Nuo metų pradžios, įsigaliojus pokyčiams vaiko teisių apsaugos srityje, viena naujienų yra ta, kad Mobilioji komanda dirba ne tik su krizę patiriančių šeimų suaugusiaisiais, bet ir su vaikais. Taip pat pailgėjo Mobiliosios komandos darbo su šeima laikas, nuo 14 dienų pereita prie 30 dienų laikotarpio. Kaip vertina pasikeitusią darbo specifiką Mobiliosios komandos nariai, kalbamės su Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliąja komandos socialine darbuotoja Irma Matulevičiene ir priklausomybių specialistu Andrejumi Pozdniakovu, kurie šiais metais jau dirbo su 11 vaikų iš šeimų išgyvenančių krizę.
Sausio viduryje Mobilioji komanda gavo pirmąjį prašymą teikti pagalbą vaikams, gyvenantiems laikinų prižiūrėtojų namuose,. Mobiliosios komandos specialistams tai buvo naujas iššūkis, nes iki šiol pagalbą teikė tik suaugusiems asmenims, specialistai ypatingai ruošėsi susitikimui su vaikais. Įsigilinusi į šeimų situacijas, komanda šiek tiek nerimavo, kaip pavyks užmegzti ryšį su vaikais.
Tačiau, jau pirmasis susitikimas su vaikais maloniai nustebino specialistus. Vaikai suprato, kokia sudėtinga situacija ištiko jų šeimas, noriai priėmė Mobiliosios komandos pagalbą ir net tapo savotiškais tarpininkais tarp specialistų ir tėvų, tarėsi kaip motyvuoti tėvus pakeisti gyvenimo būdą, kad vaikai galėtų saugiai gyventi šeimose.
Dirbdami su vaikais Mobiliosios komandos specialistai taiko įvairius darbo būdus, atsižvelgdami į vaikų amžių: nuo žaidimų, piešimo metodikos su mažaisiais iki motyvuojančių pokalbių su vyresniaisiais.
„Kiekvienas vaikas yra asmenybė su savo poreikiais ir lūkesčiais. Mes į tai atsižvelgiame, stebime vaiko savijautą, gilinamės į tai, kokios pagalbos jis tikisi. Kartais vaikams trūksta drąsos, pasitikėjimo suaugusiaisiais, tačiau suradus jiems patinkančias, dominančias pokalbių temas, palaipsniui prieiname prie sudėtingų šeimos problemų aptarimo“, – apie naują darbo patirtį pasakoja I. Matulevičienė.
Mobiliosios komandos specialistai pastebi, jog tais atvejais, kai vaikai gyveno su tėvais laikinos priežiūros vietoje, krizės nejautė. Vaikams tai atrodė lyg trumpos atostogos drauge su tėvais. Tuo tarpu tėvai ramiai ir nuosekliai sprendė iškilusius sunkumus.
Dirbdami ir su tėvais, ir su vaikais, specialistai, kiek kitaip įvertino šeimų situacijas. Pasak Mobiliosios komandos narių, tėvai atviriau kalbėjo apie kilusius sunkumus, mažiau melavo, tapo atviresni pagalbos priemonių pritaikymui jų šeimose.
„Visais atvejais, su kuriais mums teko susidurti nuo šių metų pradžios, tėvai džiaugėsi, kad ir jų vaikams buvo teikiama profesionali specialistų pagalba, kad atsižvelgiama ir į tėvų išsakomas problemas, atsirandančias bendraujant su vaikais. Tėvams kyla pačių įvairiausių klausimų: kaip skatinti ar drausminti vaikus, kaip nustatyti ribas, kaip suprasti vaiko elgesį ir tinkamai į jį reaguoti, kaip nusiraminti be svaigalų sudėtingose situacijose ir efektyviai spręsti konfliktus“, – kalbėjo A. Pozdniakovas.
Dirbdama su vaikais iš krizę patiriančių šeimų Mobilioji komanda pastebi, kad vaikai prisiima labai daug atsakomybės, tarsi priversti anksčiau laiko suaugti. „Kartais atrodo, kad jei galėtų vaikai apsikeistų vietomis su tėvais ir darytų viską, kad tik visa šeima galėtų gyventi kartu“, – svarsto I. Matulevičienė.
Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad krizę išgyvenančių šeimų vaikams ypač svarbus fizinis kontaktas. Vyresnieji vaikai dažnai apkabina pasisveikindami ir atsisveikinami, o mažieji susirango ant kelių, prisiglaudžia. Toks vaikų elgesys parodo, kad jie pasitiki komanda, kuri atvyko jiems padėti.
Pasak specialistų, vaikai kenčia dėl to, kad neturi su kuo pasikalbėti apie tai, kas vyksta jų šeimose, gėdijasi savo tėvų, jų žalingo alkoholio vartojimo. Būna ir taip, kad vaikai negali grįžti į namus, nes žino, jog namuose jų niekas nelaukia, tėvai girtauja, o vaikai patys ieško, kas galėtų jais pasirūpinti kol galės grįžti į namus. „Dažniausiai krizę išgyvenančių šeimų vaikų įvardijamos problemos: sunkumai bendraujant su bendraamžiais, konfliktiniai santykiai su tėvais ir patyčios. Buvo atvejis, kai vaikas prisipažino, kad galvoja apie savižudybę, negali susitaikyti su tėvų elgesiu, jaučiasi bejėgis. Nedelsdami ėmėmės veiksmų, tarpininkavome dėl psichologinės pagalbos vaikui“, – nauja darbine patirtimi dalijasi A. Pozdniakovas.
Svarbu, kad vaikai suprastų, kas yra priklausomybės, kaip jos veikia žmogų, todėl priklausomybės ligų konsultantas, paaiškina jiems, kad tai, ką patiria jų tėvai yra liga, kuri veikia žmonių jausmus,
Šiais metais, po intensyvios pagalbos šeimoms su kuriomis dirbo I. Matulevičienė ir A. Pozdniakovas, nebuvo priimtas nė vienas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikinosios globos vaikams nustatymo. Mobiliosios komandos narių nuomone, tai yra svarus rodiklis, vertinant šiųmečius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kviečia prisijungti psichologą prie Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos (daugiau informacijos: https://vaikoteises.lt/veikla/karjera/).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius