...Čia tikima laiminga pasakos pabaiga, mat netylantis vaikiškas juokas kasdienybę dažo ryškiausiomis fantazijų vaivorykštės spalvomis, kartais sugulančiomis į piešinius, o kartais tik plazdenančiomis ore, virpančiame nuo mažo žmogaus būties, kupinos ieškojimų bei atradimų nuostabos... Gižų kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojai Liudmila ir Sigitas Valiukevičiai atskleidę paslaptį, kaip prisijaukinti vaikystę netgi tuomet,
Plačiau
Justinas Prakapas: „Metų skaičius nereiškia nieko, tik klumpės sunkesnės“ Talentas yra Dievo dovana, ir kuo jis didesnis, tuo mažiau menininkas reiškia pretenzijų į „žvaigždiškumą“ . Tai – raktas į sėkmę, o sėkmės kelias grįstas sunkiu darbu, už kurį kartais tenka sumokėti kur kas daugiau, negu gaunama atgal. Ir kuo daugiau techniškėjame,
Plačiau
Žmogus – legenda: „Negalėjau gyventi mele – troškau tiesos ir laisvės“ Žmogus – legenda, laisvės šauklys, garsiausias Lietuvos bėglys, amerikonas, po ilgų klajonių sugrįžęs į Lietuvą – štai kaip vadinamas iki šiol žurnalistų noriai „išnaudojamas“ pensininkas Simas KUDIRKA (g. 1930 m.), apie kurį po 1970-ųjų lapkričio 23-iosios aktyviai kalbėjo visas pasaulis,
Plačiau
Tarp partizanų bunkerio sienų Abu draugai – poetai Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys – įstoję į partizanų gretas gauna Kapso ir Vilnies slapyvardžius. Jiems nežinant, partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas slapta rašo dienoraštį. O Varno ir Ryto slapyvardžiais juos įvardija saugumiečiai. Pateikdamas dviejų dokumentų, dienoraščio ir KGB raportų ištraukas, supažindinu skaitytoją su dramatiškos istorijos
Plačiau
Rokas SUTKAITIS – jaunas ir perspektyvus grafikos dizaineris. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistas kuria logotipus, šriftus, plakatus, viršelius ir dirba su firminiu stiliumi – įmonės vizitine kortele. Nors dizainu Rokas susidomėjo tik prieš kelerius metus, klientų ir darbo pasiūlymų jam netrūksta. Jo talentas bei nuoširdus noras kurti ir tobulėti ypač
Plačiau
Pokario kaimo prisiminimai Į Dzūkijos miškų glūdumoje glūdintį Lynažerio kaimą K. Kubilinskas, 24 metų mokytojas, atvyko prieš 1947 metų rugsėjį. Šį kaimą aplankiau karštą liepos vidudienį. Iš Marcinkonių miško keleliu pavažiavus 12 kilometrų, prie gražaus ežero dabar gyvena gal 12 senbuvių. Mane pasitiko guvi, gražia dzūkiška tarme pasakojanti kaimo seniūnaitė Ona Mortūnienė.
Plačiau
Gyvenime nėra nieko atsitiktinio, nors kartais atrodo, jog nelemti atsitiktinumai jaukia mūsų planus, talžo kasdienybės svajones. Iš tiesų tai kažkokia nematoma mums ranka, vedanti mus į savo prigimties atskleidimą, kuriam priešintis paprasčiausiai beprasmiška. Marijampolietė Jolanta DUMBLIAUSKIENĖ, jau penkeri metai vedama tos nematomos rankos, kuria įstabaus grožio papuošalus: apyrankes, auskarus, vėrinius...
Plačiau
Bertoldas Brechtas yra pasakęs: „Visos meno rūšys skirtos didžiausiam iš menų – menui gyventi žemėje. Kuriančio žmogaus misija yra ne vien išreikšti save, savo laiką, bet pirmiausia – skleisti harmoniją. Jukgebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų, bet jokios gyvenimo gėrybės nebus mielos, jeigu jomis nesidalysi su
Plačiau
„Moki žodį – žinai kelią“, – teigia liaudies išmintis. Bet ne tik. Žodis labai dažnai tampa keliu, kuris atveria daugybę kitų kelių. Štai marijampolietės Danutės VIDRINSKIENĖS toks kelias – esperanto kalba. Buvusi Marijampolės Jono Totoraičio vidurinės (dab. – pagrindinės) mokyklos ilgametė lietuvių kalbos, esperanto kalbos mokytoja ekspertė, kraštotyros būrelio vadovė,
Plačiau
Lietuvos tinklinio federacija geriausiu 2012 metų berniukų tinklinio treneriu pripažino marijampolietį Romą Sujetą. Deja, šio aukšto įvertinimo nelydėjo garsios ir gausios fanfaros, mat tinklinis – ne ta sporto šaka, dėl kurios alpsta mūsų tautiečiai... Mes galime išvardyti daugybę dabartinių ir buvusių, savų ir svetimų krepšininkų, žinome visus olimpiadose sužibusius lengvaatlečius,
Plačiau
Kunigą Marių RUDZINSKĄ, Marijampolės Palaimintojo Jono Pauliaus II parapijos kleboną, daugelis jį pažįstančių tikinčiųjų vadina tiesiog kunigu Mariuku, apibūdina jį kaip retą bendravimo dovaną turintį dvasininką. „Su juo gera kalbėti, gera ir tylėti“, – taip sako ne vienas, akcentuodamas kunigo gebėjimą išklausyti, patarti, padėti. Tai jo pašaukimas, didžioji dovana –
Plačiau
„Pasidalyk!“, „Dovanok!“, „Ištiesk gerumui ranką!“, „Nepraeik pro šalį!“, „Nudžiugink vaiką nauja knyga!“, „Paragauk maltiečių sriubos!“ – jau kone mėnesį girdime raginant ir kviečiant aukoti. Kad labiau patrauktų dėmesį, šias akcijas kūrybingai skelbia iš TV ekranų gerai žinomi veidai, o labdaros rinkėjų „karavanai“ nesibodi iš Vilniaus atvykti ir į provinciją. Vos
Plačiau
Iš pirmo žvilgsnio jie, marijampoliečiai pensininkai Prima ir Antanas Misiukevičiai, gyvena tikrai dviem per dideliame name. Bet tik iš pirmo! Mat įėjus pro jaukaus, dailiai tvarkomo namo duris atsiveria tikras muziejus su daugybe gyventojų – ne eksponatų. Tai asmeninis lėlių muziejus, kaupiamas kone pusę amžiaus. Lėlės šiuose namuose visur: virtuvėje,
Plačiau
Esminiai pokyčiai žmogaus gyvenime įvyksta žaibiškai, o einama link jų ilgus metus. Tokia patirtimi gali pasidalyti šiuo metu tolimojoje Meksikoje gyvenanti ir tik retkarčiais į gimtąjį miestą sugrįžtanti buvusi marijampolietė 24 metų Daiva (buvusi Narbutaitė). Susidomėjimą Meksika ji pajuto žiūrėdama meksikietiškus serialus ir, dar būdama mokyklos suole, ėmė mokytis ispanų
Plačiau
Didžiojoje gyvenimo scenoje nematomas režisierius – likimas – visada žmogui suteikia galimybę suvaidinti savo svajonių vaidmenį, jei tik žmogus moka visiškai atsiduoti laiko tėkmei. „Dabar, kai jau esu pensininkas, – sako marijampolietis Renaldas ŽILINSKAS (g. 1968 m.), – su malonumu darau tai, kas vaikystėje, paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje buvo pačios karščiausios
Plačiau
Etiketės „blondinė“ prie jos niekaip nepriklijuosi, nors savo žavesiu ši šviesiaplaukė drąsiai galėtų varžytis su bet kuria spindinčių žurnalų viršelių gražuole. Racionali, veikli ir energinga marijampolietė jau kurį laiką dažniau matoma televizijos ekrane nei gimtajame mieste. Ji –Lietuvos nacionalinės televizijos (LRT) veidas, ankstyvą rytmetį į visą šalį besikreipianti: „Labas rytas!“
Plačiau
„Kaip žiūri, taip matai“, – ši sparnuota frazė puikiausiai apibūdina Šunskų kaimo (Marijampolės sav.) gyvenančio Mindaugo JUŠKAIČIO (g. 1985 m.) gyvenimą. Šis jaunas vyras nuo pat vaikystės į supančią aplinką, žmones, savo galimybes ir svajones išmokęs žvelgti nepaprastai pozityviai, tad gyvenimas jam gražus, nepaisant visų jo daliai tekusių ir tenkančių
Plačiau
Ištisa pokario moksleivių karta užaugo su vaikų poeto Kosto Kubilinsko eilėraščiais. Jo kūryba pripažinta vaikų literatūros aukso fondu, o daina apie Suvalkijos bernioką (eil. ,,Iš Suvalkijos lygumų“ ) yra tapusi tapusi neoficialiu mūsų krašto himnu. Vaikiškos poemos „Raidžių paradas“, „Strakaliukas ir Makaliukas“, ,,Su žilvičio dūdele“, ,,Stovi pasakų namelis“, ,,Bebenčiukas ir kvailelė“,
Plačiau
„Visi norime būti laimingi, turtingi ir sveiki, tačiau tik nedaugelis galime tuo džiaugtis“, – sako marijampolietis Algis PADVELSKIS, firmos „Komota“ įkūrėjas ir vadovas, pastaruoju metu labiau žinomas kaip seminarų ciklo „Noriu–galiu–padarysiu“ organizatoriaus ir vedėjas, kuriam naują veiklos kryptį padiktavo visai nelinksma tikrovė. Anot atliktų tyrimų, skurdinimo politika davė baisius vaisius:
Plačiau
Kiekvienas tikras polinkis, ugdomas darbštumo, girdomas kūryba, maitinamas įkvėpimu, visada duoda nuostabius vaisius. Ir nesvarbu, kaip tą polinkį pavadinsime: menu, amatu, kasdieniu darbu... Svarbu, kad jis veda atradimų keliu, suteikia prasmės, džiaugsmo, žydi dalijimosi dovana. Vilkaviškietė Laura Augustaitienė savo polinkį, puoselėjamą nuo pat vaikystės, vadina amatu. Vilkaviškio pagrindinės mokyklos pedagogė,
Plačiau