vairavo vyras (gim. 1992 m.). Atliekant dalinę automobilio apžiūrą, automobilio langų plovimo skysčio bakelyje buvo rasta augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos – marihuanos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.
Liepos 13 d. apie 12 val. 50 min. Jurbarko r. sav., Greičių k., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Volvo“, kurį vairavo vyras (gim. 2006 m.). Automobilyje buvo rastas galimai elektroninių cigarečių skystis su narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.
Liepos 14 d. apie 13 val. 19 min. kelyje Mokolai-Šunskai-Tursučiai, nuo kelio nuvažiavo ir apvirto automobilis „Volkswagen Passat“, kurį galimai vairavo teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1993 m.), kuris iš įvykio vietos pasišalino, tačiau netrukus buvo surastas. Automobilio apžiūros metu buvo rasta galimai augalinės kilmės narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.
Vagystės
Liepos 7 d. apie 10 val. 50 min. Marijampolės sav., Beržinbūdės k., į moters (gim. 1958 m.) namus atėjo nepažįstama moteris, kuri iš rankinės pavogė 650 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.
Liepos 7 d. apie 07 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, įsilaužus į ūkinį pastatą, buvo pavogti akumuliatoriai, benzininis pjūklas, meškerės. Patirta apie 710 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.
Liepos 9 d. apie 01.00-05.00 val. Marijampolėje, Sasnavos g., buvo galimai pavogti vyrui (gim. 1979 m.) priklausančio automobilio „Audi Q7“ žibintai. Patirta 1200 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Liepos 9 d. apie 02 val. 16 min. Šakių r. sav., Žečkalnių k., iš įmonei priklausančio ekskavatoriaus „Cat“, nulaužus bako spyną, buvo pavogtas dyzelinis kuras. Patirta apie 110 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Liepos 10 d. apie 04.08 val. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK gautas vyro (gim. 1958 m.) pranešimas, kad Jurbarko r. sav., Viešvilės k., Mokyklos g., dingo prie daugiabučio stovėjęs elektrinis paspirtukas. Patirta 900 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.
Liepos 12 d. apie 16 val. 45 min. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro (gim. 1987 m.) pranešimas, kad tą pačią dieną apie 15 val. Marijampolėje, Sporto g. buvo pavogtas juodos spalvos elektrinis paspirtukas „Xiaomi“, kuris buvo paliktas prie prekybos centro įėjimo. Patirta apie 349 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.
Liepos 12 d. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro pranešimas, kad tą pačią dieną apie 17 val. atvykęs į kapines, esančias Marijampolės sav., Sasnavos mstl., Sūduvos g., pastebėjo, kad nuo artimojo kapavietės buvo pavogtas nerūdijančio plieno paminklinis kryžius. Patirta apie 600 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.
Liepos 13 d. apie 18 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Eržvilko mstl., iš automobilio „Volkswagen Touran“ buvo pavogta vyro (gim. 1956 m.) piniginė, kurioje buvo apie 100 eurų, banko kortelė, dokumentai. Vėliau iš banko sąskaitos išgryninta 750 eurų. Patirta 850 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.
Kiti įvykiai
Liepos 7 d. apie 14 val. 40 min. Jurbarko r. sav., Žindaičių k., blaivus vyras (gim. 1962 m.) darbo vietoje susižalojo ranką. Po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str.
Liepos 7 d. apie 15 val. 47 min. Kazlų Rūdoje, Maironio g., automobilį „Volvo“ vairavo galimai neblaivus vyras (gim. 1974 m.), kuris atsisakė pasitikrinti blaivumą. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 7 d. apie 06 val. 40 min. Vilkaviškyje, S. Nėries g., automobilį „Volkswagen Passat“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1962 m.), kuriam nustatytas 1,71 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 8 d. apie 15 val. gautas vyro (gim. 1990 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad laikotarpyje nuo liepos 7 d. 23 val., iki liepos 8 d. 12 val., Jurbarke, Lauko g., automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Jaguar CC9“. Patirta apie 1000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.
Liepos 8 d. apie 13 val. 10 min. Kalvarijos sav., Jungėnų k., vyro (gim. 1963 m.) namuose, rastas ir paimtas namo šeimininko nelegaliai laikomas šaunamasis ginklas – pistoletas „Mod TERMINATOR“ be identifikacinio numerio. Neblaivus (3,80 prom.) vyras dėl dėl sveikatos sutrikimų paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.
Liepos 9 d. apie 10 val. 03 min. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, savadarbę transporto priemonę (be valstybinio numerio ženklų) vairavo neblaivus (2,30 prom.), teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1977 m.). Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 10 d. apie 17.44 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas moters (gim. 1979 m.) pranešimas, kad liepos 7 d. iš jai priklausančios banko sąskaitos buvo nuskaityti 1999 eurų į kitą banko sąskaitą. Patirta 1999 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.
Liepos 11 d. apie 16 val. 24 min. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas moters (gim. 1977 m.) pranešimas, kad liepos 10 d. iš jai priklausančios banko sąskaitos buvo atliktas 888 eurų pavedimas į kitą banko sąskaitą, kurio ji neatliko. Patirta 888 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.
Liepos 12 d. 01 val. 20 min. Vilkaviškio r., Serdokų k., Vilkaviškio g., automobilį „Ford Galaxy“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones neturintis vyras (gim. 2000 m.), kuriam nustatytas 1,64 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 12 d. 01 val. 53 min. Šakių r., Plokščių k., Nemuno g., automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones neturintis vyras (gim. 1983 m.), kuriam nustatytas 2,211 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 13 d. apie 14 val. 50 min. Šakių r. sav., Šiaudinių k., apleistame name (savininkas nustatinėjamas), kilo gaisras, kurio metu sudegė pastatas. Gaisravietėje rasti ir paimti 43 įvairaus kalibro šoviniai ir dėžutė su paraku. Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.
Vidas Venckevičius: kai verslas tampa kūryba, o menas – gyvenimo būdu
Atrodo, sunkiai suderinami dalykai – verslas ir menas. Tačiau Vidas Venckevičius (g. 1955 m.), kilęs iš Kybartų, augęs Vilkaviškyje, šiuos du pasaulius ne tik suderino – jis juos sujungė taip natūraliai, lyg tai būtų vienas gyvenimo kvėpavimas. Verslininkas, meistras, kūrėjas, medžiotojas, šeimos žmogus – visa tai telpa į vieną asmenybę.
Vidas Venckevičius šiandien jis žinomas kaip verslininkas, įkūręs „Pušelės“ kempingą Vištyčio pakrantėje. Bet šalia to – jis menininkas, kuris savo rankomis graviruoja struktūrinius stebuklus ant stručio kiaušinių lukštų. Tai, ką mato jo akys ir ką išdrįsta sukurti jo rankos, stebina net patyrusius menininkus.
Nuo „Šilelių“ iki „Pušelės“
Vido gyvenimo pradžia – kaip daugumos: mokykla, profesija, darbas. Baigęs tuometinę S. Nėries vidurinę mokyklą Vilkaviškyje, studijavo radiotechniką Kaune, dirbo radijo ir televizorių meistru, prisilietė prie tuometinio pramoninio giganto – „Šilelių“ gamybos.
Vis dėlto Kaunas nebuvo galutinis tikslas. Tėvui mirus, Vidas grįžo į Vilkaviškį, kur gyvenimą keitė iš pagrindų. Dirbo Marijampolės naftos bazėje, bet 1988 metais, kai Lietuvoje pradėjo keistis tvarka, jis įžvelgė galimybę.
1988 metais, pasinaudojus Michailo Gorbačiovo pradėta kooperatyvų banga, gimė idėja įkurti kempingą Vištyčio ežero pakrantėje. Tuo metu ši vieta buvo pasienio zona – į ją reikėjo leidimų. Kai apribojimai švelnėjo, pradėjo plūsti žmonės – ir kartu… šiukšlės. Vidas pasiūlė savivaldybei sprendimą – sukurti civilizuotą poilsio zoną. Nuo tada iki šiol – jau daugiau nei 35 metus – jis kuria vietą, kurią daugelis žino kaip „Pušelę“.
„Buvo čia kolūkio karvių laukas – plikas, be jokios pušies, be jokio medelio. Dabar – „Pušelė“ – kempingas, išaugęs iš mūsų šeimos rankų darbo“, – sako Vidas. Be fondų, be paskolų – tik su šeimos rankomis ir tikėjimu, kad galima sukurti vietą, į kurią žmonės norės sugrįžti. Ir su pagarba tiems, kurie buvo prieš tai, ir su jautrumu tiems, kurie bus po jo.
Mildos miškas – dukros medikės garbei
1993 metais gimus dukrai Mildai, šalia kempingo pasodintas miškas – „Mildos miškas“. Dabar jau 30-metis, jis tapo ne tik gyvu paminklu, bet ir jausmų simboliu. „Kiekvienais metais liepos 21-ąją, per Mildos gimtadienį, dukra atvažiuoja iš Šveicarijos, kur gyvena ir dirba medike, – sako, niekur taip nesijaučia gerai, kaip čia“, – šypsosi Vidas. – Čia – mūsų šeimos vieta. Kiekvienas medis – kaip prisiminimas.“
Verslas – galva, menas – širdis
„Aš labai gilią vaizduotę turiu“, – sako Vidas. Mokyklos laikais lankęs auksinių rankų būrelį, domėjosi medienos inkrustacija. Vis dėlto jaunystėje reikėjo išgyventi – rinkosi praktišką specialybę. Tik atėjus COVID-19 pandemijai, kuri viską sustabdė, Vidas atrado tylą. O tylos fone – kūrybą. Vidas vėl paėmė į rankas medį. Ir ne tik.
Pirmiausia pradėjo pjaustyti informacines lenteles, tada – paveikslus, vėliau – graviruoti medžioklės trofėjus. „Buvo skaudu gadinti kaukoles. Bet kai pradėjau, pamačiau, kad jos gali tapti meno kūriniais“, – sako jis.
Ypatingas atradimas – graviruotas stručio kiaušinio lukštas. Kiaušinis, kuris buvo paliktas po kulinarinio eksperimento su lenkų draugais, tapo meninės kelionės pradžia. Dabar – tai šimtais valandų išraižyti subtilūs ažūriniai meno objektai, dekoruoti kristalais. Kiekvienas kiaušinis – tai valandų valandos kruopštaus darbo, kantrybės ir kūrybos.
„Kiaušinis man kaip drobė. Pradžioje tik lukštas. Tada išlenda idėja. Galiausiai jis pradeda kvėpuoti“, – pasakoja Vidas.
Jo darbai – ažūriniai, beveik nesuvokiamo tikslumo. Kai kurie primena senas nėrinių staltieses, kiti – architektūrinius ornamentus. O svarbiausia – visi jie unikalūs.
Tikslumas iki milimetro – gamtos įkvėptas
Vidas dirba be jokios meno mokyklos: „Visus įrankius užsisakiau, viską mokiausi pats. Kiekvieną klaidą – ant savo kiaušinio.“ Bet jo darbai – pribloškiantys savo simetrija ir detalumu.
„Gamtoje nėra bereikalingų linijų. Aš viską braižausi pieštuku, dalinu kiaušinį į keturias, aštuonias dalis. Tada pjaunu. Jeigu nepagauni vaizdo – jis pabėga.“
Miniatiūrų magija ir riešuto kevalai
Kūrybinis smalsumas Vidą nuveda toliau – nuo stručio kiaušinių iki riešutų kevalų. Graikiniai riešutai, lazdynai virsta mažais vazonėliais, laiveliais, scenomis iš gyvenimo.
„Ką tik šauna į galvą – tą ir darau. Nėra nieko neįmanomo. Tiesiog reikia pabandyti“, – sako kūrėjas.
Metalo fantazija: kai „šrotas“ tampa menu
Dar viena Vido gyvenimo aistra – metalo skulptūros. Pradžia buvo paprasta – reikėjo „Pušelės“ vartams dangtelių. Susipažinęs su metalo meistru Darium Dulinsku, pradėjo bendrą kūrybą: iš metalo atliekų gimė šimtai eksponatų – paukščiai, gyvūnai, motociklai, net žmogaus figūros.
Dabar poilsiavietėje prie Vištyčio ežero įkurdintas metalo fantazijos muziejus – tai daugiau nei tūkstantis eksponatų, į kuriuos atvyksta pažiūrėti žmonės iš Lenkijos, Vokietijos, visos Lietuvos. Šalia metalo fantazijų poilsiavietėje – ir Stručio namas, kuriame – įstabūs kūriniai iš stručių kiaušinių lukštų.
Trys vaikai, du klubai ir viena gyvenimo filosofija
Vidas yra ne tik kūrėjas ir verslininkas, bet ir ištikimas medžiotojas – priklauso dviem klubams (Vilkaviškio „Paežerių“ ir „Tauro“), medžioja jau 50 metų. Turi tris vaikus – dvi dukras ir sūnų, kurie kuria savarankiškus gyvenimus.
Santykiuose su žmona Jolanta, buvusia ir esama šeima – pagarba, išmintis ir šiluma. „Vaikai susibendravo labiau, nei aš tikėjausi. Jie draugai, broliai – net kai nėra tos pačios mamos“, – džiaugiasi Vidas.
„Aš viską darau, kad būtų gražu man“
Vidui svarbiausia – darbas, kuris teikia džiaugsmą: „Aš darau, nes man gražu. Jei kiaušinis man gražus – padedu, stebiu dvi dienas. Jei dar norisi gražiau – darau kitą.“
Jam menas – ne būdas pasireikšti, ne verslas. Tai būtinybė, tai kvėpavimas, tai gyvenimo dalis. Ir ši gyvenimo dalis, kaip ir visa jo veikla, pagrįsta viena labai aiškia vertybe: „Svarbiausia – daryti. Ne sėdėti ir svajoti, o imti ir bandyti.“
„Aš neparduodu savo darbų, nes jie man brangesni už pinigus“, – sako jis. Kūryba jam – laisvė. Jis kuria tada, kai jaučia. Ir kuria tol, kol džiaugiasi. Kai kūrinys baigtas – padeda jį į lentyną, žiūri. Jei nepatinka – kuria kitą.
Kai žmogus ne ieško prasmės, o ją kuria pats
Vidas Venckevičius nešneka apie sėkmę. Jam labiau rūpi darbas, tvarka, ir tai, kad po jo liktų kažkas gražaus. Jis medžioja, bet iš trofėjų kuria meno kūrinius. Jis turi tris vaikus iš dviejų santuokų, bet visus suvienijo į vieną šeimą. Jis nevadina savęs menininku, bet jo darbai kalba kitaip.
„Visko gyvenime, rodos, turiu: verslas eina, šeima graži, santykiai geri, – sako Vidas. – Bet, matot, vis tiek kažkas neramina. Ne ramybė, o toks lyg vidinis raginimas. Ir tas raginimas – kurti.
Kiekvieną dieną turiu padaryti kažką – kad ta diena nenueitų veltui. Nes aš jau ne jauniklis, mano laikrodis tiksi ne mano naudai. Tai aš taip sau ir pasakiau: jokios dienos be veiksmo, be kūrybos. Net jei atrodo, kad nėra ką veikti – randu ką. Gal medį, gal kiaušinį, gal kaukolę, o dabar – ir akmenis. Turiu jų kokius tris šimtus, laukia jie savo eilės.“
„Muziejai siūlo nemažas sumas už mano kolekciją, – neslepia kūrėjas. – Bet parduoti – net nebuvo tokia mintis kilusi. Nes kol jie čia – žmonės ateina, žiūri, džiaugiasi. Vieni pirmą kartą, kiti – kiekvieną vasarą. Ir sako: „Va, šito mes dar nematėm“. O mums – tai ženklas, kad verta. Dėl tų žmonių ir darom.“
Autorės nuotraukos.
Giedrės Kumetaitienės kelionių pasaulis: nuo Chibinų kalnų iki Estijos salų
Kiekviena kelionė – tai ne tik atstumas žemėlapyje, bet ir naujas pasaulis širdyje. Šiame interviu su kelionių entuziaste Giedre Kumetaitiene – apie tai, kaip nuo pirmųjų žygių Lietuvoje gimsta meilė klajonėms, kokią vietą kelionės užima šeimos gyvenime, kaip neplanuotos akimirkos tampa brangiausiomis patirtimis ir kodėl net ir sugriuvę planai gali virsti įkvėpimu.
– Kaip gimė meilė kelionėms?
– Nors vaikai po Lietuvą kiek pakeliaudavome ir su tėvais (pvz., baidarėmis), didžioji meilė kelionėms gimė studijuojant: jau mokydamasi pirmame kurse su kitais keliautojais mėgėjais pradėjau intensyviau keliauti po Lietuvą, o baigusi antrąjį su grupe studentų žygeivių išvažiavau į pirmąjį daugiadienį žiemos žygį – traukiniais į Rusijos Federaciją, Kolos pusiasalį, Chibinų kalnus. Buvo laikas, kai vienokiais ar kitokiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, slidėmis, baidarėmis – po Lietuvą keliaudavau kiekvieną savaitgalį.
– Kuri užsienio šalis buvo pirmoji, į kurią nuvykote?
– Dar būdama vyresniųjų klasių moksleivė su mokyklos bendruomenės atstovais naktiniu traukiniu vykau į Ukrainos sostinę Kijevą.
– Kuri kelionė buvo įsimintiniausia ir kodėl?
Visos kelionės yra įsimintinos: dėl pamatytų vietų, sutiktų žmonių, patirtų įspūdžių ir kitų malonių dalykų. Kaip itin augalus mylintį žmogų gerąja žodžio prasme floristinis šokas ištiko prieš porą vasarų nuvykus į pajūrinę Italiją: tai, ką ten išvydau augant, pranoko visus lūkesčius.
– Keliaujate su šeima. Kaip kelionės pakeitė jūsų šeimos tarpusavio ryšį bei bendravimą?
– Vis sakau, kad nėra geresnės mokyklos nei kelionės. Prisimenu, einame Nidoje pamariu, ir vaikams sakau: „Juk čia tikroji gyvenimo mokykla – vienu metu ir istorijos, ir geografijos, ir kūno kultūros, ir etikos, ir estetikos, ir kokios tik bebūtų pamokos.“ Grįžęs iš ilgosios vasaros kelionės žinai: įspūdžių, prisiminimų, „kelioninių“ emocijų užteks geriems metams – iki kitos kelionės. Tai labai vienija.
– Kuri šalis ar miestas pasirodė labiausiai „draugiškas šeimai“?
– Ne kartą esame lankęsi Latvijos pajūrio mieste Ventspilyje. Matyti, miesto valdžios pagalvota apie tai, kad čia ventspiliškiams būtų patogu gyventi, o šeimoms iš kitų miestų ir šalių būtų įdomu atostogauti.
– Kokią nakvynę dažniausiai renkatės keliaudami – viešbučius, Airbnb, stovyklavietes, o galbūt apsistojate pas vietinius žmones?
– Kai vyresnieji vaikai buvo maži, visur keliaudavome automobiliu, o nakvodavome palapinėje laukinėje gamtoje. Laikas bėgo, laukinę gamtą pakeitė kempingai, vėliau – pasaulinėje platformoje Booking.com užsisakomi apartamentai. Jeigu važiuojame su kelionių agentūra, nakvojame jų užsakytose nakvynės vietose – dažniausia viešbučiuose.
– Kiek Jums svarbi vieta, kurioje apsistojate – ar tai tik poilsis, ar ir dalis kelionių patirties?
– Ne, tai ne tik poilsis – vieta, kurioje apsistojame, kaip ir kitos kelionės dedamosios, „keliauja“ į patirtį, prisiminimus. Ne taip retai imi ir pagalvoji ar net balsu pasakai: „Štai į šią vietą aš dar tikrai norėčiau sugrįžti.“
– Ar turite kokių nors įsimintinų patirčių, susijusių su neįprastomis nakvynėmis (pvz.: naktis dykumoje, namelyje medyje, laive ir pan.)?
– Dykumoje ar namelyje medyje miegoti nėra tekę, bet laive – taip, tiksliau – kelte plaukiant į Švediją. Oi, kaip tada buvo neramu girdint kriokiančius variklius! Gulėdama kajutėje, prisimenu, galvojau: „Na, ir kurioje gi čia vietoje dabar mes skęsime?!“ 😀 Pati įdomiausia ir… šalčiausia nakvynės vieta buvo palapinėje ant sniego minėtuose Chibinų kalnuose ir prieš kopiant į Prancūzijos Alpių viršukalnę Mont Blanc (Monblaną).
– Koks daiktas visada keliauja su Jumis, net jei kitam tai atrodytų nereikalinga smulkmena?
– Asmeniškai aš visada vežuosi užrašų knygelę (bloknotą) ir tušinuką. Visada randu, ką užsirašyti, neretai dalis informacijos kiek apipavidalinta virsta nedidelėmis kelionių apybraižomis.
– Kaip reaguojate, kai planai sugriūva? Ar kelionėse tai dažna?
– Paprastai nebūna taip, kad sugriūtų visas dienos planas, o jei kas „pagriūva“, visada vieną dedamąją galima pakeisti kita. Prieš kokius trejus metus Rygoje išvakarėse buvęs visiškai sveikas paryčiui atsibudęs jauniausias sūnus ėmė vemti. Ir taip vieną kartą po kito. Pulti važiuoti namo būtų buvę neišmintinga – dažnai žarnyno virusu susirgusius vaikus vimdo ne kartą ir ne du. Pasiūliau likti mieste ir vaikščioti vaikščioti vaikščioti iki pavakarės, kol savijauta pagerės. Taip ir padarėm. Diena buvo sunki, bet pavakare išvažiavus iš miesto vėmimas nebepasikartojo. Džiaugiuosi, kad dėl vienų ar kitų priežasčių planai kelionėse griūva retai.
– Kuriame mieste ar regione norėtumėte pagyventi bent kelis mėnesius – ne kaip turistė?
– Labai mėgstu laukinę gamtą, ramybę. Viena iš mano daug kartų aplankytų ir kaskart iš naujo įsimylimų vietų – Estijai priklausančios salos Sarema ir Hiuma. Štai jose ir norėčiau pagyventi bent kelis mėnesius.
– Ar kada nors svarstėte apie gyvenimą užsienyje visam laikui? Jei taip – kur?
– Ne, tokia mintis niekada nekilo: kelionės kelionėmis, o sava šalis, savi – tavo gimtąja kalba kalbantys žmonės ir savi brangūs namai – nepaliktini.
– Koks vietinis patiekalas vis dar sukelia nostalgiją?
– Praėjusiais metais Graikijoje kur beprisėdę su pagrindiniu patiekalu vis valgydavome „Tzatziki“ – tradicinį šviežiai pagamintą graikų jogurto ir agurkų padažą. Žinojau tokį esant seniai, kartą kitą gal ir buvau pagaminusi namuose, bet Graikijoje jis įgavo tokį „pagreitį“, kad dar ir grįžę iš kelionės vis pasigamindavome. Tarp kitko, taip atsitiko ir prieš keletą dienų.
– Kurioje šalyje žmonių šiluma ar nuoširdumas paliko stiprų įspūdį?
– Vienos tokios šalies išskirti negalėčiau: svetur, kaip ir apskritai gyvenime, man dažniausia galioja taisyklė: jeigu kitą pasitiksi tiesdamas ranką, su šypsena – taip sutiks ir tave. Prisimenu, šįmet Škotijoje, Edinburge, su sūnumi stotelėje laukėme autobuso. Galbūt pasirodėm kiek sutrikę, kad nė nepastebėjom, kaip prie mūsų priėjo tamsiaodis ir modamas ranka ir draugiškai kalbėdamas anglų kalba paragino mus eiti į tolesnę stotelę ir ten laukti savo autobuso.
– Jei tektų dabar spontaniškai krautis lagaminą – kokią kryptį pasirinktumėte be dvejonių?
– Gal bus keista išgirsti, bet pasirinkčiau… bet kurią kryptį. Taip, taip – bet kurią be dvejonių. Kiekvienoje šalyje gali rasti ką nors ypatinga. Jeigu jau norite, kad paminėčiau kurią nors konkrečią šalį ar kelias – tai Ispanija, Portugalija ir Albanija: vienos iš tų nedaugelio likusių Europos valstybių, kuriose dar nebūta.
Kalbininko Petro Kriaučiūno sodybos vietoje įvyko šeimų futbolo renginys
Šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“, organizuojama nuo 2010 metų, visą laiką vykdavo futbolo stadione, aikštyne ar manieže, o nuo 2019 metų šeimų futbolo šventė pradėjo keliauti po įvairias Lietuvos istorines vietas: dvarus (Paežerių, Aštriosios Kirsnos, Ilguvos, Kidulių, Žemosios panemunės dvarai), pilis (Raudonės, Siesikų pilys), muziejus (Maironio, Vaikų ir literatūros, Skriaudžių, Juozo Lukšos-Daumanto, Salomėjos Nėries ir Bučo namo muziejai, Šilinės smuklė), Lietuvos istorinių asmenybių gimtinėse (Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio, Maironio, Stasio Girėno), Laisvės kovų keliu (Rimšų sodyba, Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčia, Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergalės Marijai bažnyčios, kurioje buvo įsikūręs DKA partizanų štabas).
Šiais metais šeimų futbolo šventė įvyko Lietuviškos spaudos platintojo, tautinio atgimimo Suvalkijoje pradininko, kalbininko Petro Kriaučiūno sodybos vietoje (Plokščiuose, Šakių r. sav.), kurioje svečiavosi K. Jaunius, A. Baranauskas, J. Jablonskis, P. Avižonis, J. Tumas-Vaižgantas, G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis. Pabendrauti, atgauti jėgų čia atvažiuodavo V. Kudirka.
Renginyje šeimos žaidžia su pirmo dydžio kamuoliu į netradicinio dydžio vartus. Visų rungtynių metu šeimos nariai tarpusavyje priiminėja sprendimus, taip skatinant garbingo žaidimo principus. Per įvykusius 33 renginius sudalyvavo daugiau kaip 100 šeimų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų.
Šeimos atvyko iš Kauno (Stankaičiai, Karašauskai), Kauno rajono (Švedai, Gustainiai, Karpavičiai), Marijampolės savivaldybės (Paulauskai). Pirmąją vietą iškovojo Karpavičiai (Ringaudai), antrą vietą užėmė Paulauskai (Igliauka, Marijampolės sav.), trečioji vieta atiteko Gaustainiams iš Vilkijos.
Renginio dalyviai buvo pakviesti į UEFA Konferencijų lygos I etapo atrankos atsakomąsias rungtynes tarp FC Hegelmann ir St Patrick’s Athletic FC, kurios vyks liepos 17 d. (ketvirtadienį) 19:00 val. Raudondvario stadione.
Renginio akimirkas įamžino fotografas Valdas Knyzelis.
Renginio draugai: Lietuvos masinio futbolo asociacija, Plokščių seniūnija, FC „Hegelmann“ futbolo klubas.
3 madingi kopūstų receptai, kuriuos visada norėjote išbandyti: „balandėliai“ be puodo, „TikTok“ salotos ir grilinti pjausniai
Garuojantis balandėlių puodas dar vaikystėje prišaukdavo namo iš kiemo, traškios kopūstų salotos paprastai pirmos dingsta nuo stalo, o raugintų kopūstų stiklainį rasime kone kiekvienuose namuose. Kopūstą valgome karta iš kartos, todėl nieko keisto, kad ši pigi daržovė yra viena perkamiausių, ypač pasirodžius šviežiam lietuviškam derliui, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Kopūsto privalumas – ne tik kaina, bet ir universalumas. Su minimaliomis išlaidomis ir pastangomis lengva gauti efektingą rezultatą.
„Lietuviai yra uolūs daržininkai, tačiau kopūstas – ne pati lengviausiai namuose užauginama daržovė. Todėl daugelis nenori apsisunkinti ir šviežio lietuviško kopūstų derliaus ieško parduotuvėse. Juolab, kad tai neapsunkina ir kišenės – kopūsto kilogramas per akcijas nekainuoja nė euro. Tokį daugelio pasirinkimą liudija ir faktas, kad ši daržovė nuolat sukasi populiariausiųjų topuose – šalia tokių gėrybių kaip bulvės, pomidorai, agurkai“, – sako G. Kitovė.
Kopūstas lietuviams – puikiai pažįstamas, bet ši kukli, nebrangi daržovė gali ir gerokai nustebinti virtuvėje. Vis populiarėja receptai, kurie padeda skanių patiekalų pasigaminti greičiau ir lengviau – „Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška siūlo šį savaitgalį pagaliau išbandyti tai, kas jau kurį laiką traukia tūkstančius reakcijų internete.
„TikTok“ žvaigžde tapusios japoniškos kopūstų salotos
„Kopūstas – mėgstamas ir valgomas ne tik Lietuvoje, bet ir kone visame pasaulyje. Ir šiemet japoniškas receptas tiesiog užvaldė socialinius tinklus. Geriausiai šia salotas apibūdina jų pavadinimas – „yamitsuki“, ką galime išversti kaip „užkrečiančios“ arba „sukeliančios priklausomybę“. Žinoma, tik gerąja prasme – vos per kelias minutes paruošiamos salotos yra sveikos, nebrangios ir išties be galo skanios“, – patikina E. Semaška.
Porcijos: 2-3
Gaminimo laikas: 5 min.
Reikės: 400 g šviežio kopūsto, ½ šaukštelio druskos, ½ šaukštelio sutrupinto daržovių arba vištienos sultinio, 2 šaukštų skrudintų baltų sezamo sėklų, 2 šaukštų skrudinto sezamų aliejaus, 2 skiltelių česnako.
Gaminame:
- Grūstuvėje sutrinkite 2 šaukštus skrudintų baltųjų sezamo sėklų.
- Kopūstą supjaustykite norimo dydžio gabalėliais. Paprastai jis nebūna labai smulkiai supjaustomas – galite net ir suplėšyti lapus rankomis. Sudėkite į indą su sandariu dangčiu.
- Pabarstykite kopūstus druska pagal savo skonį, suberkite sutrupintą sultinį, uždenkite dangtį ir gerai pakratykite, kad prieskoniai pasiskirstytų.
- Dubenėlyje sumaišykite išspaustą česnaką su 2 šaukštais skrudinto sezamo aliejaus. Apliekite juo kopūstus ir suberkite trintas sezamo sėklas. Uždenkite ir darkart gerai pakratykite.
- Patiekite iš karto. Jei norite, dar papuoškite sezamo sėklomis.
„Balandėliai“ orkaitėje – be vyniojimo ir troškinimo puode
Balandėliai neabejotinai yra lietuvių kulinarijos meno klasika, ypač mėgstama pasirodžius šviežio derliaus kopūstams. Šį kartą „Iki“ kulinarijos šefė E. Semaška kviečia šiek tiek nukrypti nuo tradicijų – atkartoti kopūstų, smulkintos mėsos ir pomidorų padažo derinį, tačiau vos su 15 minučių darbo.
Porcijos: 4
Gaminimo laikas: 60 min. (15 min. paruošti ir 45 min. kepti)
Reikės: 1-2 šviežių kopūstų, druskos, pipirų, 0,5 kg smulkintos šviežios kiaulienos, 1 svogūno, 2 skiltelių česnako, 100-200 g tiršto pomidorų padažo, 1-2 šaukštelių Provanso žolelių, ½ šaukštelio maltos saldžiosios paprikos.
Gaminame:
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Kopūstą supjaustykite apvaliais griežinėliais ir išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
- Susmulkintą svogūną sumaišykite su mėsa, nedideliu kiekiu druskos ir pipirų, Provanso žolelėmis, saldžiąja paprika ir išspaustu česnaku. Iš mėsos formuokite nestorus (4-5 mm) paplotėlius ir dėkite ant kopūstų pjausnių. Pasistenkite, kad jų skersmuo būtų panašus kaip kopūstų griežinėlių. Mėsą aptepkite 1-2 valgomaisiais šaukštais tiršto pomidorų padažo.
- Dėkite į orkaitę ir kepkite apie 45 minutes, kol mėsa bus iškepusi.
Grilintas kopūstas su jogurto ir mėtų padažu
„Vargu ar kas galėtų ginčytis, kad traškios šviežio kopūsto salotos yra vienas skaniausių priedų prie grilio patiekalų. Tačiau jeigu dar nebandėte kepti paties kopūsto – pats metas pasekti šia mada. Kai kopūstai kepami ant grotelių, jų subtilus saldumas išryškėja, jie įgauna dūmo skonio ir kvapo, o tekstūra tampa minkšta, švelni – jis galės būti tiek garnyru, tiek pagrindiniu patiekalu. Galite naudoti kokius tik norite prieskonius – net įtrinti tokiais, kuriuos naudojate barbekiu patiekalams. Taip pat labai skanu bebaigiant kepti apibarstyti parmezanu ar net kepta šonine – kopūstas iškart įgaus rafinuotumo“, – pasakoja E. Semaška ir kviečia pagrilinti.
Porcijos: 4
Gaminimo laikas: 20 min.
Reikės: 1-2 šviežių kopūstų, 240 ml graikiško jogurto, 2 šaukštų citrinos sulčių, 60 ml alyvuogių aliejaus, 2 česnako skiltelių, saujos šviežių mėtų lapelių, saujos šviežių petražolių, druskos, pipirų.
Gaminame:
- Dubenyje sumaišykite jogurtą, citrinos sultis, 2 šaukštus alyvuogių aliejaus, išspaustą česnaką, pasmulkintas mėtas ir petražoles. Pagardinkite druska, pipirais ir atidėkite į šalį.
- Kopūstą per šerdį supjaustykite į 6 dalis. Šerdies nepašalinkite – ji padės išlaikyti pjausnių formą. Lengvai patepkite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais. Jeigu norite, galite pabarstyti ir kitais mėgstamais prieskoniais.
- Kepkite po 4-6 minutes iš kiekvienos pusės. Atsispirkite pagundai juos dažnai vartyti – apverskite tik tada, kai viena pusė gražiai apdega ir jau laikas kepti kitą.
- Perkelkite į lėkštę, apšlakstykite padažu ir patiekite iš karto.
Susitikimas-diskusija „Marijampolės geležinkelio stotis šimtmečio perspektyvoje“
Minint Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmų šimtmetį, 2025 m. liepos 17 d. 18.00 val. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia į susitikimą-diskusiją „Marijampolės geležinkelio stotis šimtmečio perspektyvoje“, kuris vyks autentiškoje aplinkoje – Marijampolės geležinkelio stotyje.
Didžiausią dėmesį skirsime 1994–1997 m. vykusiai stoties restauracijai, po kurios gana apleistas ir sunykęs pastatas buvo prikeltas naujam gyvenimui. Apie tai kalbėsime su Marijampolės geležinkelio stoties restauracijos-pritaikymo architekte Gražina Jarmaliene ir tuomečiu Marijampolės savivaldybės vyriausiuoju paminklotvarkininku Gediminu Kuncaičiu.
Susitikimą užbaigsime trumpa ekskursija, kur iš pirmų lūpų išgirsime ir pamatysime kas buvo išsaugota ir kas išliko iki mūsų dienų.
Susitikimą-diskusiją moderuos menotyrininkė Jurgita Jasevičienė.
Prieš diskusiją 17.30 val. vyks tapybos plenero „Šimtmečio atspindžiai – stotis mene“, kuriame dalyvauja 15 profesionalių menininkų ir mėgėjų, darbų pristatymas.
Kviečiame į įkvepiantį susitikimą, kuriame susitiks istorija ir menas!
Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai birželio 28–liepos 6 d.
Rasti žmonių kūnai
Liepos 6 d. apie 6 val. 55 min. Marijampolėje, Gedimino g., rastas mirusios moters (gim. 1991 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Liepos 6 d. apie 09 val. 45 min. Kalvarijos sav., Kvietkinės k., vandens telkinyje galimai nuskendo vyras (gim. 1982 m.). Kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Sveikatos sutrikdymai
Birželio 28 d. apie 22 val. Kalvarijos sav., Jurgežerių k., vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1968 m.) Nukentėjusioji pristatyta į Marijampolės ligoninės Priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Birželio 29 d. apie 03 val. 31 min. Vilkaviškio r. sav., Pavištyčio k., daugiabučio namo laiptinėje buvo rastas gulintis neblaivus (2,90 prom.) vyras (gim. 2002 m.), kuris galimai susižalojo nukritęs. Vyras pristatytas į Kauno klinikas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Liepos 2 d. apie 16 val. 40 min. Šakiuose, J. Basanavičiaus g., prieš moterį (gim. 1976 m.) smurtavo galimai neblaivus vyras (gim. 1975 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 3 d. apie 15 val. Vilkaviškyje, Vienybės g., neblaivus (1,50 prom.) vyras (gim. 1958 m.) smurtavo prieš blaivią moterį (gim. 1957 m.). Po medikų apžiūros moteris palikta gydytis namuose. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 3 d. apie 09 val. 12 min. Šakių r. sav., Sutkių k., vyras (gim. 1966 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1974 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 5 d. apie 21 val. 35 min. Kalvarijos sav., Kreivukės k., neblaivi (2,50 prom.) moteris (gim. 1971 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,52 prom.) moterį (gim. 1992 m.). Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Eismo įvykiai
Liepos 5 d. apie 13 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Pilviškių mstl., blaivus, teisę vairuoti turintis vyras (gim. 1983 m.), vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Golf“, važiuodamas pagrindiniu keliu kliudė elektriniu paspirtuku važiavusią nepilnametę (gim. 2012 m.), kuri dėl patirtų sužalojimų pristatyta į Vilkaviškio ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.
Vagystės
Birželio 29 d. pas vyrą (gim. 1965 m.) į namus, esančius Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, atėjo pažįstami asmenys, kurie galimai pavogė grynuosius pinigus ir mobilųjį telefoną. Patirta žala apie 8000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Birželio 30 d. buvo gautas pranešimas, kad iš parduotuvės, esančios Šakiuose, Šaulių g., buvo galimai pavogta prekių už 236 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Asmenų paieška
Birželio 29 d. gautas moters (gim. 1984 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad birželio 29 d. apie 00 val. 30 min., iš namų, esančių Marijampolės sav., Klevinės k., Miško g., su keturračiu išvažiavo ir iki šiol negrįžo nepilnametis (gim. 2008 m.). Asmuo yra 176 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo mėlynos spalvos šortus bei pilkos spalvos džemperį be gobtuvo, turi apdegimo randą ant kairės rankos plaštakos.
Birželio 30 d. apie 12 val. iš šeiminių namų, esančių Vilkaviškio r. sav., Alvito k., išėjo ir iki šiol negrįžo nepilnametės: gim. 2008 m. (apie 1,70 m. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiais ilgais plaukais, su akiniais, išeidama vilkėjo juodos spalvos džinsus, juodai baltą džemperį), gim. 2009 m. (apie 1,70 m. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiais ilgais plaukais, išeidama vilkėjo tamsios spalvos džinsus, tamsios spalvos džemperį). Merginos iš šeiminių namų išeina ne pirmą kartą.
Birželio 30 d. apie 18 val. iš socialinių namų, esančių Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., išėjo ir iki šiol negrįžo vyras (gim. 1988 m.). Vyras yra apie 190 cm ūgio, 82 kg svorio, galimai vilkėjo žalsvą striukę, juodas taškuotas kelnes, avėjo žalsvus sportinius batus.
Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis
Birželio 30 d. apie 20 val. 30 min. Vilkaviškyje, Gedimino g., patikrinimui buvo sustabdytas vyras (gim. 1997 m.) pas kurį buvo rasti plastikiniai paketėliai su galimai narkotine psichotropine medžiaga – marihuana. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.
Kiti įvykiai
Birželio 28 d. apie 20 val. 40 min. gautas moters (gim. 1979 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad tą pačią dieną buvo apgadinti įstaigai priklausantys pastatai, esantys Kalvarijos sav., Jurgežerių k., Stovyklos g. Patirta apie 780 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.
Birželio 28 d. apie 21 val. 06 min. Marijampolės sav., Aukštosios Buktos k., keturratį „CF MOTO“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1975 m.), kuriam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,30 prom. Keturratis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Birželio 28 d. apie 18 val. 32 min. Jurbarke, Nemuno g., automobilį „VW Passat“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1982 m.), kuriam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,86 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 1 d. apie 01 val. 51 min. buvo išdaužtas gimnazijos, esančios Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., durų stiklas. Žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.
Liepos 1 d. apie 21 val. 27 min. Jurbarke, S. Daukanto g., automobilį „Volvo“ vairavo ir nuo kelio nuvažiavo neblaivus (3,33 prom.), teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1981 m.). Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 1 d. apie 13 val. moteris (gim. 1993 m.), grįžusi į namus, esančius Vilkaviškio r. sav., Bardauskų k., pastebėjo, kad yra sulaužyta durų rankena, apgadinti viduje buvę namų apyvokos daiktai. Patirta apie 660 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.
Liepos 6 d. apie 01 val. 39 min. Šakių r. sav., Sintautų mstl., nuo kelio nuvažiavo automobilis BMW, kurį vairavo neblaivus (2,75 prom.) vyras (gim. 1984 m.). Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 6 d. 19 val. 57 min. Marijampolės sav., Liudvinavo k., automobilį „Volkswagen Golf“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1963 m.), kuriam nustatytas 2,13 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 6 d. 21 val. 30 min. Jurbarke, Vydūno g. ir Nemuno g. sankryžoje, automobilį “Opel Astra“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1985 m.), kuriam nustatytas 3,17 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Fridrichas Nyčė
„Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi.“
Laimos Grigaitytės nuotrauka.
Marijampoliečiai Valstybės dieną šventė kartu: su malda, muzika ir giesme
Liepos 6-ąją, minint Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną, Marijampolėje vyko prasmingi renginiai, subūrę savivaldybės bendruomenę drauge švęsti mums svarbią datą.
Dienos pradžioje Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvą, kuriose giedojo mišrus choras „Suvalkija“. Popietę kino teatre „Spindulys“ žiūrovai buvo pakviesti į nemokamą filmo „Sadūto tūto“ seansą – jautrų ir prasmingą kūrinį, skirtą Valstybės dienai.
Vakare J. Basanavičiaus aikštėje nuaidėjo šventinis koncertas – čia pasirodė Marijampolės pučiamųjų instrumentų orkestras, o kartu su juo – dainininkai Neringa Nekrašiūtė ir Egidijus Bavikinas. Įkvepianti muzika, gera nuotaika ir šilta atmosfera sukvietė gausų būrį žmonių.
Renginio dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda: „Liepos 6-oji – tai diena, kai ne tik prisimename mūsų valstybės pradžią, bet ir patys tampame jos istorijos dalimi. Kai drauge giedame Tautišką giesmę, parodome, kad esame vieninga, stipri bendruomenė, mylinti ir gerbianti savo šalį. Tegul ši diena įkvepia mus dar labiau branginti Lietuvą ir kurti jos ateitį atsakingai, su meile ir pasididžiavimu.“
O viską vainikavo prasminga akimirka – 21 valandą aikštėje suskambėjo „Tautiška giesmė“, kurią kartu su viso pasaulio lietuviais giedojo ir marijampoliečiai.
Rinaldas Česnaitis: kaip su savo kūnu elgiesi dabar, taip jis su tavimi elgsis ateityje
„Mūsų kūnas – tai ne daiktas, kurį gali palikti numestą kažkur kampe. Su juo gyvensi visą gyvenimą“, – vaizdžiai kalba Marijampolės sporto klubo „Tauras“ treneris Rinaldas Česnaitis. Ir išties. Kas gi nenori, kad kūnas būtų ne tik sveikas, bet ir gražus!
Apie tai, kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas ne tik kūnui, bet ir charakterio formavimui, kalbamės su gerbiamu treneriu, kuris dalijasi įžvalgomis apie fizinį pasirengimą, mitybą ir motyvaciją – ir viską perteikia be pagražinimų.
Rinaldas Česnaitis – ne tik Lietuvoje gerai žinomas treneris, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos Trenerių tarybos pirmininkas, rinktinių vyriausiasis treneris, Tarptautinės kategorijos teisėjas, Tarptautinės kategorijos treneris (tarp trenerių reitingų suaugusiųjų sportininkų grupėje 17 kartų tapo nugalėtoju), paruošęs 53 Europos čempionatų prizininkus bei 48 pasaulio čempionatų prizininkus, apdovanotas LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės net penkiomis padėkomis, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – penkiomis padėkomis bei septyniais medaliais ,,Už sporto pergales” bei nauja versija ,,Už sporto laimėjimus”, taip pat atminimo medaliu bei aukso medaliu už nuopelnus Lietuvos sportui, Lietuvos neolimpinio komiteto medaliu ,,Už nuopelnus neolimpiniam sportui”, Marijampolės savivaldybės šv. Jurgio ordinu, o klubas ,,Tauras” net 21 kartą geriausias federacijos kasmetiniuose reitinguose Lietuvoje!
– Pradėkime nuo jaunimo, kuris vis dažniau renkasi ekranus, o ne sporto salę. Kokias tendencijas pastebite dirbdamas su jaunais žmonėmis?
– Pagrindinis dalykas – jaunimą, kiek įmanoma, reikia atitraukti nuo kompiuterių ir telefonų. Kodėl? Nes dabar, kiek domiuosi, kone pusė jaunuolių, kai reikia stoti į kariuomenę, tiesiog neatitinka fizinių reikalavimų, būtinų tėvynės saugojimui ir gynybai. Tai yra problema – nes jų kūnas tam nepasiruošęs.
Kompiuteriai, telefonai – taip, jie duoda naudos: mokomės, ieškome informacijos, bendraujame. Bet fizinės naudos – jokios. Dėl to labai rekomenduoju, kad bent 2–3 kartus per savaitę jaunimas sportuotų. Ir čia ne vien vaiko reikalas – tėvai turi matyti, kad reikia stumtelėti, paraginti.
Sportavimas, išskyrus fizinę formą, duoda labai daug. Aš matau – ateina pas mane sportuoti tokie užsidarę jaunuoliai, nepasitikintys savimi. Nepadaro nė vieno prisitraukimo. Bet sportuodami jie auga – po kurio laiko padaro 5, 10, 15 ir net daugiau!
– Kokia pagrindinė žinutė jaunimui, jų tėvams ir mokytojams?
– Sportas nėra tik raumenys – tai ir disciplina, savikontrolė, pasitikėjimas savimi. Mokytis reikia, žinios svarbu, bet jos turi eiti kartu su fiziniu pasirengimu. Kai abi pusės subalansuotos – tada ir rezultatai gyvenime būna stipriausi.
– Ar fizinis pasirengimas susijęs ir su mityba?
– Be abejo. Kad raumuo augtų, reikia ir tinkamo maisto. Ir čia vėl – paauglys pats ne visada susitvarkys, jei tėvai nepadeda. Ką valgo tėvai – tą dažniausiai valgo ir vaikai.
Deja, dabar pagrindinis daugelio maistas – čipsai ir kola. Jie ne tik kad nenaudingi – jie kenkia. Su tokiu maistu, kad ir kiek sportuosi, rezultato nebus.
– Ką tuomet rekomenduotumėt valgyti paaugliams?
– Rytui – košės. Nesvarbu, ar tai grikiai, avižos, ryžiai, dribsniai. Tinka ir pilno grūdo makaronai. Pridėkime kiaušinius – keptus, virtus ar kitaip paruoštus.
Pietums – mėsa. Gali būti bet kokia, svarbu, kad būtų. Prie jos – vėl košė arba bulvės. Tik bulves geriausia valgyti su lupena, be padažų – jos tada neduoda bereikalingų kalorijų, tik energiją. Ir, žinoma, – daug daržovių.
Vakarienei – labai gerai tinka žuvis. Prie jos vėl košė, daržovės. O tarp valgymų – vaisiai, uogos, varškė, sūris.
Ir svarbiausia – vanduo. Jeigu sveri apie 80 kg – per dieną reikia išgerti apie 3 litrus vandens.
Pažiūrėkit, išeikit į miestą – pamatysit daug jaunų žmonių, ypač merginų, kurios jau turi antsvorio. Ir taip, viena iš to priežasčių – netinkamas maistas. Kaip minėjau, čipsai, kola, vietoj kepsnio – pakelis užkandžių.
– Antsvoris ne vienam žmogui yra opi problema.
– Be abejo. Pernelyg didelis riebalų kiekis ant kūno automatiškai lėtina žmogų. Lėtina ir automatiškai vargina organizmą, nes automatiškai tu jį nešioji. Antsvorį turintis žmogus dažnai prakaituoja, štai, žiūrėk, užlipa vos į antrą aukštą – jau išlapias visas, kai tuo tarpu fiziškai aktyvus, neturintis antsvorio ir į penktą aukštą užlekia, to net nepajutęs.
Judėjimas būtinas, ypač dirbantiems sėdimą darbą. Štai, pavyzdžiui, vadinamieji „fūristai“. Labai dažnai – arba hemarojaus kankinami, arba pilvoti, ir to pasekmė – judėjimo stoka. Žinoma, ir dėl to susiformavęs antsvoris.
Mūsų kūnas yra mūsų tvirtovė, taigi juo rūpintis būtina.
– Kokią įtaką antsvoris daro sąnariams ir judėjimui?
– Antsvoris labai apkrauna sąnarius, ypač kelių, klubų ir nugaros sritis. Tai sukelia skausmus, uždegimus ir spartina sąnarių nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, jei žmogus turi 20 kg perteklių, tai tarsi visą dieną nešioti papildomą svorį rankose. Tai ne tik kenkia sąnariams, bet ir mažina bendrą judrumą bei ištvermę. Todėl labai svarbu kontroliuoti svorį derinant sveiką mitybą ir reguliarią fizinę veiklą, ypač kardio ir tempimo pratimus, kurie stiprina raumenis ir mažina sąnarių apkrovą.
– Taigi reikalingas svorio metimas.
– Bet čia labai svarbu pabrėžti – svorį mesti reikia protingai. Ne badavimu. Jei jaunas žmogus badauja, jis nesuteikia organizmui būtinų medžiagų.
– Ką daryti prieš pradedant mesti svorį?
Pirmas dalykas – pasitikrinti sveikatą. Padaryti tyrimus. Nes jei cholesterolis ar cukrus per aukštas – reiškia, kad mityba jau buvo neteisinga.
Net jei tau tik šešiolika ar aštuoniolika, kraujo tyrimai gali parodyti, kad organizmas jau kenčia. Ir tai – ne iš piršto laužta.
– Tai koks tada tas pirmas žingsnis?
Pirmas žingsnis – labai atsakingas požiūris. Tu gyvensi su savo kūnu ne metus ar du, o dar bent 70–80 metų. Jeigu dabar jo neprižiūrėsi – visos klaidos pasimatys po keturiasdešimties, penkiasdešimties metų.
– O kaip su vyresniais žmonėmis? Ar jie taip pat turėtų pradėti nuo mitybos?
– Tikrai taip. Dažnai ateina vyrai su nugaros skausmais. Nueina pas gydytoją – šis sako, reikia stiprinti nugaros raumenis. Bet nepasako, kad pirmiausia – reikia numesti pilvą.
Nes jeigu pilvas kaip kamuolys – jokie raumenys nepadės. Nusimeti svorį – ir nugara skaudėti nustoja. Bet vėlgi – viskas prasideda nuo mitybos.
– Ar lengva žmonėms laikytis tokios mitybos?
– Ne visiems. Kai kurie laikosi tik tada, kai gydytojas pasako: „Jeigu nesikeisi – turėsi rimtų problemų.“ Bet yra ir tokių, kurie patys susiima.
Pas mane ateina žmonės – aš jiems sudarau mitybos planą, bet visada sakau: „Aš matysiu, ar tu laikaisi.“ Jei nesilaiko – nerašysiu daugiau. Nes man svarbiausia, kad žmogus pats suprastų, jog tai jo atsakomybė. Kai supranta – rezultatai matomi jau po 10 dienų. Ne stebuklas, bet labai aiškus pokytis.
– Kaip keičiasi žmogaus kūnas nuo 40 metų ir kodėl verta išlaikyti fizinį aktyvumą?
– Nuo 40 iki 50 metų kūnas dar gana stabilus, ypač jei žmogus buvo fiziškai aktyvus. Tačiau nuo 50 iki 55 prasideda rimtesni pokyčiai – raumenys ir sąnariai silpsta, medžiagų apykaita lėtėja, o po 55 metų sveikatos būklė gali sparčiai blogėti, jei nesirūpini savimi. Judėjimas padeda išlaikyti raumenų masę, gerina širdies veiklą, stiprina kaulus ir mažina lėtinių ligų riziką. Todėl rekomenduoju bent 2–3 kartus per savaitę judėti ir treniruotis, kad išlaikytum gerą formą ir sustiprintum kūną. Be to, fizinė veikla gerina nuotaiką ir padeda išvengti depresijos.
– Kokie pratimai svarbiausi vyresnio amžiaus žmonėms?
– Be jėgos treniruočių būtina įtraukti tempimo ir mobilumo pratimus. Vyresni žmonės dažnai pamiršta tempimą, o tai lemia raumenų įsitempimą ir traumas, ypač peties, nugaros ir klubų srityje. Tempimas gerina kraujotaką, lankstumą ir sąnarių judrumą. Rekomenduoju pradėti nuo lengvų tempimų ir palaipsniui didinti jų intensyvumą. Taip pat svarbu atlikti pusiausvyros pratimus, kurie mažina kritimų riziką. Geriausia treniruotis su treneriu arba prižiūrint specialistui, kad būtų teisinga technika ir mažesnė traumų tikimybė.
– Kaip turėtų atrodyti mitybos režimas?
– Mityba turi būti subalansuota ir pritaikyta fizinei veiklai. Rekomenduojama valgyti 3–4 kartus per dieną mažomis porcijomis, kad palaikytumėte stabilų energijos lygį ir neapkrautumėte virškinimo sistemos. Baltymai yra raumenų statybinė medžiaga, angliavandeniai suteikia energiją, o riebalai svarbūs hormonų veiklai ir vitaminų įsisavinimui. Svarbu rinktis kokybiškus baltymus (pvz., vištiena, žuvis, ankštiniai), kompleksinius angliavandenius (grūdai, daržovės) ir sveikus riebalus (alyvuogių aliejus, riešutai).
– Ar tiesa, kad kai kurie žmonės „auga nuo oro“?
– Tai dažnas mitas. Jei žmogus sako, kad beveik nieko nevalgo, o vis tiek priauga svorio, dažniausiai tiesa yra ta, kad jis valgo labai retai arba neadekvačiai. Vienkartinis valgymas per dieną priverčia organizmą viską kaupti kaip atsargas, nes jis „mano“, kad maisto gali trūkti. Be to, mažas fizinis aktyvumas ir prasta mitybos kokybė lemia medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl geriau maitintis dažniau (3–4 kartus per dieną), rinktis sveikus produktus ir nepraleisti judėjimo, kad kūnas degintų energiją efektyviai.
– Koks yra pagrindinis patarimas vyresniems žmonėms, norintiems išlaikyti sveikatą ir aktyvumą?
– Kuo anksčiau pradėsi rūpintis savo kūnu, tuo geriau. Fizinė veikla, tinkama mityba ir nuoseklumas padės išlaikyti sveikatą ir judrumą net ir po 70 metų. Sporto salė nėra vieta varžyboms – tai erdvė, kur galima saugiai stiprinti kūną ir gerinti savijautą. Svarbu pasirinkti sau tinkamą krūvį, klausytis savo kūno signalų, ir, jei reikia, konsultuotis su specialistais. Taip pat patarčiau neužmiršti psichologinės savijautos – fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir savijautos kokybę.
– Kaip fizinė veikla veikia psichologinę sveikatą?
– Judėjimas skatina endorfinų išsiskyrimą – tai natūralūs „geros savijautos“ hormonai, kurie mažina stresą, nerimą ir depresijos simptomus. Fizinė veikla taip pat padeda palaikyti gerą atmintį ir koncentraciją, mažina miego sutrikimus. Be to, dalyvavimas grupinėse veiklose stiprina socialinius ryšius, o tai labai svarbu vyresniems žmonėms, kad nesijaustų vieniši.
– Ar galima sportuoti sergant lėtinėmis ligomis, kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija?
– Taip, dažnai fizinė veikla yra netgi rekomenduojama gydant lėtines ligas, nes ji padeda kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir gerina bendrą savijautą. Tačiau būtina konsultuotis su gydytoju, kuris gali patarti dėl tinkamiausio krūvio ir galimų apribojimų.
– Kiek procentų gero kūno priklauso nuo sporto, o kiek – nuo mitybos?
– 80 % – mityba. Sportas padeda sutvirtinti raumenis, pagerinti formą, bet jei valgysi cepelinus ir darysi „presą“ – nieko nebus. Kaip sakau: kaip valgai, taip ir atrodai.
– O kaip sporto salė padeda žmonėms po traumų?
– Labai padeda, bet viskas turi būti po fizinio terapeuto konsultacijos. Aš neimu žmogaus iškart po traumos – pirmiausia turi dirbti su specialistu, kuris padės atsistatyti funkcionalumui. Tik tada jau aš galiu padėti stiprinti raumenis.
– Kodėl po valandos darže jautiesi labiau pavargęs nei po valandos salėje?
– Nes darže dirbi monotoniškai, viena kryptimi, apkrauni tuos pačius raumenis, dažnai – blogoje pozoje. O salėje viskas subalansuota, kūnas juda harmoningai, dirba visi raumenys. Todėl po treniruotės – daugiau energijos, o po daržo – dažnai tik nuovargis.
– Jūs esate treneris, kurio treniruojami sportininkai yra pasiekę svaigių pergalių. Kiek sporte lemia žmogaus valia ir pastangos, o kiek – genetika?
– Pasakysiu tiesiai – šiame sporte genetika vaidina milžinišką vaidmenį. Taip, varžybose gali dalyvauti visi, bet jei kalbam apie aukštas vietas – čia jau kita istorija. Aš dažnai iš pirmo žvilgsnio galiu pasakyti, ar žmogus gali kažko pasiekti. Tiesiog matai kūno struktūrą, judėjimą, proporcijas. Kai kurios merginos, ypač naujokų kategorijoje, gali atrodyti puikiai – bet jei nėra genetikos, tam tikrų proporcijų, toli nenueisi.
– Kokios kūno savybės svarbiausios šiame sporte?
– Pagrindas – liemuo. Siauras liemuo, proporcingi pečiai, klubai. Jeigu žmogus neturi to iš prigimties – kad ir kaip jis stengtųsi, kad ir kiek riebalų numestų, forma būtų tobula – jis nebus pastebėtas. Ant scenos kartais išeina 30 žmonių, ir iš jų reikia atrinkti 15. Pirmiausia atkrenta tie, kurių liemuo ar proporcijos neatitinka. Kartais net nežiūri, kiek tu įdėjai darbo.
– Ir ką tada jaučia tie sportininkai, kurie įdėjo labai daug pastangų, bet nelaimi?
– Skaudu. Žmogus sportuoja, stengiasi, laikosi dietos, ruošiasi, investuoja pinigus, o paskui ateina ir klausia: „Kodėl aš nelaimėjau?“ Ir ką tada sakyti? Sakau tiesiai – dėl kūno sandaros. Pusė supranta, pusė – ne. Ypač tie, kurie nori girdėti tik tai, kas jiems malonu.
– Ar dažnai sakote sportininkui tiesą – kad jis tiesiog nelaimės?
– Taip. Nes pasiruošimas kainuoja ne tik laiką, bet ir nemažus pinigus. Nenoriu, kad žmonės save apgaudinėtų. Sakau: „Tu nelaimėsi“. Ir kai kurios moterys vis tiek sako: „Man nesvarbu, aš noriu dalyvauti.“ Gerai, bet tada nereikia piktintis, kai tave aplenkia prastesnės formos, bet proporcingesnė varžovė.
– Tai gal visgi valia ir darbas kažką reiškia?
– Žinoma, daug ką galima padaryti – pasiruošti pliažui, atrodyti labai gerai, pagerinti formą. Bet kai kalbam apie profesionalią sceną – be genetikos nieko nebus. Jei tau Dievas davė tinkamą kūną – pasieksi. Jeigu tu jau Lietuvoje gerai atrodai, esi proporcingas – tu būsi ir Europoje tarp geriausių. Gal ne iškart čempionas, bet tarp šešetuko – tikrai.
– Tad šis sportas – tik išrinktiesiems?
– Ne. Sportuoti gali visi. Varžybose dalyvauti – irgi. Bet laimėti? Čia jau tik tiems, kam „duota“. Ir tai ne nuosprendis – tai tiesiog realybė. O dalyvauti, augti, tobulėti – verta visiems.
– Ką norėtum pasakyti kiekvienam, kuris skaito šį interviu?
– Tavo kūnas – tai ne daiktas, kurį gali palikti kampe. Su juo gyvensi visą gyvenimą. Ir kaip tu su juo elgiesi šiandien – taip jis elgsis su tavimi po 20 ar 30 metų. Rūpinkis juo dabar – kad paskui nereikėtų gailėtis.
– Dėkoju už pokalbį.
Autorės nuotraukoje – Rinaldas Česnaitis.
Daugiau apie Rinaldą Česnaitį skaitykite ČIA.
Vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, apie kurį per mažai kalbama
Tyrimas, kuris gali padėti išsiaiškinti, ar gyvensite ilgai ir sveikai, ar turėsite sveikatos problemų. Tai yra homocisteino rodiklis, apie kurio svarbą dar vis daugelis žmonių nežino. Ne veltui – padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo plazmoje laikoma rizikos faktoriumi, nurodančių polinkį širdies ir kraujagyslių ligų, nevaisingumo, pralaidaus žarnyno, nuotaikų sutrikimų atsiradimams.
Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė, Evelina Nevardauskaitė – Rudzikienė, skaitytojams pristačiusi savo knygą: „Skauda kūną – gydyk sielą“, teigia, kad homocisteino tyrimas gali padėti aptikti ir užkirsti kelią daugybei sveikatos sutrikimų. Optimalus homocisteino kiekis kraujyje gali sugrąžinti žmogui ne tik gerą sveikatą, bet ir puikią nuotaiką. Straipsnyje gydytoja atsako į klausimus apie homocisteiną ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis, įžvalgomis bei patarimais.
Homocisteinas – kas tai?
Kuomet bandau paaiškinti savo pacientams, kas yra homocisteinas, siekiu tai daryti kuo suprantamiau. Paprasčiau tariant, homocisteinas yra junginys, kuris kaupiasi kraujyje, kai kitos mūsų organizmo sistemos yra išsibalansavusios. Pavadinti medžiagų apykaitos atlieka, šiukšle būtų labai drąsu, bet homocisteinas iš tiesų yra vienas iš indikatorių, žyminčių, kad medžiagų apykaita mūsų organizme tinkamai nefunkcionuoja.
Aukštas homocisteino rodiklis indikuoja apie 200 įvairiausių fiziologinių funkcijų išsiderinimą – nuo histamino skaldymo, lytinių hormonų gamybos iki detoksikavimo, antioksidacinės, priešuždegiminės sistemų disbalanso. Esant aukštam homocisteinui organizmas sunkiai pasigamina dopaminą, serotoniną, skydliaukės hormonus. Jo padidėjimas gali prisidėti prie lėtinio žarnyno pralaidumo ir kitų autoimuninių ligų. Šios sistemos yra ypatingai svarbios gyvybės užtikrinimui ir funkcionavimui. Jų išsiderinamas veikia daugybę skirtingų organizmo funkcijų ir dėl šios priežasties gali atsirasti sutrikimai ar ligos.
Kaip atliekamas homocisteino tyrimas? Kam rekomenduojate jį atlikti?
Homocisteino tyrimas yra atliekamas iš kraujo, jį daro daugelis šalies laboratorijų. Tyrimą rekomenduoju atlikti kiekvienam, bent kartą metuose. Ypač homocisteino tyrimas gali būti naudingas vyresniame amžiuje, kuomet prasideda įvairios kardiologinės rizikos, taip pat atsiradus cholesterolio rodiklių nuokrypiui nuo normos bei besiskundžiantiems depresijos, nerimo sutrikimais, žarnyno pralaidumu. Šis tyrimas yra informatyvus esant mėnesinių sutrikimui, endometriozei, policisitinių kiaušidžių sindromui ar nesisekant sulaukti šeimos pagausėjimo. Homocisteino tyrimas parodo vitamino B12 ir folio rūgšties stoką, todėl rekomenduoju vegetarams bei vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų.
Ar homocisteino kiekis kraujyje veikia mūsų nuotaiką, atmintį, dėmesį?
Atliktos studijos rodo, kad aukšto homocisteino atveju organizme esantis triptofanas (vienas iš devynių būtinųjų aminorūgščių, kuris yra aptinkamas baltymuose ir ypač svarbus emocinei sveikatai) biocheminių reakcijų pagalba nevirsta seratoninu (dar vadinamu laimės hormonu, kurio išsibalansavimas siejamas su depresijos išsivystymu) gamyboje. Žmonės, kurie serga depresija, turėtų stebėti homocisteino kiekį kraujyje.
Lygiai ta pati situacija stebima su dopaminu, kuris yra susijęs su malonumo, atlygio, motyvacijos reguliavimu bei daro poveikį tikslo siekimui, dėmesiui, nuotaikai, miegui. Žemas dopamino lygis organizme siejamas su dėmesio sutrikimo atsiradimu. Kuomet homocisteinas yra aukštas, iš tirozino (sąlyginiai nepakeičiama amino rūgšties) nesigamina dopaminas. Dažnu atveju, dėl tos pačios priežasties išsiderina ir skydliaukės hormonų gamyba.
Kaip aukštas homocisteinas veikia žarnyną?
Žarnyno dengiamąjį audinį (epitelį) sudarantys enterocitai (plonojo žarnyno dengiamojo audinio ląstelės) yra sujungti glaudžiosiomis jungtimis, kurios palaiko gleivinės barjerinę funkciją. Padidėjęs žarnyno pralaidumas atsiranda, kai šios jungtys tampa pažeistos, todėl į kraujotaką patenka nesuvirškinto maisto dalelės, mikroorganizmai, patogenai ir toksinės medžiagos. Padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su oksidaciniu stresu ir uždegimu, kurie gali sutrikdyti glaudžiųjų jungčių vientisumą žarnyne, o tai skatina žarnyno barjero disfunkcijos (pralaidaus žarnyno) atsiradimą ir gali sukelti imuninės sistemos hiperaktyvaciją. Esant hiperaktyviai imuninei sistemai organizmas pradeda atpažinti tam tikrus maistinius baltymus kaip galimus patogenus (ligų sukėlėjus) ir gali įsijungti autoimuniniai procesai, nukreipti prieš sąnarių, odos ar kitų audinių struktūras.
Kodėl reikėtų atlikti homocisteino tyrimą esant rizikai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?
Homocisteino tyrinėjimai būtent ir prasidėjo nuo kardiologinės rizikos. Šiuo metu sergamumas šiomis ligomis mūsų šalyje yra itin aukštas – tiek vyrų, tiek moterų. Lietuvoje kardiologinė rizika yra viena didžiausių pasaulyje. Per metus Lietuvoje dėl išvengiamų širdies ir kraujagyslių ligų numiršta 10 000-15 000 žmonių- maždaug toks skaičius žmonių, koks gyvena tokio dydžio miestelyje kaip Biržai.
Aukštas homocisteino kiekis padidina oksidacinį stresą, kuris gali sukelti ląstelių pažeidimus, DNR metiliacijos sutrikimus ir uždegiminius procesus. Tai ypač svarbu širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi ar ligos eigai, nes sisteminis uždegimas ir endotelio ląstelių pažeidimas prisideda prie aterosklerozės progresavimo ir padidina širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų riziką. Homocisteinas yra vienas iš puikių indikatorių, suteikiantis papildomą informaciją šalia didelio jautrumo CRB, apolipoproteinų A, B ir jų santykio bei visų kitų tyrimų, kuriuos galima atlikti kartu su cholesterolio tyrimu, kad susidaryti platesnį vaizdą.
Ar planuojant nėštumą homocisteino rodiklis yra svarbus? Kokios rekomendacijos?
Šio tyrimo atlikimas labai palengvintų situaciją visoms toms, kurios nori lengvai pastoti, rekomenduojama homocisteino koncentracija kraujo plazmoje turėtų būti iki 8 µmol/l. Optimalus homocisteino kiekis yra svarbus vyrų vaisingumui, nes jis tiesiogiai veikia spermatogenezę, oksidacinio streso lygį ir kraujotaką lytinėje sistemoje. Padidėjęs homocisteino lygis gali sukelti spermatozoidų DNR pažeidimus, hormonų disbalansą ir kraujagyslių endotelio disfunkciją, mažindamas apvaisinimo galimybes.
Kas padeda sumažinti aukštą homocisteino rodiklį? Kada kartoti tyrimą?
Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius padidėjusį homocisteino kiekį, jo korekcijai dažniausiai skiriami B grupės vitaminai – B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas). Tačiau tam, kad organizme vyktų efektyvūs metilinimo procesai (tai – cheminės reakcijos, svarbios ląstelių biochemijai), būtinos specifinės aktyviosios šių B grupės vitaminų formos – metilkobalaminas (B12) ir metilfoliatas (B9), kurios tiesiogiai dalyvauja homocisteino apykaitoje, gražina jį į medžiagų apykaitai, o jo kiekis kraujyje sumažėja. Nors šios aktyvios B grupės vitaminų formos natūraliai randamos maiste, tačiau modernios, perdirbtos mitybos sąlygomis jų kiekis gali būti nepakankamas. Be to, daliai žmonių būdinga MTHFR geno mutacija, kuri sutrikdo įprastų B grupės vitaminų (pvz., cianokobalamino ar folio rūgšties) virsmą į aktyvias formas, todėl jiems ypač svarbu vartoti aktyvias B12 (metilkobalamino) ir B9 (metilfoliato) formas. Tinkamai parinkti B grupės vitaminai padeda palaikyti normalią homocisteino apykaitą, apsaugo nuo jo sukeliamų kraujagyslių ir neurologinių pažeidimų bei užtikrina efektyvius ląstelių atsinaujinimo procesus.
Pacientui su aukštu homocisteino rodikliu kraujo tyrimą kartoju po dviejų mėnesių ir tai darau tol, kol homocisteinas pasiekia optimalų skaičių, taip pat stebiu, ar homocisteino rodiklį pavyksta išlaikyti. Jeigu homocisteino koncentracija kraujyje yra aukšta, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus (MTHFR ir kt.) ,o homocisteino kiekis nuolatos yra stebimas.
Apie homocisteino svarbą kalba ir įmonės „ECOSH“ vadovė Aistė Pranukevičienė: „Mano nuomone, homocisteino tyrimas yra puikus instrumentas kiekvienam žmogui, kuris nori sekti savo sveikatos rodiklius ir pasitikrinti, ar kūne nevyksta uždegiminiai procesai. Šis kraujo tyrimas gali suteikti naudingos informacijos siekiant išvengti arba bent jau pristabdyti ligų progresavimą ar išsivystymą.
Pavyzdžiui, naujausi moksliniai tyrimai įrodo ryšį ir tarp aukšto homocisteino ir pažinimo sutrikimų, kurie susiję su amžiumi, įskaitant Alzheimerį ar demenciją. Homocisteino rodiklio mažinimas B12, B9 grupės vitaminais, kuomet yra jų stygius, gali veiksmingai sulėtinti pažinimo nuosmukį ir smegenų pokyčius vyresniame amžiuje.“
Marijampolės Poezijos parke praūžė penktasis „Atsipalaiduok“ renginys, kvietęs sustoti ir įsiklausyti
Poilsį dažnai užgožia pareigos ir atsakomybės, kiekviena diena tampa nuolatiniu bėgimu, o sustojimas skamba, kaip vis didesnis iššūkis. Būtent dėl to birželio 29 d. Marijampolės miesto gyventojai buvo kviečiami stabtelėti Poezijos parke. Čia jau penktus metus iš eilės „Jaunimas YRA“ komandos organizuojamas renginys siuntė svarbią žinutę – „ATSIPALAIDUOK“.
Šiais laikais pernelyg greitas gyvenimo tempas tampa daugelio kasdienybe, todėl emocinė sveikata dažnai atsiduria paskutinėje vietoje. Renginys „ATSIPALAIDUOK“ kvietė mažus ir didelius atitrūkti nuo realybės, pasimėgauti akimirka ir buvimu kartu. Visa tai tapo priminimu, kad vidinė ramybė yra būtinybė visų mūsų gyvenimuose.
„Šiandien, kai skubame ir nerandame laiko pailsėti, svarbu priminti žmonėms, kad rūpestis savo emocine sveikata – nėra silpno bruožas, tai būtina. Atrasti vidinę ramybę vieną kartą metuose, per tradicinį „ATSIPALAIDUOK“ renginį, yra aktualu bet kokio amžiaus žmonėms“, – tikina asociacijos „Jaunimas YRA“ prezidentas Justas Mažėtis.
Ieškantys dvasinės pusiausvyros saugioje aplinkoje buvo kviečiami atrasti sau tinkamiausią būdą, tai padaryti. Renginio dalyviai aktyviai rinkosi žvakių gamybos ir piešimo ant tekstilinių maišelių užsiėmimus kartu su Viktorija Reviniene, o norintys pasinerti į spalvas ir kurti tyliai, įsiklausant į save, dalyvavo smėlio terapijoje su Karolina Dzingaite.
Taip pat miesto gyventojus ir svečius atsipalaiduoti per judesio terapiją kvietė joga su Ingrida Kučinskiene, o tie, kurie, geriau save pajaučia ir išgirsta per kūną ir sąmonę, galėjo patirti gilų atsipalaidavimą garso terapijoje – gongų maudynėse su Tomu Ivanausku.
„ATSIPALAIDUOK“ yra ne tik apie meilę ir rūpestį savo psichologinei sveikatai, tai šansas sulėtinti žingsnį ir įsiklausyti į save. Tai kelionė, kurioje gali atrasti būdus atsikvėpti ir sugebėti sau atsakyti „Kaip iš tikrųjų jaučiuosi?“
Kviečia knygos šventė Marijampolės Vytauto Didžiojo parke
Gegužės pabaigoje prasidėjęs teatralizuotų garsinių pasakų skaitymų sezonas Vytauto Didžiojo parke sukvietė šeimas su vaikais smagioms istorijoms, pramogoms ir buvimui drauge. Liepos 10 d. pasakų skaitymus užbaigs spalvingoji Knygos šventės. Šventės metu edukacijų erdvė ir šventinė scena padovanos įsimintinas vidurvasario pramogas. Kviečiame susipažinti su programa ir dalyvauti spalvingoje Knygos šventėje!
PROGRAMA
Šventės scena
15:00 val. Šventės atidarymas. Vedėja smalsioji Raudonkepuraitė
15:45 val. Koncertas. Geriausios Labaiteatro dainos (trukmė 45 min.)
Edukacijų erdvė
- Kūrybinės dirbtuvės. Rašytoja Renata Bee
- Literatūrinė-edukacinė programa „Aš – herojus“. Rašytoja Ignė Zarambaitė
- Vėjo malūnėlių gamyba ir blizgios tattoo. Studija „Evaland“
- Zona mažiesiems. Vaikų kūrybingumo ugdymo studija „Kuria vaikai“
- Ženkliukų ir burtų lazdelių dirbtuvės. Žalia vaikų kūdra
Bibliotekų erdvė
- Kaligrafijos dirbtuvės. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka
- Gėlių gaminimo kūrybinės dirbtuvėlės. Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka
- Drugelių dirbtuvės. Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka
- Skirtukų iš gipso ir apyrankių gamyba. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka
Esant nepalankioms oro sąlygoms šventė vyks Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (Vytauto g. 22, Marijampolė).
Hermanas Hesė
„Man žmogaus gyvenimas – gūdi, liūdna naktis, kurios nebūtų įmanoma ištverti, jeigu kur ne kur nesublykčiotų žaibai, kurių akimirksnio šviesuma tokia guodžianti ir nuostabi, kad panaikina ir pateisina ištisus tamsos metus.“
Laimos Grigaitytės nuotrauka.
Lankykime muziejų kitaip
2025 m. liepos 5 d. 12.00 val. kviečiame į šeimadienį „Lankykime muziejų kitaip!“ Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje.
Renginio metu:
- Žiūrėsite filmą apie dr. K. Grinių
- Sužinosite pačius įdomiausius ir mažai žinomus Lietuvos Respublikos Prezidento gyvenimo faktus
- Ekspozicijose ieškosite atsakymų į užduotus klausimus
- Išbandysite muziejininko darbą ir aprašysite eksponatus
Būtina išankstinė registracija tel. +370 606 14211 arba el. paštu: griniausmuziejus@
Vieta: Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus (Bažnyčios g. 23)