Mokesčių vergovės evoliucija: kodėl esame didesni lažininkai už XV a. baudžiauninkus?

Hipnozės anatomija

Kokiu būdu didelė dalis pasaulio užhipnotizuota? Kas yra hipnozė ar iliuzija ir kaip ji buvo taip meistriškai atlikta? Pateikiame visą jos anatomiją. Pas mus iliuzija buvo sukurta sofistikos*¹  pagalba. Labai labai seniai saujelei aukštuomenės kilo mintis apiplėšti visus žmones, atimant iš jų du trečdalius uždarbio. Tai padaryti galima buvo paskelbiant žmogų vergu ir bizūno pagalba priverčiant jį dirbti už maistą, rūbus, šildymą ir stogą virš galvos. Vergvaldžiui tokio individo išlaikymas sudarė nuo15% iki 20% nuo jo darbo vaisių. Problema buvo ta, kad tokiu būdu vergai dirbdavo nenoriai ir vangiai. Dažnai sabotuodavo darbus, laužydami įrankius ar įrangą. Buvo bandymų vergus padaryti narkomanais, priklausomais nuo narkotikų tiekėjo, – ir šis metodas nepasiteisindavo, nes tokie zombiai būdavo silpni, daug sirgdavo, nepadirbdavo, ilgai negyvendavo ir prarasdavo baimę – juos buvo sunku kontroliuoti.

[bar id=”14607″]

Tad palyginti visai neseniai kažkokiam piktajam genijui kilo mintis padaryti taip, kad vergai džiaugtųsi ir dirbtų noriai, kad nereikėtų jų saugoti, o jie būtų priklausomi kaip šunys, labiau nei narkomanai. Dirbtų neskaičiuodami jėgų ir energijos kaip arkliai už šieną ir tvartą. Na, tikram arkliui dar pastatomas tvartas ir šieną kažkas nupjauti ir išdžiovinti turi, o pagal genijaus išradimą tas „darbinis arklys“ turi pats pasistatyti tvartą, jį mėžti bei nusipjauti ir išsidžiovinti šieną, arti nenustodamas, o už visa tai dar būti „premijuojamas“ botagais.

Argi ne taip atrodo šiuolaikinis XXI a. vergas? Jis pavergtas iki paskutinio siūlo galo: jis beturtis, nes viskas, ką turi, priklauso ponui (bankui) – jis ir jo vaikai (paveldėtojai) praskolinti iki 3 kartos. O jei kuris visiškai save laiko laisvu ir mano, kad jis turi turto, tai jis, vargšas, net nenutuokia, kokiu būdu jam išsiurbiamas beveik visas kraujas. Bet jis to nežino ir laimingas gyvena sapne, kurį jam gimstant padovanojo „žynių“ luomas.

Kur ir kaip buvo „išdurta“ visa visuomenė? Prisiminkime žymų iliuzijos meistrą Deividą Koperfildą (David Copperfield). Jis gi sugebėjo sukurti iliuziją ir nesuskaitomų minių akivaizdoje panaikino Laisvės statulą. Visi žiūrėjo ir nieko nematė. Tai kodėl gali būti keista, jei kažkas sukuria mažų mokesčių iliuziją, kurioje visi gyvena laimingą ir pilną laisvės gyvenimą? Kažkoks ekonomikos iliuzionistas padarė štai tokį triuką, kuris tęsiasi ir iki šių dienų. Pabandysiu atskleisti šio triuko paslaptį. Remsiuosi viešai kiekvienam prieinamais skaičiais ir faktais. Ta iliuzija atlikta gan seniai, tad ji užklota nemažu kultūriniu sluoksniu. Taigi kviečiu jus kartu su manimi pasikapstyti  ir sudalyvauti „archeologiniuose kasinėjimuose“. Griebiame kastuvus, karučius ir – pirmyn!

Pirmoji atodanga – mokesčiai nuo atlyginimo. Šiam triukui buvo panaudota sofistika*¹, išskaidymo metodika. Kaip sukurti iliuziją, kad moki 24% mokesčių nuo savo uždirbtų pinigų, kai iš tikro jie siekia daugiau nei 80% tavo pajamų? Štai metodas. Reikia visus mokesčius išskaidyti į kuo daugiau dalių ir suslėpti po visiškai nekaltais ir iš pirmo žvilgsnio su mokesčiais nesusijusiais pavadinimais. Kad labai nekristų į akis, dalis asmeninių mokesčių buvo pavadinti įmonės mokesčiais už darbuotoją. Taigi darbuotojo kaip ir neliečia, už jį moka įmonė, o jis susimoka tik varganus savo 24%  ir kad vargšo darbuotojo visa tai labai negąsdintų ir tie išskaidomi dalimis: GPM 15%, PSD 6%, SODRA 3%… Graži iliuzija. Ką čia reiškia, rodos, valstybę paremti keliais procentais. Bet tai ne visa tiesa, nes Iliuzijos meistrai paslėpė beveik 33% mokesčių, kurie priklauso darbuotojui, bet įpareigota įmonė mokėti už jį. Ir kad vargšą žmogelį iš baimės nesuparaližuotų, nes 33% yra labai daug, tai ir tuos išskaidė į SODRĄ (27,98%), PSD (3%), GF (2%), susumavus  gauname 32.98%, suapvalinus – 33% (32.98% – čia visai kaip prekybos centruose, kad kaina mažesnė atrodytų). Ir tai dar ne viskas. Yra paslėptas dar vienas mokestis, kurį per įmonę moka darbuotojas, – tai PVM dalis nuo jo darbo kaštų. Ir kas įdomiausia, kad PVM  mokesčiu apmokestinami ir visi aukščiau nurodyti mokesčiai. Sodros mokesčiui skaičiuojamas  PVM, pajamų mokesčiui taip pat skaičiuojamas PVM, ir visiems kitiems mokesčiams bei į rankas gautiems pinigams. Visų įmonių darbuotojų darbo kaštai apmokestinami PVM mokesčiu 21%.Taigi viską susumavus mokame 51% valstybei nuo atlyginimo. O mums lieka 49%. Tai neįtikėtina, bet faktas. Net savo atlyginimo „kontrolinio akcijų paketo neturime“. Mokesčiuose taip viskas supinta ir taip apraizgyta iliuzija, kad net daugelis buhalterių, kasdien dirbdami su mokesčiais ir skaičiais, nemato viso vaizdo. Būtinai, gerbiamas skaitytojau, atlikite „žurnalistinį tyrimą“ ir apklauskite savo įmonės ar šiaip pažįstamą buhalterijos specialistą ir įsitikinkite šių mano žodžių pagrįstumu. Taigi dalelė iliuzijos atskleista. Kvėptelėjome, pasispjaudome rankas, griebiame vėl kastuvus ir – į darbą.