Gyvenimas labai dinamiškas ir įdomus. Tarp aibės jo kelyje sutiktų žmonių pasitaiko išskirtinių asmenybių. Vieni iš jų gamtos apdovanoti neeiliniais gebėjimais, kiti išsiskiria savo pomėgiais ar dar kažkuo kitu, bet juos, kaip taisyklė, vienija turtinga gyvenimo patirtis. Toli gražu ne visi žmonės nori viešumo, todėl apie juos žino tik nedaugelis. Šie žmonės gyvena tarp mūsų, galbūt visai šalia ir tereikia mokėti atpažinti juos. Kai randi tokį žmogų, sugebi jį prakalbinti, tada apima jausmas tarsi paimtum į rankas dar neskaitytą įdomią knygą. Jo pasakojimai sudomina net daug visko girdėjusį bei mačiusį klausytoją. O tai, kas jau tapo istorija, suspindi naujomis spalvomis ir/ar įgauna visiškai kitą prasmę.
Marijampolės aeroklubo, įsikūrusio Sasnavos aerodrome, narys Petras Šapalas jau septintą gyvenimo dešimtį bebaigiąs žmogus. Buvęs statutinis pareigūnas jau daug metų domisi Lietuvos istorija, renka senus spaudos leidinius, knygas. Taip pat tyrinėja ne vien Lietuvos, bet ir užsienio šalių archyvuose saugomus jį dominančius dokumentus, karinius žemėlapius bei planus, susijusius su mūsų kraštu. Vasaromis randa laiko pasižvalgyti mūsų krašte karo metais stovėjusių dalinių paliktų pėdsakų vietose, kantriai ieško įrodymų, menančių tragiškus praeities įvykius. Savo mėgėjiškuose tyrinėjimuose Petras ypač daug dėmesio skiria prie pat tėviškės esančio Sasnavos aerodromo istorijai. Bet apie tai kalbėsime kiek vėliau…
Nuo jaunystės Petras dar ir aistringas radijo mėgėjas, „užkrėstas“ šia liga Sasnavoje gyvenusio radijo mėgėjo trumpabangininko Justino Treigio. Savo įgūdžius šiame sporte vėliau tobulino trumpabangininkų būrelyje mokydamasis 7-oje Kapsuko profesinėje technikos mokykloje. Sulaukęs pilnametystės, kaip ir dauguma to meto jaunuolių, buvo pašauktas tarnybai tarybinėje kariuomenėje. Pateko į Juodosios jūros laivyną, tarnavo radistu. Atitarnavęs kariuomenėje toliau tęsė darbą Kapsuko maisto pramonės automatų gamykloje. Dirbdamas šioje, beje, tuo metu didžiausioje miesto įmonėje, jis įsiliejo į ten veikusios mėgėjiškos radijo stoties kolektyvą, vadovaujamą Vidmanto Andriuškevičiaus, aktyviai dalyvaudavo radijo mėgėjų varžybose. Siekdamas populiarinti tarp jaunuomenės šį sportą bei „ištraukti“ paauglius iš gatvės, Petras Šapalas Kapsuko pionierių namuose apie 1979 metus vadovavo moksleivių, radijo mėgėjų būreliui.
Pasak P. Šapalo, sukūrus šeimą radijo sportą bei kitus pomėgius teko šiek tiek apleisti, tačiau vaikams paaugus, o ypač pačiam išėjus į statutinio pareigūno pensiją, kaip sakoma, sena meilė radijo sportui sugrįžo vėl. Šiandien valandų valandas jis praleidžia prie radijo stoties namuose, siųsdamas tekstus Morzės abėcėle, kurią, beje, įvaldęs tobulai, skirtus kolegoms Lietuvoje, taip pat ir visame pasaulyje. Kiekvienais metais dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių trumpabangininkų varžybose, apie jo pasiekimus šiame sporte liudija varžybų metu iškovoti diplomai. Pernai Lietuvos radijo mėgėjų telegrafininkų kategorijoje jam pavyko užimti garbingą trečiąją vietą, o tarptautinėse varžybose iš 119 292 dalyvių, atstovaudamas mūsų mažai šaliai, Petras iškovojo pakankamai aukštą 292-ąją vietą.
Dar viena Petro „liga“– medžioklė bei žūklė. Jis medžioja nuo 1992 metų, tad sukaupęs tikrai nemenką patirtį, o su meškere rankoje prie vandens laisvalaikį leidžia nuo vaikystės. „Pirmoji mano meškerė buvo iš lazdyno išpjauta lazda su pririštu prie jos siūlu, plūde pasigaminta iš žąsies plunksnos ir kabliuku, išlenktu iš sąsiuvinio sąvaržėlės. Tačiau noriu pasakyti, jog bėgant metams ateina visiškai kitoks, daug gilesnis mus supančio pasaulio, be abejo, ir gamtos suvokimas. Kinta ir vertybės. Šiandien man jau nerūpi įspūdingi laimikiai, o geriausia medžioklė ar žūklė būna tuomet, jei nieko nesumedžioju ir nesugaunu, bet puikiai pailsiu gamtoje, pabendrauju su bendraminčiais“, – atvirai kalba pašnekovas.
Turi Petras ir ekstremalių pomėgių, tai šuoliai parašiutu, kurių savo sąskaitoje sukaupęs per pusšimtį. Pasirodo, ir šito jam negana, prieš 23 metus prasidėjo skrydžiai motorizuota skraidykle, palankiam orui esant padangėje praleista per 500 valandų. Deja, šiuo metu skraidyklei reikia rimtesnio remonto, tad skrydžius kol kas tenka atidėti. Štai toks, sakyčiau, platokas mano pašnekovo interesų spektras. Tiesą sakant, veiklumo šiam žmogui gali pavydėti žymiai jaunesni, ypač stebina gebėjimas surasti laiko visiems minėtiems užsiėmimams, tuo pat metu neapleidžiant rūpesčio šeima bei anūkais.
(Bus daugiau)
Asmeninio archyvo nuotraukos.
