Iš pradžių itin džiuginantis rudeninis derlius neretai tampa galvos skausmu – rasti būdų, kaip suvartoti sodo ir daržo gėrybes, ne visuomet paprasta. Dėl šios priežasties, dažnai obuoliai, cukinijos ar kitos daržovės bei vaisiai keliauja ne tik į virtuvę ar sandėliukus, bet ir į konteinerius, kur jiems ne vieta. Čia jie pūva, išskiria aplinką teršiančius skysčius, skleidžia nemalonų kvapą, tokias atliekas sunku tinkamai sutvarkyti. Vis dėlto būdų, kaip tinkamai susitvarkyti su žaliosiomis atliekomis, yra.
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ rodo pavyzdį, kaip galima ne tik atsakingai elgtis su žaliosiomis atliekomis, bet ir padėti kitiems: rugsėjo 21–22 dienomis Marijampolėje rinks obuolius, o išspaustas sultis padovanos Marijampolės specialiesiems socialinės globos namams.
Išbandyti gali kiekvienas
Medelyną Kauno rajone puoselėjantis biomedicinos mokslų daktaras, sodininkas Kęstutis Malinauskas priminė ir dar vieną būdą, kaip, užuot į konteinerį išmetus rudenines sodo ir daržo gėrybes, jas panaudoti – kompostuoti kieme, o vėliau dirvą tręšti gamtinėmis trąšomis.
„Jeigu žmogus neturi nuostatų, kad jam trūksta laiko, žinių, arba, pavyzdžiui, kompostinė užims vietą, skleis kvapą, žaliąsias atliekas kompostuoti būtina: kalbant apie augalinės kilmės produktus, kompostuoti netinka nebent samanos ir tujų šakelės. Visa kita: nesuvalgytas obuolys, supuvę vaisiai, bulvių lupenos, maisto ruošimo atliekos, netgi maisto likučiai, išskyrus mėsos, žuvies atliekas, gali atsidurti komposto dėžėje“, – paaiškino K. Malinauskas.
Naujokams pašnekovas patarė pirmiausia pasirūpinti vieta kompostavimui: įsigyti specialią kompostinę, kuri patogi dėl komposto išėmimo angos apačioje, arba kompostavimo dėžę iš lentų susimeistrauti patiems.
Sėkmei svarbi vieta
Vieta kompostinei įprastai parenkama sklypo pakraštyje, mat ji, paprastai, nėra kiemo puošmena. Jei kompostinę ruošiamasi statyti prie kaimynų sklypo ribos, galbūt, vertėtų su jais aptarti, ar šie neprieš.
Nusipirktą ar pačių pasigamintą komposto dėžę K. Malinauskas pataria statyti ant vejos, kai kurie įsirengia kompostavimo aikštelę, kuri atrodo estetiškai, kompostinės pagrindui panaudoja šaligatvio plyteles arba trinkeles.
Kompostavimo proceso sėkmė priklauso nuo drėgmės, todėl, jei labai sausa, kompostą svarbu drėkinti vandeniu, ir šilumos. Ją kompostinėje padidina papildomas kompostuojamų atliekų sluoksnis, greitesnei komposto gamybai galima įsigyti kompostavimo bakterijų.
„Jei pradėjote kompostuoti pavasarį, rudenį jau tikrai galite tikėtis gauti kažkiek komposto. Kita vertus, svarbu, ką dedate į kompostinę. Greičiausiai pūva nupjauta žolė. Kuo stambesnės atliekos metamos, tuo jos yra ilgiau, bet tai nereiškia, kad obuolius ar kriaušes būtina pjaustyti. Jei per metus nepavyktų, per dvejus tikrai turėsite tobulą produktą jūsų sodui. Aišku, procesą ypatingai pagreitina kalifornijos sliekai, tik reikėtų pasidomėti, kur jų įsigyti. Vienam namų ūkiui pakaktų pusės litro sliekų“, – paaiškino specialistas.
Ne visi būdai tinkami
Sodininkai, nebesugalvodami, kur dar panaudoti krituolius, jais apdėlioja šilauoges. Tiki, jog jei obuoliai turi rūgšties, o rūgšti terpė tinka šilauogėms, obuoliai substratą tikrai parūgštins.
Moksliniai tyrimai rodo, kad obuoliai, kaip ir rūgpienis, pasukos, citrinų žievelės ar sultys, kurias žmonės pila ant šilauogių, iš tiesų dirvos neparūgština, tik paskatina puvimo procesus paviršiuje, nors šie turėtų vykti kompostinėje. „Yra kitų priemonių substratui parūgštinti, obuoliai turėtų būti kompostuojami“, – atkreipė dėmesį K. Malinauskas.
Žaliųjų atliekų krūvos, daržų pakraščiuose kylančios rudenį, pašnekovo žodžiais, taip pat ne tik estetinė problema, bet ir puiki terpė kenkėjams veistis bei žiemoti. Priešingai nei kompostinė, kurioje kurkliams ar invaziniams šliužams įsikurti per aukšta temperatūra. Žaliųjų atliekų krūvos viduje temperatūra taip pat aukštesnė, bet pakraščiai – rojus kenkėjams.
Obuoliai bus renkami rugsėjo 21–22 dienomis nuo 10 iki 17 val. Vasaros g. 16, Marijmapolėje („Ecoservice“ Marijampolės padalinys).