Pagrindinis > Naujienos > Ar gera gauti DOVANAS?

Ar gera gauti DOVANAS?

 

Tesėdamas pažadą ir atsidėkodamas už Jūsų atsiliepimus bei el.laiškus, pratęsiu pasakojimą apie savo gyvenimo kelio pažinimą ir klystkelius. Šiandien pasidalinsiu dar viena neįkainuojama pamoka – senolio „paslaptimi“.

 Dažnai prisimenu pamokančią senolio istoriją apie Dovaną: „Pastebėjo turtingasis kaimynas nuoširdžiai dirbantį medkirtį, kuris labai gražiai rūpinosi savo šeima: seneliais, žmona ir vaikais. Pagailo, kad taip sunkiai dirba ir nusprendė padėti: nupirko benzopjūklą bei palinkėdamas sėkmės jį padovanojo. Paklausęs medkirtys gražių, nuoširdžių žodžių bei kaimyniško supratimo dėl sunkaus gyvenimo ir atsidėkodamas padovanojo savo senąjį kirvį – jų draugystei prisiminti… Po kelių dienų apiplyšęs, kruvinas, pervargęs medkirtys atėjo pas turtuolį prašyti pasigailėjimo vardan šeimos.

– Pasigailėk, žmogau. Seniau per dieną, nukirsdamas du – tris didelius medžius, padarydavau tiek malkų, kad užtekdavo visai šeimai laimingai ir linksmai pragyventi. Dabar per tris dienas dar nenukirtau nė vieno didesnio medžio. Šio naujojo daikto ašmenys beveik visai nekerta medžio, bet skaudžiai sužeidžia mane. Tuoj neturėsime ką valgyti…  pasigailėk mūsų ir grąžink kirvį…“

„…Apie tai visada susimąstyk, – pridūrė Senolis, – prieš norėdamas padėti draugui ar įteikdamas arba gaudamas DOVANĄ. Nes ir Dievo teikiamas dovanas dažnai Velnias įvynioja į pagundų ir laikinų malonumų pakuotes. Tik nuo mūsų priklauso, ką pasiimame: ar dovaną, ar tik pakuotę (problemą)…“

Kaip bebūtų keista, pastebiu, kad mano nesėkmės panašios į šio medkirčio. Nesėkmes patiriu dviem atvejais. Pirma – netinkamai pasinaudodamas savo galimybėmis, dažniausiai dėl tuo metu netinkamo elgesio, nuostatų ar įpročių. Ir antra – nepagalvodamas apie tolimesnes pasekmes „susigundau“ laikinais malonumais (apie kuriuos rašiau praeitame pasakojime – http://msavaite.lt/pasitinkant-rudens-gerybes-apie-laikinus-ir-naudingus-malonumus/).

…Dabar nesėkmės būna kaip DOVANOS – tobulėjimo PAMOKOS. Nesėkmės, kurios „nešė“ nusiminimą, neviltį, savigraužą ir pan., pamažu pasitraukė. Tik vėliau pastebėjau, kad kai kuriems seniesiems pakeleiviams tai pradėjo nepatikti(!!?) ir vietoje jų atsirado daug naujų draugų (pakeleivių). Pradėjo „keistis pasaulis“ – atsirado daugiau džiaugsmo, pradėjo sektis, nustojau naudoti „būtinus“ gydytojų paskirtus vaistus ir t.t… Ar pastebėjote, kad teisingai išspręstos Pamokos, suteikdamos malonumą, „nesugrįžta“, o neišspręstos – sugrįžta su dar didesniu „išbandymu“..?

…Daugelis klausia, negi taip paprasta atsisakyti „NESĖKMIŲ pakuočių“ ir kaip tai galima padaryti? Tai priklauso nuo trijų svarbiausių dalykų:

1. Nuo mūsų pasirinkto tikslo, į kur mes „einame“, ir ko iš tikro norime? Jeigu neturime tikslo, „vaikščiojame ratu“ dažnai pagal kažkieno kito norus…

2. Nuo mūsų minčių, žodžių ir veiksmų – kam skiriame savo laiką ir energiją? Pastebėkime kitus, apie ką jie dažniausiai galvoja, kalba – ar ne taip ir gyvena? Pagalvokime, ar apie ką galvojame – ar tikrai norime, kad tai išsipildytų..?

3. Nuo mūsų aplinkos, draugų ir artimųjų, t.y., ar mes jiems būsime priimtini „kitokie“ ir ką darys, kai pradėsime keistis? Daugeliui šis pokytis sunkiausias: „įtikinti“, kad pačiam nieko blogo neatsitiko (..?) ir kad nuo to bus visiems tik geriau. Žinoma, kai kam tai bus nepriimtina ir gali tekti net pasirinkti…

… tai yra daugeliui rimtas gyvenimo kelio posūkis – todėl mes dalinamės savo patirtimi, padėdami vieni kitiems. Ar tai verta vardan savęs ir artimųjų – atsakymas yra tik mumyse. Man labai malonu, kad dažnai susitinku vis naujų, įvairaus amžiaus žmonių, pasirenkančių vienokį ar kitokį pokyčių kelią…

* * *

Kitas senolio pasakojimas, kurį jis sakė girdėjęs net iš savo senolio, dar labiau pakeitė ir mano supratimą apie gyvenimo ir galimybių DOVANĄ:

„Vieną naktį žmogų aplankė angelas ir išpranašavo, kokią Dievo Dovaną gauna gyvenime – jis turi galimybę susikrauti didžiulį turtą, įgyti svarbią padėtį visuomenėje ir vesti puikią merginą bei susilaukti daug puikių vaikų… Visą gyvenimą žmogus laukė, kad išsipildytų pažadėti stebuklai, tačiau nieko neįvyko ir jis galiausiai numirė vienatvėje bei skurde. Kai žmogus pasiekė dangaus vartus, pamatė tą patį angelą, kuris kadaise jį aplankė, ir pradėjo jam priekaištauti:

– Tu žadėjai man didelius turtus ir puikų gyvenimą. Aš laukiau visą laiką… bet nieko nesulaukiau. Kodėl?

– Aš šito nežadėjau, – atsakė angelas. – Žadėjau tau galimybę įgyti didžiulį turtą, svarbią padėtį visuomenėje ir puikią merginą, tačiau tu visa tai praleidai.

– Nesuprantu, ką tu nori tuo pasakyti, – tarė sumišęs žmogus.

– Ar pameni, kaip kadaise tau kilo mintis apie rizikingą verslo sandėrį, tačiau tu išsigandai nesėkmės? – paklausė angelas. Žmogus linktelėjo.

– Tu atsisakei tos minties ir po septynerių metų ji kilo kitam žmogui, kuris neišsigando nesėkmės ir, jei pameni, tapo vienas iš turtingiausių žmonių.

– Prisimink, – tęsė angelas, – kaip kartą didžiulis viesulas apgriovė miestą, šimtai žmonių pateko į griuvėsių spąstus. Tu galėjai išgelbėti daug žmonių, tačiau išsigandai, kad valkatos gali įsilaužti į tavo namus ir pavogti visą turtą. Taigi nekreipei dėmesio į pagalbos šūksnius ir pasilikai namuose.

Žmogus ir vėl linktelėjo, prisiminęs savo gėdą.

– Galėjai išgelbėti gyvybę daugeliui žmonių ir visi, likę gyvi mieste, būtų gerbę tave, – kalbėjo angelas. – Ar prisimeni moterį nuostabiais plaukais, kuri tave labai domino? Ji nebuvo panaši nė į vieną tavo matytų moterų. Bet tu būgštavai, kad ji niekada nesutiks tekėti už tokio kaip tu. Išsigandęs, kad ji gali tave atstumti, „aplenkdavai“ ją.

– Taigi, žmogau, – palingavo galvą angelas, – ji būtų tapusi tavo žmona. Su ja būtum susilaukęs daug puikių vaikų ir jūsų gyvenimas būtų sklidinas laimės…“

…Kiekvieną kartą po šio pasakojimo senolis padarydavo tylos pauzę, po to nusišypsojęs paklausdavo:

– Ar tai ne apie mus ir mūsų draugus, turinčius „didelius“ norus ir vis dar laukiančius stebuklo? Vietoj drastiško pasinaudojimo savo galimybėmis, vis dar „bekuriančius“ pasiteisinimo taisykles bei abejotinas baimes, įpročius…

– Ar pagalvojai, kodėl vieni pasiaukodami naudojasi galimybe tik kažką pasirinkti: ar Sveikatą, ar Laimę, ar Sėkmę, ar Turtą, ar ..? Ir kodėl kiti „ima“ viską? O treti..? – su ironiška šypsena veide senolis padarydavo „apmąstymui“ pauzę.

Per daugelį metų įsitikinau, kad šie klausimai yra svarbūs norintiems geresnio gyvenimo sau ir savo artimiesiems: nepriklausomai nuo amžiaus, turimo išsilavinimo ar turto, užimamų pareigų ar šeimyninės padėties. Todėl, įkvėptas šio senolio pasakojimų, jau daugiau negu dešimt metų „keliauju“ vis dar atrasdamas daug nuostabių gyvenimo paslapčių. Surasdamas naujus Mokytojus ir Pakeleivius. Dažnai net pačiam sunku patikėti, kokios paprastos „tiesos“ gali pakeisti ir mūsų bei mūsų artimųjų gyvenimą. Suprantu, kad šios „paslapčių tiesos“ yra paslėptos, kaip bebūtų keista, po mūsų laikinų malonumų „užsiauginta“ skraiste. Daugeliui ne paslaptis, kad dar „nemąstantys“ ir neturintys „žinių“ bei „sugebėjimų“ VAIKAI yra daug laimingesni už mus. Pagalvokime, jeigu ir mes galėtume, kaip jie:

1. Taip paprastai atvirai bendrauti, be „privalau“…

2. Pasitikėdami savimi būti tokie kūrybingi, be baimės …

3. Lengvai pamiršti nesėkmes ir nuoskaudas, nejausdami pykčio …

4. Viskuo džiaugtis, gėrėtis ir kurti svajonių planus, be ieškojimo naudos …

5. Būti energingi ir darbingi visada, be „medikamentų“ ar papildų …

6. Neslėpti ir nesivaržyti savo „netobulybių“, be noro įtikti visiems…

7. Ilsėtis tada, kada norime ir laukti „rytdienos“ su džiaugsmu, be…

…tik mažai kas, bėgant metams, gali visa tai „leisti“ sau, išliekant (kaip daugelis vadina) – SĖKMĖS VAIKIAIS. Yra žmonių, kurie jų net „nemėgsta“ todėl, kad jiems visada ir visur sekasi, „nesupranta“ kitų nesėkmių, ką sugalvoja, tas jiems ir pildosi, susiranda gerus darbus ir t.t… Iš kur jie tokie atsiranda – kitame pasakojime.

* * *

Kviečiu ir Jus pasidalinti savais vargais ir džiaugsmais, įminti vis daugiau „paslapčių“, kaip ne tik norima, bet ir tampama – LAIMINGESNIAIS, SVEIKESNIAIS ir TURTINGESNIAIS. Jau seniai įsitikinau – jeigu ką nors gali padaryti vienas, tai gali ir kiti – dar geriau. Kiekvienas savo gyvenimo kelyje esame pastebėję SĖKMĖS „paslapčių“, todėl siūlau – PASIDALINKIME. Parašykite ir savo pastabas bei pasiūlymus komentaruose arba el. laiške (algis@komota.lt).

Tikiu, kad kiekvienoje nesėkmėje yra įpakuota DOVANA – tad linkiu pasiimti ją, o „nepasilikti“ tik prie šios „pakuotės“ (problemos). Darant tai drauge su kažkuo (…), dažnai būna lengviau ir maloniau „susirasti“ tik „Dovaną“. Nepamirškime, kad nepasiimtos „Dovanos“ sugrįžta vėl ir vėl, tik kitoje „pakuotėje“…

Algis PADVELSKIS

2 komentarai(-ų) “Ar gera gauti DOVANAS?

  1. Ai, kuri gi moteris nemėgsta dovanų.. Jei sako, kad nemėgsta – meluoja 🙂 kokybiškas apatinis trikotažas, saugesniu atveju jei bijot prašaut su dydžiu, chalatas ar naktiniai, nei vienos nepalieka abejingos.

  2. Žinau kas tas senolis – jo vardas – Praamžis, Praamžius, Prakorimas – seniausias ir aukščiausias lietuvių Dievas, amžinas Dievas, Dievas senelis, Dievų ir žmonių pasaulio pradininkas, kuriam aukojami balti kaplūnai (romyti gaidžiai), ne pjaunant, bet užmušant lazdomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite