Pagrindinis > Naujienos > Kai šiltojo metų laiko džiaugsmus temdo alergija vabzdžių įkandimui

Kai šiltojo metų laiko džiaugsmus temdo alergija vabzdžių įkandimui

 

Vasaros malonumai ne vienam žmogui pirmiausiai reiškia nuolat įjungtą pavojaus signalą, mat su svaigiai sužaliavusiomis pievomis, aukštai pakilusia saule ir margaspalvių žiedų liūtimi į „areną“ išeina visas būrys vabzdžių, kurių, rodos, net „nekaltas“ įkandimas gali turėti labai sunkių pasekmių, netgi baigtis mirtimi.

Įgėlus vabzdžiui, pajuntame skausmą (yra vabzdžių, kurie gelia ir įsisiurbia be skausmo, pavyzdžiui, erkės, kurių Lietuvos miškuose vis daugėja), niežulį ir neprašytą svečią nubaidome. Tačiau vabzdys visada spėja palikti poodyje savo sekreto. Būtent šis sekretas kai kuriems žmonėms yra ypač pavojingas, tad šiltuoju metų laiku jiems tiesiog būtina vengti paties įkandimo ir net visada su savimi turėti vaistų, jei jau taip atsitinka. Kalbame apie žmones, kurie yra alergiški vabzdžių, ypač bičių, širšių, vapsvų, įgėlimui. Manoma, kad padidėjusį jautrumą vabzdžių įkandimams turi maždaug 0,4– 0,8 procentų Lietuvos gyventojų.  

Trimečio gilus miegas neatrodė pavojingas tik iš pradžių 

…Vienuolikmečiui Simui (vardas pakeistas. – red. past.) prieš aštuonerius metus buvo diagnozuota ši alergijos forma. Jo mama jau įpratusi saugoti vaiką nuo vabzdžių ir įpratinusi jį patį saugotis, taip pat ir vaistai, jei jau taip nutiktų ir neišsisaugotų, – visada su savimi. Su šiurpu moteris prisimena pirmąjį lemtingąjį įgėlimą, iki kurio netgi dorai nežinojo, jog būna tokių alergijos formų, – tuomet tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išsaugoti vaiko gyvybę…

Kaip pasakoja berniuko mama, viskas prasidėjo, kai Simui tebuvo treji. Buvo rugpjūčio pabaiga. Šeima tuomet svečiavosi pas giminaičius soduose. Tėvai, palikę sūnelį su seneliu sode, išvyko apsipirkti, o grįžę rado jį giliai miegantį. Tiesa, senelis papasakojo, kad vaikui, valgančiam obuolį, įgylė širšė. Mažylis iš skausmo buvo pravirkęs ir beverkdamas užmigo. Į šią istoriją tėvai nekreipė per daug dėmesio – visaip juk būna – netgi nudžiugo, kad Simukas miega. Po kurio laiko negeros nuojautos vedina mama ėmė apžiūrinėti kietai miegantį vaiką. Nustėro: visas jo kūnas iki liemens buvo sutinęs, paraudęs, bandė tuomet berniuką žadinti – beveik jokios reakcijos. Suprato: kažkas ne taip, tad iškart su vaiku – į netoli sodų įsikūrusią ligoninę. „Maniau, gal apsinuodijęs kažkuo, gal šiaip kas nutikę, – sakė moteris, – tačiau nė neįtariau, kad taip gali būti nuo paprasčiausio širšės įgėlimo.“ Simutis buvo iškart paguldytas į Vaikų reanimacijos skyrių. Medikai buvo susirūpinę: jau nebedirbo vaiko inkstai, tėvams pranešė, jog trūko tik kelių valandų, ir jo jau būtų neturėję…

Diagnozė – alergija vabzdžių įkandimui  

Berniukas sąmonę atgavo tik antrą parą. Po savaitės gydymo ligoninėje vaikas pasveiko. Medikai iškart įtarė alergiją, o atlikti išsamūs tyrimai tik patvirtino: Simas alergiškas žiedadulkėms, medui, vabzdžių įgėlimui. Forma, kuria pasireiškė alergija vaikui, itin sunki – iškart stiprus tinimas, mieguistumas, net sąmonės netekimas. Gydytojai patarė visada turėti leidžiamųjų vaistų, kuriuos būtų iškart galima panaudoti įgėlus bitei ar širšei.

Taigi aštuoneri metai šitaip – su vaistais prie savęs. „Tik atšyla po žiemos orai, ir prasideda gyvenimas įtampoje, kuri jau taip pat mums tapo įprasta.. Porą kartų per vasarą tenka vaistus panaudoti, – sako berniuko mama. – Tiesa, buvo gal du atvejai, kai lyg tyčia neturėjome prie savęs vaistų, kai vaikui įgylė bitė. Tuomet skubiai lėkėme į artimiausią ligoninę, žinojome – laukti negalima. Jei tik matome, kad nei iš šio, nei iš to Simą ima slopinti didelis mieguistumas, žinome – jau įkąsta, nereikia net jam nieko sakyti… Keista, tačiau atrodo lyg Simas vabzdžius tiesiog traukte traukia: kitiems, rodos, metų metus jokia bitė ar širšė neįgilia, o štai mūsų sūnui – ištisai. Netgi uodai jį puola kaip pašėlę.“ Beje, uodų įkandimas tokios baisios reakcijos nesukelia, bet po kiekvieno įkandimo vaikas odą iki kraujų nusikaso.

Šeimoje auga trys vaikai, Simas jauniausias ir vienintelis iš ne tik visos šeimos, bet ir giminės turi tokią baisią alergiją. Šiaip vaikas fiziškai labai stiprus, jokių kitų ligų neturi, netgi įprastos peršalimo ligos jo beveik nepuola.

Motina apie šio pobūdžio alergiją žino, rodos, viską. Žino, jog daug alergijos formų su brendimu išnyksta, tačiau ši alergija gerokai stipresnė, tad vilties, kad po kelerių metų ji ims ir dings, mažai. Žino, jog yra užsienyje gydymas nuo šios alergijos formos, tačiau jį galima taikyti tik sulaukus aštuoniolikos metų. Taigi kol kas belieka gyventi ir saugotis…

Jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimui…

Anot atliktų tyrimų, iš visų vabzdžių alerginę reakciją dažniausiai sukelia bitės arba širšės įgėlimas. Per jų geluonį į poodį patenka nuodų, kuriuose yra histamino, įvairių baltymų ir fermentų. Veikiant vabzdžio paliktam sekretui ar nuodams, įgėlimo vietoje oda patinsta, parausta, skauda ir niežti. Šie simtomai gali išlikti nuo kelių valandų iki keleto dienų. Tačiau tokia vietinė reakcijai ne visiems nukentėjusiems sukelia imuninį atsaką. Jei uodas, bitė ar širšė įgelia į alergines reakcijas linkusiam žmogui, jo organizme prieš nuodų baltymus ima gamintis antikūniai. Kai tokiam žmogui vėl įgelia bitė ar uodas, įvyksta greita anafilaksinė reakcija. Po kelių ar keliolikos minučių ima niežėti kūną, išberia, atsiranda bendrų organizmo apsinuodijimo požymių: šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, paburksta gerklos, bronchai, sutrinka kvėpavimas. Sunkesniu atveju ištinka anafilaksinis šokas, kuris gali būti ir mirties priežastimi. Kartais gali ištikti lėtoji (neįprasta) alerginė reakcija, kai pažeidžiamos įvairių organų kraujagyslės, atsiranda neurologinės sistemos, inkstų nepakankamumas, bendras silpnumas, encefalopatija.

Kaip saugotis?

Jeigu jau turime tokią bėdą kaip alergija vabzdžių įkandimui, specialistai pataria, kaip saugotis. Taigi pirmiausia – pavasarį ir vasarą reikia neužmiršti, kad vabzdžius pritraukia kvepalai ir šviesūs drabužiai. Dirbant sode gali padėti mechaninės priemonės (pvz., apsauginiai tinkliukai) ir įvairiausios tepamos ar purškiamos ant atvirų kūno vietų priemonės, kurios atbaido vabzdžius. Jos vadinamos repelentais. Tačiau negalima užmiršti, kad į organizmą patekę repelentai gali sukelti įvairiausias toksines reakcijas. Taip pat yra žmonių, jautrių repelentų veikliosioms medžiagoms, kurios gali sukelti dar didesnes alergines reakcijas. Jokiu būdu negalima repelentais purkšti ar tepti pažeistos odos, gleivinių bei akių. Labai svarbus susiruošus į gamtą nepamiršti, kad vabzdžius traukia maistas ir jo kvapai.

Šios alergijos formos gydymas visada priklauso nuo simptomų. Vietinei reakcijai mažinti tinka visi berecepčiai vaistai, mažinantys niežėjimą, skausmą, paraudimą, patinimą ir uždegimą. Jei simptomai sunkesni, nukentėjusiajam į raumenis arba veną švirkščiama adrenalino, jis guldomas į ligoninę. Medikai primygtinai rekomenduoja turint tokią alergiją visada su savimi turėti vaistų. Jei atsitinka taip, kad įkandus vabzdžiui, jokių medikamentų neturite, patariama bandyti organizmui sukelti stresą – pavyzdžiui, apsipilti šaltu šulinio vandeniu. Yra žinomas rizikingas, bet efektyvus gydymo būdas: imunoterapija vabzdžių nuodais. Ji kitaip vadinama desentsibilizacija, suleidžiant labai nedidelį kiekį nuodų į odą didėjančiais intervalais. Tačiau tai, kaip minėta, labai rizikinga, nes ne visada galima nuspėti organizmo reakciją.

Irenos Tamulynienės asociatyvi nuotrauka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE