Kokios mūsų atostogos?

Artėjanti vasara – atostogų metas. Vieniems – laikas, iki detalių jau suplanuotas iš anksto, gal net nuo pernai, kruopščiai apgalvojus, suderinus, pasirengus. Kitiems – ilgai lauktas laikotarpis, žavintis savo spontaniškai gimusiais sprendimais. Tretiems – malonios dienos, skirtos bet kokiai veiklai, tik ne tai, už kurią mokamas įprastas uždarbis. Ketvirtiems – atvirkščiai: galimybė per mėnesį ar du užsidirbti „lietuvišką visų metų algą“, pavyzdžiui, Vokietijoje, prižiūrint garbaus amžiaus turtingus vienišus pensininkus (tai, beje, pamėgę ilgas atostogas turintys pedagogai), ar Ispanijoje – prakaituojant vaisių ir daržovių plantacijose.

O kokios jūsų atostogos? Ar jos kasdienėje realybėje labai skiriasi nuo svajonių atostogų?

Agnė MATULEVIČIŪTĖ (Kalvarija):

– Visada džiaugiuosi, jeigu savo atostogas pavyksta praleisti taip, kaip noriu – pagal poreikį. Kadangi dirbu policijoje, kiekvieną dieną tenka labai daug bendrauti su įvairiais žmonėmis ir neretai nuotaikos nebūna labai linksmos. Galbūt todėl šiemet atostogų, kurios ką tik jau baigėsi, norėjau ramių – tik namie ir tik su namiškiais. Kuo toliau nuo kitų žmonių, sumaišties, triukšmo. Man pavyko – taip ir buvo. Miegoti iki pietų ir po to laiką leisti su kava rankoje – štai ko šįkart norėjau! Gal net turėtų būti gėda sakyti, bet man tai labai patiko. Tikrai pailsinau galvą! Sutinku, kad įspūdingos atostogos būna, kai išvykstama pakeliauti – kelionės po Lietuvą ar užsienį, maloni draugija. Bet kartu manau, kad kelionė į užsienį neturi būti vienintelis atostogų vertinimo matas: esą jeigu nebuvai per atostogas užsienyje, tai išvis neatostogavai. Toks „madingas“ požiūris mane erzina.

Evaldas TAMKEVIČIUS, marijampolietis, nuo 2007-ųjų gyvenantis užsienyje (dabar – Londone):

– Užsienyje atostogos suteikiamos keletą kartų per metus. Štai prieš keletą dienų 4 dienas atostogavau Škotijoje. Po jų jaučiuosi visiškai pailsėjęs, bet džiaugtis dar turiu kuo: tuoj atostogausiu gimtinėje. Vasaros metu į Lietuvą grįšiu pirmą kartą po beveik 6 metų – tai labai žavi! Mano pagrindinis atostogų tikslas – pailsėti, pakeisti aplinką, pamatyti naujų vietų, pasimėgauti gyvenimo kokybe. Paprastai man pavyksta įgyvendinti savo planus. Labai laukiu šių metų atostogų Lietuvoje. Aplankysiu namiškius, sutiksiu skautų delegaciją iš Vokietijos, pasimėgausiu Lietuvos pajūriu, ežerais. Po to trumpų atostogų į Lietuvą grįšiu dar ir lapkritį, o spalį su keletu draugų kelioms dienoms vyksime pasidairyti po Graikiją. Viską planuoju iš anksto. Atostogų planai priklauso nuo finansinių galimybių ir atostogų trukmės. Nemėgstu per atostogas kur nors skubėti. Kaip ir daugelį, mane žavi kelionės. Atostogų metu niekada netikrinu savo elektroninio pašto, o įdomiai knygai ar žurnalui laiko atrandu. Prisimenu, paauglystėje mano atostogos įdomiausiai prabėgdavo su skautais, nes šioje veikloje aš, paskatintas mamos, – nuo 11 metų. Tikiuosi, labai įdomios atostogos manęs laukia ir kada nors ateityje, nes svajoju aplankyti Indiją, Japoniją, Kaliforniją, Maldyvus…

Edita PERLIBIENĖ (Marijampolė):

– Mano atostogos ką tik baigėsi. Jas leidome kartu su vyru. Kadangi visus didelius buitinius – vadinamuosius metų – darbus namie stengėmės atlikti iki atostogų, tai paskui turėjome tik laisvą atostogų laiką. Tradiciškai buvome prie jūros, ilsėjomės ir prie ežero. Ten vykome kartu su šeimos draugais. Atostogauti tik dviese nė neplanavome, nes turime daug šaunių draugų. Bet svarbiausia – atostogavome abu kartu su vyru, nes to bendro laiko šiaip jau būna per mažai – tik vakarais, po darbų. Mūsų atostogas šiemet paįvairino artimos giminaitės, gyvenančios užsienyje, vestuvės. Taip pat – pasimatymai su rečiau matomais giminaičiais. Taigi smagiai pramogaudami ir sulaukėme laiko, kai vėl kasdien eisime į darbą.

Romas KUČIAUSKAS, Gižai (Vilkaviškio sav.):

– Šią vasarą dar neatostogavau, bet ketinu jau nuo rugpjūčio pradžios, kai tik Gižuose atšvęsime miestelio 400-ąsias metines (R. Kučiauskas – Gižų seniūnijos seniūnas – I. L.). Viskas mano atostogoms suplanuota iš anksto. Tik taip jos prasmingesnės. Kadangi turiu nemažą sodybą, tai kokią savaitę ketinu tvarkytis joje, nes per kasdienius rūpesčius joje likę visokių ūkiškų reikalų. Paskui laiką leisiu prie marių. Ne prie jūros, kaip dauguma, o prie marių. Man taip patinka! O po to, tikiuosi, laiko liks ir kelionėms į Dzūkijos miškus – labai mėgstu grybauti. Atostogaudamas stengiuosi atitrūkti nuo tarnybos rūpesčių, bet savo mobiliojo telefono neišjungiu. Kai kam nors labai reikia, susiranda, nes aš atsiliepiu. Buvę, kad per atostogas tenka ir į darbą nuvykti, bet aš nedarau iš to problemos – suprantu, kad tokia tarnyba. O savo svajonių atostogų lyg ir neturiu, nes ir po užsienio šalis pakeliauju. Tik vasarą į užsienį nemėgstu važiuoti – ten traukia tada, kai pas mus būna šalta. Kadangi paprastai atostogauju du kartus per metus, tai šaltesniu laiku galiu keliauti po užsienį. Tuomet tai nebūna spontaniškai – tokia kelionė planuojama iš anksto.

Birutė ŽEMAITIENĖ (Kalvarija):

– Dalį atostogų jau turėjome, dalis dar laukia. Buvome išvykę su vyru prie jūros, šią kelionę derinome su vienu renginiu. O šiaip daugiau laiko per atostogas praeina namie. Kartu – ir mūsų abu vaikai. Leisti juos, moksleivius, į stovyklas – brangoka. Atostogaudami arba šiaip savaitgaliais mėgstame laiką leisti ir prie ežero. Tuomet būna aktyvus poilsis – ir pažaidžiame, ir pasportuojame. O kai būname prie jūros, mane labiau traukia laiką praleisti sėsliai – mėgautis tikru kūno poilsiu, ramiai žvelgti į jūrą, horizontą. Žinoma, svajonių atostogomis laikau kokią nors kelionę į užsienį, bet kol kas šią svajonę palieku vėlesniam laikui.

Ieva LAUKYTĖ

Asmeninių albumų ir redakcijos archyvo nuotraukos.

Nr. 30 (34), 2013 m. liepos 27–rugpjūčio 2 d.