Dabar grįžkime prie pagrindinio Petro tyrinėjimų objekto – Sasnavos aerodromo. Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žemėlapiuose dar vadinto Vinčų aerodromu. „Apgailestauju, jog savo laiku nesumąsčiau pakalbinti šiose apylinkėse gyvenusių pažįstamų senų žmonių, tarp jų, beje, ir savo senelio Viktoro, dar carinės Rusijos kariuomenės kario, Pirmojo pasaulinio karo dalyvio, patekusio į nelaisvę mūšių Karpatų kalnuose metu, po to Vengrijoje pas vietinius ūkininkus dirbusio net tris metus. Jis tikriausiai būtų papasakojęs nemažai vertų dėmesio istorijų. Daug įdomių faktų apie Sasnavos, Vinčų, Surgučių, Kantariškių kaimų praeitį, taip pat žinojo mano močiutė Elžbieta, kilusi iš Katiliškių kaimo. Jos pasakojimų, deja, neužsirašiau taip pat. Apmaudu.
Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai informacijos apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, kariuomenių judėjimą bei karinių dalinių dislokavimo vietas internete patalpino Rusijos bei Vokietijos archyvai. Bet vėlgi, vietovių pavadinimai iškraipyti ir juos sunkoka iššifruoti nesuklydus. Atsirasdavo keblumų ieškant dokumentų apie Sasnavos (Vinčų) aerodromą internete, nes įvedus šiuos du pavadinimus nieko reikalingo „gooogle“ paieška nerasdavo. Pasirodo kompiuterio „smegenys“ įsijungia tik įvedus pavadinimą „аэродром Винци“. Beje, įdomi detalė, – Vinčai rusiškame žemėlapyje pažymėti kaip Vinci, tuo tarpu vokiškame – Vinschi. Dar rusiškame žemėlapyje Sasnava įvardijama kaip Sasnovo, Surgučiai – Surguce, Bebrukiškės – Bobrališke, Kuzai – Kuzy, Gavaltuva – Givaltovo, Tursučiai – Turauce, kiti kaimai vadinasi Pokeliški, Borsukovo, Gluška Buda, Počtariški, Čista Būda, Brastas ir taip toliau ir panašiai“ – neslėpė nuostabos pašnekovas.
Pasak kraštotyrininko – mėgėjo, Lietuvą 1940 metų birželyje okupavus Tarybų Sąjungai Vinčuose buvo dislokuota viena Raudonosios armijos 15-to naikintuvų pulko, konstruktoriaus Polikarpovo sukonstruotais naikintuvais I-153, dar vadintais „Čaika“ (Žuvėdra) ginkluota eskadrilė. Kita eskadrilė, tuo metu naujausių rusiškų naikintuvų MIG – 3 ir MIG -1 buvo dislokuota Pociūnų aerodrome, Prienų rajone, dar viena eskadrilė ginkluota tokiais pat MIG -3 bei MIG-1 naikintuvais dislokuota Kauno aerodrome, pulko štabas įsikurdintas Kaune Aleksote. Šiam naikintuvų pulkui vadovavo V.N. Kolačiov.
Minėtas naikintuvų pulkas karo istorikams dar žinomas kaip oro mūšių SSSR – Suomijos 1939-1940 metų Žiemos kare, taip pat Ribentropo -Molotovo pakto susitarimų išdavoje, 1939 metų agresijos prieš Lenkijos Respubliką dalyvis.
Įdomi detalė: vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metu, Vinčų aerodromu nesinaudojo. Jie jo net nebombardavo karo pradžioje, nors, pasak P. Šapalo, 1941 metų birželio 22 dieną aerodrome lėktuvų būta, taip pat būta 20 pilotų, 10 iš jų atvyko iš 236 aviacijos pulko dislokuoto Alytuje, kad nuskraidinti naikintuvus į ten. Tolesnio šio aviacijos pulko likimo P. Šapalui atsekti kol kas dar nepavyko, jam žinoma tik, kad pulko likučiai karo pradžioje buvo perkelti į Jelgavos aerodromą Latvijoje.
Dar viena įdomi detalė žinoma kraštotyrininkui iš senų Sasnavos – Vinčų apylinkių gyventojų pasakojimų yra ta, jog apie 1943 metus (tikslios datos nustatyti nepavyko), šiame aerodrome buvo nusileidęs rusų transporto lėktuvas išlaipinęs desantą patraukusį į Kazlų Rūdos miškus ir tikriausiai tapusį ten raudonaisiais partizanais. Apie šį incidentą sužinoję vokiečiai Vinčų aerodrome kaip mat pastatė kliūtis trukdančias lėktuvų nusileidimui. Beje, keista ir tai, kad traukdamiesi jie aerodromo nesuarė, kaip karo metu buvo įprasta, tad Tarybinė armija tuo netruko pasinaudoti. 1944 metais frontui slenkant Vakarų link, Vinčų aerodrome buvo dislokuoti net du tarybinės kariuomenės aviacijos daliniai. Tai antras gvardijos naikintuvų pulkas ginkluotas naikintuvais LA-5 ir 74 gvardijos šturmo lėktuvų pulkas ginkluotas lėktuvais IL -2. Būta kalbų, jog šiame aerodrome kurį laiką dislokavosi aviacijos pulkas Normandija – Nemunas.
„Kas liečia aviacijos pulko Normandija – Nemunas dislokavimo vietą drįstu teigti, jog tai netiesa. Pagal archyvinius dokumentus šis, bendras Tarybų Sąjungos – Prancūzijos aviatorių pulkas kurį laiką buvo įkurdintas prie Antanavo. Dabar toje vietoje yra ūkininko dirbamos žemės laukai.
Tiesos dėlei reiktų pasakyti, jog tyrinėdamas šio aerodromo praeitį turėjau gerą pagalbininką, kurį gavau iš pažįstamo gyvenančio Latvijoje. Tai 2018 metais Maskvoje, „Jauzos“ leidykloje, išleista Michailo Timino knyga labai „ambicingu“ pavadinimu „Воздушные сражения за сталинскую Прибалтику“ (Oro mūšiai dėl stalininio Pabaltijo).
Renkant faktinę medžiagą apie Sasnavos aerodromą man, taip pat pavyko pabendrauti su Sasnavos krašto senais žmonėmis, kurie prisiminė kaip gretimų kaimų vyrai 1940 metais rugpjūtyje, rusų kariškių nurodymu, arkliais kinkytais vežimais vežė į aerodromą tonas molio kapanierių, skirtų apsaugoti lėktuvus nuo bombų skeveldrų įrengimui palei čia pratekantį Kuzupelio upelį. Dar viena virtinė kapanierių aerodrome atsirado baigiantis karui 1944 metais rugsėjo mėnesį, kai juo vėl naudojosi tarybinės armijos aviacija. Dalis kapanierių, tik jau apaugusių krūmais bei medžiais, išliko iki mūsų dienų. Beje, juos, bet neapaugusius augmenija, (retušo pasekmė) galima matyti iš palydovo 2023 metais pavasarį darytoje aeronuotraukoje, o apaugusius krūmais bei medžiais, prieš kurį laiką dronu darytose nuotraukose iliustruojančiose šį rašinį. Kaip taisyklė viename kapaniere tilpdavo du naikintuvai“- pakomentavo kraštotyrininkas Petras Šapalas.
(Bus daugiau)
Asmeninio archyvo nuotraukos.
