Prekyba žmonėmis: kaip tampama auka

Vieniša, neturinti rūpestingų artimųjų, stokojanti pinigų ir geresnių kasdienio gyvenimo sąlygų, bet turinti svajonių greitai praturtėti ar net išgarsėti, naivi ir labai patikli, neretai – menkesnio intelekto, nebūtinai žavinčio grožio. Tokia mergina ar moteris – prekiautojų žmonėmis ieškomas objektas. Įvairios Lietuvos visuomeninės organizacijos jau gerą dešimtmetį skelbia, kad prekyba žmonėmis – didžiulė problema ir mūsų šalyje. Tačiau teisėsaugos pareigūnai, paprastai kalbantys tik pagal neginčytinus faktus, nelinkę labai gąsdinti prekeiviais žmonėmis, bet vis tiek ragina niekada neprarasti budrumo ir domėtis šia problema, kad būtų išvengta prekybos žmonėmis aukų likimo.

Statistika „nesikandžioja“

Kaip „Mūsų savaitei“ teigė Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius, nei šiais metais, nei pernai, nei užpernai Marijampolės krašto policijoje nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis.

„Tokios bylos mūsų krašte dažniau nagrinėtos tik prieš devynerius metus ir dar anksčiau, – sakė prokuroras. – Ši veiklos sritis tikrai nepamiršta ir neapleista – Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atsakingi pareigūnai, besidomintys prekyba žmonėmis, tačiau naujų nusikalstamų faktų neaptinkama.“

Anot prokuroro G. Šalaševičiaus, policijos pareigūnai budriai reaguoja į visus įvykius, galinčius bent kiek sietis su prekybos žmonėmis atvejais, ir jais domisi detaliau. Pavyzdžiui, iš globos namų prieš kurį laiką pradingo mergina. Kai ji buvo surasta, merginą buvo sunku atpažinti – ji buvo kitokios spalvos plaukais, kitokia šukuosena. Kirbėjo įtarimas – gal globos namų auklėtinė ruošta kelionei į užsienį ir sekso vergijai? Bet įtarimas nepasitvirtino.

Ne pati juodžiausia prekybos žmonėmis statistika yra ir visoje Lietuvoje. Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dėl prekybos žmonėmis buvo pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas, o šiais metais (iki spalio 1-osios) – 7.

Pernai į teismą buvo perduotos 8 tokios bylos, o šiais metais – 3.

Pernai nukentėjusiaisiais prekybos žmonėmis bylose buvo pripažinti 33 asmenys, o šiemet – 9.

Pernai įtarimai prekybos žmonėmis bylose buvo pareikšti 46 asmenims, o šiemet – 8.

Policijos departamento atstovės Linos Nemeikaitės teigimu, dar būrys prekeivių žmonėmis iš Lietuvos šiuo metu yra įkliuvęs užsienio šalyse – Islandijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, tačiau Lietuvos policija neturi konkrečių statistikos duomenų apie tai.

 Pelningas „verslas“

Bene paskutinis teisėsaugos pareigūnams žinomas faktas, kai į prekeivių žmonėmis tinklą buvo pakliuvusi Marijampolės krašto gyventoja, užfiksuotas 2010 metų pradžioje Prienuose. Po auka tapusios moters skundo pradėtas ikiteisminis tyrimas išaugo į baudžiamąją bylą ir pasiekė teismą. Vienas prekeivis žmonėmis – Kazlų Rūdos krašto gyventojas Haris Smirnovas (37 m.) – neseniai išgirdo jam skelbiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį.

H. Smirnovui įkliuvus, turbūt galima daryti išvadą, kad prekyba merginomis ir moterimis, pasmerktomis uždarbiauti savo kūnu – labai pelningas „verslas“, jeigu juo rizikuojama užsiimti net po to, kai sugrįžtama į laisvę, kalėjus būtent už prekybą žmonėmis. Arba milžiniškai dideli pinigai už parduotas merginas gundo vėl ir vėl rizikuoti, arba įsipareigojimai prekeivių žmonėmis tinklui, savo gijomis siekiančiam tolimus užsienio šalių kampelius. Be to, nebaugina bausmės už prekybą žmonėmis – jos Lietuvoje švelnios.

