Pagrindinis > Naujienos > Įspūdžiai po pirmojo „trail“ bėgimo“ Kazlų Rūdoje

Įspūdžiai po pirmojo „trail“ bėgimo“ Kazlų Rūdoje

 

Praėjusį šeštadienį Kazlų Rūdoje pirmą kartą įvyko „trail“ bėgimas „Girių labirintai“.
Starto ir finišo vieta – Kazlų Rūdos miestelio parke, visai šalia STIHL laipiojimo parko.
Šis bėgimas sutraukė iš viso 139 dalyvių, kurie varžėsi 26 km, 18 km ir 5 km trasų distancijose.Veiklos turėjo ir jaunesnio amžiaus dalyviai, kurie rungėsi 500 m bėgime 3–7 metų amžiaus grupėse. Bėgikai, norintys įveikti 26 km trasą, turėjo įveikti du didelius ratus ir du mažus,18 km trasoje reikėjo įveikti vieną didelį ratą ir du mažus, o 5 km trasoje buvo tik vienas ratas.

…Na, ką gi! Skaičiuojame paskutines sekundes, ir – startas! Pats buvau pasirinkęs bėgti 18 km trasą, nes man atrodė, kad tai bus optimaliausias variantas.

Kaip viskas toje trasoje atrodė? Šiek tiek pabėgėjus nuo miško laukė pirma, sakyčiau, gan linksma ir ekstremali kliūtis – iškastas griovys (matyt, organizatoriai pasistengė), kurį reikėjo įveikti. Čia dalyviai juokavo, kad reikėjo dar vandens pripilti, tai būtų buvęs tikras „alfa runas“. Tolėliau pabėgėjus buvo vieta, kur reikėjo nusileisti nuo nedidelio kalniuko ir peršokti upelį, o tada iš karto vėl pakilti į kalniuką. Buvo vietų, kur bėgome pro iškirstų medžių miško vietas, kur buvo daug šakų ir nelygių vietų, patiko vieta, kur organizatoriai sugalvojo, kad reikia bėgti šlaito kampu, kur tikrai ne kiekvienam gal atrodė lengva, bet tai tik sukėlė dar daugiau teigiamų emocijų.Trasoje laukė vietų, kur keliukai buvo apsemti vandens, ten buvo galima tiesiog besimėgaujant atsigaivinti kojas, buvo nemažai ir vadinamų amerikietiškų kalniukų, ir vietų, kur bėgome per smėlį, ir vėjo tunelių, kur vėlgi juokais galima pasakyti, kad organizatoriai ir stiprų vėją parūpino kai kuriose atkarpose. Taip pat buvo staigių posūkių, vietų, kur reikėjo prasibrauti pro medžių šakas, bet kad dalyviai per daug nenuvargtų nuo tokių ekstremalių iššūkių, buvo tikrai pakankamai išdėliotų vandens punktų. Na, kaip jau supratote, trasa buvo tikrai labai smagi! 

O ką žmonės kalbėjo apie tai, ką buvo galima padaryti, kad būtų išvengta visų pasiklydimų trasoje: 1) buvo galima pasakyti visiems prieš startą garsiai per mikrofoną, kad visiems būtų aiškiau, kaip viskas vyks, nes dauguma neskaitė nuostatų, o kiti tiesiog negirdėjo, ką toli nuo scenos sakė organizatoriai; 2) ten, kur išsiskiria ilga ir trumpa trasos, buvo galima pastatyti savanorį, kuris paaiškintų bėgikams, kur jiems reikia bėgti; 3) ilgojoje trasoje antrame vandens punkte buvo galima pažymėti, kad į kairę pusę bėga ne tik 26 km dalyviai, bet ir 18, nes pats mačiau, kaip žmonės toje vietoje sustojo ir pradėjo klausinėti, kur 18?  Gerai, kad savanoriai nuo vandens punkto iš tolo pasakė, kad reikia bėgti ten, kur pažymėta 26; 4) įbėgus į 5 km trasos distanciją, šiek tiek pabėgėjus pamatai vieną sankryžą, kur kairėje plėvėsuoja raudonų juostų žymėjimas, o toliau dar viena sankryža, kur toliau matosi žymėjimas, bet atrodo, kad tu jau ten bėgai, kai bėgai didelį ratą. Čia vėl teko žmonėms gerai pagalvoti, kur toliau bėgti, norint to išvengti, buvo galima tiesiog padaryti taip, kad vėlgi arba būtų savanoris, arba tiesiog reikėjo žymėjimo daugiau, kad prieš akis matytųsi lentelės, kad 5 km bėgti tiesiai; 5) tiesiog buvo galima nedaryti 5 km distancijos trasos ir palikti žmonėms bėgti arba vieną didelį ratą, arba du, arba tris.

Na, bet reziumuodamas pasakysiu nuoširdžiai, jog atmetus šitus neigiamus dalykus bėgimo šventė tikrai pavykusi!!! Finišą pasiekę dalyviai galėjo atsigaivinti vandeniu bei izotoniniu gėrimu, pasistiprinti grikių koše, o kurie norėjo atsipalaiduoti, galėjo rinktis pirtelę su kubilu. Visi finišavę dalyviai buvo apdovanoti tikrai labai originaliais meistriškai pagamintais medaliais, taip pat vaikščiojo mergina, kuri dalino „Red Bull“ gėrimus.

Ačiū savanoriams, kurie puikiai atliko savo darbą kantriai stovėdami, rodydami kelią, palaikydami bėgikus. Ačiū žmonėms, kurie padėjo žymėti trasą. Ačiū fotografėms,videooperatoriui, kuris filmavo visą renginį, kalbino žmones ir taip pat stengėsi pagauti kuo įdomesnių vaizdų iš trasos. Ačiū DJ, kuris palaikė labai gerą atmosferą, parinkdamas labai gerą muziką. Ačiū profesionaliai trenerei Odetai Šerkšnaitei, kuri puikiai vadovavo dalyvių  apšilimui prieš bėgimą. Ačiū ekipažui, su kuriuo kelionė ir laikas praleistas buvo tikrai labai smagus. Ačiū organizatoriams, kurie viską tikrai padarė iš širdies, o kad ir buvo nesusipratimų,   tai tikrai nematau čia bėdos, nes neklysta tas, kuris nieko nedaro! 

O dabar keliauja sveikinimai greičiausioms moterims 5 km distancijoje. I vietą laimėjo  Daiva Bielevičiūtė, kuri trasą įveikė per 23 min 07s, II – Asta Venskaitytė (24 min 44 s), III – Kristina Globienė (25 min 15 s).

18 km distancijoje jokių šansų konkurentėms nepaliko Gintarė Eimantaitė (1val. 37min12s), II vietą užėmė Viktorija Brokertaitė (2 val. 2 min 9 s), III – Andželina Aleksiūnienė (2 val. 2 min 55 s).

26 km greičiausios moterys: I vietos laimėtoja – Ingrida Stankutė (2 val. 40 min 31 s), II – Rasa Ruzveltienė (2 val. 42 min 13 s), III – Vaiva Janonienė (2 val. 44 min 37).

Greičiausi 5 km vyrai: Saulius Čalkevičius (18 min 21 s) – I vieta, Kastytis Ažukas (18 min 35 s) – II vieta, Giedrius Šlekys (19 min 25 s).

Greičiausi 18 km vyrai: Donatas Košiuba (1 val. 14 min 58 s) – I vieta, Rolandas Silius (1val.15 min 24 s) – II vieta, Audrūnas Matonis (1 val.16 min 19 s) – III vieta.

Greičiausi 26 km vyrai: Vaidas Žlabys (1 val. 44 min 48 s) – I vieta, Virgilijus Maštaitis (1 val. 50 min 22 s) – II vieta, Alfonsas Kazlauskas (1 val. 55 min 59 s) – III vieta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE