Paskutinį vasaros penktadienį įvyko baigiamasis Kazlų Rūdos Slow arenos iš šiaudų renginys – G. Verdi operos „Traviata“ kamerinis atlikimas, kuriame dalyvavo tarptautinių konkursų laureatai Ona Kolobovaitė (Violeta), Egidijus Bavikinas (Alfredas), Liudas Mikalauskas (Žermonas), jiems talkino talentingoji pianistė Beata Vingraitė, kuri atlikėjams akomponavo specialiai į šiaudų areną atgabentu fortepijonu. Šis renginys buvo ypatingas ir tuo, jog visi bilietai buvo išparduoti vos per porą dienų nuo jų pardavimo pradžios, todėl organizatoriai buvo priversti plėsti areną, kad sutalpintų visus, norinčius patekti į renginį, o paskelbus papildomų bilietų pardavimą, šie dingo vos per dvi minutes, taip tik įrodant, kad poreikis apsilankyti renginiuose neįprastose vietose Lietuvos publikai išlieka didelis ir aktualus.
Kazlų Rūdos Slow arena buvo pastatyta iš daugiau nei 200 šiaudų ritinių, pastatytų ovalo forma trimis aukštais, viename arenos gale įrengiant sceną, puoštą šiaudais. Rugpjūčio mėnesį čia vyko trys renginiai, sukvietę publiką iš ne vieno Lietuvos miesto: Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kalvarijos, Prienų, Kauno bei Vilniaus. Arenos renginius pradėjo orkestro Kremerata Lituanica bei akordeonisto Tado Motiečiaus tandemas, vėliau smalsuolius sukvietė Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO, dovanojęs nepamirštamų muzikinių akimirkų su dirigentu Gediminu Gelgotu priešaky. Gausiausiai publika susirinko norėdama išvysti jau minėtą kamerinį G. Verdi operos „Traviata“ atlikimą su vienais mylimiausių operos solistų Lietuvoje.
Vienas iš idėjos autorių bei pagrindinių organizatorių, operos solistas Liudas Mikalauskas džiaugėsi, jog ši, iš pirmo žvilgsnio beprotiška idėja greitai sulaukė palaikymo ir susidomėjimo. „Rodos, tik prieš metus su žmona Sigita žavėjomės užsienyje pastatyto teatro iš šiaudų ritinių nuotrauka, kūrėme planus, kaip ją statytume Lietuvoje, ir dabar prieš porą dienų baigėme šį nuostabų nuotykį Kazlų Rūdos Slow arenoje. Kodėl Kazlų Rūda? Ogi todėl, kad šiuo metu gyvename čia ir kasdien matome, kokia tai nuostabi vieta! Čia yra miškų kraštas, savivaldybė siekia propaguoti lėto gyvenimo būdo filosofiją, o ir bičiuliai ūkininkai, gyvenantys netoliese, aktyviai sutiko prisidėti prie neįprastos arenos statybų“, džiaugėsi L. Mikalauskas, „Išties, vieni meno vadybininkai nieko nepasiektų tokių renginių organizavimo procese, kaip ir vieni ūkininkai! Žavi tai, kad, apjungus šių dviejų visiškai nesusijusių sričių atstovų pajėgas, nutiko mažas stebuklas ir atsirado ši arena iš šiaudų ritinių. Nuoširdžiai dėkoju ūkininkams Daliai ir Aidui Kairaičiams bei Ievai ir Mariui Skučams už bemieges naktis, nes arenos statyba būtent ir vyko pagrindinio derliaus nuėmimo metu, kuomet dieną atidirbę laukuose, ūkininkai skubėdavo sutemus padėti statyti areną renginiams. Džiaugiuosi, jog ir Lietuvos kultūros taryba bei Kazlų Rūdos savivaldybė neliko abejingos ir dalinai finansavo projektus. Jei Dievas duos, susitiksime čia ir kitais metais“, dalinosi įspūdžiais ir planais L. Mikalauskas.
Įdomus faktas, jog agentūra Factum prie Lietuvos kultūros fondo paskelbė šią areną didžiausia koncertine erdve iš šiaudų Lietuvoje – tai liudijantis išskirtinio pasiekimo diplomas buvo įteiktas paskutiniojo renginio metu bei palydėtas gausiais aplodismentais istorinio įvykio liudininkų – čia susirinkusios publikos. Tikimąsi, jog ir kitais metais ši arenos iš šiaudų idėja vėl sukvies meno mylėtojus iš visos Lietuvos!
Nuotraukos I. Žūkienės, A. Kumetaičio ir M. Prekevičiaus.