Jų kvapo su niekuo nesupainiosi. Prakvimpančios pamiškės, gegužės mėnesį apsipilančios sniego baltumo raitytų varpelių žiedais, šypsosi: pakalnučių (lot. convallaria majalis, sinonimai – angelo skambutis, gegutės abrūsėlis, konvalija, ožkabarzdis, ožkaliežuvis, tinkis) metas! Ir skamba šie varpeliai ne tik akį džiugindami, uoslę maloniai kutendami, bet ir sveikatą stiprinantys, nuo ligų gelbstintys, netgi teigiama, kad pakalnutės gerina būsto energetinę harmoniją.
Krikščioniška legenda byloja, jog pakalnutė išaugo iš Dievo motinos Marijos ašarų dėl nukryžiuoto sūnaus, todėl gėlelė laikoma nekaltumo, meilės ir liūdesio simboliu…
Vaistams pakalnutes rinkime per patį jų žydėjimą
Paprastoji pakalnutė – pelžiedinių (Ruscaceae) šeimos, pakalnučių (Convallaria) genties augalas. Augalas 15-25 cm aukščio, su šliaužiančiu šakniastiebiu, kuris gausiai apaugęs šaknimis. Stiebas belapis. Lapai pamatiniai, dideli, lancetiški. Žiedai balti, kvapūs, nusvirę, sukrauti daugiažiedėse, vienašalėse kekėse. Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisius – rutuliška, raudona ar oranžiškai raudona uoga. Auga viršūninėse kekėse po 3 – 15; prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Auga visuose Lietuvos miškuose (dažniau lapuočių), kur daug puvenų ir pakankamai drėgmės. Kartais jos sudaro didelius sąžalynų plotus. Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Tai ir nuodingas, ir vaistinis augalas.
Pakalnutės renkamos esant sausam ir giedram orui masinio jų žydėjimo metu, pilnai išsiskleidus ir užaugus lapams. Augalai nupjaunami prie lapų pamato, saugant neišrauti šakniastiebių. Surinktą žolę reikia tuoj pat padžiauti, nes jose esančios veikliosios medžiagos labai nepatvarios, ilgiau palaikytoje, o ypač pradėjusioje kaisti žaliavoje jos greitai suyra ir tokia žaliava gydymui nebetinkama. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūsta per 10-12 dienų. Esant lietingiems vėsiems orams, džiovinama 60-70 C temperatūroje. Iš 5 kg šviežios žolės gaunama 1 kg sausos žaliavos. Tinkamai išdžiovinta pakalnutės žolė yra bekvapė, labai karti. Išdžiūvę lapai – žalios spalvos, žiedai – gelsvai baltos. Žaliava laikoma sausoje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai laikoma nesugenda dvejus metus.
Mokslininkai išaiškino, kad pakalnutes toje pačioje vietoje galima rinkti tik kas penkti metai, nurenkant ne daugiau kaip 75% sąžalyno augalų. Renkant dažniau, pakalnutė pradeda skursti.
Veikliosios pakalnutės medžiagos – nuo daugelio ligų
Pakalnutė pasižymi ištisa puokšte gydomųjų savybių (nuo1881 metų jos antpilas pripažintas medicininiu preparatu gydant kardioneurozes ir širdies nepakankamumą).
Visose pakalnutės dalyse yra širdį veikiančių glikozidų: žieduose – konvaliatoksino, lapuose – konvaliatoksino, konvaliatoksolio, majalozido, valiarotoksino, gliukokonvaliazido, konvaliozido konvaliatoksolozido, saponino konvaliarino; sėklose – konvaliazido ir kitų mažai ištirtų glikozidų, šaknyse – konvaliamarino. Žieduose yra farnezolio ir likopino. Be to, visose pakalnučių dalyse yra saponinų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, vitamino C, mineralinių medžiagų.
Paprastosios pakalnutės preparatais gydoma širdies nepakankamumas, neurozės, kardiosklerozė. Jie suretina širdies susitraukimo ritmą, stiprina širdies susitraukimus, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina skysčių kaupimąsi organizme. Pakalnutės glikozidai veikia panašiai kaip strofantinas – greitai ir nesiakumuliuoja.
Kadangi dauguma veikliųjų glikozidų suskyla skrandyje, farmacijoje preparatai gaminami ampulėmis ir leidžiami į veną. Farmacijos pramonė gamina pakalnutės spiritinę tinktūrą. Ji vartojama po 15-20 lašų 2-3 kartus per dieną nuo širdies veiklos sutrikimų, širdies neurozių, kitų širdies ligų. Populiarūs pakalnučių mišiniai kartu su valerijonu bei sukatžole. Augalų veikliosios medžiagos ramina centrinę nervų sistemą. Liaudies medicinoje pakalnutė vartojama ne tik širdies ligoms, bet ir epilepsijai, vandenligei gydyti. Taip pat vartojama nuo nemigos, isterijos ir nervų dirglumo.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad augalas yra nuodingas. Paprastosios pakalnutės nerekomenduojama vartoti sergant ūminėmis kepenų ir inkstų ligomis, esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.
Kaip pasiruošti ir kokiais atvejais vartoti pakalnutės trauktinę?
Būtent dėl to, kad pakalnutės veikliosios medžiagos greitai suyra, geriausiai iš surinktos vaistinės medžiagos – žiedų ir lapų gaminti lašiukus tuojau pat, parsinešus iš miško. Žolę supjaustykite ir pasverkite. Trauktinė ruošiama taip: 450 g šviežios žolės užpilama 1 litru degtinės. Laikoma tamsioje vietoje. Šią trauktinė naudosite kaip sudėtinę dalį, ruošdami lašiukus su kitais augalais.
Taip pat galite paruošti ir pakalnutės šaknų ir sėklų trauktinės. Būtinai užrašykite, kas yra buteliuose ir kada pagaminta. Galioja 5 metus.
Geriausiai pakalnutės lašai veikia kartu su gudobelės žiedų lašais, kurie ruošiami 400 g džiovintų gudobelės žiedų užpilant 1 litru degtinės. Taip pat dera ir valerijono šaknies ištrauka. Ruošiama 200 g šviežios valerijono šaknies užpilant 1 litru degtinės. Jei ruošite lašus su valerijonu, nedarykite jų daug, nes ilgai vartoti valerijono nepatariama. 20 dienų iš eilės – ir gana.
Esant širdies nervams, po didelių pergyvenimų, nervingiems tinka tokie lašiukai: pakalnutės žolės trauktinės 50 g, gudobelės žiedų trauktinės 50 g, valerijono šaknies trauktinės 50 g. Sumaišyti, gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną su puse stiklinės vandens po valgio.
Pagyvenusiems žmonėms, ypač po insulto, dėl nepakankamo inkstų darbo atsiradus galūnių tinimui, vandenei, kamuojant nemigai galima gerti tokius lašiukus: pakalnutės žolės trauktinės 100 g, gudobelės žiedų trauktinės 50 g, baltojo amalo trauktinės 50 g. Sumaišyti, gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną po valgio su vandeniu.
Sergant epilepsija, Bazedovo liga, nuolat skaudant gerklei, kamuojant dažniems galvos skausmams, emociniam ir nerviniam nuovargiui, tinka tokie lašiukai: pakalnutės šaknų trauktinės 100 g, gudobelės žiedų trauktinės 100 g. Gerti po 20 lašiukų 3 kartus per dieną po valgio su vandeniu.
…ir miltelius iš pakalnutės šaknų
Iš pakalnutės šaknų galima pasigaminti miltelių. Tam šaknis reikia švariai nuplauti šaltu vandeniu, smulkiai supjaustyti ir išdžiovinti šiltoje vietoje. Laikyti sandariame tamsiame inde. Galioja 3 metus.
Kasdieniniam vartojimui dalį šaknų sumalkite kavos malimo mašinėle arba sutrinkite piestelėje. Laikykite sandariame indelyje. Naudojami nervinio pobūdžio spazmams gerklėje nuslopinti, sergant epilepsija, klimakso metu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, glaukomai. Tuo tikslu 4 g miltelių užplikyti nedideliu kiekiu (iki 100 ml) verdančio vandens ir gerti 3 kartus per dieną prieš valgį.
Nuolatiniam naudojimui galima pasidaryti tepaliuką iš pakalnutės šaknies miltelių. 100 g miltelių užpilkite 100 g kukurūzų aliejaus ir palaikykite tamsioje vietoje savaitę. Pasiruoškite taukus. Tam 200 g kiaulės taukų užpilkite 1 litru vandens ir pavirkite 15 min ant mažos ugnies. Leiskite sustingti. Taukus nugriebkite į puodą dvigubu dugnu, supilkite aliejų su pakalnutės šaknų milteliais, įpilkite 50 g pakalnutės žolės trauktinės ir pavirkite šį mišinį 15 min ant labai mažos ugnies. Nukoškite, supilkite į tamsų sandarų indą, užrašykite pavadinimą ir pagaminimo datą.
Naudokite visais minėtais atvejais 3 – 4 kartus per dieną gerai patepdami šnerves ir dantenas. Veikia labai gerai, nes šnervėse yra daug kraujagyslių, per kurias lengvai į kraują patenka veikliosios medžiagos. Taip pat šis tepalas tinka sudirgusiai išangei, hemorojaus skausmams nuslopinti. Galima patepti bambą labai nervingiems vaikams du kartus per dieną nedideliu kiekiu tepaliuko.
Kiti receptai su pakalnute
Nuo aterosklerozės
Sumaišyti 10 g paprastosios pakalnutės, 20 g melisos lapų, 30 g žąsinės sidabražolės ir 30 g rūtų žolės. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline šalto vandens, palaukti 3 val., ant silpnos ugnies virinti 5 min., palaukti pusvalandį ir perkošti. Viską išgerti per dieną. Gydymas trunka 1 mėnesį.
***
Valgomąjį šaukštą džiovintos paprastosios pakalnutės žaliavos, tiek pat vienapiestės gudobelės vaisių ir pipirmėtės lapų užpilti stikline (200ml) verdančio vandens. Po 30 min. nukošti ir gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną.
Nuo širdies nepakankamumo
Valgomąjį šaukštą džiovintos paprastosios pakalnutės žolės, tiek pat paprastojo valerijono šaknų ir paprastosios sukatžolės žolės užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens. Po 30 min nukošti ir gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną.
Dėmesio! Kadangi augalas nuodingas, perdozavus preparatų, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, širdies aritmijos, galvos skausmai, todėl prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.
Parengė Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotrauka.