Artėjančiam rudens sezonui, kuris šiais metais kelia ypač didelį gyventojų susirūpinimą sveikata dėl koronaviruso plitimo, organizmą svarbu paruošti iš anksto. Vienas iš būdų sustiprinti organizmo atsparumą infekcijoms – aprūpinti jį antioksidantais. Be gerai žinomų antioksidantų, kaip vitaminai C ir E, cinkas ir selenas, mokslininkai ne taip seniai ištyrė itin stiprių antioksidacinių savybių turinti bioflavonoidą kvercetiną. Pasak BENU vaistininkės Guodos Dubikaitytės, kvercetinas gali padėti ne tik sustiprinti imunitetą, bet ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių susirgimų riziką.
Kvercetinas organizme veikia kaip antioksidantas. O pagrindinė antioksidantų funkcija – apsaugoti organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
„Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, natūraliai susidarančios žmogaus organizme. Nedidelė laisvųjų radikalų koncentracija yra būtina ląstelėms funkcionuoti tinkamai, tačiau didesni šių molekulių kiekiai gali pažeisti ląsteles ir paskatinti tokių ligų kaip vėžys, aterosklerozė, artritas, diabetas, taip pat širdies ligų progresavimą, senėjimo procesus. Dėl tokių veiksnių, kaip rūkymas, stresas, alkoholio vartojimas ar uždegimas, suintensyvėjusi laisvųjų radikalų gamyba organizme gali susilpninti imuninę sistemą, kuri tuomet tampa nepajėgi apginti organizmo nuo infekcinių susirgimų. Tai yra ypač aktualu ir šiuo laikotarpiu”, – sako G. Dubikaitytė.
Susidomėjo įvairiapuse kvercetino nauda sveikatai
Kvercetinas yra augalinis flavonoidas (bioflavonoidas), natūraliai randamas vaisiuose ir daržovėse. Tai augalų pigmentas, kuris ne tik suteikia augalams spalvą, bet ir apsaugo juos nuo aplinkos poveikio – vėjo, lietaus, saulės. Kvercetinu mokslininkai susidomėjo prieš kelis dešimtmečius – daug dėmesio skyrė teigiamam kvercetino poveikiui sveikatai ištirti ir atrado jo priešuždegimines, antioksidacines ir priešvėžines savybes.
„Mokslininkai nustatė, kad kvercetinas yra kur kas stipresnis antioksidantas už visiems gerai pažįstamą vitaminą E. Jis turi antivirusinį ir priešuždegiminį poveikį, todėl gali padėti kovoje su infekcijomis, peršalimo ligomis. Nustatyta, kad kvercetinas pasižymi antihipertenzinėmis, kraujagysles plečiančiomis savybėmis, mažina mažo tankio lipoproteinų koncentraciją kraujyje, todėl yra naudingas žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis augalinis flavonoidas gali reikšmingai prisidėti prie organizmo stiprino, artėjant ligų sezonui, papildydamas įprastai gyventojų vartojamus vitaminą C, cinką, kitus imunitetą stiprinančius preparatus“, – apie atrastą kvercetino naudą pasakoja BENU vaistininkė.
Daugiausiai kvercetino – svogūnuose
Bioflavonoidų žmogaus organizmas negamina, todėl labai svarbi pilnavertė mityba. Kvercetino gausu obuoliuose, raudonosiose vynuogėse, brokoliuose, raudonuosiuose svogūnuose, kaparėliuose, žaliojoje arbatoje, miško uogose. Svogūnai pasižymi didžiausiu kvercetino kiekiu – viename kilograme svogūnų yra apie 300 mg kvercetino.
„Populiarėja ir maisto papildai su kvercetinu. Įprasta jo dozė per dieną yra apie 500 mg, kai kuriais atvejais galima vartoti ir 1000 mg per dieną. Kaip ir bet kokių vitaminų ar mineralų, kvercetino nereikėtų perdozuoti – vartoti daugiau nei 1000 mg per dieną. Vartojant didesnį nei rekomenduojama kiekį, gali pasireikšti galvos skausmai, pykinimas, dilgčiojimas“, – kiek reikėtų vartoti kvercetino paaiškina vaistininkė G. Dubikaitytė.
BENU vaistininkė primena, kad norint sustiprinti imunitetą, svarbu ne tik sveikai maitintis ir užtikrinti, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas, bet ir nepamiršti gerti daug vandens, judėti, daugiau laiko leisti gryname ore, ypač kol orai dar leidžia mėgautis vasara, gerai ilsėtis ir vengti streso.