H. Smirnovas, Pilypų kaimo gyventojas, prie tokios nusikalstamos veiklos grįžo gana greitai.

Bedarbis, kartais pagal verslo liudijimą remontuodavęs krosnis ir židinius, labiau linko dirbti švariai – ieškoti naujų pažinčių su merginomis, kurias galėtų parduoti į sekso vergiją užsienyje.

2003-ųjų pabaigoje H. Smirnovas su keliais bendrininkais už prekybą žmonėmis jau buvo nuteistas kalėti beveik 5 metus. Tuokart Marijampolės rajono apylinkės teismas pripažino jį buvus pagrindinį tarp bendrininkų – policininkai jį vadino įvykdytų nusikaltimų smegenimis. Į laisvę H. Smirnovas išėjo gerokai anksčiau – kalėjęs vos daugiau nė metus.

Kol „zonos“ vartus užvėrusiam vyrui buvo likusi vadinamoji nebaigtos atlikti  bausmės uodega – 2 metai ir 9 mėnesiai, jis gyveno ramiai, stengėsi vengti akistatų su pareigūnais. Bet kai tik išsilaisvino iš „uodegos“ gniaužtų, pradėjo vėl aktyviai domėtis merginomis.

Supažindino draugė

Patyrę pareigūnai teigia, kad į prekeivių žmonėmis tinklą dažniausiai patenka negalinčios apsiginti, neturinčios užtarėjų, mažai kam rūpinčios merginos ir moterys – menkesnio intelekto, sunkiai materialiai besiverčiančios, bedarbės, socialiai apleistos, kilusios iš asocialių šeimų. Tokias nelaimėles lengva prikalbinti, įtikinti, o nusikaltimui išaiškėjus – apkvailinti, įrodinėti, kad jos – psichikos ligonės, paveikti liudyti kitaip.

Tokių merginų H. Smirnovas ir jo bičiulis Vidas Genius (35 m.) ieškojo 2009-ųjų pabaigoje Marijampolėje. Štai tada 28 metų marijampolietė Jūratė (taip pavadinkime nukentėjusiąją – V. K.) ir patyrė, kaip lengva atsidurti prekeivių žmonėmis tinkle

„Mergina turi būti pilnametė, vieniša, be artimųjų, – savo reikalavimus pažįstamai marijampolietei Aidai (28 m.) dėstė V. Genius, pravarde „Santas“. – Ją vežčiausi į užsienį, kad tvarkytų namus. Už tai, kad surasi, tau sumokėsiu 1000 litų. Jeigu mergina labai patiks, nepagailėsiu ir 2000.“

Tuo metu Aida dirbo kepykloje, pinigų nuolat stokojo, tad susigundė „Santo“ pasiūlymu ir nutarė, kad merginos ieškančio vyro reikalavimus atitinka jos bendraamžė bendradarbė Jūratė. Ši tuo metu buvo išsiskyrusiu su sugyventiniu, viena augino mažametę dukrelę, o jaunos moters praeityje – skyrybos su sutuoktiniu, dėl asocialaus gyvenimo būdo prarastos dvi dukros, tuoj įsivaikintos užsieniečių, ir depresijos gydymas ligoninėse.

Jūratė nesusidomėjo Aidos pasakojimu apie viliojantį darbą užsienyje, bet sutiko, kad Aida jos telefono numerį duotų „Santui“ – moteris buvo atvira naujai pažinčiai.

Po kelių savaičių Jūratė jau važiavo švęsti Naujųjų – 2010-ųjų – sutikimo su „Santu“ – į Prienus, į jo surastą kompaniją.

Toje kompanijoje buvo H. Smirnovas, jo draugė iš Alytaus Ieva ir H. Smirnovo buvusios draugės pilnametis sūnus Milvydas. Būtent šio vaikino nuomojamame bute kompanija ir susibūrė.

Išgyveno košmarą

Naujųjų naktis Prienuose linksma buvo neilgai. Alytiškė Ieva, išgirdusi, kad ją ketinama parduoti į sekso vergiją, pradėjo blaškytis, verkti ir, nutaikiusi momentą, iš buto pabėgo. Netrukus tokias užuominas iš apgirtusių „Santo“ ir H. Smirnovo išgirdo ir Jūratė. H. Smirnovas suokė, kad darbas užsienyje merginas paverčia karalienėmis, nes jos uždirba labai daug pinigų, o dokumentus kelionei esą galima ir padirbti.

Jūratė, užuominas supratusi kaip pasiūlymą, vis kratė galvą – nenorinti ji į užsienį. O kai po ilgesnių kalbų jau kategoriškai atsisakė, H. Smirnovas tapo agresyvus. Jūratė puolė ieškoti savo batų, kad galėtų išeiti iš buto, bet H. Smirnovas jos neleido. Maža to, jis tiesiai pasakė: „Niekur neišeisi – pinigai už tave jau sumokėti tavo draugei Aidai, todėl teks atidirbti – dar pirmiau čia būsi išbandyta, ar esi tinkama dirbti prostitute“. Šiuos įsiutusio vyro žodžius lydėjo keli smūgiai Jūratei per veidą ir kojas.

Draugui pritarė ir „Santas“. Tik buto šeimininkui Milvydui buvo gaila gąsdinamos ir mušamos, už plaukų tąsomos Jūratės, kurią grasinta išmesti per langą iš ketvirtojo aukšto, todėl jis, kai netrukus paskambino jo mama, paprašė iškviesti policiją.

Šitaip Naujųjų sutikimas „Santui“ ir H. Smirnovui baigėsi antrankiais Prienų policijos areštinėje. O Jūratė pasiskundė pareigūnams, kad buvo sumušta (tai buvo akivaizdu – V. K.) ir verbuota dirbti prostitute.

Įkalbėta melavo

Atrodytų, prekeiviai žmonėmis įkliuvo – byla lengvai turėjo pasiekti teismą. Tik reikėjo, kad įtariamieji liktų suimti ir negalėtų derinti savo tiesų, įtakoti nukentėjusiosios ir liudininkų.

Bet įtariamieji, nors ir atsitvėrę tylos siena, po dviejų parų buvo išleisti į laisvę, kaip dažniausiai ir būna tokiais atvejais, nes operatyviai kaltė nenustatoma – reikia įkalčių ir įrodymų. O tada abu pradėjo galvoti, kaip skubiai paveikti juos jau įskundusią Jūratę, po įvykio paguldytą į Marijampolės ligoninę dėl psichikos sveikatos pablogėjimo, kad ji pakeistų duotus parodymus.

Abu vyrai pasitelkė visas gudrybes: susirado Jūratės draugę Aidą ir Jūratės nuomojamo buto šeimininką, jų dėka pradėjo lankyti Jūratę palatoje, tempė ligonei egzotiškas vaišes, buvo malonūs ir atsiprašinėjo, žadėjo duoti pinigų vaistams, gydymui.

Galiausiai įtariamieji paveikė Jūratę taip, kad po kelių dienų ji sutiko kartu važiuoti į Prienų policiją – buvo nuvežta ir pakeitė savo parodymus įtariamųjų naudai, apkalbėdama save kaip melagę, atsiimdama pretenzijas.

Įtariamieji pergudravo Jūratę ir jos kambario šeimininką, šiam įteikdami 1000 litų ir H. Smirnovo tėvo vardu registruotą automobilį „Mazda“, bet Prienų policijos pareigūnų jie jau negalėjo pergudrauti, nes šie jau buvo surinkę pakankamai įrodymų dėl prekybos žmonėmis.

Vis dėlto iki teismo tyrimas užtruko, nes įtariamieji nutarė slėptis, baimindamiesi pakliūti už grotų. H. Smirnovas buvo surastas šių metų liepos pabaigoje ir suimtas, o V. Genius tik prieš kelis mėnesius įkliuvo Estijoje – ten jis suimtas dėl automobilio vagystės. Jo byla dėl prekybos žmonėmis bus nagrinėjama vėliau.

Bausmė – 4 metai už grotų

Tad dėl naujamečių įvykių Prienuose H. Smirnovas sėdo į teisiamųjų suolą vienas. Vyras nepripažino savo kaltės – tikino esąs apkalbėtas psichiškai nesveikos Jūratės. „Negi aš toks kvailas, kad būčiau labai neatsargus ir įkliūčiau dėl prekybos žmonėmis, kai kartą už tai jau teistas?“ – gudresnį save bandė pateikti teisiamasis Kauno apygardos teisme.

Bet teismas pripažino, kad H. Smirnovas išties buvo neatsargus. Mat aktyviai verbavo Jūratę, nors gerai jos dar nepažinojo ir todėl nežinojo, kad ji nebijo skųstis pareigūnams, be to, užmezgė ryšį su Jūratės drauge Aida ir buto šeimininku, dažnai su jais bendravo telefonu, nors iki įvykio jų net nepažinojo. Taip pat jis atvirai lankydavo Jūratę ligoninėje, nors žinojo, kaip vertinamas toks įtariamojo ir nukentėjusiosios ryšys, be to, vežė Jūratę į Prienų policiją. O moters buto šeimininkui už pagalbą padovanojo neperregistruotą automobilį, kuriuo naujasis „savininkas“ netrukus įkliuvo, kai vairavo būdamas girtas, ir įkliuvęs paaiškino, kaip mašina tapusi jo.

Nepavyko H. Smirnovui teismą įtikinti, kad Jūratė jį apkalbėjusi dėl savo ligos nulemtos būsenos. Moterį gydę medikai neslėpė, kad psichikos sveikatos problemų Jūratė yra turėjusi anksčiau, bet ji ilgai gydėsi ir sparčiai sveiko – 2009-ųjų pabaigoje buvo jau sveika. O po Naujųjų sutikimo Prienuose Jūratės sveikata vėl pradėjo blogėti – tai paūmėjo po patirtos psichotraumos. Moteris intensyviai gydyta apie pusę metų – tai vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Visa tai pasvėręs teismas paskelbė, kad H. Smirnovo kaltė dėl bandymo parduoti Jūratę į sekso vergiją, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl daryto poveikio yra įrodyta. Už tai prekeivis žmonėmis nuteistas kalėti 4 metus.

Palyginti švelni bausmė skirta todėl, kad nevedęs H. Smirnovas yra vienišas tėvas – turi 10 metų dukrą. Mergaitės mama, kitiems vyrams pagimdžiusi ir daugiau dukterų, pati vaikų neaugina – gyvena užsienyje. H. Smirnovo dukra gyvena su seneliais, tėvo tėvais – kaip ir buvo anksčiau, kai nuteistas tėvas kalėjo Alytaus „zonoje“.

Įskundė jau trečią vyrą

Prie H. Smirnovo nesėkmės Prienuose, jau minėta, prisidėjo tai, kad jis gerai nepažinojo Jūratės. O štai Marijampolės policijoje ši moteris jau gerai žinoma – ji vis atsiduria šalia smurtaujančių vyrų, bet paskui nebijo juos įskųsti.

Štai 2004-ųjų pavasarį Jūratė, dar gyvendama su sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais, pranešė į policiją, kad ją išžagino į butą įsiveržęs tuomet bendraamžis jos 23 metų kaimynas. Tai jis padarė, kol Jūratės vyras lauke laukė iškviesto policijos ekipažo. Žagintojas, iškart prisipažinęs, buvo nuteistas kalėti pusketvirtų metų.

Prieš kurį laiką Jūratei pavyko pasiųsti už grotų ir kitą vyrą – savo sugyventinį (34 m.), su kuriuo gyveno apie 7 metus ir nuo kurio buvo laikinai pabėgusi, kai susipažino su „Santu“ ir važiavo švęsti į Prienus. Sugyventinis gavo 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės teismas paskelbė įrodęs, kad sugyventinis pernai kelias paras namie skriaudė Jūratę, grubiai versdamas įgyvendinti jo seksualines fantazijas, baugindamas, kad lituokliu išdegins jai ant kūno žodį „kalė“, mušdamas, smaugdamas, grasindamas užmušti. Pats sugyventinis teisme tikino, kad buvo tik apšmeižtas, nes Jūratei pabodęs gyvenimas su tuo pačiu partneriu – norėta nusikratyti jo, kelis kartus teisto ir kalėjusio asmens. Bet teismas patikėjo Jūrate – juolab kad pastaruoju metu lyg pro padidinimo stiklą žiūrima į smurto šeimoje atvejus.

Dabar prekeivis žmonėmis H. Smirnovas – trečias vyras, Jūratės dėka pasiųstas už grotų.

Nuteistasis – šmeižto auka?

Kaip jau minėta, H. Smirnovas teisme dėl įvykio Prienuose įtikinėjo, kad jis tapęs melo ir šmeižto auka.

Įdomu, kad panašiai šis vyras kalbėjo ir 2003 metais, kai už prekybą žmonėmis buvo teisiamas Marijampolės teisme. Tuokart prieš jį ir dar tris bendrininkus liudijo 6 merginos, 2001-aisiais išvežtos iš Lietuvos į Vokietiją ir parduotos prostitucija bei prekyba žmonėmis besiverčiantiems nusikaltėliams.

Bylos duomenimis, tos merginos užsienyje buvo parduotos už 1200 – 3000 Vokietijos markių.
Kaltinamieji teisme nuolat kartojo, kad bylą jų atžvilgiu sukurpė policijos ir prokuratūros pareigūnai, o merginas jie veždavę į Vokietiją tik kaip pakeleives, kai važiuodavę į užsienį savo reikalais. Net atlygio už kelionę negaudavę – skolą merginos žadėdavusios atiduoti vėliau.

Bet kaltinamuosius tuokart įmurkdė vienos prostitutės dienoraštis ir tai, kad skirtingu laiku iš įvairių vietovių vežiotos lietuvaitės Vokietijoje pirmiausia visos atsidurdavo prastos reputacijos užsieniečio Naimo rankose.

H. Smirnovas tuokart tikino, kad neva vaidinti aukas melagės sutikusios dėl pinigų, kuriais jas esą apdalinę policininkai ir … žurnalistai, ieškantys sensacijų.

Dar įdomu, kad tuokart byla dėl prekybos žmonėmis buvo pradėta, kai Kazlų Rūdos policijoje tapo žinoma, jog vienos šio miesto mokyklos muzikos mokytoja Gitana K. (25 m.) siūlė kelioms vyresniųjų klasių moksleivėms vykti padirbėti į Vokietiją – šios, įtarusios, kad teks dirbti prostitutėmis, atsisakė darbo, bet nenutilo.

Priminsime, kad įstatymas prekeiviams žmonėmis numato laisvės atėmimą iki 12 metų, bet teismų praktika rodo, jog populiariausia tokiems nuteistiesiems skirti mažesnes už šios sankcijos vidurkį bausmes.

Vida KARALIŪNAITĖ

Nr. 1, 2012 m. gruodžio 8-14 d.