***
norėčiau būti
vėjas rugiuose
šilkas ant tavo veido
šlapių lapų šviesa
vėlyvą rudenį
ar lietaus lašai
pakibę smulkiais
sidabro karoliukais
medžių šakose
tačiau esu tik moteris
kuri nebuvo vėjas rugiuose
nei šilkas tau ant veido
bet gal suspėsiu
būti tau šviesa
vėlyvo rudenio
vėjuotą naktį.
norėčiau būti
vėjas rugiuose
šilkas ant tavo veido
šlapių lapų šviesa
vėlyvą rudenį
ar lietaus lašai
pakibę smulkiais
sidabro karoliukais
medžių šakose
tačiau esu tik moteris
kuri nebuvo vėjas rugiuose
nei šilkas tau ant veido
bet gal suspėsiu
būti tau šviesa
vėlyvo rudenio
vėjuotą naktį.
***
vakaro žaros
apgaubia medžius
ir stovi vasara
sutrikusi ant slenksčio
laukta visus metus
visuos sapnuos svajota
jau rodos visuose žolynuose
sugros žiogai
kvepės medus
ir vėjas glostys
smilgų šilką
lietus nuplaus
ir atgaivins vėl žolę
bet trūksta
tik akimirkos
kad taip laukta
išskleistų
savo žiedus
vasara –
vakaro žaros
apgaubia medžius
ir stovi vasara
sutrikusi ant slenksčio
laukta visus metus
visuos sapnuos svajota
jau rodos visuose žolynuose
sugros žiogai
kvepės medus
ir vėjas glostys
smilgų šilką
lietus nuplaus
ir atgaivins vėl žolę
bet trūksta
tik akimirkos
kad taip laukta
išskleistų
savo žiedus
vasara –
***
dienų būsimuose šešėliuose
tavęs jau neberasiu
nes būsi labai toli
nuo mano erškėčiais
vainikuojamo likimo
bet būsi
taip arti širdies
kad atrodys
jog liečiu
tavo veidą
žvaigždėtoj nakty –
dienų būsimuose šešėliuose
tavęs jau neberasiu
nes būsi labai toli
nuo mano erškėčiais
vainikuojamo likimo
bet būsi
taip arti širdies
kad atrodys
jog liečiu
tavo veidą
žvaigždėtoj nakty –
***
rytą pabudino paukščiai
naktį užmigdė vėjas
liūdesį nuprausė lietūs
džiaugsmą sutiko žolė
ir akimirką pasirodė
kad vėlei parėjo meilė
apkabino mane
ir per sapną lydėjo
tokia dieviškai paprasta
lyg rasotas rytmečio Žiedas
rytą pabudino paukščiai
naktį užmigdė vėjas
liūdesį nuprausė lietūs
džiaugsmą sutiko žolė
ir akimirką pasirodė
kad vėlei parėjo meilė
apkabino mane
ir per sapną lydėjo
tokia dieviškai paprasta
lyg rasotas rytmečio Žiedas
***
jei neateisi
į mano
pasiilgtą vakarą
vis tiek jau būsi
mano buvime
jau mano laukime
tu būsi prijaukintas
prisiminimų raidėm
tavo vardą
manų dienų tėkmė
many rašys …
jei neateisi
į mano
pasiilgtą vakarą
vis tiek jau būsi
mano buvime
jau mano laukime
tu būsi prijaukintas
prisiminimų raidėm
tavo vardą
manų dienų tėkmė
many rašys …
***
tūkstančius tavo bučinių
aš prisimenu
ilgesio pievoj gėlėtoj
švelnumu per atodūsį
tavo vis grįžtu
ir grįžtu
į glėbį tavo sapnų
tas dienas ir naktis
kai atskirt negalėjom
tai dainavo
tavo ar mano širdis…
tūkstančius tavo bučinių
aš prisimenu
ilgesio pievoj gėlėtoj
švelnumu per atodūsį
tavo vis grįžtu
ir grįžtu
į glėbį tavo sapnų
tas dienas ir naktis
kai atskirt negalėjom
tai dainavo
tavo ar mano širdis…
***
nepalietę tamsos
nei miglos
mes išėjom
į meile alsuojantį vakarą
ir nors nieks nepasakė tiesos
mes žinojom
sunkiausia –
sugrįžti –
***
tavo lūpų karštį
aš nusinešiu
į savo vienatvės dienas
kai negalėsi būti šalia
bet būsi kartu
kai lietus už tave
man kuždės, kad
esu visas tavo gyvenimas
ir būsiu juo iki
paskutinės sekundės
iki paskutinio atodūsio
tavo ir savo lemties –
tavo lūpų karštį
aš nusinešiu
į savo vienatvės dienas
kai negalėsi būti šalia
bet būsi kartu
kai lietus už tave
man kuždės, kad
esu visas tavo gyvenimas
ir būsiu juo iki
paskutinės sekundės
iki paskutinio atodūsio
tavo ir savo lemties –
