Visi žinome: jei gimėme, teks ir mirti… Tad, sakykite, kodėl taip skauda, kai likimas į mums brangaus žmogaus gyvenimo knygą įraito trumputį, bet jau paskutinį įrašą – mirties datą? Kodėl mums vis ausyse skamba jo balsas, akyse šviečia jo šypsena, o širdyje – duriantis skausmas? Juk tiesą šią žinojome: gimė, vadinasi, mirs. Ir mirė… Bet mes likome kol kas čia… Be jo šilumos, gerumo, išminties mes jaučiamės mažesni, silpnesni – todėl taip skauda…
Šių metų rugpjūčio 6 d. po staigios sunkios ligos užgeso Albino MARČIUKAIČIO (1945–2019), sraigtasparnių piloto, parašiutininko, aktyvaus Marijampolės aeroklubo nario, Marijampolės R. Stankevičiaus pagrindinės mokyklos vardo iniciatoriaus, gyvybė.
A. Marčiukaitis buvo pavyzdys daugeliui. Jo optimizmas, gyvenimo meilė, pagalba, pagarba kiekvienam įkvėpdavo visus, esančius greta. Kaip parašiutininkas, jis tiksliai skaičiavo savo atliktus šuolius ir šiais metais tikėjosi atlikti labai „apvalųjį“ – tūkstantąjį šuolį! Deja, negailestinga mirtis jį Anapus išsivedė su parašiutininko bagažu, kuriame buvo 963 šuoliai…
Daugiau apie Albiną Marčiukaitį skaitykite ČIA
Nuoširdžiai užjaučiame Albino Marčiukaičio artimuosius ir liūdime drauge su jais.
