Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. vykdys gyventojų perspėjimo sirenomis sistemos patikrinimą. Jo metu 11 val. 52 min. visam 3 minučių darbo ciklui Lietuvoje įjungiamos centralizuoto ir vietinio valdymo elektros sirenos. Po sirenų signalo per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pateikiama informacija gyventojams. Marijampolės apskrityje planuojama įjungti 50 sirenų, o informaciją gyventojams skelbti per radijo stotį „Kapsai” ir internetinėje svetainėje www.suduvosgidas.lt.
Apie vykdomą patikrinimą gyventojai bus perspėjami ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, jeigu juose įjungta transliavimo funkcija. Norint gauti šį pranešimą, o vėliau ir pranešimus apie ekstremaliąsias situacijas telefono žinute, reikia nustatyti savo telefonus perspėjimo pranešimų priėmimui. Telefonų nustatymo instrukcijos pateikiamos interneto tinklalapiuose www.gpis.vpgt.lt , www.vpgt.lt ir Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tinklalapyje www.vpgt.lt/marijampole.
Pasitikrinti ar mobilusis telefonas gerai nustatytas perspėjimo žinučių priėmimui gyventojai gali kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną 10.00 val., šios perspėjimo sistemos patikrinimo metu.
Prašome gyventojų 2016 m. balandžio 20 d., vykdomo perspėjimo sistemų patikrinimo metu, laikytis rimties, nekelti panikos, užtikrinti normalų darbo ritmą.
Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
„Kiekvienas žmogus turi teisę abejoti savo pašaukimu ir kartais jam nepaklusti: vienintelis dalykas, kurio negalima daryti, – tai užmiršti jį. Kas neabejoja savimi, yra nieko vertas, nes aklai pasikliauna savo sugebėjimais ir nusideda puikybe.
Tebūnie palaimintas kiekvienas, kuris patiria netikrumo akimirkas.“
Darbas policijoje – tik skydas, dengiantis nusikalstamą veiklą. Taip galima sakyti apie du vilkaviškiečius – tėvą ir sūnų Didvalius, kurie dar 2012 metais buvo išvilkti į dienos šviesą kaip cigarečių kontrabandininkai. Neseniai Kauno apygardos teismas paskelbė nustatęs, kad jiedu tuokart buvo organizatoriai, o dar du šeimos nariai ir jų 4 draugai – pagalbininkai. Tiesa, bene visi nuteistieji tai neigia, todėl jų apskųstas šis pirmosios teismo instancijos nuosprendis jau pasiekė Lietuvos apeliacinį teismą, tad byla vėl bus vartoma.
Spalvinga kompanija
Teisiamųjų suole, nagrinėjant šią bylą Kauno apygardos teisme, policininkų jau nebuvo, nes 54 metų Romas Didvalis, daugybę metų dirbęs Vilkaviškio policijoje ir buvęs atsakingas būtent už kovą su kontrabanda (!), po to dar darbavęsis Marijampolės apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, likus keliems mėnesiams iki skandalingojo sulaikymo jau buvo išėjęs į užtarnautą poilsį, o jo sūnus 29 metų Donatas Didvalis, Marijampolės apskrities kelių policijos patrulis, jį pričiupus, buvo atleistas iš tarnybos, kurioje tarnavo apie 6 metus.
Skelbiant teismo nuosprendį, ir šie Didvaliai niekur oficialiai nebedirbo, ir kiti du R. Didvalio sūnūs – 27 metų dvyniai Arūnas ir Andrius – buvo bedarbiai, ir trys jų draugai – taip pat. Tik vienas iš teisiamųjų – 30-metis Artūras Vaišnora – darbuojasi statybinėje bendrovėje.
Visi 8 cigarečių kontrabandininkai anksčiau neteisti. Pusė jų – sukūrę šeimas. Tėvas ir sūnus policininkas įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, broliai dvyniai – aukštąjį, o likę 4 kaltinamieji – vidurinį išsilavinimą.
Iki teismo visas aštuonetas dar buvo kaltinamas ir dalyvavęs suburtoje organizuotoje grupėje nusikalstamoms veikoms vykdyti, tačiau teismas paskelbė neįrodęs, kad tokia organizuota grupė, kurioje viskas suplanuota iš anksto ir pasiskirstyta vaidmenimis, buvo. Mat Baudžiamasis kodeksas (BK) yra išaiškinęs tokios grupės sąvoką, o šiuo atveju kai kurių organizuotos grupės bruožų trūko.
Pagundos – už 20 km
Užsiimti cigarečių kontrabanda Vilkaviškio krašte – labai patogus „verslas“. Jau seniai kalbama, kad ši nusikalstama veikla vienaip ar kitaip padeda lengviau pragyventi daugybei šio krašto šeimų. Mat vos už 20 kilometrų nuo Vilkaviškio miesto – Kybartų pasienio kelio postas, kitaip tariant, vartai į Rusiją. O čia, Rusijos miestuose ir gyvenvietėse, bent jau tada, 2012-aisiais, buvo gerokai pigesnės cigaretės, pigesni degalai, pigesni įvairūs maisto produktai. Kitaip tariant – gausybė pagundų, skatinančių vilkaviškiečius važinėti į netolimos Kaliningrado srities miestus apsipirkti.
Seniai kalbėta ir apie tai, kad kontrabandinės prekės maitino ir būrį vietos policininkų – tuos, kurie pagal savo pareigas turi kovoti su kontrabanda. Ne vienoje šalies TV laidoje ne kartą rodyti ištaigingi kai kurių Vilkaviškio policininkų namai, prabangūs automobiliai. Bet kad būtų užklupti nusikalstant keli policininkai, pasitelkę dar ir pagalbininkų, iki vadinamosios Didvalių kompanijos skandalingo sulaikymo dar nebuvo.
Temidės karuselėje
Visiems aštuoniems pričiuptiems kontrabandininkams grėsė net ir ilgi nelaisvės metai – iki 8 metų, tačiau BK už šį nusikaltimą numato ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Būtent jomis ir apsiribojo Kauno apygardos teismas šioje baudžiamojoje byloje.
Nusikaltimo organizatoriui R. Didvaliui teismas paskyrė beveik 33 000 eurų baudą (skaičiuota pagal MGL – minimalų gyvenimo lygį). Buvęs ilgametis policininkas po sulaikymo dar porą savaičių buvo ir suimtas, kaip anksčiau jo paties išaiškinti ar sulaikyti nusikaltėliai.
Keliasdešimčia eurų didesnę baudą įpareigotas sumokėti kitas dabar jau buvęs policininkas – D. Didvalis. Jis irgi už grotų 2012-ųjų rugsėjį buvo patupdytas 10 parų.
Beveik po 32 000 eurų baudą gavo dvyniai Didvaliai, už grotų gyvenę 2 dienas.
Panašios – 30 000–31 000 eurų – baudos už cigarečių kontrabandą paskirtos ir likusiems kaltinamiesiems – vilkaviškiečiams Matui Matusevičiui (30 m.), Mantvydui Lasevičiui (30 m.) ir Mantui Kašinskui (28 m.) bei Virbalio miestelyje gyvenančiam Artūrui Vaišnorai (30 m.). Visi jie po sulaikymo taip pat dvi dienas trynė areštinės gultus.
Anot teismo, kaltinamieji teisme buvo nenuoširdūs, klaidino teismą, dėl nieko nesigaili.
Paskelbus nuosprendį, visiems nubaustiesiems nurodyta toliau gyventi pagal rašytinio pasižadėjimo slapta kur nors ilgam neišvykti sąlygas, kol šis nuosprendis įsiteisės. O įsiteisės dar negreitai, nes, kaip jau minėta, ir kaltinęs prokuroras šį nuosprendį apskundė, nesutikdamas su teismo nuomone, ir visi 8 nuteistieji. Kai kurie iš pastarųjų tikina išvis nepadarę jokio nusikaltimo ir todėl prašo juos išteisinti, o kai kurie teigia, kad jų turėtas kontrabandinių cigarečių kiekis, kurį nustatė tyrėjai, buvo kur kas mažesnis, tad jie turėję būti patraukti tik administracinėn atsakomybėn.
Taigi skundus dar nagrinės ir savo išvadas padarys aukštesniosios pakopos – Lietuvos apeliacinis – teismas.
Kažkas įskundė
Kaip nustatė teismas, minėti 8 vyrai užsiėmė cigarečių kontrabanda – bent jau per pačią sulaikymo operaciją, 2012-ųjų rugpjūčio 27-osios vakarą vykusią R. Didvalio tėvų sodyboje Sodėnų kaime, buvo užklupti 4 kaltinamieji, kraunantys iš parvairuotų 4 automobilių „Audi“ kontrabandines cigaretes, slapta parvežtas iš Rusijos, įžūliai slėptas automobiliuose specialiai įrengtose ertmėse (jų grindų ertmėse, stogo liuke, kuro bake, durelėse, atsarginiame rate), kurių nepastebėjo (arba turėjo nepastebėti) pasienio kelio posto ir muitinės pareigūnai. Tų cigarečių – specialiomis banderolėmis nepažymėtų rusiškų rūkalų „Denim“, „Winston“, „Vice Roy“ ir kitų rūšių – buvo apie 10 000 pakelių. Bendra šios kontrabandos vertė buvo apie 80 000 litų (per 23 000 eurų).
Operaciją vykdė jungtinės muitinės, pasieniečių ir policijos operatyvinių darbuotojų pajėgos. Apie kontrabandininkų veiklą turėta išankstinės informacijos, gautos Muitinės departamente: esą buvęs policininkas R. Didvalis, gaudydavęs kontrabandininkus, pats jau bendradarbiauja su kai kuriais muitinės pareigūnais, kad susitartų, kas kada dirba, ir galėtų organizuoti savo pagalbininkus kontrabandinėms veikoms.
Organizuotas verslas
Gautoji informacija buvo tikrinama, visomis įmanomomis priemonėmis rinkti ir fiksuoti duomenys, per šią žvalgybą išaiškinta, kaip ir su kuo R. Didvalis bei D. Didvalis tariasi. „Tai buvo šeimos verslas“, – teisme kalbėjo liudytoju tapęs vienas Muitinės departamento pareigūnas.
Tas „verslas“ pasireiškė taip: R. Didvalis įgijo kelis lengvuosius automobilius „Audi“, juose buvo įrengtos slėptuvės, tada samdė šių mašinų vairuotojus (sūnų draugus), derino jų pravažiavimą per Kybartų kelio postą neatliekant muitinės patikrinimo, organizavo šių mašinų stebėjimą ir palydą pasienio teritorijoje. Tai patyręs policininkas darė kartu su savo sūnumis.
Pagalbininkai buvo vadinami pravardėmis: Pūkis, Rondo, Rudis, Pitas.
Bendrininkai dažnai bendraudavo telefonu, o kad nebūtų susekti, keisdavo arba įsigydavo naujus telefono numerius. Vyrai, vairuodavę mašinas su kontrabandinėmis cigaretėmis, stengdavosi neįkliūti: nors beveik tuo pat metu kirsdavo valstybės sieną, tačiau laikydavosi atstumo, kad į postą neįvažiuotų kartu. Vykdavo į Rusiją kas antrą muitinės pamainą, kad nekeltų įtarimų per dažnu važinėjimu. Vairuotojai viską telefonu derindavo dažniausiai su dvyniais Didvaliais, o šie „patarimų“ gaudavo iš savo tėvo ir brolio, kurie ir pinigus cigaretėms įsigyti paduodavo. Beje, Donatas Didvalis, tuo metu dirbęs kelių policininku, savo pagalbininkus (vairuotojus) mokydavo: jeigu, gabenant cigaretes, sustabdytų kelių patruliai, tai reikia duoti jiems 100 litų ir ištarti burtažodį „nuo Doncės“. Tai reiškė – nuo Donato Didvalio.
Didvalių pagalbininkai už kelionę su cigaretėmis, bylos duomenimis, gaudavę po 500 litų.
R. Didvalio tėvų ferma, kurią kontrabandininkai naudojo kaip sandėlį, buvo įrengta tinkamai: užmūryti langai, metalu apkaltos durys, įrengta signalizacija. Žodžiu, viskas buvo apgalvota, cigarečių kontrabandai pasirengta.
Ginasi: yra nekalti
Patys dabar bausmių jau sulaukę visi keturi Didvaliai, kontrabandą organizavę ir kontroliavę, veikę iš šalies, kategoriškai neigia padarę kokį nors nusikaltimą ir dar tikisi išteisinimo. R. Didvalis teigė su sūnų draugais palaikęs tik epizodinį ryšį. Žinojęs, kad jie važinėja į Rusiją įsigyti pigesnių degalų, o iš Lietuvos gabena parduoti įvairių automobilių dalių, kurias ir slėpdavę savo automobiliuose. Buvęs policininkas tikino kartais bendraudavęs su tais sūnų draugais, kai jie turėdavę problemų dėl savo kelionių į Rusiją – kaip buvęs policininkas, pakonsultuodavęs juos rūpimais klausimais. Anot R. Didvalio, kaltinimai jam šioje byloje grindžiami tik įrašytų pokalbių telefonu nuotrupomis, o savo balso tuose įrašuose R. Didvalis esą neatpažinęs.
Panašiai gynėsi ir buvusio policininko sūnūs. Jie teigė padėję savo draugams, kai šie papasakoję, jog būna stabdomi ir savotiškai reketuojami juos su kuru iš Rusijos užklupusių policininkų. Todėl patarpininkaudavę, kad šito nebūtų. O patys jokių kontrabandinių prekių nevežiodavę ir nieko panašaus neorganizavę.
Likę 4 bendrininkai, užklupti su kontrabandinėmis cigaretėmis prie R. Didvalio tėvų fermų, jau negalėjo išsisukti, tad tikino, jog tai buvęs vienintelis kartas – cigaretės savo reikmėms. O visiems kartu tąkart susitikti prie fermų reikėję ne dėl Didvaliams pargabentų kontrabandinių cigarečių, o dėl A. Vaišnoros gimtadienio, kurį draugai planavę tą vakarą linksmai atšvęsti. Tik pareigūnai tam sutrukdę ir tikrai įsimintinai visus „pasveikinę“.
Beje, po operacijos darant kratas, A. Vaišnoros namų kieme, šiltnamyje, pareigūnai aptiko 15 kanapių. Nustačius, kad tai nedidelis šių kvaišalų kiekis, A. Vaišnora buvo teisiamas ir už tai. Teismas nepatikėjo, kad kanapių sėklų vyras buvo įsigijęs žvejybai.
Galėjo būti kitaip…
Jeigu ne ši kontrabandos byla ir teistumas, šiandien buvo galima publikuoti visai kitokį pasakojimą apie Didvalių šeimą – žavėtis policininkų dinastija.
Mat, be R. Didvalio ir jo sūnaus D. Didvalio, policijoje ilgai dirbo ir R. Didvalio žmona Regina. Moteris, praėjus kiek laiko nuo kilusio skandalo, iš tarnybos pasitraukė.
Taip pat policijoje dirbo ir R. Didvalio brolio sūnus, kuris prieš keletą metų buvo priverstas išeiti dėl kyšininkavimo istorijos.
Marijampolės apskrities policijoje turima duomenų, kad R. Didvalio dvyniai sūnūs taip pat bandė įsidarbinti policijoje ir pasienyje, tačiau jų planams nebuvo lemta išsipildyti.
Irena ZUBRICKIENĖ
Policijos nuotrauka. Vilkaviškiečiai nuteisti už tai, kad užsiėmė cigarečių kontrabanda – rūkalus iš Rusijos nelegaliai pargabendavo išslapstę automobiliuose
Išlindusi pavasario saulė išginė visus į lauką – popietėmis ir savaitgaliais žaliose miesto erdvėse „įsikuria“ šeimos su klegančiais vaikais. Bėgiojantys mažyliai prasegtomis striukėmis, perpūsti vis dar stipraus vėjo, nejučia pradeda kosėti, kiek vėliau – sloguoti ir karščiuoti. Išsiilgę šilumos tėvai pernelyg dažnai įtiki, kad žiemos, atitinkamai ir ligų, sezonas pasibaigė, tačiau medikai perspėja – pavasarį sergamumas kvėpavimo takų ligomis neišnyksta. Kaip atpažinti, kada tai tik lengvas šalto oro paveiktas kosulys, o kada – rimtą ligą išduodantis simptomas?
Kaip iš kosulio atpažinti ligą?
Klinikos „InMedica ALFA” gydytoja vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė teigia, kad kosulys – natūralus organizmo apsauginis refleksas: „Tai yra staigus oro išstūmimas iš plaučių, dėl to savaime kosulys – naudingas dalykas. Jis padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ir svetimkūnių, tačiau užsitęsęs kosulys gali reikšti sveikatos sutrikimą. Dažniausiai kosulį sukelia virusinė infekcija, vadinama peršalimu, vėliau gali prasidėti ir bakteriniai susirgimai, todėl norint teisingai ir sėkmingai gydytis, labai svarbu suprasti jo prigimtį.“
Anot specialistės, egzistuoja dvi kosulio rūšys – sausas ir drėgnas, jis taip pat gali būti priepuolinis arba spazminis. Sausas kosulys, kai žmogus negali atsikosėti, atsiranda įkvėpus šalto oro ar infekcijai patekus į kvėpavimo takus, todėl dažniausiai pasireiškia susirgimo pradžioje. Drėgno kosulio metu atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai, todėl atsiranda vėlesnėje ligos stadijoje. Šio kosulio slopinti nereikia, nes taip organizmas valosi. Intensyvus kosulys, toks kaip spazminis, pasireiškia, kai kosint ima trūkti oro, sunku įkvėpti ir iškvėpti, tuo tarpu priepuolinis dažniausiai yra sausas, itin varginantis, staiga užeinantis, kai žmogus negali nustoti kosėti. Kaip teigia gydytoja J. Mažeikienė, kosulys gali signalizuoti skirtingas ligas:
sergant bronchitu, kosėjama intensyviai, tiek sausu, tiek drėgnu, skreplingu kosuliu;
sergant kokliušu, kosulys tampa priepuoliniu ir gali būti toks intensyvus, kad sukelia vėmimą;
sergant virusiniu laringitu, balsas prikimsta, atsiranda sausas, lojimą primenantis kosulys;
sergant astma, kosulys būna spazminis, keliantis dusulį, o kvėpavimas – su apsunkintu iškvėpimu;
viršutinių kvėpavimo infekcijų metu dažniausiai nuo pat pirmos dienos vargina sausas erzinantis kosulys.
Kaip teisingai šį susirgimą gydyti?
Itin svarbu iškart identifikuoti susirgimą ir neleisti ligai „įsisenėti“, todėl itin rekomenduojamas „smūginis“ gydymas, kai, pajutus pirmus susirgimo simptomus, vartojamas medus ir citrina, gausiai geriama karštos arbatos. Jeigu vis dar jaučiamas kosulio sukeltas diskomfortas, vaistinėse galima įsigyti sirupo nuo kosulio, kuris ne tik suvilgys sudirgintą gerklę, pagerins kvėpavimo takų funkcijas, bet ir gali sutrumpinti susirgimo laiką. Pavyzdžiui, Afrikinės pelargonijos ekstraktas turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi antimikrobiniu veikimu sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis. Augalo šaknyje esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių, o ligų sukėlėjams – ten daugintis, be to, biologiškai aktyvios medžiagos padeda suskystinti gleives ir mobilizuoja organizmo imunines ląsteles kovoti su ligos sukėlėjais.
Afrikinė pelargonija Europoje pradėta vartoti apie 1900 m., pastebėjus, kad ji gali įveikti tuberkuliozės sukėlėjus, dabar šio augalo ekstraktas naudojamas sirupams, padedantiems atkurti kvėpavimo takų funkcijas ir sustiprinti imunitetą. Tyrimais patvirtinta, kad šiame augale esančios medžiagos netiesiogiai stabdo gripo viruso H1N1 dauginimąsi bei sumažina tonzilito simptomus ir 2 dienomis sutrumpina šios ligos trukmę, mobilizuodamos organizmo imunines ląsteles kovai su ligos sukėlėjais.
Pasak vaikų pulmonologės, mūsų organizmą kasdien atakuoja šimtai cheminių medžiagų, gaunamų su maistu, gėrimais ar pasisavinamų iš aplinkos, tad chemijos vartojimą sergant derėtų sumažinti iki minimumo. Tai ypač galioja kalbant apie vaikų gydymą, mat jų imunitetas tik formuojasi, todėl neturėtų būti alinamas, kad galėtų savarankiškai kovoti su ligų sukėlėjais. Kai peršalus ar pradėjus kosėti sirupas ir kitos natūralios priemonės nebepadeda, derėtų kreiptis į medikus, kad šie, nustatę kosulio priežastį, paskirtų tinkamą gydymą medikamentais.
Keletas patarimų:
Saugokitės vėjo. Būdami lauke, ryšėkite šalikėlį, drabužiai, nors ir plonesni, turėtų pilnai dengti kūną, nes pavasarinis vėjas – apgaulingas, ir galite peršalti;
Pavasarį bakterinių susirgimų sumažėja, tačiau pasigauti virusą tikimybė išlieka – nepamirškite įprastų higienos, apsaugos priemonių;
Neskubėkite vartoti cheminių vaistų, iš pradžių rinkitės natūralius preparatus – sirupus, čiulpiamas pastiles, gaminamas iš natūralių augalinių medžiagų;
Nepamirškite, kad pavasaris – žydėjimo metas. Slogos ar kosulio priežastis gali būti ir alerginė reakcija – tokiu atveju kreipkitės į dermatologą.
Skelbiame II-ąjį Suvalkijos pusmaratonį, kuris vyks šių metų liepos 3 d!!!
„Suvalkijos pusmaratonis“ skirtas visiems žmonėms. Tai sporto šventė, kurios tikslas – suvienyti miestiečius ir sporto entuziastus, skatinti socialinį ir fizinį aktyvumą, formuoti sveikos gyvensenos tradicijas Lietuvoje.
„Suvalkijos pusmaratonis“– tai mūsų krašto ir miesto bėgimo šventė, skirta ir profesionalams, ir mėgėjams.
Kviečiame dalyvauti visus aktyvius Marijampolės miesto gyventojus ir svečius, užsienio svečius, siekiančius geresnės gyvenimo kokybės per judėjimą ir sveiką gyvenseną.
Atsižvelgdami į savo pasirengimą, galite rinktis prestižine laikomą pusmaratonio distanciją:
10 km ar 5 km;
šeimos bėgimą 500 m ir vaikų 500 m bėgimo distancijas.
Ateikite ne tik išbandyti savo jėgų, palaikyti bėgančiųjų draugų ir artimųjų, bet ir turiningai bei linksmai praleisti laiką kartu. Čia vyks generalinė mankšta dalyviams, renginio metu bus prekiaujama maisto papildais, gerinančiais greitą atsistatymą po fizinio krūvio bei angliavandenių palaikymą organizme.
Norime pasidžiaugti, kad Suvalkijos pusmaratonyje bus apdovanojama 21,098 km, 10 km, ir 5 km pirmų vietų nugalėtojai „Splash Miami“ vandenlenčių parko įsteigtais prizais. Mūsų mažiesiems šeimos, bei vaikų bėgimo dalyviams „Kauno batutai“ dovanoja pramogą ant batuto renginio metu!!! Apdovanosime greičiausius 2016 m. Suvalkijos pusmaratonio rungčių dalyvius, rinksime originaliausio bėgiko kostiumą, kurio savininkas bus apdovanojamas „Suvalkijos pusmaratonio“ taure. Taip pat „Suvalkijos pusmaratonis“ apdovanos gausiausią kolektyvą: klubą, organizaciją, firmą, įmonę!!!
Marijampolės kultūros centre atidaryta tradicinė mokinių kūrybinių darbų paroda „Jurgeli, meistreli“. Šeštą kartą organizuojama regioninė paroda džiugina darbų atlikimo technikos įvairove ir originalumu.
Šių metų parodoje savo kūrybinius darbus, sukurtus iš įvairiausių medžiagų, šiuolaikinėmis, naujausiomis ir tradicinėmis technologijomis, pristato penkiolikos Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos švietimo įstaigų bei Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos mokiniai. Parodos organizatoriai –Marijampolės savivaldybės technologijų mokytojų būrelis ir Kultūros centras.
Parodos atidaryme dalyvius pasveikino Sūduvos gimnazijos kanklininkai, vadovaujami mokytos Rasos Slankauskienės, šiltų sveikinimo žodžių jauniesiems kūrėjams ir jų mokytojams negailėjo Kultūros centro vyriausioji specialistė etnokultūrai Ona Birutė Surdokienė.
„Pirmą kartą surengtoje „Jurgeli meistreli“ parodoje dalyvavo tik trys dalyviai, o šiemet galime pasidžiaugti, kad dalyvaujančių skaičius yra daug didesnis. Ši paroda – puiki galimybė parodyti savo kūrybinius darbus artimiesiems, draugams ir visuomenei, pademonstruoti ko padedami savo mokytojų išmokote technologijų pamokose, ką gražaus sukūrėte. Šiais metais parodoje ypač puikūs darbai pagaminti iš medžio. Parodoje taip pat galime grožėtis tautinėmis juostomis, kurios yra ir siuvinėtos, ir pintos, džiugina karpiniai, kurie yra ne tik vaizduojamojo, bet ir taikomojo meno, tačiau liūdina, kad šių metų parodoje nėra švilpynių“, – sakė parodos kuratorė O. B. Surdokienė.
Tradicinė mokinių ir mokytojų paroda „Jurgeli, meistreli“ ne tik pristato jaunųjų kūrėjų gebėjimus, tačiau joje taip pat bus atrenkami ir autoriai, kurių darbai dalyvaus respublikinėje parodoje „Sidabro vainikėlis“. Šios Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamos parodos tikslas – suteikti talentingiems vaikams ir jaunuoliams, besidomintiems liaudies daile, galimybę parodyti savo darbus ir meninius gebėjimus, tobulinti žinias ir dailiųjų amatų įgūdžius bei varžytis dėl geriausiųjų vardo bei simbolinių ,,Sidabro vainikėlio“ prizų.
Paroda ,,Jurgeli, meistreli“ Kultūros centro antrajame aukšte veiks iki balandžio 21 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti moksleivių sukurtais darbais.
Pučia pilvą, skauda galvą, viduriuojate, o gal veidą ėmė berti spuogeliais ar sutriko atmintis? Jeigu šiuos simptomus pastebite pavartoję pieno produktų, labai gali būti, kad jūsų organizmas neskaido laktozės (pieno cukraus) – su šia problema susiduria daugiau nei 30 proc. lietuvių. Pasak Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vaikų gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, šalyse, kur tradiciškai daugiau vartojama pieno produktų, t.y. Šiaurės Europoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, yra daugiau laktozę toleruojančių žmonių nei kitose šalyse, ypač Azijos šalyse ar Afrikoje. Laktozę toleruojantys žmonės turi geną, lemiantį, kad jų organizmas gamina pakankamai fermento laktazės, kuri suskaldo pieno cukrų.
„Laktozės netoleravimas (hipolaktazija) atsiranda, kai žarnynas dėl įvairių priežasčių nesugeba suskaidyti šio tik žinduolių piene ir jo produktuose esančio angliavandenio ir dėl to pasireiškia įvairūs simptomai: pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas, pykinimas. Pieno cukraus netoleravimas tarp vaikų yra retesnis nei tarp suaugusių – tai paaiškinama tuo, kad šis sutrikimas dažniausiai yra įgytas, o ne įgimtas, mat tik gimę kūdikiai plonajame žarnyne jau turi laktozę skaidančios laktazės – jos kiekis ima mažėti su amžiumi“, – sako doc. Dr. V. Urbonas. Pasak jo, kartais pasitaiko, kad vaikas, anksčiau toleravęs laktozę, staiga pradeda jos netoleruoti – tai dažniausiai pasitaiko tiems, kurie sirgo virusine (rotovirusu, noravirusu ar kt.) ar bakterine žarnyno infekcija (salmonelioze ar kt.), serga celiakija ar Krono liga. Naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, dažnai kurį laiką netoleruoja laktozės.
Įprastai plonojoje žarnoje gaminasi fermentas, vadinamas laktaze, skaidantis laktozę į gliukozę ir galaktozę, kurios pro plonosios žarnos sienelę patenka į organizmo vidų. Jeigu laktazės nepakanka, į storąją žarną patenka neskaidyta laktozė, kurią pradeda skaldyti žarnyno bakterijos – taip susidaro rūgštys bei dujos, sukeliančios nemalonius pojūčius. Hipolaktazija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje ir Azijoje – šiuose žemynuose šis sutrikimas diagnozuojamas iki 61–100 proc. atvejų. Europoje laktozės netoleravimo paplitimas mažesnis: nuo 2 proc. Skandinavijoje iki 70 proc. kai kuriuose Italijos regionuose, suaugusiems Lietuvos gyventojams hipolaktazija nustatyta 31–36 proc. atvejų. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, jos paplitimas priklauso nuo amžiaus: 7 m. amžiuje – 9 proc., 10 m. – 20 proc., o 12–14 m. grupėje paplitimas panašus į suaugusiųjų.
Kad būtų galima nustatyti hipolaktazijos diagnozę, atliekami specialūs kraujo, iškvepiamo oro tyrimai, kartais plonosios žarnos biopsija ir labai retai genetiniai tyrimai, tačiau dažnai šį sutrikimą galima įtarti tiesiog paklausus žmogaus, kaip jis toleruoja išgertą pieną ar jo produktus (grietinėlę, varškę, grietinę, ledus ir kt.) ir kaip jaučiasi, kai pieno produktų nevartoja. Labai svarbu žinoti, kad simptomų atsiradimui turi reikšmės suvalgyto pieno produkto kiekis – kuo daugiau, tuo stipresni nusiskundimai.
Laktozės netoleravimą galima įtarti, jei, suvalgius pieno produktų ar netgi valgant ne pieno produktus (juose gali būti įdėta laktozė kaip priedas) be aiškios priežasties atsiranda šie simptomai*:
Pilvo pūtimas, gurgėjimas, skausmas – pasireiškia iki 100 proc. laktozės netoleruojančių žmonių.
Dujų kaupimasis – pasireiškia iki 100 proc.
Viduriavimas – 70 proc.
Pykinimas be aiškios priežasties – 78 proc.
Vėmimas – 78 proc.
Koncentracijos, trumpalaikės atminties sutrikimas – 82 proc.
Raumenų ir sąnarių skausmas – 71 proc.
Galvos skausmas – 86 proc.
Nuovargis be priežasties – 63 proc.
Alerginiai bėrimai – 40 proc.
Burnos opos – 30 proc.
Širdies ritmo sutrikimas – 24 proc.
Padažnėjęs šlapinimasis – mažiau nei 20 proc.
„Dažnai pastebėję ir nustatę laktozės netoleravimo simptomus, žmonės ima elgtis drastiškai ir visai atsisako pieno produktų arba juos pakeičia augaliniais atitikmenimis, tačiau toks sprendimas nėra teisingas, nes gyvuliniame piene yra daugiau vertingų medžiagų nei sojų ar migdolų piene, tad šių biologinių baltymų nevartojimas gali atsiliepti sveikatai. Negalintys vartoti pieno produktų, tačiau juos mėgstantys, gali vartoti jų mažomis porcijomis kelis kartus per dieną – taip organizme reikalingas perdirbimui laktazės kiekis spės atsinaujinti ir žmogus nejaus neigiamų pasekmių. Pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku, vaistinėse galima įsigyti fermento laktazės turinčius preparatus. Jų sudėtyje esantys laktazės fermentai skaido pieno produktuose esančią laktozę“, – sako gastroenterologas doc. V. Urbonas.
*Jungtinėje Karalystėje atlikus tyrimą su 133 suaugusiais ir paskelbus duomenis medicinos žurnale „Postgrad Med”
Balandžio 12 dieną Tarptautinės aviacijos federacijos sprendimu švenčiama Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Šią dieną 1961 metais Jurijus Gagarinas kosminiu laivu „Vostok“ pirmą kartą apskrido Žemę aplink orbitą. Taigi šiandien – jų diena, žmonių, vienaip ar kitaip susijusių – ne ne, – ne su kosmoso užkariavimu, – su beribės oro stichijos, žmogaus galių pažinimu, nesibaigiančia romantika, koja kojon žengiančia gamtos dėsnių bei technikos derme, trumpai kalbant – su dangaus jausmu. …Sparnus (tiesa, nematomus) jie tikriausiai gavo jau gimdami, augdami juos stiprino, puoselėjo, kol galų gale ryžosi atsiduoti stichijai: nusilenkti jos didžiai jėgai ir būti jos laiminamiems. Žmonės-paukščiai, kuriems gyvybiškai svarbu atsiplėšti nuo žemės: tame jie mato kiekvieno savo kelio tikslą ir prasmę. Ar aukščiau – tik dangus? – jų nereikia klausti, mat visos svajonės yra surašytos ant jų nematomų sparnų, kurie juos neša, kur tik jie bebūtų. Būtent tie nematomi sparnai leidžia jiems ir lėktuvą valdyti, ir parašiutą didžiuliame aukštyje skleisti, ir oro balionu kilti nuo žemės.
Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dienos proga „Mūsų savaitė“ šiandien pristato keletą dangaus paviliotų žmonių, prašydama jų su skaitytojais pasidalinti…dangaus jausmu.
Rimas KOSTIUŠKEVIČIUS, marijampolietis, laikomas vienu geriausių pasaulio karšto oro balionų pilotų, atlikęs daugiau kaip 5000 šuolių parašiutu, su oro balionu skraidęs daugiau kaip 1400 valandų, su dirižabliu – daugiau kaip 100 valandų. Pasaulio rekordininkas, pasaulio vicečempionas, Europos vicečempionas, Europos čempiono tėvas (žinia gi: piloto sūnus Rokas sėkmingai seka tėčio pėdomis), daugkartinis Lietuvos čempionas…
– Vaikystė praėjo pas senelius netoli aerodromo, Kyviškėse, šalia Vilniaus. Tad nuo mažens įpratau dairytis į dangų. Vėliau – jau ne tik dairytis…
Dangus man – Jo Didenybė. O kai jame būni daugiau kaip 30 metų, tai jau gyvenimo būdas. Kada teko palikti didįjį parašiutizmą, reikėjo alternatyvos, kuo skraidyti. Pasukau į oreivystę, nes tai ir saugiau, ir ramiau, ir mažiau perkrovimų organizmui.
Galbūt banaliai skambėtų: gimęs skraidyti, vaikščioti negali. Gyvename pagal likimo nubrėžtą liniją, taigi ir man – viskas, kas susiję su dangum, miela, gera, tai ir palaimos jausmas, kurį pavyko pasiekti dangaus jausmu užkrečiant ir visą šeimą (tai retai būna tarp pilotų).
Kuo dangus suviliojo – nežinau. Kaip duonos kasdieninės skrydžių trūksta žiemą, ne sezono metu, nors ir tuomet 6 valandą ryto jau dairausi (žinoma, virtualioje erdvėje), koks oras.
Dangus – tai ir gyvenimo prasmė, tad kiekvieną dieną stengiuosi kuo kruopščiau suplanuoti, kad nė viena minutė nenueitų veltui, kad vėl ir vėl galėčiau į dangų pakilti.
Sportiniai rezultatai be intensyvaus, nuolatinio protinio, fizinio, psichologinio darbo, žinoma, neįmanomi. Ta linkme ir judu, pirmiausiai iškeldamas tikslą. Štai, pavyzdžiui, prieš šiek tiek daugiau nei dvi savaites skraidėme visuose šešiuose pasaulio žemynuose, liko nepaliesta Antarktida. Taigi dabar tikslas – kaip ten suskristi. Nesigiriant – esame vadinamajame „elitiniame divizione“: jei anksčiau mes žiūrėdavome, kaip pasaulyje daro, tai dabar – į mus žiūri. Bet nors ir pats planuojuosi savo laiką, darbus, iškeliu tikslus, pats didžiausias viršininkas – Jo Didenybė Dangus.
Sau ir kitiems aero žmonėms Tarptautinės aviacijos bei kosmonautikos dienos proga palinkėti norėčiau tik vieno – saugių nusileidimų.
Genius Mykolas PAPEČKYS, Marijampolės aeroklubo pilotas, ore praleidęs daugiau kaip 1600 valandų ir lėktuvais skraidantis nuo 1983 m. Šiam žmogui pagarba dangui tiesiog į kraują įaugusi (meilė, matyt, nuo gimimo buvo įrašyta: atmena, kaip, vaikas būdamas, galvą užvertęs aukštyn, stebėdavo debesis, įžvelgdamas ten įvairiausias būtybes, o vaizduotė jau tada jam kabino sparnus). Ta pati pagarba dangui ir meilė skrydžiui, kurią buitiškai pilotas vadina tiesiog trauka, atvedė jį į pilotų mokyklą Kaune 1983 m. (tuomet vadinamąjį „Dosafą“), būtent ji ir lėmė, kad tais pačiais metais skrydžio katastrofos metu žuvus grandies vadui bei vienai sportininkei, iš 30 žmonių, išklausiusių teorinį pasirengimą, tikslo siekti liko tik 8, o šiuo metu jau tik du aktyviai skraido… Patyręs lakūnas neslepia, jog jam, kaip ir daugumai didelį skraidymo stažą turinčių lakūnų, būdingas savotiškas prietaringumas: prieš skydį niekada nesifotografuoja, neleidžia, kad kas nors blaškytų mintis, mat visas dėmesys yra koncentruojamas į būsimą skrydį:
– Tai kyla iš tos pačios pagarbos – dangui. Kad skrydis būtų sėkmingas, neužtenka puikios lėktuvo techninės būklės ir piloto meistriškumo. Jokiais būdais negalima ignoruoti gamtos stichijų – nesi gamtos šeimininkas, o tik nuolankus tarnas. Štai todėl būtinas su pagarba žvelgimas į vėją, debesis (nekaltas iš pažiūros debesėlis, jei į jį su lėktuvu patenki, gali būti visiškai nenuspėjamas: nori leistis iš jo, o jis tave į viršų kelia, dar baisiau, jei į audros debesį patektum: netgi lėktuvą lengvai gali sulaužyti), negali aklai pasitikėti ir meteorologinėmis prognozėmis: ypač vasarą – pakyli į orą esant vienokiai situacijai, o praskridęs keliasdešimt ar net mažiau kilometrų patenki į visiškai kitokią. Taigi tikras lakūnas niekada nesijaus visažiniu, kad ir kiek patirties turėtų. Sparnai ima dygti ką tik iškeptiems pilotams, kurie dar neturi patirties. O iš tikrųjų „erelio“ nepavaidinsi, jei nori skraidyti, turi derintis prie gamtos, laikytis taisyklių… Aviacijoje kiekviena taisyklė parašyta lakūnų krauju, o nepaklususiam dangus neduoda antro šanso. Ir vis dėlto, kur bebūčiau, mintimis esu pirmiausiai danguje: skrydžio trauka koreguoja ir šeimos laisvalaikio planus, o akys jau nevalingai krypsta į bekraštę dangaus mėlynę – vėlgi su ta pačia pagarba…
Vytautas GUSTAITIS, marijampolietis, inžinierius-hidrotechnikas, baigęs Marijampolės profesinę technikos mokyklą, po to Lietuvos žemės ūkio universitetą. Pirmoji jo darbovietė buvo tuometinis Kapsuko aviacijos techninis klubas, kur užėmė aviatechniko pareigas, po to darbas policijoje, šiuo metu – saugos paslaugomis užsiimančios bendrovės direktorius. Atlikęs per 1500 šuolių su parašiutu, „tandem“ instruktorius, su parasparniu priskraidęs apie 150 valandų. 1983-84 metais dalyvavo klasikinio parašiutų sporto varžybose, komandos sudėtyje tapo Pabaltijo čempionu, 1985 m. respublikinėse parašiutinės daugiakovės varžybose užėmė II vietą.
– Dangus mane paviliojo dar vaikystėje, kai su tėvu atvykome į Tarpučių aerodromą, kur „kukurūzninku“ (lėktuvu AN – 2) skraidino žmones. Tai buvo mano pirmas skrydis, kurį atsimenu ir dabar. Nuo to laiko nelikdavo nepastebėtas nė vienas lėktuvas, net ir dabar, kai junginėju televizijos kanalus ir pamatau lėktuvą ar ką nors iš aviacijos, tai visos kitos, nors ir įdomios, laidos nueina į antrą planą.
Dangus man, sakyčiau, yra jau gyvenimo būdas. Būti „dangaus žmogumi“ – tai daryti tai, kas tau yra labai malonu, nors ne visiems įmanoma ir nekasdieniška.
Rimtesnis mano kelias į aviaciją prasidėjo 1978 metais, kada ir atlikau pirmus šuolius su parašiutu, tuomet aerodromas man buvo kasdienybė, ir jau išeidamas į armiją 1980 metais turėjau 460 šuolių su parašiutu, po armijos vėl prasidėjo aerodromas, šuoliai. Apie 1995 metus šuolio su parašiutu metu patyriau traumą, tai kuriam laikui šiek tiek sustabdė mano šokinėjimą su parašiutu, bet įsigijau motorizuotą parasparnį, su kuriuo skraidau ir dabar. Vėliau grįžau ir prie šuolių su parašiutu. Kodėl trauma neatbaidė, galėčiau pasakyti taip: žmogų, kuris ilgai vartoja narkotikus, labai yra sunku pagydyti, o mano narkotikas yra labai stiprus ir vadinamas vienu žodžiu – „aviacija“.
Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dienos proga žmonėms, mylintiems dangų, norėčiau palinkėti, kad švelnių pakilimų nuo žemės skaičius sutaptų su švelnių nusileidimų skaičiumi.
Edgaras DANILAITIS, marijampolietis, Marijampolės aeroklubo parašiutininkas-instruktorius, atlikęs per 2200 šuolių parašiutu, pelnęs ne vieną garbingą apdovanojimą parašiuto sporto varžybose (tarp jų – ir tarptautinio tikslaus nusileidimo čempionato nugalėtojas kamandinėje įskaitoje bei Lietuvos tikslaus nusileidimo čempionato čempionas asmeninėje įskaitoje), parodomaisiais šuoliais parašiutu džiuginęs daugelio masinių švenčių dalyvius.
– Dangus nuo mažens mane viliojo. Kitaip gal ir būti negalėjo: kadangi abu tėvai – parašiutininkai, aerodrome augau nuo gimimo, o pirmąjį šuolį parašiutu atlikau būdamas 12 metų. Nuo to laiko šokinėju be pertraukų, stengdamasis siekti kuo geresnių rezultatų. Parašiutų sportas – pirmiausiai kruopštus, sistemingas, atkaklumo reikalaujantis darbas. Varžybos nebūna lengvos: paprastai būna labai stiprūs varžovai, oro sąlygos verčia būti susikoncentravusiam ir tuo pat metu įveikusiam visas vidines įtampas iki pat paskutinės akimirkos. Bet rezultatai to verti! Labai smagu, kai pavyksta pranokti varžovus. Tokie laimėjimai verčia nesustoti, stiprina norą savo jėgas išbandyti dažniau, ir ne vien Lietuvoje.
Dangus man yra gyvenimo būdas. Tai aštresni pojūčiai, suteikiantys kasdienybei naujų spalvų ir džiaugsmo. Taigi visiems aviatoriams Tarptautinės aviacijos dienos proga linkiu to giedro dangaus ir… saugių skrydžių!
Mindaugas KARČIAUSKAS, marijampolietis, Lietuvos B. Oškinio vaikų aviacijos mokyklos skraidymo instruktorius, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro aviamodeliavimo būrelio vadovas, daugkartinis Lietuvos aviamodeliavimo varžybų čempionas, šešių pasaulio aviamodelių etapų varžybų prizininkas, Marijampolės aeroklubo narys, atlikęs 260 šuolių parašiutu, praleidęs 300 valandų ore pilotuodamas parasparnį, 10 val. skraidęs įvairiais lengvaisiais lėktuvais ir sklandytuvais, 1 val. praleidęs „Baltic Aviation Academy“ prie lainerių „Airbus“ ir „Boeing“ skrydžio imitatorių šturvalo.
– Aviacija susižavėjau jau tada, kai pradėjau suprasti, kas yra lėktuvas. Ir kaip nesižavėsi, kai virš mano kiemo praskrisdavo AN-2 lėktuvas, o priėjęs prie kiemo vartų matydavau į Tarpučių aerodromą Marijampolėje besileidžiančius parašiutininkus. Pro mano akis nebuvo praleistas nė vienas skrydis. Kartą manęs draugai paklausė: „Ko tu vis taip spoksai į tą lėktuvą, ar tu jo nesi matęs?“ O aš atsakiau, kad visąlaik žiūriu lyg pirmą kartą jį matyčiau. Būdamas 12 metų, pirmą kartą paskraidintas lėktuvu, supratau, kad mano vieta aerodrome. Deja, sovietinės ideologijos šablonas neleido man tapti lakūnu, gyvenimo vingiai mane bandė blokšti kuo toliau nuo aviacijos. Tačiau nepasidaviau likimui, nutariau patraukti vaikus ir jaunimą aviacijos link. Kadangi aviamodeliavimo sritis Marijampolėje buvo apleista, tai lėmė ir mano profesinę veiklą. Atsimenu pirmuosius savo darbo metus, kai Lietuvos respublikos čempionate su pavydu žvelgdavau į čempionus ir galvodavau, kaip būtų miela gauti medalį. Praėjo 7 darbo metai, kai pasipylė medalių lietus mano sportinėje karjeroje. Buvau daugkartinis Lietuvos respublikos čempionas ir šešių kosminių modelių Pasaulio taurės etapų laimėtojas, o 2004 metais Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavau Kosminių modelių pasaulio čempionate. Jei kas būtų pasakęs mano darbo karjeros pradžioje, kad tiek pasieksiu, tai tikrai būčiau nepatikėjęs. Tačiau sportuodamas pastebėjau, kad yra radiju valdomų raketinių sklandytuvų klasė, o kadangi aš jau turėjau radijo aparatūrą ir mokėjau radiju valdomus modelius skraidinti, labai susidomėjau šia klase. Mano treneris tokiu mano požiūriu buvo nepatenkintas ir aš buvau pašalintas iš Lietuvos rinktinės. Vienu momentu dėl savo pažiūrų buvau netgi pašiepiamas, bet matydamas, kokios modelizmo tendencijos yra pasaulyje, dirbau toliau. Reikėjo 10 metų darbo triūso, kad sėkmingai pakiltų mano sukonstruotas pirmasis radiju valdomas raketinis sklandytuvas. Tai įvyko 2014 metų birželį. Per šį 10 metų laikotarpį ši klasė atsirado ir Lietuvoje, ir su savo pirmuoju raketoplanu dalyvavau pirmame man čempionate, kur tapau 2014 metų radiju valdomų raketinių sklandytuvų čempionu. Taip po 10 metų pertraukos vėl prasidėjo sportiniai laimėjimai. Ta linkme judėsiu toliau ne tik aš, bet ir mano mokiniai, nes jau turiu pakankamai sportinės patirties.
Be aviamodelių sporto, dirbu skraidymo instruktoriumi Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykloje. Jos padalinį 1994 metais savo iniciatyva ir miesto valdžios palaikymo dėka įkūriau Marijampolėje. Joje sklandyti pradinio mokymo sklandytuvu bei aviacijos pagrindų mokomi vaikai nuo 9 iki 15 metų amžiaus. Lietuva – vienintelė pasaulyje šalis, turinti vaikų aviaciją, o tokį darbą dirbančių žmonių visame Žemės rutulyje yra tik 12. Užsieniečiai stebisi šiuo unikaliu reiškiniu, sutinkamu tik mūsų šalyje. Išmokę šioje mokyklos eskadrilėje sklandyti, vaikai geba savarankiškai valdyti ir didesnį orlaivį. Tuo norėjo įsitikinti ir nuosavą orlaivį turintis UAB „Stevila” direktorius Vilius Senkus. Jis, pasisodinęs į savo lėktuvą jaunąjį pilotą, pakilęs ore, perduodavo jam lėktuvo valdymą ir buvo nustebęs, kad dvylikametis puikiai moka pilotuoti jo orlaivį be jokių didelių pamokymų. Ir tokius įgūdžius parodė visi skridę vaikai. O kaip jie neparodys gerų skraidymų įgūdžių: juk dvejus metus iš eilės jie lipo ant nugalėtojų pakylos pasipuošti aukso medaliais Lietuvos respublikos čempionatuose! Tai lėmė jų atsidavimas skraidymo treniruotėms. Visą vasarą jie praleido aerodrome. Tėvams irgi buvo ramu, kad jų atžalos visą dieną praleidžia ne gatvėje su jos malonumais, o užsiima naudinga veikla.
Viską būtų sunku papasakoti, bet džiaugiuosi, jog trys mano ugdyti moksleiviai yra karo aviacijos pilotai, dar vienas – civilinės aviacijos lakūnas, likusieji pasuko inžinieriaus profesiniu keliu. Tačiau visi pasiilgstame dangaus, nes tai, ką patiriame ten, aukštai, niekas neatstos to, ką patiriam žemėje. Grįžę iš dangaus, mes jaučiamės stipresni pilkoje kasdienybėje, o jos melancholiška kasdieninė gaida mūsų nesugeba užliūliuoti, nes tvirtai žinome, jog vėl grįšime į dangų, vėl matysime žemę Dievo akimis. Tvirtai žinome, ko iš gyvenimo norime ir ko jame siekiame, kur mūsų vieta jame.
Taigi dangus man – atgaiva, romantika, malonumas. Kasdienio darbo nuovargis kartais verčia pabėgti nuo dangaus kad ir su meškere į paupį, tačiau tik tam, kad grįžčiau su dar didesne energija. Tai gyvenimo būdas, kurį apibūdinčiau taip: tik neatimkit iš manęs dangaus, be jo – aš niekas.
Tarptautinės aviacijos bei kosmonautikos dienos proga visiems žmonėms linkiu nebijoti dangaus, o aviatoriams – gražių skrydžių, žydrų padangių.
Laima GRIGAITYTĖ
Nuotraukos iš asmeninių albumų ir Marijampolės aeroklubo archyvo.
Marijampolės savivaldybės kaimo bendruomenių lyderiai balandžio 7 d. susitiko su sveikatos priežiūros specialistais apskritojo stalo diskusijoje „Sveikatos priežiūros paslaugos. Problemos ir aktualijos“, kurią organizavo Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas. Rengti diskusiją paskatino visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Diskusijos dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda.
Pristatydama apskritojo stalo diskusijos temą Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė priminė, jog nuo 1950 m. kasmet minėti Sveikatos dieną paragino Pasaulinė sveikatos organizacija, norėdama atkreipti dėmesį į didžiausią žmogaus turtą – sveikatą. Šiemet ypatingas dėmesys skirtas cukriniam diabetui – ligai, kurią jau galima vadinti pasaulio rykšte, mat per pastaruosius 50 m. sergančiųjų skaičius pasaulyje padaugėjo 25 kartus. Tačiau diskusijoje buvo skatinama kalbėti įvairiais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais.
Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė supažindino bendruomenių atstovus su sveikatos priežiūros organizavimo tvarka šalyje ir savivaldybėje. Savivaldybės gydytoja išdėstė, kokios sveikatos priežiūros įstaigos priklauso pirminiam, antriniam ir tretiniam sveikatos priežiūros lygiui. Ji prašė atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienam lygiui yra priskirta tam tikra kompetencija, tad dažnai girdimas posakis „Gydė gydė, nugydė, tik po to išvežė į Kauną“ yra netiesa, nes tik išsėmus pirminio ir antrinio lygio paslaugų galimybes galima kreiptis į tretinio lygio įstaigą.
Gana daug karštų diskusijų sulaukta kalbant apie Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus veiklą. Skyriaus vedėja gydytoja Danutė Voverienė išdėstė, su kokiomis problemomis susiduria šio padalinio medikai, kas apsunkina ir pailgina paslaugų teikimo laiką. Jos teigimu, darbą labai trukdo valkataujantys ir girtuokliaujantys asmenys, kurie į priėmimo skyrių patenka po kelis kartus, jiems pakartotinai atliekami medicininiai tyrimai. „Ar esame tokia turtinga valstybė?“ – retoriškai klausė medikė. Kartais žmonės sumaišo sveikatos priežiūros paslaugų lygius, vietoj to, kad kreiptųsi į savo šeimos gydytoją, atvyksta į ligoninės priėmimo skyrių. Kol ištiriamas ligonis, ar jį būtina hospitalizuoti, jam atliekami tyrimai, o tai užtrunka dėl nustatytų tyrimo atlikimo metodikų. Bendruomenių atstovai turėjo priekaištų dėl nedraugiško personalo, dėl eilių priėmimo skyriuje.
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Irena Moliušienė pristatė mobilias medicinos paslaugas, kurios teikiamos prie įstaigos prisirašiusiems pacientams jų namuose šeimos gydytojui paskyrus. Buvo nutarta aktyviau informuoti bendruomenes apie šias paslaugas, nes toli gražu ne visi dar yra apie jas girdėję.
Visuomenė nežino ir kai kurios greitosios medicinos pagalbos stoties darbo specifikos. Stoties vyriausioji slaugos administratorė Dalė Besasparienė supažindino susirinkusiuosius su veiklos prioritetais – operatyvumo ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės gerinimu. O Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė priminė apie prevencinį darbą su žmonėmis, siekiant ugdyti sveikesnę gyvenseną, užkirsti kelią sunkiems susirgimams. Tai yra šios įstaigos veiklos pagrindas.
Diskusijos pabaigoje buvo nutarta aktyviau keistis informacija, bendruomenių atstovai paraginti iki nurodyto laiko teikti paraiškas 2016 m. visuomenės sveikatos rėmimo programai.
Dvidešimt pirmą kartą vyksta respublikinis moksleivių konkursas ,,Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, kurį organizuoja Krašto apsaugos ir Švietimo ministerijos. Jis populiarumu nusileidžia tik istorijos olimpiadai. Pirmasis turas vyko mokyklose, o į antrąjį turą pateko 203 moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Kalvarijos savivaldybėje antrasis konkurso etapas vyko Kalvarijos gimnazijoje. Dalyvavo Akmenynų pagrindinės mokyklos ir Kalvarijos gimnazijos moksleiviai. Viktoriną organizavo ir vedė Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo štabo vyresnysis specialistas seržantas Juozas Sloboda, Kalvarijos savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. specialistas Gintaras Bujauskas. J. Sloboda pasveikino dalyvius, linkėjo susikaupti ir parodyti žinias, kurias įgijo ilgu ir nuosekliu darbu.
Antrasis konkurso etapas vyko internetu. Dalyviai turėjo gerai mokėti Lietuvos kariuomenės istoriją nuo karaliaus Mindaugo laikų iki šių dienų, išmanyti šiuolaikinę ginkluotę, suprasti kariuomenės struktūrą, suvokti karių misijas šių dienų karinių konfliktų zonose ir kt. Kalvarijos savivaldybės moksleiviai puikiai sprendė užduotis ir visi pateko į pirmąjį dešimtuką. Kalvarijos gimnazijos moksleivis Evaldas Krampas užėmė 5 vietą, o jauniausioji konkurso dalyvė Aivara Šitkauskaitė 8 vietą, Akmenynų pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinė Justina Galinytė 6 vietą. Visus mokinius ruošė istorijos mokytojas metodininkas Algimantas Babeckas. Trečiasis respublikinio konkurso ,,Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ etapas vyks Klaipėdoje, ypač kariškoje aplinkoje – kariniame laive. Ekskursijos metu konkurso dalyviai aplankys kelis terminale esančius karinius laivus, susipažins su Klaipėdos miestu.
Aivara, Justina ir Evaldas šiame konkurse dalyvauja antrą kartą, turi sukaupę daug žinių, patirties ir pasiruošę tinkamai atstovauti savivaldybei.
Balandžio 10 d., sekmadienį, 11 val.Lietuvos nacionalinėje televizija transliuos 9-ąjį Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso „Dainų dainelė” koncertą, kuriame girdėsime jaunuosius Marijampolės dainininkus.
Šiemet „Dainų dainelės” konkurse dalyvauja Marijampolės Rimanto Stankevičiaus mokinys Kristupas Šarūnas Šalna (vadovė Žydrūnė Zubrickienė), Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis (vadovė Daiva Žardeckienė), Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „ Rūta“ auklėtinė Monika Petrauskaitė (vadovė Virginija Grigaitienė), Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos moksleivė Žemyna Krukonytė (vadovė Audronė Stočkuvienė).
Vertinimo komisija išrinks konkurso laureatus, kurie gegužės 28 dieną pasirodys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė” vyksta kas antri metai. Tai vienas unikaliausių, daugiausiai dalyvių pritraukiančių, ilgametes tradicijas turinčių ir tęsiančių šalies muzikinių renginių, kuriame turi galimybę pasirodyti talentingiausi šalies vaikai bei jaunimas nuo 3 iki 19 metų. Konkursą nuo 1974 metų organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Kviečiame paklausyti ir balsuoti už Marijampolės jaunuosius atlikėjus, kad galėtume juos pamatyti „Dainų dainelės” konkurso finale, kuris vyks gegužės 28 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Baigiamojoje laureatų šventėje, kuri bus transliuojama tiesiogiai, dalyvaus 40 pačių geriausių atlikėjų.
Už dalyvius taip pat galėsite savaitę po koncerto savaitę balsuoti portale www.dainudainele.lt
Įprastinius kasdieninius dalykus dažniausiai priimame kaip savaime suprantamus, nors būtent jie slepia daugiausiai paslapčių. Kai kalbame apie erdvę, netgi buitinėje plotmėje nesunkiai pastebime, jog jos samprata atsimuša į mūsų suvokimo ribas, už kurių vis tiek kažkas yra. Tam „kažkam“ įvardyti neretai pasitelkiame matavimus – kad turėtume atskaitos taškus, prieinamus žmogiškajam protui (matavimo sąvokai išreikšti vartojame ir tarptautinį terminą – dimensija. Dimensija, kaip skelbia apibrėžimas, – erdvės matmenų skaičius matematikoje ir fizikoje; taip pat matavimo vienetas – kaip matavimo vieneto sinonimas).
Taigi apie erdvę ir jos matavimus (dimensijas) kalbamės su Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistu gydytoju kardiologu Vitu VYŠNIAUSKU, žmogumi, kuris domisi ne vien medicina, visų laikų mokslu, bet ir dvasiniais, penkiais pojūčiais neapčiuopiamais dalykais.
Beribė erdvė ir jos baimės
Erdvė, Pasak V. Vyšniausko, suvokiama dviem aspektais: 1) fizikinė, 2) filosofinė, psichologinė erdvė. Erdvė – beribė, tąsi, ji gali būti kaip tam tikra materijos forma, bet gali būti ir dvasinė. Erdvė žadina vaizduotę, nėra tuščia, pripildyta, plinta, nepaliaujamai juda, verčianti analizuoti, gilintis, suprasti ir pagarbią baimę kelianti.
„Net tarptautiniame ligų ir sindromų klasifikacijoje, – sako gydytojas, – išskiriami 4 psichikos ir elgsenos sutrikimo sindromai, susiję su erdvės baime: 1) agarofobija ( atviros erdvės baimė), 2) astrofobija (dangaus erdvės baimė, pasireiškianti giedrą naktį žvelgiant į beribę dangaus begalybę ir jaučiant apimančią baimę), 3) klaustrofobija (uždarų patalpų baimė), 4) kenofobija (apsuptos erdvės (ribotumo) baimė)“.
Kas vyksta erdvėje: nuo mažos struktūrinės fizikinės dalelės iki… dieviškosios
Erdvė – judanti, netuščia, besiplečianti, nuolat kintanti. Bet joje viskas kinta. Pavyzdžiui, maža struktūrinė fizikinė dalelė gali pakeisti savo kokybę neatpažįstamai, gali tapti net savo pačios priešingybe. Štai patalpinus ją judėti į magnetinius laukus, priklausomai nuo judėjimo greičio amplitudės ir judesio dažnio, ta dalelė kis ir būtent dėl to turėsime skirtingus fizikinius reiškinius: prie tam tikro dažnio ji taps radioaktyvi (žudanti, naikinanti gyvybę), kito dažnio dėka ji gali būti naudinga. Alfa, beta, gama spinduliai, rentgenas – gali būti naudinga. Vadinasi, tuos pačius dalykus galima naudoti ir gėriui, ir blogiui. Dar didesnis tos dalelės judėjimas – ir radijo dažnio dalelę galima gauti, dar judinant ji įgaus ultragarso pavidalą (šikšnosparniai jį jaučia), kurį galima pritaikyti ir medicinai, ir karui (objektų sekimui). Dar įsukę ją, galime gauti garsą, toliau ta dalelė gali tapti šviesa – fotonu. Taigi ta pati dalelė – skirtingi fizikiniai reiškiniai. Tokiu būdu dalelių greitintuve – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) dalelių fizikos laboratorijoje (didžiausioje pasaulyje), esančioje prie Ženevos, didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve net dieviškoji dalelė, iš kurios sukurta visa Visata, buvo išgauta – pernai už tai ir Nobelio premija buvo skirta (toliau eiti keičiant dažnius pabijota: gali būti skurta antimaterija, juodoji skylė, kuri viską pasiglemžtų). Taigi iš tų pačių dalykų, keičiant dažnį, greitį, galima gauti visiškai skirtingus.
Šiek tiek apie psichologinę erdvę
Erdvės apibrėžimas labai priklauso nuo jos klasifikacijos. Erdvė gali būti ir fizikinė, teisinė, astronominė, geografinė, psichologinė…
Stabtelkime prie psichologinės erdvės. Štai gimsta žmogus. Jis nuo pat pirmųjų savo gyvenimo akimirkų labai priklauso nuo aplinkos: labai svarbu, ar jis gimė turtingoje šalyje, ar ne, svarbu, kokioje šeimoje gimė, kokia jo gyvenamoji aplinka (dažnai tik nuo aplinkos (erdvės) priklauso, ar gimęs kūdikis taps mokslininku, menininku ar… budeliu). Žinoma, žmogaus vystymosi, jo pasirinkimų, savirealizacijos vien aplinkos įtaka vertinti negalima, daug kas, anot V. Vyšniausko, priklauso ir nuo to, ar pats žmogus į gyvenimą eina, ar jį iki 50 metų stumia tėvai (pakeitus sąlygas, tokie žmonės taps niekuo). „Tie, kurie perėjo viską, viską ir atlaikys, iškils dar daugiau, – įsitikinęs gydytojas. – Žymūs žmonės akcentuoja, jog atsirado reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir įgavo vystymosi pagreitį.“ Taigi psichologinė erdvė žmogui visais atvejais – neišvengiama saviraiškos arena.
Gyvename erdvėje, turinčioje n matavimų!
O štai matematine prasme erdvę galime apriboti. Tam naudojama trimatė sistema – Dekarto koordinačių sistema, nurodanti taško poziciją dvimatėje plokštumoje (x,y) ar trimatėje erdvėje (x,y,z) statmenų ašių atžvilgiu (ši sistema, kaip teigia apibrėžimai, nusako taško padėtį dvimatėje erdvėje, remdamasi šio taško atstumu nuo dviejų tarpusavyje statmenų tiesių. Į kairę ir žemyn nuo koordinačių pradžios atstumai žymimi neigiamais skaičiais. Stačiakampės koordinačių sistemos pradžios taškas žymimas 0. Tiese Ox vadinama abscisių ašimi (x ašimi), tiesė Oy vadinama ordinačių ašimi (y ašimi). Taigi dvimatė erdvė, kurią apibrėžia x ir y ašys, pasak V. Vyšniausko, – paveikslas, kuris yra statiškas. O štai z ašį galima kaitalioti, iš erdvės gaunant n matavimų. Trimatė erdvė su z ašimi primena obuolio pjaustymą, kur z tarnauja kaip peilis į n pjūvių obuolį pjaustant obuolį, tokiu būdu randant vidines struktūras, kurias paskui galima sujungti į visumą, atliekant n matavimų. X, y – statiškas, z – įmanoma sukinėti. Taip gaunami skirtingi matmenys. Taigi per tris matavimus gausime pažinią erdvę su n matavimų.
Kai „pjaustome“… laiku
Kaip tai vyksta dvasinėje plotmėje? Kas yra žmogus evoliucijos eigoje? Per istoriją ir „pjaukime“.
Jėzus Kristus: dvasingumas – žmogaus ryšys su Dievu ir sąžinės pasireiškimas. Apaštalas Paulius: …tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas.
Antikos filosofijoje žmogus – mikrokosmosas. Kūnas ir siela. Platonas: siela – idėjos pasireiškimas. Aristotelis: siela – tam tikra žmogaus forma.
Viduramžiai: sielos ir kūno dualizmas – kaip atskiros formos. Šv. Augustinas: kūnas – sielos kalėjimas. Tomas Akvinietis: ne kūnas kaltas, kad nusidedame, o valios neturėjimas verčia nusidėti.
Naujųjų laikų filosofai (Lokas, Dekartas) iškelia žmogaus protą.
XX a. (XXI a. pr.) Marksas, Fromas žmogų apibūdina kaip socialinę būtybę.
Nyčė: žmogus – valios ir aistrų veikiama būtybė.
Huserlis: žmogus – būtybė, sąmoningai pažįstanti pasaulį.
Haidegeris: žmogus – būtybė, apmąstanti individualią egzistenciją baimės, mirties, rūpesčio akivaizdoje.
Vitgenšteinas: žmogus – būtybė, iškelianti prigimtinę kalbos svarbą.
Fuko, Derida: žmogus – būtybė, kuri maištauja, sukyla prieš nustatytas normas, jas laužo.
Froidas: žmogus – būtybė, valdoma ne tik sąmonės, bet ir pasąmonės.
Taigi visa tai (ir dar daugiau) įdėję į galingą kompiuterį gautume labai daug apie žmogų.
Erdvės supratimas, erdvės kitimas – laiko pasireiškimas, kitaip tariant, laikas „plius“. Taigi kai „pjaustome“ laiku, gauname dvasinį žmogaus pjūvį.
Erdvė išlaiko energiją
Erdvėje esanti energija yra materiali (pirminio jos šaltinio ieškojimas tiesiog nekorektiškas): potencinė (ji susijusi su statine padėtimi: trauka – stūmimas), kinetinė (judesio metu išsiskiria ir priverčia judėti).
Bet yra ir dvasinė energija: atstūmimas, trauka… Būtent šią energiją jautresni žmonės gali pajusti materialiojoje erdvėje. Kai sakoma „bloga vieta“ ar „gera aura apgaubta vieta“, tai ne šiaip pasakymai, mat sunkiai paaiškinamiems dėsniams veikiant kiekvieną vietą paženklina žmogaus veiksmai, ypač kraštutiniai tiek blogio, tiek gėrio atžvilgiu. Štai kodėl tokiose vietose būnant, rodos, be priežasties keičiasi nuotaika (nuotaika – energijos svyravimas)…
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukoje – gydytojas Vitas Vyšniauskas.
Per pirmąjį veiklos mėnesį į tarpusavio skolinimo įmonę MANU kreipėsi daugiau nei 700 klientų su 2 mln. eurų finansavimo poreikiu. Kaip ir tikėtasi, absoliuti dauguma jų – žmonės, įklimpę į „greitųjų kreditų“ liūną.
„Matome, kad tokios paskolos įklampino labai įvairius žmonės – yra ir daugiau uždirbančių, ir politikų, ir tokių, kurių vienintelės pastovios pajamos – invalidumo pašalpos. Nemažai atvejų, kai žmogus turi 5, 10 ar net daugiau tokių paskolų – paprastai klientai, imdami naujas paskolas, bandė dengti senesnes“, – pasakoja MANU vadovas Justinas Murauskas.
Tai, kad „greitieji kreditai“ apraizgė nemažą dalį Lietuvos rodo ir statistika – kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas yra paėmęs greitąjį kreditą, o trečdalis iš jų jau turi reikalų su antstoliais. Lietuvos banko duomenimis, praeitų metų rugsėjo 30 dieną Lietuvos gyventojai buvo paėmę 565.841 tokį kreditą. Net 31 proc. šių paskolų grąžinimas buvo pradelstas daugiau nei 90 dienų, bendra tokių paskolų suma siekė 95 mln. eurų.
„Greitųjų kreditų“ verslas, kokį jį pamatėme kalbėdamiesi su klientais ir analizuodami jų pateiktus duomenis, mus sukrėtė. Tikėjomės, kad dauguma klientų liko su greitaisiais kreditais sugundyti ryškių reklaminių šūkių akcentuojant prieinamumą ir lankstumą (paskola per 2 minutes; kreditas, kuris pritaikomas tavo poreikiams; skolintis nieko nekainuoja), tačiau realybė pasirodė gerokai niūresnė. Klientais buvo pasinaudota ne tik dėl jų patiklumo ir finansinio raštingumo stokos, bet ir panaudojant tipiškas gatvės sukčių – taip vadinamų „šulerių“ – schemas, kurių esmė suvilioti ir užkirsti galimybę atsitraukti, o vėliau, prisidengiant refinansavimo raktažodžiu, toliau „melžti“ įklimpusius klientus“, – pastebėjimais dalijasi J. Murauskas.
MANU vadovas išskyrė 4 dažniausiai pasitaikančias „greitųjų kreditų“ bendrovių gudrybes, kurias turėtų žinoti kiekvienas klientas.
Imk ir kuo greičiau
Greitosios paskolos išduodamos itin greitai, nors objektyviai, jei būtų atidžiai tikrinami pajamų šaltiniais ir jų tvarumas, to padaryti būtų neįmanoma. Tačiau šiuo atveju, matyt, svarbiausia, kad klientas nepersigalvotų, o kartu ir pernelyg nesidomėtų paskolos sąlygomis.
Pavyzdžiui, analizuodami klientų situacijas vis randame atvejų, kai paskutinė klientui suteikta paskola yra akivaizdžiai išduota pažeidžiant atsakingo skolinimo nuostatus, įklampinant klientą į paskolas, kurios viršija 40 procentų jo visų gaunamų pajamų. Šie duomenys, kurie prieštarauja bet kokioms atsakingo skolinimo nuostatoms, net įrašomi į sutartis. Klientas atnešė vieną tokią, kur užfiksuota, kad išduodama paskola su palūkanomis yra didesnė nei 64 proc. jo pajamų, tačiau, pinigus jam paskolino. Ir greitai.
Bėda tik ta, kad paskolą reikia ne tik gauti, bet ir atiduoti, o kai tam reikia skirti daugiau nei 60 proc. mėnesio pajamų, akivaizdu, kad iš liūno išlipti greitai jau nebepavyks.
Mes tau padėsim… įklimpti giliau
Greitųjų paskolų bendrovės labai sumaniai žaidžia su paskolų atidėjimo mokesčiais. Vienos įmonės iš pradžių tai daro nemokamai, kitos pasiūlo kelioms dienoms atidėti mokėjimą už pusės mėnesio įmokos dydį. Bet ir vienu, ir kitu atveju galiausiai viskas baigiasi dar blogiau – paskolos terminas neilgėja, tad kartą įmoką atidėjęs žmogus kitą mėnesį turi sumokėti jau dvigubai. Jei jis 200 eurų neturėjo sausį, tai greičiausiai 400 neturės ir vasarį. Pasinaudojus atidėjimu, paskola nėra amortizuojama, taip „greitųjų kreditų“ bendrovės nušauna net kelis zuikius: apeina Lietuvos banko reikalavimus dėl maksimalaus palūkanų dydžio, nes atidėjimo mokesčiai nėra traukiami į įstatymais ribojamą kredito kainą, ir pririša klientą.
Paprastai klientas yra „gręžiamas“ tol, kol išeikvojamos visos jo uždirbamos lėšos, tada žmogus dėl gyvenimiškų aplinkybių susidūręs su sunkumais yra priverstas skolintis papildomai, taip tik didindamas jau esamus įsipareigojimus. Taigi, žmogus įklimpsta – ima vis naujas paskolas, ilgesniam terminui, jomis dengia ankstesnes ir taip, kol praranda viską.
Paskola kainuos tiek, kiek reikės
Ribodamas „greitųjų kreditų“ bendrovių apetitą, Lietuvos bankas yra nustatęs maksimalias už paskolas mokamų palūkanų normas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, arba garsioji „abrakadabra“ BVKKMN, šiuo metu gali būti ne didesnė nei 100 proc., tačiau kai kurios netgi savo interneto svetainėse ir toliau ją nurodo gerokai didesnę, pavyzdžiui, 190 proc.
Tik negrąžink anksčiau laiko
Dar viena „greitųjų kreditų“ įmonių gudrybė, kurią pastebėjo tarpusavio skolinimo įmonės MANU specialistai – tai bandymas psichologiškai apsunkinti paskolų grąžinimą anksčiau laiko. „Anksčiau nei numatyta sutartyje grąžinta paskola „greitųjų kreditų“ bendrovėms reiškia negautas pajamas. Todėl imamasi įvairių triukų, kad tai padaryti būtų kuo sunkiau“, – sako Justinas Murauskas.
Vienas tokių dažniausiai taikomų triukų – internetinėse skaičiuoklėse anksčiau laiko grąžinamą sumą nurodyti su viso paskolos laikotarpio palūkanomis. Taip klientui sudaromas įspūdis, kad nėra jokios naudos paskolą grąžinti anksčiau laiko.
Balandžio 5 dieną Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Kas dainose neišdainuota… Nuo Jungėnų iki „Gegužio žiedų“ pristatymas. Jame dalyvavo knygos sudarytojas, kapelos „Gegužio žiedai“ vadovas Vincentas Svitojus, leidyklos „Piko valanda“ direktorius Arūnas Reinikis. Renginio metu Vincentas Svitojus prisiminė kapelos istoriją, koncertinę veiklą. „Jungėnų kame gyvenusių ir dirbusių, lietuvišką dainą, šokį, teatrą mylėjusių žmonių kūrybinės veiklos ir kasdienybės akimirkos atgimsta vartant spaudos puslapius. Džiaugiuosi, kad išsaugojau tuos senus ir naujesnius leidinius su straipsniais, kurių daugumą sudėjau į šią knygą“, sako knygos sudarytojas. Knygos pristatymo metu bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė skaitė ištraukas iš naujai išleistos knygos. Renginį vedė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė.
Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
Gintaro Bujausko ir Loretos Grabauskaitės nuotraukos.
Atėjo laikas keisti šaldytuvą, skalbyklę ar viryklę? Natūraliai kyla klausimas, kur dėti senąją? Šiais laikais tokiais prietaisais galima atsikratyti paliekant juos daugelyje didesnių prekybos centrų teritorijose tam tikslui pastatytuose konteineriuose arba nuvežant į kiekviename mieste esančias stambiagabaritinių atliekų aikšteles. Tačiau yra ir kitas būdas, daugeliui net nežinomas: nuvežti į supirktuvę ir už tai dar gauti piniginį atlygį.
Išsieikvojo automobilio akumuliatorius? Naujų detalių parduotuvėse Jums dažniausiai pasiūlys senąjį palikti pas juos ir pritaikys nuolaidą naujajam. Tačiau yra ir kitas kelias: nuvežti jį į supirktuvę ir akimirksniu jį parduoti, kaip dažniausiai būna, už kelis kartus didesnę kainą, nei pardavėjas būtų suteikęs nuolaidą naujajam.
Labiau išsivysčiusiose šalyse toks sektorius, kaip supirkimas, yra mažiau žinomas ir juo mažiau naudojamasi, nes finansinis atlygis yra mažiau aktualus. Tačiau dažniausiai su tuo yra susidūrę taupantys ar mažesnes pajamas gaunantys mažesnio pragyvenimo lygio šalių piliečiai. Nemažai yra ir tokių, kurie supirkėjus lanko labai dažnai, nes tai yra jų papildomos pajamos ar net pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Ne paslaptis, kad geriau gyvenantieji tokius daiktus tiesiog atiduoda vargingesniems, ir nieko tame blogo nėra, nes 1) pas legaliai veikiančius supirkėjus pristatytos tokios atliekos yra sutvarkomos gamtai saugiu būdu (tokie prietaisai dažniausiai turi pavojingų sudedamųjų dalių), 2) tokias atliekas pristatyti finansiškai naudinga, 3) valstybei sumokami mokesčiai.
Kitas supirkėjų segmentas – supirkėjai, superkantys daiktus ne kaip atliekas, kurių tolimesnė paskirtis – toliau tarnauti tam, kam ir buvo jie pagaminti. Kiekviename mieste rasime supirkėjų, superkančių naudotus telefonus, kompiuterius, automobilius. Tai tikrai patogu ir pardavėjui (momentinis pardavimas), ir norinčiajam pigiau įsigyti tokį daiktą.
Kad nereikėtų klaidžioti po gausybę internetinių svetainių ieškant reikiamo supirkėjo, užtenka apsilankyti buying-up.com supirkėjų platformoje ir išsirinkti supirkėją pagal kainą arba lokaciją. Buying-up.com – tarptautinė supirkėjų platforma. Viskas čia paprasta ir patogu: jei rūpi kaina, gali lyginti su įvairiais supirkėjais, esančiais net kitoje šalyje, jei kaina nėra aktualiausia, rasi supirkėją, esantį arčiausiai.
Buying-up.com lankytojų patogumui suteikia galimybę rinktis supirkėją pagal supirkimo kainą – tai ir yra daugeliui aktualiausia. Nereikia daugiau niekur skambinti ir klausinėti, kiek supirkėjas moka už Jūsų turimą daiktą ir t.t. – viskas parašyta, viskas aišku ir paprasta.
Buying-up.com naudinga ne tik lankytojui, kuriam retkarčiais iškyla būtinybė pasinaudoti supirkėjų paslaugomis, bet gali puikiai pasitarnauti ir galbūt būsimam verslininkui, nes portale yra galimybė matyti ir lyginti įvairių pasaulių šalių supirkėjų kainas už įvairias superkamas pozicijas. Galbūt tolimesniame mieste ar net šalyje mokama žymiai didesnė kaina duos ekonominės naudos didesnį kiekį superkamų pozicijų turinčiam pardavėjui.
Nuolatinis supirkimo kainų atnaujinimas leidžia matyti aktualias ir teisingas supirkimo kainas.
www.buying-up.com: AKIMIRKSNIU RASK SUPIRKĖJĄ PAGAL SUPIRKIMO KAINĄ!
Kartais mintyse pajuokauju, kad dar aname tūkstantmetyje buvau rašęs apie Marijampolės pastatus, kuriuose gyveno žymūs žmonės. Gyveno, bet jų atmintis nėra deramai įamžinta (nieko dėl to nekaltinu ir neteigiu, kad tai būtina atlikti visiems straipsnyje paminėtiems atvejams), o ir miestiečiams bei miesto svečiams tos istorijos yra mažai žinomos. Taigi, nusprendžiau vėl kai kurias pavardes ir adresus priminti eiliniame straipsnyje, nes mano knygai apie Marijampolės pastatų istoriją nėra lemta „šiais sunkiais laikais“ pasirodyti …
Pasakojimą pradėsiu nuo miesto „galvų“, nes Marijampolėje išliko dviejų burmistrų gyvenamieji namai. Antanas Staugaitis, dukart ėjęs burmistro pareigas, pirmaisiais tarpukario metais įsirengė namą, dabar „margučiu“ stovintį V.Kudirkos g.49. Juozas Maurukas mūriniame name – Stoties g.19 – įsikūrė dar tuomet, kai dirbo mokyklų inspektoriumi. Taigi, abu burmistrai nuosaviems namams statyti pinigus užsidirbo dar nebūdami savivaldybės darbuotojais. Tikėtina, kad dar vienas miesto burmistras – Juozas Sirutis – gyveno gausios Siručių giminės name, dabar stovinčiame ant Jevonėlio kranto, V.Kudirkos g.25.
Iš politikų privalu paminėti daktarą Joną Basanavičių. Jis, būdamas gimnazistu, 1870 – 1871 m. gyveno pas Hofmanus. Jų namas stovi Gedimino ir Žemaitės gatvių kampe ir turi pirmosios gatvės numerį 23. Gerokai mažiau politikavo knygnešys Andrius Verbyla, kuris buvo neparankus visoms valdžioms. Jau modernu dvelkiantis namas prieš pat Antrąjį pasaulinį karą iškilo Aišbės g.1. Aktyviu visuomenės veikėju, Pasaulio tautų teisuoliu buvo Alfonsas Babarskas. Jo tėvo Adomo name – dabar J.Basanavičiaus a.16 – 1918 m. pabaigoje posėdžiavo pirmoji Marijampolės taryba, t.y. savivaldybės užuomazos organas. Įvairiose Marijampolės vietose gyveno ir prieštaringai vertinamas politikos nenuorama, knygnešys, istorijos mokslų daktaras Stasys Matulaitis. Kai veikė realinė gimnazija (t.y. 1922 – 1925 metais), jis glaudėsi jos bendrabučio antrajame aukšte – Kauno g. 16.
Knygnešio, publicisto ir savamokslio konstruktoriaus veikla garsėjo Kazys Bukaveckas, paskutiniuosius gyvenimo metus, XX a. 4 dešimtmetyje, leidęs sūnaus pastatytame įspūdingame name Sodo g.1a. Atokioje Tarpučių priemiesčio vietoje 1900 – 1958 metais vargingai gyveno kita knygnešė ir tarpukario spaudos platintoja Marija Matulaitytė – dabar Tarpučių g.51. Pas ją ne kartą lankėsi Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio žmona (o gal ir pats prezidentas) Ona Matulaitytė – artima knygnešės giminaitė. Draudžiamos lietuviškos spaudos darbuotojas ir platintojas Juozas Žičkauskas dirbo mokytoju bei chorvedžiu. Į paskutinę gyvenimo kelionę Marijampolės kapinėse buvo palydėtas iš savo namų P.Vaičaičio g.6 – čia, antrajame aukšte, gyveno 1918 – 1929 metais.
Lietuvoje įtakingas verslininkas, „Dirvos“ knygų leidybos bendrovės steigėjas Bronius Sirutis gyveno Kudirkos g.25. Kitas verslo pasaulio žmogus, pirmųjų lietuviško kapitalo bankų vienas iš steigėjų, Vincas Totoraitis carų metais glaudėsi nuomotame name A.Civinsko gatvėje. Per Žemės reformą, šiek tiek pasinaudojęs tarnybine padėtimi ir pirmojo lietuvio agronomo diplomu, gavo didžiulį sklypą prie pat nutiesto geležinkelio Liepynų kaime. Apie 1923 metus iškilo medinis namas, skendintis agronomo sodintų medžių lapijoje, Saulės g.2J (dėl numeracijos yra painiavos – B.M.). Vasarą čia, vaismedžių pavėsyje, nuolat darbavosi ar ilsėjosi jo brolis, profesorius, vienuolis marijonas Jonas Totoraitis.
Kitas istorikas, vėliau ir profesorius, Juozapas Strimaitis, baigęs mokslus užsienyje, nelengvai vokiečių kalbos mokytojo darbą gavo Marijampolės marijonų gimnazijoje. O kambarius 1924 – 1926 metais nuomavo visai netoli, Akelių raudonplytyje, kuris „pradeda“ P.Armino gatvę – Nr.1. Marijonų gimnazijos mokytojas, istorikas, profesorius Antanas Kučinskas, Alyvų gatvėje 1936 metais pasistatė namą ir su pertraukomis gyveno iki 1943 (dabar Nr.10).
Ir už Lietuvos ribų yra žinomas gamtininkas Tadas Ivanauskas, tačiau ne mažiau mokslui nusipelnė ir jo žmona, filosofė, o vėliau biologė, mokslų daktarė Marija Natkevičaitė – Ivanauskienė. Ji maždaug 1926 – 1928 m. gyveno tėvų pastatytame mediniame name Vytauto g.59 ir dirbo mokytoja.
Tarpukariu daugiausia lietuviškų detektyvinių knygų (kai kurias derėtų vadinti tik knygelėmis) parašė Justinas Piliponis, dirbęs apskaitininku Buktos dvare, bet dažniau gyvenęs mieste, Alyvų g.5. Nevienaprasmiškai vertinamas rašytojas Antanas Venclova, tuometinis gimnazistas, 1918 – 1919 metais butą nuomavo namo, stovinčio P.Armino g.7, antrajame aukšte. Dailininkas, grafikos specialistas Eugenijus Mindaugas Budrys 1925 – 1940 metais gyveno savo tėvo agronomo Igno Budrio pastatytuose rūmuose – Telšių g.43. Netoli buvusios mokytojų „kalvės“, Seminarijos g.3a išliko ir tautinės olimpiados čempiono (sunkumų kilnojime), medžio skulptoriaus Juozo Penčylos namas.
Labai didelės paminklinės lentos reikėtų norint iškalti visas garsių žmonių, besiglaudusių marijonų vienuolyne, pavardes. Ne viena tokia garsenybė gyveno ir dviejose moterų vienuolijose. Šiame straipsnyje paminėjau tik keliolika tarpukariu ne tik Marijampolę garsinusių asmenų, kurių gyvenimą mena dar stovintys pastatai, nepažymėti memorialinėmis lentomis.
Benjaminas MAŠALAITIS
Autoriaus nuotraukose – namai, esantys P. Armino ir Alyvų g.
Remiantis šių metų sausį streso valdymo programos „StressOff“ atlikto tyrimo duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas nesuvaldo darbe patiriamo streso. Sertifikuoto streso valdymo konsultanto Luko Mackevičiaus teigimu, šiandien sąvoka „stresas“ yra pernelyg dažnai vartojama norint pabrėžti neigiamas emocijas ir patirtis. Tuo tarpu yra pamirštama, kad teisingai nukreipta streso energija padeda tobulėti, siekti asmeninių bei profesinių tikslų, pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir mėgautis visaverčiu gyvenimu.
Tą akcentuoja ir kompanijos „The Learning Architect“ konsultantas, lyderystės mentorius iš Nyderlandų Peter Whiskerd, dalyvausiantis balandžio 14 d. vyksiančioje pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje „StressOff“. Jis pristatys 10 strategijų, kaip susidoroti su stresu, ir jas pagrįs karinėje aplinkoje naudojamu VUCA akronimu. Šios raidės žymi nepastovumą, netikrumą, painumą ir dviprasmybes, su kuriomis nuolat susiduriame.
Gebėjimas susitvarkyti su neigiamomis emocijomis ir įtampa padeda sukurti palankią aplinką, kurioje galime augti, siekti užsibrėžtų tikslų. Moksliškai įrodyta, jog suvaldytas stresas užtikrina ilgesnį gyvenimą ir geresnę savijautą, padeda kurti laimingus ir sėkmingus santykius. Žmonės, gebantys kontroliuoti neigiamas emocijas, pasižymi optimizmu ir patys dažniau imasi iniciatyvos, turi daugiau energijos ir yra labiau motyvuoti, kūrybiškesni ir spontaniškesni. Atsikratę įtampos ir nerimo, jie gali lengviau įveikti kilusias problemas ir atsitiesti po praradimų, greičiau priimti sprendimus ir į iššūkius bei pokyčius žvelgti kaip į naujas galimybes.
25 metų vadovavimo patirtį įvairiose tarptautinėse kompanijose turintis P. Whiskerd atkreipia dėmesį į vieną iš 10 strategijų – „matykime pusiau pilną stiklinę“. Ekspertas išskiria penkias šios strategijos dedamąsias, padedančias sėkmingai įveikti stresines situacijas:
1) Būkite optimistai. Tyrimais įrodyta, jog mūsų mintys turi įtakos imuninei sistemai. Taigi žvelgiant į gyvenimą pozityviai, galima gyventi ilgiau, būti sveikesniais bei laimingesniais.
2) Galvokite kaip laimėtojai. Patyrę nesėkmę, pasirinkite laimėtojo, o ne aukos vaidmenį. Prisiėmę atsakomybę, atsiribosite nuo neigiamų emocijų ir blaiviai įvertinsite savo veiksmus, pasimokysite iš patirties. Tokiu būdu išvengsite kitų kaltinimo ir nereikės būti aplinkybių įkaitu.
3) Stebėkite savo mintis. Žmogaus smegenų kamiene esanti tinklinė aktyvinamoji sistema (angl. Reticular Activating System, RAS) turi įtakos jo mąstymui ir lemia gebėjimą pasiekti teigiamų rezultatų. Pasirenkant konkrečias žinutes, tikslus, saviįtaigos teiginius ar vizualizacijas, galima sąmoningai užprogramuoti šią smegenų dalį. Tad jeigu nuolatos galvosite ir sakysite, kad galite pasiekti savo užsibrėžtą tikslą, jūsų pasąmonė padės jums tai įgyvendinti.
4) Netoleruokite pasiteisinimų. Kovokite su savo pasiteisinimais, kuriuos sugalvojate tam, kad kažko nedarytumėte.
5) Mokykitės iš klaidų. Kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais ir problemomis. Tačiau streso energiją tinkamai išnaudoja tie, kurie šias nesėkmes priima kaip suteiktas galimybes tobulėti.
P. Whiskerd atkreipia dėmesį, kad darbuotojų gebėjimas stresą paversti pozityvia energija pirmiausia priklauso nuo vadovų. Juk labai svarbu, kad vadovas sugebėtų daryti teigiamą įtaką ir įkvėpti savo komandą. Anot „The Learning Architect“ konsultanto, minčių bei emocijų darna ir „proto higiena“ tam turi didžiausios įtakos. Vadovai kasdien turi rasti laiko sau, nuraminti savo mintis, kad savo darbuotojus galėtų nukreipti tinkama linkme. Be to, save pažinęs vadovas moka kontroliuoti savo emocijas, o tai taip pat lemia puikų mikroklimatą kolektyve ir padeda kurti organizaciją be streso.
Plačiau apie tai, kaip vadovams išlikti efektyviems, didinti įmonės produktyvumą, darbuotojų našumą bei savo organizacijose pritaikyti praktikoje veikiančius sprendimus bus diskutuojama balandžio 14 d. Vilniuje vyksiančioje streso valdymo konferencijoje „StressOff“.
Marijampolės ligoninėje balandžio 4 dieną buvo paminėta socialinės paramos akcija „Mamų skrynia“. Akcijos metu geradariai – Marijampolės savivaldybės atstovai ir Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės nariai – dovanoja įvairių naujagimiams reikalingų daiktų: drabužėlių, sauskelnių, lovyčių, vežimėlių ar žaislų. Šie daiktai Akušerijos ginekologijos skyriaus darbuotojų rūpesčiu atitenka naujagimio susilaukusioms sunkiau besiverčiančioms šeimoms.
Socialinės paramos projektas „Mamų skrynia“ dėka miesto bendruomenės Marijampolės ligoninėje sėkmingai vykdomas jau šešerius metus. Projektas prasidėjo 2010 m. sausio pradžioje ir yra skirtas šeimoms, kurios sunkmečiu neišgali suruošti pirmojo kraitelio savo naujagimiui. Projekto iniciatorė buvo ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.
Anot skyriaus vedėjos gydytojos Linos Jucienės, savo geraširdiškumu prie šios akcijos prisideda vis daugiau žmonių. Jų parama itin svarbi mažiau pasiturinčioms šeimoms, besiruošiančioms iš ligoninės su savo mažyliu išvykti namo.
Marijampolės ligoninės bendruomenė nuoširdžiai dėkoja visiems prisidedantiems prie gražios iniciatyvos – socialinės paramos projekto „Mamų skrynia“. Lai mūsų visų gerumas, atjauta ir supratingumas nuolat pripildo šią skrynelę mažiausiems bendruomenės nariams reikalingais daikteliais. Raginame visus nelikti abejingus bei kviečiame papildyti skryneles, pasirūpinant pačiais mažiausiais, pačiais gležniausiais mūsų bendruomenės nariais.
2016 m. balandžio 23 d., šeštadienį, 10 val. visoje Lietuvoje vyks kasmetinė švaros akcija „Darom 2016“. Marijampolės savivaldybės gyventojai pastaraisiais metais buvo aktyvūs akcijos dalyviai, tad kviečiame įsijungti į švaros akciją ir šiemet. Laukiame įstaigų, įmonių, organizacijų, kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, šeimų ir kiekvieno gyventojo!
Kviečiame didesnes įmones bei organizacijas registruotis iš anksto. Registracija padės tiksliau paskirstyti žmonių srautus į tvarkytinas erdves.
Už akcijos organizavimą yra atsakingi Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrius ir Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras.
Kaimo seniūnijose akcijos koordinatoriai yra jų seniūnai. Jiems talkina seniūnaičiai, kaimo bendruomenių pirmininkai.
Dėl registracijos Marijampolės mieste ar iškilus klausimams prašome kreiptis į Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro projektų vadovą – renginių organizatorių Saulių Lisauską, mob. 8 603 51 751; 8 646 34 143,
2016 m. balandžio 11 d. Marijampolės savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama:
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:
Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos;
Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos;
Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos;
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu atliekas tvarkančiai įmonei galėsite išskirtinėmis sąlygomis perduoti ir kitas atliekas.
Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.
Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2016 m. balandžio 6 d. registruotis e-paštu atliekos@atc.lt arba telefonu 8 5 206 09 01.
Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu atliekos@gia.lt arba skambinti telefonu 8 600 900 30.
Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.
Informuojame, kad dėl Maironio gatvėje Javonio upelio pralaidos keitimo nuo š.m. balandžio 5 d. iki balandžio 18 d. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Maironio gatvės atkarpoje tarp Aušros ir J. Jablonskio gatvių.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus bei laikytis kelio ženklų reikalavimų. Marijampolės savivaldybės administracija atsiprašo gyventojų už patiriamus nepatogumus.
Informuojame, kad dėl P. Armino-Geležinkelių gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbų nuo š. m. balandžio 4 d. iki balandžio 18 d. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Geležinkelio-Vytenio gatvių sankryžoje.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus bei laikytis kelio ženklų reikalavimų. Marijampolės savivaldybės administracija atsiprašo gyventojų už patiriamus nepatogumus.
Rimas KOSTIUŠKEVIČIUS, marijampolietis, laikomas vienu geriausių pasaulio karšto oro balionų pilotų, atlikęs daugiau kaip 5000 šuolių parašiutu, su oro balionu skraidęs daugiau kaip 
Genius Mykolas PAPEČKYS, Marijampolės aeroklubo pilotas, ore praleidęs daugiau kaip 1600 valandų ir lėktuvais skraidantis nuo 1983 m. Šiam žmogui pagarba dangui tiesiog į kraują įaugusi (meilė, matyt, nuo gimimo buvo įrašyta: atmena, kaip, vaikas būdamas, galvą užvertęs aukštyn, stebėdavo debesis, įžvelgdamas ten įvairiausias būtybes, o vaizduotė jau tada jam kabino sparnus). Ta pati pagarba dangui ir meilė skrydžiui, kurią buitiškai pilotas vadina tiesiog trauka, atvedė jį į pilotų mokyklą Kaune 1983 m. (tuomet vadinamąjį „Dosafą“), būtent ji ir lėmė, kad tais pačiais metais skrydžio katastrofos metu žuvus grandies vadui bei vienai sportininkei, iš 30 žmonių, išklausiusių teorinį pasirengimą, tikslo siekti liko tik 8, o šiuo metu jau tik du aktyviai skraido… Patyręs lakūnas neslepia, jog jam, kaip ir daugumai didelį skraidymo stažą turinčių lakūnų, būdingas savotiškas prietaringumas: prieš skydį niekada nesifotografuoja, neleidžia, kad kas nors blaškytų mintis, mat visas dėmesys yra koncentruojamas į būsimą skrydį:
Vytautas GUSTAITIS, marijampolietis, inžinierius-hidrotechnikas, baigęs Marijampolės profesinę technikos mokyklą, po to Lietuvos žemės ūkio universitetą. Pirmoji jo darbovietė buvo tuometinis Kapsuko aviacijos techninis klubas, kur užėmė aviatechniko pareigas, po to darbas policijoje, šiuo metu – saugos paslaugomis užsiimančios bendrovės direktorius. Atlikęs per 1500 šuolių su parašiutu, „tandem“ instruktorius, su parasparniu priskraidęs apie 150 valandų. 1983-84 metais dalyvavo klasikinio parašiutų sporto varžybose, komandos sudėtyje tapo Pabaltijo čempionu, 1985 m. respublikinėse parašiutinės daugiakovės varžybose užėmė II vietą.
Edgaras DANILAITIS, marijampolietis, Marijampolės aeroklubo parašiutininkas-instruktorius, atlikęs per 2200 šuolių parašiutu, pelnęs ne vieną garbingą apdovanojimą parašiuto sporto varžybose (tarp jų – ir tarptautinio tikslaus nusileidimo čempionato nugalėtojas kamandinėje įskaitoje bei Lietuvos tikslaus nusileidimo čempionato čempionas asmeninėje įskaitoje), parodomaisiais šuoliais parašiutu džiuginęs daugelio masinių švenčių dalyvius.
Mindaugas KARČIAUSKAS, marijampolietis, Lietuvos B. Oškinio vaikų aviacijos mokyklos skraidymo instruktorius, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro aviamodeliavimo būrelio vadovas, daugkartinis Lietuvos aviamodeliavimo varžybų čempionas, šešių pasaulio aviamodelių etapų varžybų prizininkas, Marijampolės aeroklubo narys, atlikęs 260 šuolių parašiutu, praleidęs 300 valandų ore pilotuodamas parasparnį, 10 val. skraidęs įvairiais lengvaisiais lėktuvais ir sklandytuvais, 1 val. praleidęs „Baltic Aviation Academy“ prie lainerių „Airbus“ ir „Boeing“ skrydžio imitatorių šturvalo. 
Labiau išsivysčiusiose šalyse toks sektorius, kaip supirkimas, yra mažiau žinomas ir juo mažiau naudojamasi, nes finansinis atlygis yra mažiau aktualus. Tačiau dažniausiai su tuo yra susidūrę taupantys ar mažesnes pajamas gaunantys mažesnio pragyvenimo lygio šalių piliečiai. Nemažai yra ir tokių, kurie supirkėjus lanko labai dažnai, nes tai yra jų papildomos pajamos ar net pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Ne paslaptis, kad geriau gyvenantieji tokius daiktus tiesiog atiduoda vargingesniems, ir nieko tame blogo nėra, nes 1) pas legaliai veikiančius supirkėjus pristatytos tokios atliekos yra sutvarkomos gamtai saugiu būdu (tokie prietaisai dažniausiai turi pavojingų sudedamųjų dalių), 2) tokias atliekas pristatyti finansiškai naudinga, 3) valstybei sumokami mokesčiai.
