„Reikšmingi ir svarbūs įvykiai ištinka, kai žmogus ir Dievas susijungia: be žmogaus šioje žemėje Dievas neturėtų proto, kuris atspindi Jo kūrybines užmačias, kuris su baime ir įtarumu stebi Jo išmintingą visagalybę; be žmogaus šioje žemėje Jis neturėtų širdies, užjaučiančios kitų skausmą, drąsiai kovojančios už gėrį ir vertybes, kurias Dievas pamiršo arba pabūgo sukurti – Jis kvėptelėjo virš žmogaus ir patikėjo jam galią ir drąsą tęsti Jo kūrybą.“
Nikos Kazandzakis
