Ketvirtadienis, 17 liepos, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 6

    „Sūduvos pelėdoms“ – pirmoji vieta

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Vasario 20 dieną Kaune, LFF treniruočių centre, įvyko pirmasis Lietuvos futbolo vaikščiojant integracinio čempionato etapas, kuriame dalyvavo 12 komandų iš Klaipėdos, Kauno, Tauragės, Plungės, Gargždų, Adakavo, Marijampolės.  Marijampolės futbolo komanda „Sūduvos pelėdos“ tapo B pogrupio nugalėtoja.

    Nuo pat pirmųjų rungtynių „Sūduvos pelėdos“ buvo pasiryžusios siekti aukščiausių rezultatų. Jų žaidėjai išsiskyrė ne tik puikiu žaidimu, komandos susitelkimu, kova dėl kiekvieno kamuolio: kiekvienas perdavimas, kiekvienas smūgis ir kiekviena ataka buvo apgalvota bei užtikrinta, tai leido komandai ne tik įveikti varžovus, bet ir pelnyti jų pagarbą. „Sūduvos pelėdos“ susitiko su stipriomis ir motyvuotomis komandomis, tačiau nė viena iš jų nesugebėjo sustabdyti Marijampolės ekipos. Gynyba taip pat buvo nepriekaištinga – varžovams buvo sunku prasibrauti pro gerai organizuotą „Sūduvos pelėdų“ sieną. Įsimintinas buvo lemiamos kovingos rungtynės, kurios komanda atnešė pirmąją vietą. Sirgaliai bei komandos draugai džiūgavo, o džiaugsmo emocijos liejosi per kraštus – Nugalėtojų titulas buvo iškovotas pelnytai!

    Komanda stipri ne tik aikštėje, bet ir vieninga bendrystėje, kurioje kiekvienas žaidėjas prisideda prie bendro tikslo. Komandos sėkmė – tai ne tik pergalės aikštėje, bet ir įkvėpimas visiems, kurie myli futbolą ir tiki sunkaus darbo bei ryžto galia.

    Dabar „Sūduvos pelėdos“ laukia kitas iššūkis – antrasis čempionato etapas, kuris vyks gegužę Tauragėje.

    Marijampolės futbolo komandos „Sūduvos pelėdos“ narės Nijolė Stadalienė, Laima Vaičiūnienė

    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Kai žodžiai atgyja: menininkas dirbtinio intelekto pagalba vizualizuoja lietuviškus posakius

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Lietuvių kalba kupina vaizdingų posakių ir frazeologizmų, tačiau dažnai jų tikroji reikšmė gerokai skiriasi nuo tiesioginės. Fotografas Adas Vasiliauskas nusprendė šį paradoksą paversti kūrybine dirva savo naujausiam projektui „Nu, literaliAI“, kuriame jis pasitelkia dirbtinį intelektą tam, kad pažodžiui iliustruotų kasdienėje kalboje naudojamus lietuviškus posakius. Rezultatas – šmaikštūs, netikėti ir vizualiai įspūdingi vaizdai, priverčiantys tiek nusišypsoti, tiek iš naujo pažvelgti į gimtąją kalbą.

    Kai „kabinti makaronus“ tampa malonesniu užsiėmimu

    A. Vasiliauskas savo projekte nesistengia perteikti posakių tikrosios reikšmės – atvirkščiai, jis pasikliauja tiesiogine jų interpretacija. Štai, pavyzdžiui, „kabinti makaronus“ jis pakviečia būrelį moteriškių, kurios niekam nieko nemeluoja, o tiesiog džiausto virtus spagečius. O štai kito posakio „Akis bado“ herojus tikrąją to žodžio prasme smeigukais dursto pilną lėkštę akių. Šios kompozicijos gimsta naudojant pažangias dirbtinio intelekto technologijas, leidžiančias sukurti itin detalias ir realistiškas vizualizacijas.

    Dirbtinis intelektas – įrankis kūrybai, o ne pakaitalas

    Adas Vasiliauskas, jau gerai žinomas savo humoru ir originalumu persmelktais fotografijų projektais, dirbtinį intelektą vertina kaip naują kūrybos priemonę, o ne tradicinės fotografijos konkurentą. „AI suteikia galimybę pamatyti, kaip atrodytų posakiai, jei juos suprastume pažodžiui. Tai tarsi vizualus eksperimentas su kalba, kuris kartu yra ir smagus, ir šiek tiek absurdiškas“, – sako fotografas.

    Jis pabrėžia, kad nors technologija suteikia neribotas galimybes generuoti vaizdus, tikrasis menininko darbas slypi idėjų kūrime ir jų apipavidalinime. Tai įrodo ir „Nu, literaliAI“ sėkmė – projektas sulaukia daug dėmesio socialiniuose tinkluose, kur skaitytojai lenktyniauja spėliodami koks posakis užkoduotas po vienu ar kitu vaizdu.

    Lietuviškos kalbos grožis per vizualią prizmę

    Projekto esmė – ne tik humoras, bet ir tam tikras kalbinis švietimas. Juk daugelis frazeologizmų kasdienėje kalboje vartojami automatiškai, nesusimąstant apie jų kilmę ar reikšmę. „Nu, literaliAI“ leidžia juos pamatyti kitaip – kartais absurdiškai, kartais ironiškai, bet visada kūrybiškai.

    „Norėjau parodyti, kad mūsų kalba yra pilna absurdiško grožio“, – sako Adas, kuris, regis, rado būdą, kaip priversti dirbtinį intelektą suprasti lietuvišką humorą. O tai, sutikite, yra beveik toks pat sudėtingas uždavinys, kaip paaiškinti užsieniečiui, ką reiškia „keltis su gaidžiais“.

    Šis projektas puikiai įrodo, kad technologijos gali tapti ne tik praktišku įrankiu, bet ir įkvėpimo šaltiniu menininkams. O lietuviški posakiai, interpretuoti per AI prizmę, dar kartą parodo lietuvių kalbos išskirtinumą bei vaizdingumą. Kaip sakoma – „vaizdas vertas tūkstančio žodžių“, o Vasiliausko darbai šią mintį įkūnija tiesiogine to žodžio prasme.

    Adas Vasiliauskas – profesionalus fotografas ir fotografijos dėstytojas tapo plačiau žinomas, kai 2020-aisiais sukūrė projektą „Karantino portretai“, kuris pandemijos metu užkariavo socialinių tinklų erdvę ir sulaukė gausybės tarptautinio dėmesio. Jau keletą metų jis aktyviai tyrinėja dirbtinio intelekto galimybes mene, kurdamas inovatyvius projektus, kurie jungia tradicinę fotografiją su naujausiomis technologijomis.

    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Apie senąjį Tarašiškių kaimą ir jo gyventoją ūkininką Ivošką, galimą garsiojo Girdvainio iš K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ prototipą

    Autorius
    Stanislovas Ramutis Šmulkštys
    -
    0

    Jau greitai pasirodysiančioje knygoje „Ten, kur mano gimtinė“, kurios autorius – jauniausias ir vienintelis gyvas likęs garsios Šmulkščių šeimos sūnus, jau 90-mečio ribą perkopęs Stanislovas Ramutis Šmulkštys ne tik dalijasi atsiminimais, bet ir pateikia žinių iš įvairių šaltinių apie gimtąjį Tarašiškių kaimą (Liudvinavo sen., Marijampolės sav.), tėvų, senelių, prosenelių ir giminaičių gyvenimą, dalijasi istorine bei archyvine medžiaga. Nors daugiau dėmesio skiriama garsiojo Šmulkščių malūno, kurį pastatęs autoriaus tėtis, istorijai, knygoje netiesiogiai minimas ir kitas malūnas – Baltaragio, apie kurį romaną parašė rašytojas Kazys Boruta. Skaitytojų dėmesiui – S. R. Šmulkščio pateiktas pasakojimas apie galimą išdidaus ir pašėlusio gražuolės Jurgos jaunikio Girdvainio prototipą, tame kaime gyvenusį ūkininką Ivošką.

    Senieji Tarašiškiai

    Tarašiškių kaimas jau galėjo kurtis apie XVI amžių, ir pirmieji žemdirbių ūkiai kūrėsi antroje šio amžiaus pusėje, nors archyvuose apie tai kol kas duomenų neaptikta. Tokią išvadą pateikia Kęstutis Subačius knygoje „Sūduvos kraštas“ ir apie tai konstatuoja rašytoja Teresė Vizbarienė savo knygoje „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“, kurioje nuo 297-to puslapio išsamiau aprašomas Tarašiškių kaimas su visais čia gyvenusiais žmonėmis ir jų likimais.

    Autoriai mano, kad Tarašiškių, Kūlokų, Ąžuolyno, Dviratinės ir kiti gretimi kaimai atsirado iškirtus ir nusausinus (nulydžius) nemažus Buktos girių ir pelkių plotus, kad dirbamos žemės ir žemdirbių sodybos čia kūrėsi prasidėjus ištisiniams miškų kirtimams, o išdeginus atliekas, kelmus, krūmus liko gražūs derlingi žemės plotai tarp Buktos miško ir Dovinės (Davės) upės, kuria buvo plukdoma paruošta pardavimui mediena ir kita tarai tinkama žaliava. Mano manymu, šie miško medžiagos paruošėjai ir prižiūrėtojai (asočnykai) greitai praturtėjo ir vietinių gyventojų buvo vadinami „šiškomis“ (bagočiais), nuo čia ir kilo Tarašiškių kaimo pavadinimas, o Kūlokų kaimo stambesni ir praturtėję ūkininkai (žemdirbiai) rusiškai buvo minimi kaip „buožės“ (kūlaki), nuo to  ir susiformavo pavadinimas Kūlokai.

    Senųjų Tarašiškių kaimo vietovardis teikiamas „Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (antra dalis, Vilnius 1976 m., 313 p.).

    Dar daugiau žinių išlikę ir iš vėlesnių laikų.

    Pirmas Tarašiškių kaime gyventojas dar prieš Pirmąjį (1914 m.) pasaulinį karą buvo ūkininkas Osipovas Ivoškevič, kuris valdė apie 70 margų žemės plotą su visomis ganyklomis prie upės Dovinės (Divinės), pagal to meto Suvalkų teisminio atstovo Basenkovo 1908 gegužės mėn. 23 d. užrašytus duomenis, jis pažymėtas pirmuoju numeriu. Osipovui priskiriama ir trijų margų teritorija prie vingiuotos Dovinės upės, vadinama „Lauku“, kuri kažkada priklausė Venčkauskui iš Tarašiškių kaimo. Tai sudarė didelę nepaprastai gražią sodybą, apsuptą medžiais, su derlingomis žemėmis ir žaliuojančiomis ganyklomis. Nepaprastas ūkininkas Ivoškevičius buvo gabus, darbštus ir draugiškas, tik labai jau užsispyręs, turintis savus principus, bet neatsisakantis padėti kitiems.

    Turimuose caro laikų rusiškai rašytuose dokumentuose ir vertimuose buvo rašoma taip: „Suvalkų gubernija, Kalvarijos apskritis, Liudvinavo valsčius, Tarašiškių kaimas“ (pirma vardas, tėvo vardas, o tik paskui pavardė), pvz. Mikas, Osipovo, Ivoškevičius, o dar vėliau bus minimas pagal prigijusią pravardę – tiesiog Ivoška.

    Tais laikais Tarašiškiuose gyvenantys žmonės buvo daugiausiai žemdirbiai. Vieni turėjo didesnius, kiti mažesnius dirbamos žemės plotus ar vos kelis margus (1 margas lygus 1,5 ha). Gyveno vargingai, laisvu laiku dirbdavo turtingesniųjų ūkiuose padieniais darbininkais. Ypač jų rankų laukdavo vasaromis, kai prasidėdavo šienapjūtė, moterims runkelių, daržų ravėjimai. Rudenį – javapjūtė, linarūtė ir kiti derliaus valymo, kūlimo ir pasiruošimo žiemai darbai. Tai buvo abipusė nauda: vieniems taip reikalinga pagalba neatidėliuotinuose žemės ūkio darbuose, kitiems – proga užsidirbti papildomą rublį, vėliau litą, pragyvenimui.

    Pagal seniausio Tarašiškių k. Jurgio Vaičiūno užrašytus prisiminimus, senieji Tarašiškių gyventojai buvo Juškos, Ivoškos, Vaičiūno Andriaus, Borutų, Bendorinų, Martinkaičių, Vančeskų šeimos, Lastauskų ir Liutkevičių sodybos.

    Ūkininko Ivoškos bankrotas

    Stambiausias iš jų buvo dešimtamargis Ivoška, kuris nesugebėjo išlaikyti tėvo stambaus ūkio, leido laiką vėjais. Jam (kaip viengungiui) reikėjo daug laiko laisvam gyvenimui, o ne ūkio reikalams ar rūpesčiams. Vis ieškojo ir dairėsi protingos merginos. Kaip rašo T. Vizbarienė savo knygos straipsnelyje „Dangaus paukštis“ (304 p.), jis dažnokai išvažiuodavo pasižvalgyti po kaimus, o gal ir pasipiršti. Pralėkdavo per kaimą dvejetu nenulaikomų arklių, tarsi paukščiais praskrisdavo visokiu keliu. Jei vasarą, tirštų dulkių stulpai kildavo, jei pavasario poledy ar rudens darganose, atrodė, kad patį dangų vieškelio purvais apdrasbstys.

    Leisdavo savo obuolmušiams ir pailsėti, be reikalo jų nevaikė. Ivoška pats tikėjo ir kitiems tvirtino, kad jo gyvenimas „bus kaip obuolys, kol jo eržilai bus obuoliuoti“.

    Kiekvieną kartą, kai gaspadorius ruošiasi merginėti, pasikinko savo eržilus į mėšlavežimį, apsivelka sunešiotą sermėgą ar būrką, persijuosια pančiu, įsispiria basanyčia į nukleiptas (nušleivotas) klumpes ir, paraginęs savo numylėtinius obuolmušius, nurūksta vieškeliu, vedančiu į Padovinį, pro Dviratinės ir Danieliškių kaimų vienkiemius.

    Nuo taip apsirėdžiusio jaunikio slėpėsi ne tik ūkininkaitės, bet ir mažažemių dukros. Kaimynams Ivoška kalbėjo: „Jei protinga bus, tai eis už manęs. Už vyro merga ištekės, o ne už skudurų!“

    Taip apsirėdęs, su savo mėšlavežimiu ir nenulaikomais eržilais, apvažiavo ne vieną kaimą, ne vieną parapiją ir pagaliau nusprendė, kad išmintingos mergos visoje Liudvinavo apylinkėje neberasi. Savo principams nenusižengė, tik nustojo važinėjęs merginėti…

    Keistuolis ir tiek, gyvena vienas, užsispyręs laikosi savo „filosofijos“.

    Bėdos prasidėjo, kai vieną naktį vagys išvedė iš tvarto jo obuolmušius eržilus. Pėdsakai nuo tvarto vedė į vieškelį link Dovinės, o ten dingo kaip į vandenį. Ieškojo, blaškėsi Ivoška, veltui – arklių nesurado. Tuomet prisiminė savo pranašystę: klestės gyvenimas, kol turės gražuolius žirgus.

    Nuo tos baisios nakties ėmė smukti valstiečio gyvenimas. Nusivylęs ir praradęs viltį geresniam gyvenimui ir ūkininkavimui, Ivoška pradėjo žmonėse gyventi. Elgeta nebuvo, bernauti irgi nenorėjo. Jeigu pas ūkininką padirbėdavo, tai savo noru. Vienoj ar kitoj parapijoje jį buvo galima sutikti tai tik šventadieniais ar turgaus dienomis, dažniausia žmonių apsuptą ir kažką kalbantį. Nebuvo jis bedievis, bet turėjo savo „filosofiją“, kurią iρ dėstė. Vieniems jo kalbos buvo panašios į pasakas, kitiems – į pranašystes.

    Gretimame Kūlokų kaime gyvenęs rašytojas Kazys Boruta savo knygoje „Skambėkit vėtroje,  beržai“ papasakojo apie vieną susitikimą su šiuo keistuoliu Ivoška, Tarašiškių kaimo „filosofu“.

    Pakviestas užsukti į rašytojo tėviškę Kūlokuose pasivaikščioti ir pasikalbėti, Ivoška atkirto: „O ką aš su tavim kalbėsiu! Tu mokytas, o su mokytais kokia kalba? Tokia kaip aš iš knygų. Nemėgstu aš tokių tuščių kalbų!“

    Rašytojas dar ne kartą buvo susitikęs su vadinamu „dangaus paukščiu“, virtusiu išminčiumi, kaimiečiu iš Tarašiškių kaimo.

    Romane „Baltaragio malūnas“ sutinkame nepaprasto likimo žirgų mylėtoją, nelaimingą ūkininką Girdvainį. Gal Ivoška ir buvo šio herojaus prototipas?

    Interneto tipai ir kurį turėtumėte pasirinkti jūs

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Internetas yra neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis. Vieniems tai yra pagrindinis darbo įrankis, kitiems – svarbiausias pramogų šaltinis, o dar kitiems – galimybė kažką išmokti naujo ir naudingo, be didelių finansinių išlaidų. Verta žinoti, jog interneto tipų yra labai įvairių. Pabandysime juos šiek tiek plačiau aptarti. 

    Nešiojamasis internetas – šių dienų topas 

    Renkantis internetą namams, reikia įvertinti daugybę aplinkybių. Šviesolaidinis internetas ilgą laiką buvo labai populiarus. Siandien lyderio pozicijas užima nešiojamasis internetas. 

    Nešiojamasi internetas yra puiku sprendimas, tiems, kurie daug laiko praleidžia užmiestyje, Savo internetą galite pasiimti ir išsivežti ten, kur jis yra reikalingas. Tai labai patogu nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms. 

    Labai didelis nešiojamo kompiuterio privalumas – mobilumas. Juo galima naudotis iškart, vos įjungus modemą. Jokių laidų vedžiojimo namuose, įrengimo darbų ir apdailos. Nešiojamas internetas reikalauja tik vieno įrenginio – modemo, kuriam tikrai lengvai atrasti vietą. 

    Dar vienas dalykas – lengvas prieinamumas. Visi gerai žinome, jog fiksuotas ryšys pasiekia ne visas vietas. Nešiojamam internetui šios problemos neegzistuoja. Internetas yra prieinamas visur, gali skirtis tik ryšio stiprumas. 

    Galiausiai – daugelis interneto ryšio tiekėjų siūlo tik terminuotas sutartis, o rinkdamiesi nešiojamą internetą patys galėsite nuspręsti, kaip juo naudotis patogiau. Žinoma, jeigu jums aktualu sutaupyti, visuomet paranku pasirinkti terminuotą nešiojamo kompiuterio sutartį. Tačiau jeigu nesate tikri, jog toks internetas išties patogus, galite pasirinkti galimybę jį išbandyti vos kelis mėnesius. 

    Ką turėtumėte žinoti apie plačiajuostį internetą?

    Jeigu reikėtų įvardinti geriausiai pažįstamą ir gyventojams jau žinomą interneto teikimo technologiją, žinoma, tai, tikriausiai, būtų plačiajuostis internetas. Žinoma ši technologija yra viena seniausių ir ji turi keletą skirtingų porūšių. Dažniausiai yra naudojamas telefono laidais atvedamas ryšys, sutrumpintai vadinamas DSL. Ši technplogija yra labai tinkama užmiesčios gyvenvietėse ir kitose atokesnėse šalies vietose. Svarbu paminėti tai, jog plačiajuostis internetas nėra pats sparčiausias. Taigi, įvertinkite šią savybę. Tačiau jeigu nesinaudojate itin sudėtingomis ir išmaniomis funkcijomis, plačiajuosti internetas gali tapti puikiu pasirinkimu. 

    Šiek tiek apie šviesolaidinį internetą

    Šviesolaidinis internetas yra laikomas sparčiausiu internetu, Ši interneto technologija šiuo metu pasaulyje laikoma pačia galingiausia, kuri užtikrina stabilią greitaveiką ir mažiausią delsą net ir esant didelėms apkrovoms. Tikrai būtų nuodėmė nepažymėti, jog šviesolaidinis internetas yra labai tinkamas tiems, kurie kurie nuolat siunčia arba dalinasi iš tiesų didelės apimties duomenimis. Taip yra todėl, kad internetas garantuoja saugų ir greitą tokių duomenų perdavimą.

    Kas gi tas mobilusis internetas?

    Mobilusis internetas – tai itin pažangi interneto technologija, kuri leidžia užtikrinti naudojimąsi sparčiu bei patikimu internetu be įprastų griozdiškų jungčių. Ši interneto technologija yra labai patogi tiems, kurie daug keliauja ir nori turėti sklandų interneto ryšį bet kuriame pasaulio kampelyje. Jeigu planuojate šiuo internetu naudotis nesiojamu kompiuteriu ar kitu įrenginiu, jums tiesiog tereikia su savimi turėti šiuolaikišką 4G modemą. Jis yra kompaktiškas, todėl labai tinka kelionėms. 

    Ar girdėjote apie hibridinį internetą?

    Hibridinis internetas apjungia dvi rūšis technologijų – plačiajuostį ir mobilų internetą. Šio tipo internetas gali pasiekti apie 100 Mbps spartą. Vadinasi, juo naudotis galima net per keletą skirtingų įrenginių. Šis internetas turi dar vieną privalumą – jis pasižymi tobulu suderinamumu su išmaniąja televizija. Būtinai pažymime, jog norint naudotis šiuo internetu, reikia turėti mobiliojo ryšio bei plačiajuosčio interneto įrangą bei maršrutizatorių.

    Ar verta rinktis bevielį internetą?

    Tikrai verta, nes bevielis internetas yra laikomas vienu patogiausiu internetiniu ryšiu. Jis užtikrina puikią galimybę naudotis sparčiu internetu be jokių laidų. Didelė sparta ir Wi-Fi galimybės leidžia naudotis kokybiška tikrai gana aukštos raiškos filmų peržiūra. 

    Taigi, primygtinai patarti, kokį internetą pasirinkti, tikrai negalima. Viskas priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo, pomėgių ir galimybių. Įvertinkite tai ir išsirinkite sau tinkamiausią internetą. 

    Marijampolėje pradedamas naudoto kepimo aliejaus surinkimas

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0

    Marijampolės savivaldybė kartu su UAB „Biomotorai“ pradeda dar vieną žingsnį tvaresnio miesto link – įrengiami specialūs konteineriai, skirti naudoto kepimo aliejaus surinkimui. Tai galimybė kiekvienam gyventojui prisidėti prie švaresnės aplinkos ir tvaresnės energijos gamybos.

    Tvarumas jau seniai yra vienas iš Marijampolės savivaldybės prioritetų. Mieste nuosekliai diegiamos aplinkosaugos iniciatyvos: atnaujinami parkai, skatinama atliekų rūšiavimo kultūra, plečiamos ekologiško transporto alternatyvos, sodinami nauji želdiniai, atnaujinami ir įrengiami nauji dviračių takai. Naudoto kepimo aliejaus surinkimas – dar viena priemonė, padėsianti sumažinti aplinkos taršą ir skatinti atsakingą išteklių naudojimą.
    Kasmet gyventojai sunaudoja didelius kiekius aliejaus, tačiau daugelis vis dar nesusimąsto, kad netinkamas jo utilizavimas sukelia rimtų ekologinių problemų. Tyrimais nustatyta:
    Vienas žmogus per metus vidutiniškai sugeneruoja apie 1 kilogramą naudoto kepimo aliejaus atliekų.
    Net 85 procentai namų ūkių vis dar pila aliejų į kriauklę ar klozetą, o tai užkemša vamzdynus ir sukelia papildomas išlaidas nuotekų sistemų priežiūrai.
    Vienas litras aliejaus gali užteršti vieną milijoną litrų vandens, o patekęs į gamtą, jis daro negrįžtamą žalą ekosistemoms.
    Deginant naudotą aliejų, į aplinką patenka toksiškos medžiagos, kurios prisideda prie oro taršos ir klimato kaitos.
    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis sako, kad rūšiavimas yra ne tik asmeninė atsakomybė, bet ir bendras siekis: „Tvarumas prasideda nuo mūsų kasdienių įpročių. Naudotas kepimo aliejus nėra tik atlieka – tai vertingas išteklius, kurį galime perdirbti į švarią energiją. Skatindami gyventojus rūšiuoti, siekiame ne tik apsaugoti aplinką, bet ir stiprinti bendruomenės sąmoningumą apie tvarius sprendimus, kurie kuria geresnę ateitį visiems“.
    Gyventojų patogumui mieste įrengti surinkimo konteineriai:
    Kosmonautų g. 16
    J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. 15
    Mokolų g. 61
    Vytenio g. 2
    Parko g. 20
    Beržų g. 15B
    R. Juknevičiaus g. 9
    R. Juknevičiaus g. 100
    Vytauto g. 43
    Kauno g. 68
    Dariaus ir Girėno g. 13
    𝐊𝐚𝐢𝐩 𝐭𝐢𝐧𝐤𝐚𝐦𝐚𝐢 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮𝐨𝐭𝐢 𝐚𝐥𝐢𝐞𝐣𝐮̨?
    Po kepimo atvėsinkite aliejų iki kambario temperatūros, kad nesugadintumėte rūšiavimo talpos
    Pilkite naudotą kepimo aliejų į plastikinę talpą (pvz., originalų aliejaus plastikinį butelį ar plastikinį kibirėlį nuo majonezo)
    Išmeskite sukaupto naudoto kepimo aliejaus talpą į tam skirtą konteinerį.
    Ką mesti į konteinerį?
    Naudotą kepimo aliejų
    Pasibaigusio galiojimo maistinį aliejų
    Skonio savybes pakeitusį maistinį aliejų
    Neįprasta kvapą ar išvaizdą turintį maistinį aliejų
    Aliejų iš silkės, tuno, šprotų ir t.t.
    Aliejų iš džiovintų pomidorų, paprikų ir t.t.
    Gyvūninius riebalus
    Ko nemesti į konteinerį?
    Majonezo/ padažų
    Kosmetinio aliejaus
    Naftos produktų
    Sintetinės, mineralinės ir kt. alyvos
    Aliejaus, skirto techninėms reikmėms
    Kitų atliekų ar skysčių
    Naudotas kepimo aliejus – vertinga žaliava, ne atlieka
    Surinktas naudotas kepimo aliejus tampa svarbia žaliava biodegalų gamybai. Biodyzelinas, gaminamas iš perdirbto aliejaus, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, padeda mažinti CO₂ emisijas ir prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Šiuo metu Lietuvos degalinėse kiekviename dyzelino litre yra ne mažiau kaip 7 procentai biodyzelino, o iki 2030 metų Europos Sąjunga siekia šį kiekį padidinti iki 14 procentų.
    Kodėl verta rūšiuoti naudotą kepimo aliejų?
    Apsaugosite vamzdynus ir išvengsite brangių nuotekų valymo darbų.
    Išsaugosite gamtą – neleisite aliejui patekti į vandenį, dirvožemį ar atmosferą.
    Prisidėsite prie tvarios energijos gamybos – iš naudoto aliejaus gaminami biodegalai, kurie mažina priklausomybę nuo naftos produktų.
    Mažinsite šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas – 1 kilogramas perdirbto naudoto aliejaus sutaupo net 3 kilogramus CO₂.

    Kiekvieno gyventojo sąmoningas pasirinkimas prisideda prie švaresnės, ekologiškesnės ir draugiškesnės aplinkos kūrimo.

    Rimantas Dovydaitis pasakoja XXIX: viduramžių savaitė Gotlande

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Suaktyvėjus išplaukimams su jachta „Sūduva“, Gotlande kelis kartus pataikiau į renginius. Kartą vidurnakty prisišvartavę Visby uoste kietai miegame. Prašvitus kažkokia muzika, dainos trukdo mūsų miegus. Kišu galvą iš jachtos – nustembu. Skambinu mūsų draugams, Švedijos lietuviams. Eugenijus Budrys skubotai paaiškina, kad labai jie visi: Klemensas Gumauskas ir Jonas Pajaujis, šias dienas yra užsiėmę vertėjavimu, nes vyksta Pabaltijo šalių chorų festivalis. Sukilus įgulai nuskubėjome pasitikti iš kelto su dainomis išeinančių choristų delegacijų.

    Su daug kuo pabendravome, atsirado pažįstamų. Festivalio koncertų klausyti nesiruošėme, nes mūsų planas buvo kelionė į Stokholmą.

    Kitos išvykos metu, įgulai sukilus, netoli mūsų į uostą atplaukė aštuonių irklų valtis, pagal komandą visi vienu metu irklus pastatė vertikaliai, vėliau kvalifikuotai valtį prišvartavo. Nesupratau, ar jie iš kontinento už 50 jm, ar iš kito gretimo uostelio atplaukė. Jų rūbai – viduramžių laikų, padaryti tik iš odos bei kailių gabalų.

    Pasiskambinęs Švedijos lietuviams sužinojau, kad pataikėme į įdomią didžiulę Gotlando šventę „Viduramžių savaitė“.  Visbyje šią šventę mačiau du kartus. Kartą į pabaigą užklydom, o kitais metais specialiai tam atvykome.

    Šventė tęsiasi beveik savaitę. Kulminacija, kai ant vienos pilies sienos miesto valdžia (ne artistai), apsirengusi viduramžių rūbais, aiškinasi su žmonių minia, esančia aikštėje, „svarbius valstybinius“ reikalus apie sąjungą su kaimynais, apie mokesčių didinimą ir taip toliau. Minia atsako teigiamai ar neigiamai. Tas pokalbis, šūksniai nuo sienos per didžiules kūgines triūbas, aikštės žmonių gaudimas po kurio laiko  pasibaigia. Pradedama eisena per parką ir miesto gatvėmis. Į eiseną įsijungėme ir mes.

    Eisenoje dauguma dalyvių su senovės rūbais, o kariai su pilnu tų laikų apginklavimu: skydai, šarvai, šalmai, kardai, špagos, arbaletai. Eisenoje girdisi būgnų ir dūdmaišių ritmingi akordai.

    Nesupratau kelių šventės dalykų. Miesto aikštėje stovėjo keli didžiuliai mediniai papuošti kubilai ir juose besimaudančios moterys. Jos su ilgais iki žemės storos medžiagos marškiniais. Tarsi jos nubaustos už neištikimybę ar nedorybes, o gal atvirkščiai – išaukštintos.

    Nesupratau keisto fotografavimo užrištomis akimis. Pagalvojęs samprotavau: atsidurti neregio vietoje, kad mes, matantieji, suprastumėm neregio įsivaizduojamą aplinką. Čia pat  įsijungę peržiūrą juokėsi iš prifotografuotų nesąmonių.

    Pasigėrėję švedų sugebėjimu prisiminti ir pademonstruoti prieš kelis šimtus metų čia vykusį gyvenimą, po kelių parų išplaukėme link Stokholmo.

    Šių karių su ietimis apranga tik odos ir kailių gabalai Rūbai viduramžių, visi su špagomis ar mortyromis Lankininkės su strėlių atsarga Karaliai ir pavaldiniai ant tvirtovės sienos Eisenos dalyviai muzikantai Šarvais ir šalmais pasipuošę dalyviai lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Hermanas Hesė

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    „Laimė tėra tada, kai nieko nereikalaujame iš rytojaus, o iš šiandienos su dėkingumu priimame tai, ką ji pasiūlo, tačiau stebuklų valanda išmuša nuolat“.

    Jolantos Nejuvienės nuotrauka.

    Meilės formulė: kaip gimsta jausmai ir kaip juos išsaugoti?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    1

    Meilė – stipri ir graži emocija, už kurios slepiasi sudėtingi biocheminiai procesai, įdarbinantys ne tik skirtingus hormonus, bet ir smegenis. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė paaiškina, jog tai, kaip jaučiamės įsimylėję, lemia serotonino, dopamino ir oksitocino balansas smegenyse. Deja, anot vaistininkės, šių hormonų veikla su laiku gali susilpnėti, todėl verta žinoti, kaip to išvengti.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad romantinė meilė yra susijusi su trijų neurotransmiterių – serotonino, dopamino bei oksitocino – veikla ir jų sukeliamais pokyčiais smegenyse. Vaistininkė J. Voverė įvardija, kad jie paveikia organizmo reakciją į stresą, fizinę sveikatą, nuotaiką, susijaudinimą ir net bendrą savijautą santykiuose. Nuo šių hormonų kiekio ir jų atliekamų funkcijų priklauso ar jausimės laimingi bei atsipalaidavę, pasitikėsime partneriu, jausime aistrą ir artumą.

    Serotoninas

    Serotoninas neretai įvardijamas laimės hormonu, kadangi padeda reguliuoti nuotaiką, išlikti ramiems, valdyti stresą ir jaustis emociškai stabiliai. Mažas serotonino kiekis netgi siejamas su nuotaikų kaita, depresijos bei nerimo sutrikimų išsivystymu. Tačiau, anot „Camelia“ vaistininkės, kalbant apie meilę, serotoninas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, santykių pradžioje, kada jaučiame susižavėjimą – serotonino kiekis sumažėja, tačiau padidėja streso hormono kortizolio lygis – būtent dėl šio disbalanso galime jausti nerimą bei jaudulį.

    „Vėliau, santykiams tęsiantis, serotonino ir kortizolio lygis normalizuojasi, tad pradedame jausti stabilumą, bendrą gerovę ir prisirišimą. Negana to, jei žmogus jaučiasi mylimas, vertinamas, suprastas ar patiria kitas malonias emocijas santykiuose, serotonino lygis natūraliai padidėja“, – paaiškina J. Voverė.

    Įtaką serotonino gamybai daro daugybė skirtingų priežasčių: genetika, hormonų balanso pokyčiai, mityba, saulės ir miego trūkumas, aktyvumo stoka, vartojami vaistai, alkoholis. Tam, kad paskatintume šį neurotransmiterį veikti efektyviau, turėtume sveikai maitintis, praleisti kuo daugiau laiko lauke, užsiimti meditacija, sportu.

    „Kadangi didžioji dalis serotonino gaminasi ne smegenyse, o žarnyne, būtina rūpintis pastarojo sveikata: vartoti skaidulų turinčio maisto, gerųjų bakterijų turinčių produktų. Visa tai gali padėti stiprinti žarnyno mikrobiotą ir tuo pačiu suaktyvinti serotonino gamybą. Tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis išlaikant seratonino balansą pasireiškia ir vartojantiems triptofano aminorūgštį bei ženšenio ekstrakto preparatus“, – vardija J. Voverė.

    Dopaminas

    Pagrindinis neurotransmiterio dopamino vaidmuo – kelti motyvaciją ir padėti jaustis maloniai. Trūkstant dopamino, atsiranda savęs nuvertinimas, dingsta motyvacija, gali pasireikšti nerimas, neviltis, nuotaikų svyravimai, sunkumas susikaupti. Dėka šio hormono, meilė yra siejama su malonumais, emociniu savęs apdovanojimu ir netgi euforija. Vaistininkė paaiškina, kad jaučiant meilę, dopamino kiekis smegenyse padidėja – tai atsispindi paspartėjusiu pulsu, užplūstančia šiluma ir net „drugeliais“ pilve.

    „Didelis dopamino kiekis santykių pradžioje mums tarsi uždeda rožinius akinius, jaučiame didelę aistrą, susidomėjimą kiekviena partnerio pasakojama smulkmena. Vėliau, kai hormonų rodikliai susibalansuoja, šie jausmai gali būti nebe tokie stiprūs, tačiau tai nereiškia, kad meilė baigiasi – atsiranda prisirišimo, emocinio ryšio, pasitikėjimo ir įvertinimo jausmai“, – sako J. Voverė.

    Dopamino atsargas mes galime padidinti valgydami skanų maistą, užsiimdami mėgstama veikla, sportu, kūryba, klausydamiesi muzikos, būnant lauke, taip pat medituojant bei turint tinkamą darbo-poilsio rėžimą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dopamino balansą išlaikyti gali padėti ir kurkuminas, žaliosios arbatos ekstraktas, kofeinas bei žuvų taukai – tyrimai rodo, kad jie teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei bendrą smegenų veiklą.

    Oksitocinas

    Meilės ir prisilietimų hormonu vadinamas oksitocinas – vienas svarbiausių hormonų visame reprodukcijos procese. Būtent jis padeda užtikrinti tinkamą spermos judėjimą vyrams, o moterims – skatina gimdymą bei motinos pieno išsiskyrimą. Pasak vaistininkės J. Voverės, oksitocinas taip pat labai svarbus fiziniam kontaktui su partneriu.

    „Oksitocinas išsiskiria patiriant prisilietimus, apsikabinant, laikantis už rankų, bučiuojantis bei intymių santykių metu, jo gamybą taip pat gali paskatinti rūpestis vienas kitu, empatija, gražūs bendri atsiminimai. Šis hormonas sužadina artumo jausmą, padeda jaustis užtikrintai, saugiai ir ramiai. Trumpai tariant, jis atsakingas už pasitikėjimo, prisirišimo ir emocinio ryšio kūrimą su partneriu, tad jo svarba išlieka labai didelė visų santykių metu“, – sako J. Voverė.

    Pasak vaistininkės, kai kurių tyrimų duomenys rodo, jog tinkamo oksitocino lygio užtikrinimui gali padėti taurinas, ramunėlių ekstraktas, magnis, melatoninas. Visi šie elementai skatina oksitocino išsiskyrimą. Manoma, kad masažai, laikas su augintiniu bei mėgiamos muzikos klausimas taip pat gali teigiamai paveikti šio hormono lygį kraujyje.

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai vasario 9–19 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Vasario 9 d. apie 17 val. 25 min. Šakių r. sav., Gelgaudiškio mstl., Mokyklos g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 2000 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1999 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 8 d. apie 20 val. Marijampolės sav., Igliaukoje, prieš vyrą (gim. 1971 m.) smurtavo iš matymo pažįstamas asmuo. Taip pat, buvo pastebėta, kad iš namų dingo juvelyriniai dirbiniai, alkotesteriai, planšetinis kompiuteris. Patirta apie 1000 eurų žala. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 1 d.

    Vasario 10 d. buvo gautas pranešimas, kad Šakių r. sav., Čiūriškių k. prieš moterį (gim. 1940 m.) galimai smurtavo vyras (gim. 1969 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 11 apie 12 val. Kalvarijos sav., Akmenynų k. neblaivus (4,16 prom.) vyras (gim. 1985 m.) smurtavo prieš galimai neblaivią moterį (gim. 1955 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 11 d. apie 19 val. Kalvarijos sav., Senosios Radiškės k. prieš vyrą (gim. 1957 m.) smurtavo moteris (gim. 1994 m.). Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 12 d. apie 6 val. 00 min. Šakių r. sav., Gečių k., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus vyras (gim. 2003 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 2006 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 15 d. apie 4 val. 00 min. Vilkaviškyje, Vilniaus g., bute, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,77 prom.) vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš neblaivią (3,13 prom.) moterį (gim. 1975 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės AVPK laikino sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 15 d. apie 19 val. 45 min. Jurbarke, Lauko g., namo kieme, vyriškis (gim. 1994 m.) sumušė neblaivų (2,67 prom.) vyrą (gim. 1982 m.), kuris pristatytas į Kauno ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Vasario 16 d. apie 1 val. 30 min. Jurbarko r., Gervėnų k., namuose, neblaivus (1,77 prom.) vyras (gim. 2003 m.) sumušė neblaivų (1,33 prom.) vyrą (gim. 1990 m.), kuris pristatytas į Kauno ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Vasario 17 d. apie 0 val. 10 min. Jurbarko r., Šimkaičių mstl., Liepų g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivi (2,05 prom.) moteris (gim. 1960 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1956 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 17 d. apie 15 val. Jurbarko r., Girdžių k., gatvėje, iš matymo pažįstami asmenys smurtavo prieš vyrą (gim. 2001 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 17 d. apie 21 val. 20 min. Vilkaviškio r., Virbalyje, Vilniaus g., gatvėje, žodinio konflikto metu, moteris (gim. 1987 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1980 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 18 d. apie 20 val. 50 min. Marijampolėje, Saulės g., gatvėje, nepažįstamas vyras smurtavo prieš vyrą (gim. 1980 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 17 d. apie 21 val. 30 min. Vilkaviškio r., Virbalyje, Vilniaus g., gatvėje, žodinio konflikto metu, moteris (gim. 1980 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1987 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 19 d. apie 10 val. 30 min. Vilkaviškio r., Augalų k., Beržų g., namuose, neblaivus (2,83 prom.) vyras (gim. 1988 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,45 prom.) vyrą (gim. 1975 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 19 d. apie 18 val. Vilkaviškio r., Pilviškiuose, Geležinkelio g., gatvėje, grupė asmenų smurtavo prieš vyrą (gim. 1953 m.) ir neblaivų (1,30 prom.) vyrą (gim. 1996 m.), kuris pristatytas į Vilkaviškio ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 1 d.

    Rasti žmonių lavonai

    Vasario 15 d. apie 9 val. 00 min. Vilkaviškio r., Kataučiznos k., šalikelėje, ties įsukimu į namą, rastas mirusio vyro (gim. 1958 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Vagystės

    Vasario 9 d. apie 13 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, J. Basanavičiaus g., rastos išlaužos sandėliuko durys ir iš jo pavogtos skersinio pjovimo staklės „DeWALT“, priklausančios moteriai (gim. 1973 m.). Patirta apie 150 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Vasario 9 d. apie 17 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Pilviškiuose, Stoties g., įsilaužus į vyrui (gim. 1959 m.) priklausančias patalpas, pavogtas mobilus telefonas ir spausdintuvo dažų kasetė. Patirta apie 300 eurų turtinė žala. Neblaivus (2,63 prom.) įtariamasis (gim. 1986 m.) sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas Marijampolės apskr. VPK. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Vasario 10 d. buvo gautas vyro (gim. 1984 m.) pareiškimas, kad laikotarpiu nuo 15 val. 00 iki 16 val. 30 min., Vilkaviškyje, Sporto g., iš Vilkaviškio sporto centre esančios nerakinamos spintelės, buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Patirta apie 200 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Vasario 12 d. apie 09 val. 22 min. buvo gautas pranešimas, kad Kalvarijos sav., Salaperaugio k., iš darbų aikštelėje stovinčio vikšrinio eskalatoriaus „Case“, išlaužus kuro bako užraktą, pavogta apie 280 litrų kuro. Padaryta žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Vasario 13 d. apie 12 val. Marijampolės sav., Mokolų k., Mokyklos g., rastos išlaužos namo terasos durys ir iš gyvenamo namo pavogti grynieji pinigai – 5500 Eur, priklausantys vyrui (gim. 1967 m.). Iš viso patirta apie 8000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Vasario 13 d. apie 10 val. Šakių r. sav., Pajotijų k., įsilaužus į moteriai (gim. 1973 m.) priklausančias ūkinės paskirties patalpas, pavogtos pastatų perdangas laikančiosios metalinės konstrukcijos dalys, tekinimo staklių metalinės dalys. Patirta apie 23000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Vasario 13 d. apie 12 val. 45 min. į VĮ „Regitra“, esančią Marijampolėje, atvyko vyras (gim. 1978 m.), kuris norėjo užregistruoti automobilį „Renault Espace“, tačiau buvo nustatyta, kad jis yra ieškomas Vokietijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str.

    Vasario 17 d. apie 11 val. 10 min. Vilkaviškio r., Stirnėnų k., Bažnyčios g., neblaivus (4,54 prom.) vyras (gim. 1993 m.) iš parduotuvėje esančios prekybinės lentynos atvirai paėmė 1 butelį degtinės ir pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Eismo įvykiai

    Vasario 12 d. apie 16 val. 45 min. Marijampolėje, Kauno g. ir Statybininkų g. sankryžoje, susidūrė blaivaus vyro (gim. 1985 m.) vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ ir automobilis „Audi“, kurį vairavo blaivus vyras (gim. 1981 m.). Į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytos „Mercedes-Benz“ keleivės (gim. 2017 m. ir gim. 2011 m.) bei automobilio „Audi“ keleivė (gim. 1981 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

    Vasario 14 d. apie 7 val. 53 min. Jurbarko r., kelyje Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 62-ame km, automobilis „Ford Galaxy“, vairuojamas vyro (gim. 1969 m.), sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešine eismo juosta iš priekio atvažiuojančio automobilio „BMW 850“, vairuojamo vyro (gim. 1989 m.), ir su juo susidūrė. Per eismo įvykį žuvo „Ford“ keleivis (gim. 1957 m.), sužalotas „Ford“ vairuotojas ir kartu važiavę keleiviai: vyras (gim. 1976 m.), vyras (gim. 1967 m.) bei automobilio „BMW“ vairuotojas, kurie dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

    Vasario 16 d. apie 16 val. 10 min. Vilkaviškio r., Serdokų k., Gėlių g., automobilis „VW Passat“, vairuojamas moters (gim. 2005 m.) susidūrė su keturračiu „OUTLANDER 650 MAX“, vairuojamo vyro (gim. 1983 m.). Per eismo įvykį sužalotas keturračio vairuotojas, kuris pristatytas į Kauno ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Kiti įvykiai

    Vasario 10 d. apie 8 val. 14 min. Marijampolės sav., Bliūdiškių k. rastas automobilio BMW variklis, kuriam Vokietijoje yra paskelbta paieška. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 1 d.

    Vasario 12 d. apie 18 val. 35 min. Jurbarko r. sav., Eržvilko mstl. automobilį „Volkswagen“ neblaivus vyras (gim. 1983 m.), kuriam nustatytas 1,64 prom. girtumo laipsnis. Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 14 d. apie 23 val. 35 min. Jurbarko r. sav., Pamituvio k., automobilį „JEEP GRAN CHEROKEE“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1983 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,17 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 15 d. apie 9 val. 00 min. Vilkaviškio r., Kumečių II k., automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1993 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,99 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 16 d. apie 17 val. 08 min. Marijampolėje, P. Armino g., automobilį „Honda“ vairavo neblaivi moteris (gim. 1960 m.). Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,81 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 17 d. 14 val. 10 min. Marijampolės apskr. VPK gautas įdarbinimo įmonės pareiškimas, kad 2024 m. spalio 7 d. – lapkričio 4 d. Marijampolėje, už kandidatų darbo leidimus įmonei buvo pervesti 24 000 eurų, tačiau įmonė nepateikė dokumentų, būtinų vizoms gauti, ir negrąžino pinigų. Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str. 2 d.

    Vasario 18 d. apie 12 val. 20 min. Jurbarke, Saulėlydžio g., automobilį „Audi A6“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1990 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,79 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 19 d. apie 10 val. 30 min. Šakiuose, Kranto g., automobilių stovėjimo aikštelėje, rastas apgadintas automobilis „Mazda“, priklausantis moteriai (gim. 1998 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

    Švęskime Marijampolės miesto gimtadienį!

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    1792 m. vasario 23 d. Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Marijampolei suteikė savivaldos teisių privilegiją ir herbą, kuriame pavaizduotas Šv. Jurgis.

    Švęskime miesto gimtadienį! Šia proga vasario 23 d. (sekmadienį) 13.00 val. kviečiame į Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamos parodos „Šventasis karys Šv. Jurgis dailės kūriniuose“ atidarymą Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje (Bažnyčios g. 23, Marijampolė).

    Šv. Jurgis, Romos imperijos karys, krikščionių kankinys, šventasis, pagal legendą nugalėjęs piktąjį slibiną – blogio simbolį, yra vienas populiariausių šventųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jis ne tik daugelio šalių, miestų, riterių, ginklininkų ir karių globėjas, bet ir menininkų kūrybos įkvėpimo šaltinis.

    Renginio metu sužinosite:

    • Kada gyveno ir kaip galėjo atrodyti Šv. Jurgis
    • Kodėl jis tapo vienu populiariausių šventųjų pasaulyje
    • Kokios šalys jį laiko savo globėju

    …ir daugybę kitų įdomių istorinių faktų.

    Jaunimas YRÀ turi naują vadovą – Raimondą Bogužaitę keičia Justas Mažėtis

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Viena aktyviausių Marijampolės organizacijų „Jaunimas YRÀ“ praneša apie reikšmingus pokyčius – po daugiau nei dešimtmetį trukusio vadovavimo Raimonda Bogužaitė įstaigos vairą perduoda Justui Mažėčiui, kuris, kaip ir anksčiau, lieka ir valdybos nariu. Iš valdybos pasitraukia Ieva Kalpukevičiūtė, o jos sudėtį papildo dvi ilgametės organizacijos narės – Raminta Milašiūtė ir Karolina Mališkaitė.

    Raimonda Bogužaitė, tapusi organizacijos prezidente prieš vienuolika metų, turėjo reikšmingos įtakos jos augimui ir vystymuisi. Jos vadovavimo laikotarpiu „Jaunimas YRÀ“ išaugo į vieną iš organizacijų, tapusių platforma, skatinti jaunimo įsitraukimą į socialinius, kultūrinius ir politinius procesus. Pasižymėjusi tvirta lyderyste, ji subūrė komandą, kuri įgyvendino daugybę projektų, padedančių jaunimui išreikšti savo nuomonę, pritraukti išvykusius jaunuolius grįžti į gimtąjį kraštą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

    Natūralus organizacijos atsinaujinimas atspindi organizacijos narių siekį suteikti galimybę naujoms idėjoms ir požiūriams. „Džiaugiuosi, kad įgyvendinome šį nuostabų organizacijos kūrimo procesą ir ne kartą parodėme, jog Marijampolėje jaunimas tikrai yra! Noriu palinkėti sėkmės būsimam vadovui Justui. Jo sukaupta patirtis veikiant organizacijoje bei entuziazmas tikrai padės „Jaunimas YRÀ“ atsinaujinusiai komandai vykdyti jau iki šiol vykusius ir naujus projektus“, – teigia Raimonda Bogužaitė.

    Justas Mažėtis, naujasis organizacijos prezidentas, jau ne pirmus metus aktyviai dalyvauja „Jaunimas YRÀ“ veikloje. „Norime ir toliau vykdyti projektus, kurie rodo, kad jaunimas yra aktyvus, iniciatyvus. Organizacijoje pokyčiai vyksta natūraliai – atėjo laikas atsinaujinti. Džiaugiuosi, kad tapau šia pokyčio dalimi ir tikiu, kad su nauja valdyba galėsime dar labiau stiprinti jaunimo bendruomenę ir kurti prasmingas veiklas“, – sako Justas Mažėtis.

    Organizacijos valdybos narės poziciją paliekanti Ieva Kalpukevičiūtė rūpinosi organizacijos įvaizdžiu ir komunikaciją. Jos pastangos padėjo formuoti ir stiprinti organizacijos matomumą tiek vietiniu, tiek nacionaliniu mastu, aktyviai prisidėjo prie sėkmingų organizacijos projektų viešinimo ir garsinimo, užtikrindama, kad jaunimo iniciatyvos būtų plačiai matomos bei girdimos. „Pastarieji ketveri metai buvo įvairūs ne tik projektų įgyvendinimo, bet ir komunikacijos prasme. Ne kartą teko priimti netradicinius, kūrybiškus, gal net kiek keistus sprendimus, kurių dėka pritraukėme naujas auditorijas ir didinome mūsų žinomumą. Organizacijoje kaip asmenybė bei specialistė užaugau ir pati, esu laiminga, kad turėjau tiek erdvės eksperimentuoti. Dabar atėjo metas savo sukauptomis žiniomis dalintis ir padėti augti naujoms valdybos narėms, kurios papildys organizacijos komunikacijos spalvų paletę.“

    Naujoje valdyboje veikti pradeda Karolina Mališkaitė bei Raminta Milašiūtė. Karolina turi ilgametę patirtį dirbant jaunimo srityje bei siekia skatinti jaunimo aktyvumą ir kūrybiškumą. Raminta šiuo metu eina ir Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkės pareigas. Ji įsitikinusi, kad „Jaunimas YRÀ“ turi didelį potencialą ir toliau prisidėti formuojant jaunimo politiką.

    „Jaunimas YRÀ“ – savanoriškai veikianti organizacija, kurios veikla siekia burti bendruomenę, didinti jaunų žmonių užimtumą, įtraukimą ir atstovavimą. Organizacija aktyviai kuria projektus įvairiomis temomis, kurie skatina įsitraukimą, kompetencijų ugdymą.

    Naujoji „Jaunimas YRÀ“ valdyba dėkoja buvusiai prezidentei Raimondai ir valdybos narei Ievai už atsidavimą bei tiki, kad galės pratęsti jų pradėtus darbus dar labiau stiprindami bendruomeniškumą, skatindami didesnį jaunimo įsitraukimą ir aktyvią komunikaciją. Atsinaujinusi organizacija kviečia visus jaunus žmones sekti naujienas ir jungtis prie jų vystomų veiklų, siekiant prisidėti prie teigiamų pokyčių ir augimo Marijampolės mieste ir ne tik.

    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Rimantas Dovydaitis pasakoja XXVIII: Gotlandas buvo antras pagal populiarumą lankomas taškas

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Atsiradus  beviziam Lietuvos jachtų įplaukimui į Daniją 1993 m., aš su jachta „Sūduva“ į Kopenhagą  plaukiau devynis kartus. Tada prasidėjo intensyvus plaukiojimas vakarų kryptimi, nes daug kas norėjo pamatyti mums daug metų aiškintą „supuvusį vakarų pasaulį“. Šia kryptimi pirmas, o grįžtant paskutinis taškas yra Bornholmas su  Svaneke, Gudjiem, Tein, Hamerhaus, Hasle uostais bei sostine Rione. Jeigu Kopenhagą esu aplankęs daugiau 50 kartų, tai įsivaizduokite, kiek čia kartų būta.

            Antras pagal lankymų kiekį yra Gotlandas, nes peršokus per „balą“, taip kažkas vadina mūsų Baltiją, būtina pailsėti, pasižmonėti, perlaukti blogą orą ar paviešėti pas ten gyvenusius lietuvius. Kartą su kolegos šeima specialiai darėme ratą apie salą su visų uostų aplankymu ar tik, taupydami laiką, priartėjimu, o kituose lankydami įžymybes ar nakvodami.

            Plaukdami į Stokholmą, Kokolą, Marienhan, Turku tik retais atvejai neužsukame į Visby ar Fariozunde. Tai atsitinka, kai kelionės tikslai kitokie.

            Prisišvartavus Visby svečių uoste, susitvarkius formalumus ir savo aplinką pirmu judesiu siūlau paėjėti į šiaurę ir aplankyti rožyną. O jei paeisite į kalną šiauriau, rasite medinių namų, statytų daugiau kaip prieš 500 metų. Visą senamiestį juosia gynybinė siena, o už sienos, naujo miesto gatvėse, turistiniai traukinukai ant guminių ratų.

            Būdami Gotlande beveik visuomet susisiekdavome su mūsų tautiečiais Jonu Pajauju, Eugenijum Budriu ar Klemensu Gumausku. Kartais pataikom, kartais specialiai vykstam į įdomias šventes – „Žvejų“, „Viduramžių savaitė“, „Chorų festivalis“, „Joninių“. Tuomet bendraujame su tautiečiais. Kartą Jono Pajaujo ūkelyje nakvojau, anksti pabudęs peržiūrėjau jo biblioteką, jo redaguoto ir leisto žurnalo „Pragiedruliai“ puslapius. Supratau, kiek jie dėjo pastangų išblaškytų tautiečių suvienijimui. Pokaryje gerai veikė „geležinė uždanga“ – žinių apie represijas, trėmimus į Sibirą kitą gyvenimą Lietuvoje jie neturėjo. Apie vykusią partizaninę pasipriešinimo kovą vakaruose sužinodavo tik iš grįžusių iš nelaisvės vermachto kareivių Vokietijoje.

            Visby yra Gotlando sostinė, viduramžiais buvo Europos laivybos ir prekybos centras. Apie senovėje buvusią šio miesto bei salos reikšmę galima spręsti iš bažnyčių griuvėsių gausos. Yra keli veikiantys maldos namai, o keliolikos matosi tik griuvėsiai. Mačiau, kad vieni tokie bažnyčios griuvėsiai paversti koncertų arena.

            Visbyje ir kituose uostuose yra nuomojami motoroleriai, motociklai bei automobiliai. Ne kartą jaunimas nuomotais motoroleriais nukakdavo į kitą salos krantą. Kartą parvežė tarp uolų surastą gerą atmušą (krancą). Yra aprašyta trijų jachtų išvyka pas Švedijos lietuvius ir mums suruoštą puikią ekskursiją.

            Tos ekskursijos metu lankėme švedišką kaimo ūkį, kalvę, malūną, domėjausi naudojamais įrankius, mašinomis. Nustebau, kad visa tai labai panašu, kai kas identiška į pas mus naudojamas priemones. Kilo klausimas, kokiais keliais tokie patys kalvystės, arklių pagalba sukamos kuliamosios, šienapjovės atsirado Lietuvoje. Ar tokie geri prekybos ir mainų santykiai buvo prieškaryje ar dar anksčiau Rusijos imperijos laikais.

            Kartą nuomotu automobiliu su dalimi įgulos aplankėme iš jūros matomus miestelius ar uostus. Pasiekėme toliausią vakarinį salos kampą, kuris lankant salą daugybę kartų orientacijos tašku būdavo atokiau nuo kranto esantis švyturys Hoburg. Rytojaus rytą, važiuojant automobilį užpildyti kuru (tokios nuomojimo sąlygos), blaivumo ir dokumentų tikrinimui sustabdė kelių policija, nes išvakarėje buvo išeiginė diena. Polismenas labai nustebo pamatęs, kad mano vairavimo stažas prasidėjęs 1955 m.

         

    Kolegos A. Kraliko šeimos išvyka apie Gotlandą
    Vairininkas taiso taiso kursą, pastebėjęs kompaso pasisukimą. Lilla ir Sora Karlso salos yra ornitologinis draustinis Daug kartų praplaukta šiauriau Stora Karlso salos plaukiant į Visby Daug kartų praplaukta šiauriau Stora Karlso salos plaukiant į Visby. Užkandžiaujame, nuomotu automobiliu aplankę ornitologinį draustinį Tokioje augmenijoje norisi įsiamžinti
    Šiame kiemelyje fontanas su įspūdingomis skulptūromis Ant meškerės užkibo jūros velnias, norėjom jį sudžiovinti, - nepavyko Sūduva VISBY uoste lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1
     

    Kviečiame į Eugenijaus Misiūno knygos ,,Žiemų rojuje nebūna“ pristatymą

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Žurnalas BALTAS KAMBARYS pradeda leisti savo knygų seriją BALTO KAMBARIO KNYGOS!!! Pirmoji iškilmingo parado priekyje žengia Eugenijaus Misiūno ,,ŽIEMŲ ROJUJE NEBŪNA“. Paskutiniuose trijuose žurnalo numeriuose buvo spausdinamos ištraukos iš Eugenijaus atsiųsto rankraščio, o šiandien tai jau savarankiškas kūrinys, kurio viršelyje puikuojasi Danieliaus Rusio tapyba, o knygos nugarėlėje filosofės Nidos Vasiliauskaitės ir rašytojo Dariaus Pocevičiaus atsiliepimai. Viršelio dizainas Ramintos Ardzevičienės, o spausdino ,,SAULĖS ŽMONĖS“.

    Vasario 28 d. 17.30 val. į susitikimą Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Mažojoje salėje kviečia žurnalo „Baltas kambarys“ kūrėja ir leidėja Luana Masienė bei vakaro svečiai – knygos autorius Eugenijus Misiūnas, knygos leidėjas Robertas Dumša ir dailininkas Danielius Rusys.

    ,,Žanriniu požiūriu Eugenijaus Misiūno knyga – dienoraščio formos emigracijos literatūra, bet daug kuo išskirtinė. Autorius – buvęs profesionalus imtynininkas, atsidūręs taktiniu laiku taktinėse geografinėse ir socialinėse vietose: jis matė griūvančią imperiją, buvo ne tik akylas, dėmesingas įvykių stebėtojas, bet ir aktyvus dalyvis, vienas pirmųjų Lietuvos anarchistų, vienas pirmųjų kvėpavo laisvės oru, troško jo, veržėsi į jį, vienas pirmųjų pamatė ir suprato, kad ir kaip Tėvynė mus „uždarė savyje“. Jo refleksijos ir prisiminimai – gerai parašyti, smagiai skaitomi ir turi didelę išliekamąją vertę kaip istorinis ištisos epochos (nuo pat Sąjūdžio laikų iki dabar) dokumentas, parašytas pirmo asmens perspektyva. Epochos metraštis: ne daug Lietuvoje žmonių, kurie, tiek matę, geba taip – žvelgiant sąžininga, pastabia, įžvalgia, šmaikščia ir protinga akimi – aprašyti. Jo istorija – tai visos kartos ir visos Lietuvos istorija, ir jis ją parašė.“ (Filosofė, mokslų daktarė Nida Vasiliauskaitė)

    ,,Nuoširdūs ir intymūs E. Misiūno memuarai su ryškiomis katastrofos nuojautomis deramai tęsia lietuvių išeivijos egzistencinės literatūros tradicijas. O labiausiai jie vertingi kaip pastarojo trisdešimtmečio Lietuvos sąžinės balsas – nors tylus ir ramus, bet tiesus ir negailestingas.“ (Rašytojas Darius Pocevičius).

    Į Marijampolę atvykstantys grupės „Džentelmenai“ nariai – apie Valentino dienos tradicijas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Jau kovo 7 d. Marijampolės kultūros centre grupė „Džentelmenai“ surengs atmosferą kaitinantį koncertą. Į analogų Lietuvoje neturinčią grupę susijungę žinomi šokėjai švenčia grupės dešimties metų jubiliejų. Moterų numylėtiniai mūsų skaitytojams sutiko atskleisti šiek tiek detalių apie koncertą Marijampolėje ir tai, kaip jie švenčia Valentino dieną.

     „Džentelmenai“ – vienintelė tokią grupė Lietuvoje, į kurią susibūrė trys profesionalūs šokėjai. Todėl jų koncertų išskirtinumas – ne tik publikos jau pamiltos dainos, bet ir kiekvienai jų sukurtos choreografijos. Publiką tai ypač džiugina, tad dažniausiai jau po pirmosios dainos klausytojai kyla nuo kėdžių ir kartu su „Džentelmenais“ pasiduoda šokio ritmams.

    Jau kuris laikas grupės narys Andrius Butkus gyvena JAV, o Dainius Dimša ir Vytautas Mackonis – Lietuvoje. Tačiau tai netrukdo ne tik leisti dainas, bet ir ruošti naujas choreografijas, kurias jau greitai koncertuose išvys grupės klausytojai ir fanai.

    Kviečia į jubiliejinį turą

     Visi „Džentelmenų” jubiliejinio turo koncertai vyks kovo mėnesį. Organizatoriai MB „Renginių slėnis” skelbia, kad kovo mėnuo grupės koncertiniam turui pasirinktas ne atsitiktinai. Tai gera žinia visoms moterims, merginoms ir jų mylimiesiems – juk būtent kovo mėnesį švenčiama Moters diena. Tad grupė „Džentelmenai“ kovo mėnesį išdidžiai skelbia „Mėnesiu Moterims“ ir kviečia į savo koncertus Marijampolėje, Kėdainiuose, Jonavoje, Druskininkuose, Jurbarke, Šilutėje, Vilkaviškyje, Kretingoje, Plungėje, Mažeikiuose, Joniškyje, Trakuose, Biržuose, Rokiškyje, Radviliškyje, Klaipėdoje. Šiame koncertiniame ture „Džentelmenai“ pristatys ir naujas, ir savo klausytojams jau puikiai pažįstamas dainas bei joms sukurtas akį traukiančias choreografijas: „Paprasta istorija“, „Mes nebe tie“, „Nori ar nenori”, „Dvi širdys“, „Tu lengvutė” „Kaip tu gyveni?“, „Noriu“, „Nestabdyk” ir kt.

    Koncertas Marijampolėje vyks jau kovo 7 d. Bilietai į koncertą – puiki Valentino ar Moters dienos dovanos idėja.

    Paklaustas, ką jam reiškia Valentino diena, A. Butkus sako, kad tai puiki proga parodyti dėmesį savo antrai pusei: „Tai puiki galimybė poroms, kurios gal jau daug metų kartu, prisiminti romantines akimirkas ir atrasti naujas galimybes kartu praleidžiant laiką kitaip, nei kasdien. Nors man atrodo, kad vyras moteriai gėles dovanoti galėtų bent jau kas antrą dieną.“ Paklaustas, ar šiandien jo širdis laisva, A. Butkus atsako kvatodamasis, bet užtikrintai: „Užimta darbu!“

    Paklaustas apie Valentino dienos tradicijas savo asmeniniame gyvenime, D. Dimša neslepia, jog labai dažnai šią dieną tenka praleisti dovanojant koncertus kitiems įsimylėjėliams. „Taigi, dažniausiai grįžus iš koncerto kartu su mylimąja sėdame į automobilį ir tiesiog važiuojame, kur akys mato. Tai yra mūsų romantika, tam tikra tradicija. Kartais aplankome vietas, kuriose dar nesame buvę, kartais tokias, kurias norisi aplankyti dar ir dar“, – pasakoja D. Dimša.

    Jis sako, kad romantika nėra tik tai, ko nori moterys: „Šilumos ir rūpesčio reikia kiekvienam. O ypač šiandien, kai visi gyvename beprotiškai įtemptai ir kartais toje rutinoje pamirštame pamatyti, kas yra šalia.“

    Valentino dieną švenčia rudenį

    V. Mackonis, kalbėdamas apie Valentino dieną, prisipažįsta, kad jis su antrąja puse šią šventę švenčia visai ne vasario mėnesį. „Su savo išrinktąja turime daug gražių ir įsimintinų akimirkų. Valentino dieną švenčiame ne vasario 14 d., o spalio 18 d., nes tai diena, kai mes susipažinome. Tai yra mums labai svarbi diena, svarbesnė net už vestuvių metines. Šią dieną visuomet švenčiame romantiškai, stengiamės vienas kitą nustebinti arba pabėgti kažkur romantiškai pabūti dviese.“

    Grupė „Džentelmenai“ sveikina visus su Valentino diena ir kviečia į savo jubiliejinio koncertinio turo „10 metų vienu ritmu“ koncertus. Koncertas Marijampolėje vyks jau kovo 7 d. Bilietus platina Kultūros centro kasa ir kakava.lt: https://kakava.lt/renginys/grupes-dzentelmenai-koncertinis-turas-10-metu-vienu-ritmu/9137/17526

    Nuo dvarų iki skrydžio pažinimo centro: ką aplankyti ir patirti Lietuvoje 2025 m.

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Vis daugiau lietuvių savo laisvalaikį ar atostogas renkasi praleisti ne tolimose kelionėse, o iš naujo atrasdami savo kraštą ir maloniai nustebdami. Pastaruoju metu Lietuvoje vienas po kito gimsta vis nauji turizmo objektai. Ne išimtis – ir 2025-ieji. Įspūdžių, patirčių, renginių ir lankytinų objektų įvairovė tokia didžiulė, kad jau dabar verta planuoti šių metų keliones po Lietuvą.

    2024-ieji tapo išskirtiniais metais Lietuvos turizmui, šaliai pelnius du reikšmingus tarptautinius įvertinimus – „Lonely Planet” paskelbė Lietuvą antra geriausia pasaulyje ir geriausia Europoje kelionių kryptimi 2025-iesiems, o prestižinis „Michelin” gidas įvertino net keturis šalies restoranus žvaigždutėmis, vieną restoraną apdovanojo žaliąja „Michelin“ žvaigždute, dar keturis – „Bib Gourmand” ženklais. Pernai Lietuvoje apsilankė daugiau kaip 1,4 mln. užsienio turistų, t.y. 6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, daugiausiai iš Lenkijos (138 tūkst.), Vokietijos (126 tūkst.) ir Latvijos (106 tūkst.). Ypač išaugo turistų srautai iš naujų rinkų – Nyderlandų (+141 proc.), Belgijos (+115 proc.) ir JAV (+29 proc.). Vietinio turizmo srityje taip pat fiksuojami teigiami pokyčiai – per 11 mėnesių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo daugiau kaip 2,6 mln. vietinių turistų, tai 1 proc. daugiau nei 2023 metais ir net ketvirtadaliu daugiau nei prieš pandemiją.

    Pasak nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovės Olgos Gončarovos, šie metai Lietuvos turizmui atveria dar didesnes galimybes.

    „Augantis susidomėjimas ir pelnytas tarptautinis pripažinimas leidžia turizmo sektoriui tikėtis ypač sėkmingų metų. Tai ne tik didžiulis potencialas turizmo verslui, bet ir puiki galimybė pristatyti Lietuvą kaip modernią, inovatyvią ir svetingą šalį. Ypač džiugina tai, kad turime ką pasiūlyti tiek kultūros, tiek gamtos, tiek modernių pramogų ieškančiam keliautojui“, – sako O. Gončarova.

    „Prestižinis kelionių gidas „Lonely Planet“ ne šiaip išrinko Lietuvą antrąja geriausia šių metų kelionių kryptimi pasaulyje ir geriausia Europoje – mūsų šalis siūlo išties unikalų tradicijų ir inovacijų derinį. Įdomiausias praeities istorijas mokame papasakoti šiuolaikinėmis priemonėmis, o inovacijas ir modernias naujoves diegiame neatitrūkdami nuo savo šaknų“, – sako nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė N. Sutkaitytė.

    Pastaruoju metu Lietuva sulaukė ne tik tokių milžinų kaip „Lonely Planet“ ar „Michelin“ gidas įvertinimo. Vilnius pasipuošė net dviem ypatingais titulais: miestas paskelbtas „Europos Kalėdų sostine 2025“ ir išrinktas „Europos žaliąja sostine 2025“.

    „Nuo Kaune atidarytos  Mokslo salos iki Raudondvario dvaro dirbtinio intelekto vedamų ekskursijų, nuo Čiurlionio metų renginių iki naujojo skrydžio pažinimo centro – šiemet turistų laukia nepakartojamos  patirtys. Ypač džiugina tai, kad modernios technologijos ir inovacijos mūsų lankytinose vietose ne užgožia, o kaip tik padeda geriau pažinti ir suprasti mūsų istoriją, meną ir kultūrą”, – akcentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.

     Inovacijos ir paveldas

    Naujausias inovacijų, mokslo ir turizmo sankirtos taškas – Kaune atidaryta Mokslo sala. Tai didžiausias tokio pobūdžio centras Baltijos šalyse. 13 tūkstančių kvadratinių metrų erdvėje įrengtos interaktyvios laboratorijos, virtualios realybės kambariai ir eksperimentų zonos. Lankytojai gali išbandyti gravitacijos dėsnius specialioje „Zero Gravity” kameroje, sukurti hologramas ir valdyti robotus.

     

    Ypatingą kelionę po istoriją ir technologijas siūlo ir Raudondvario dvaro kompleksas. Garso kelionė „Raudondvario dramaturas“ – tai pirmasis Lietuvoje turistinis maršrutas, kuriame dirbtinis intelektas pasakoja Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją. Kelionės metu lankytojai, nešini specialiais ausinukais, keliauja po dvaro teritoriją, o dirbtinio intelekto sukurtas pasakojimas reaguoja į jų buvimo vietą ir net paros metą. Šis projektas 2024 m. pelnė apdovanojimą už inovatyviausią turistinę patirtį Lietuvoje.

    Kalbant apie Ž. Augusto ir B. Radvilaitės meilę, rekomenduojame leistis ir į romantišką pasivaikščiojimą po XVI a. Vilnių su audiogidu. Maršrutas „Slapta meilė“ – tai kelias, vedantis per svarbias Vilniaus vietas, kur 1520-1549 m. gyveno, mylėjo ir veikė garsioji pora

    Anykščiai jau labai greitai taip pat galės pasigirti dar viena su meile susijusia traukos vietove – pavasarį čia bus atidarytas Jausmų muziejus.

    Istorija ir gastronomija

     Šiemet neketina snausti ir jau anksčiau turistų dėmesio sulaukę objektai. Pavyzdžiui, Stasio Eidrigevičiaus muziejus „Stasys Museum“ Panevėžyje lankytojus kviečia į naujas parodas, o taip pat – ir geriau pažinti paties menininko kūrybą.

    Ką tik sėkmingiausiu 2024 m. turizmo projektu Lietuvoje išrinktas Kaimelio dvaras – ypatingas istorijos, kultūros, architektūros ir žmonių entuziazmo kūrinys. Nors didieji restauravimo darbai dvaro dar laukia, jo savininkai tikisi šią vasarą atverti duris visiems, norintiems pažinti šio dvaro ir jo apylinkių istoriją.

    Merkinė ir Kernavė – dar dvi vietovės, kur užsukęs visuomet atrasi naujų įdomių dalykų. Kernavė 2025 m. pristato atnaujintą lankytojų centrą su virtualios realybės ekspozicijomis. Tuo tarpu Merkinės fabrikas kviečia iš naujo atrasti gastronominį Dzūkijos veidą, o taip pat ir dalyvauti įvairiuose  kultūriniuose renginiuose.

    M. K. Čiurlionio metams – daugybė renginių Druskininkuose

    Švenčiant 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, Druskininkai išrinkti šių metų Lietuvos kultūros sostine. Kadangi visų laikų žymiausio Lietuvos menininko vardas suteikia miestui išskirtinumo, kultūros sostinės tema šiemet – „Čiurlionio paliesti“. Jai skirtų renginių metu bus ieškoma naujų galimybių atrasti inovatyvias menininko kūrybos sklaidos formas.

    Į programą įtraukti tokie renginiai kaip socialinė akcija „Nepyk“, Druskininkų vitražo simpoziumas „Čiurlionio atspindžiai“, kūrybinės dirbtuvės „Arbatėlė su M. K. Čiurlioniu“, paroda „Nudite“ – aktas ir jo raiška menininkų akimis, virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“ ir kt.

    Puikios žinios melomanams!

    Birželio 6 d. į Lietuvą su turu „The Forget Tomorrow World Tour“ atkeliauja pasaulinė, keturiais „Emmy“ apdovanota muzikos superžvaigždė Justin Timberlake. Per savo karjerą atlikėjas jau pardavė daugiau nei 54 milijonus albumų ir 63 milijonus singlų visame pasaulyje ir surinko daugiau nei 23 milijardus garso ir vaizdo perklausų bei peržiūrų įvairiose platformose. Koncertas dundės Dariaus ir Girėno stadione, Kaune.

    Roko ir hiphopo gerbėjų laukia istorinė galimybė – liepos 10 d., tame pačiame Kauno stadione įvyks vienintelis Baltijos šalyse grupės „Guns N’ Roses“ šou. Ant scenos koncerto metu taip pat pasirodys ir 1985 m. susikūrusi legendinė JAV hiphopo grupė „Public Enemy“.

    Mažiau nei po mėnesio, rugpjūčio 1 d., Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins dar viena muzikos legenda – charizma ir energija visuomet trykštantis Robbie Williams. Jo pasirodymo metu skambės garsiausi hitai ir dainos iš 2024 m. pasirodžiusio biografinio filmo apie atlikėją „Better Man“. Planuojate atvykti? Tuomet nesnauskite – bilietai į 2022 m. Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykusį Robbie Williams koncertą buvo išpirkti per pirmąją oficialios prekybos valandą.

    Milžiniška patirčių įvairovė

    2025-ieji taip pat paskelbti Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Tai – puiki proga geriau pažinti šalies aviacijos istoriją ir patiems pasijusti lakūnais bei pilotais. Lietuvos aviacijos muziejus lankytojus kviečia į naująjį skrydžio pažinimo centrą. Moderniausi simuliatoriai leis įsijausti į lėktuvą virš Kauno pilotuojančio lakūno vaidmenį, patirti nesvarumo būseną, sklęsti su parasparniu.

    Neabejingų lietuviškam pajūriui taip pat laukia naujienos. Nidos turizmo informacijos centras lankytojus pasitinka  naujose, erdvesnėse patalpose (Taikos g. 4, Nida). Pasimėgauti ne tik Nidos grožiu ir ramybe, bet ir SPA malonumais kviečia naujas kompleksas „Stebuklai SPA“. Svečių laukia naujos apgyvendinimo įstaigos ir kituose šalies miestuose – „Tauragė Hotel“ Tauragėje, „Sun City“ viešbutis Šiauliuose ir „Molėtai Hotel“, „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose ką tik išrinktas sėkmingiausiu apgyvendinimo paslaugų teikėju. Tuo tarpu Vilniuje, Vasario 16-osios g. 5, duris rugpjūčio mėn. pradžioje atvers naujas viešbutis – „AC Hotel by Marriot“.

    Keičiasi pati keliavimo prasmė

    Kaip rodo neseniai paskelbta „Euronews Travel 2025“ ataskaita, turistai Europoje ieško vis prasmingesnių patirčių. Šiemet turistai nebebus pasyvūs vartotojai, o taps aktyviais dalyviais, siekiančiais daryti teigiamą poveikį lankomoms vietoms.

    Tendencijos taip pat rodo, kad populiarėja vėsesnės kelionių kryptys, ypač Šiaurės Europos šalys, o tai Lietuvai atveria dar daugiau perspektyvų. Analitikos bendrovės „Tourism Economics“ skaičiavimais, Pietų Europos turizmo augimo tempas 2025-2029 m. sumažės 2,9 proc., palyginti su 2014-2019 m. laikotarpiu.

    Dar viena akivaizdi šių metų turizmo tendencija – geležinkelių renesansas. Kelionių traukiniais populiarumas ypač auga tarp Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų, ieškančių tvaresnių alternatyvų skrydžiams.

    Keliavimo įpročius keičia ir dirbtinis intelektas. DI vis labiau integruojamas į turizmo pramonę – nuo klientų aptarnavimo iki personalizuotų rekomendacijų. Technologijos padeda optimizuoti išteklių valdymą, mažinti atliekas ir stebėti poveikį aplinkai realiuoju laiku.

    „Pasaulinės turizmo tendencijos 2025-iesiems atveria išskirtines galimybes Lietuvai. Mūsų šalies vėsesnis klimatas, kompaktiškumas, sparčiai vystoma geležinkelių infrastruktūra ir autentiškos bendruomenių patirtys yra būtent tai, ko ieško šiuolaikinis keliautojas. Matome, kad keičiasi ne tik keliavimo būdai, bet ir pati keliavimo prasmė: turistai nori ne tik aplankyti mažiau žinomus regionus, bet ir prisidėti prie lankomos šalies gerovės. Lietuva turi visus ingredientus tapti viena patraukliausių Europos krypčių tiems, kas ieško tvarių, autentiškų ir prasmingų kelionių patirčių“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.

     

    MKL Snaiperių konkurso prizai iškeliavo į Marijampolę ir į pajūrį

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    „Apginti titulą tikrai sunkiau nei jį iškovoti“, – su palengvėjimu ištarė Rosita Rusovičiūtė. 17-metė krepšinio talentė šeštadienį Kėdainiuose po dramatiškos kovos pakartojo pernykštę sėkmę MKL „Snaiperės“ konkurse.

    Kėdainiuose šeštadienį vykusioje LIDL-Moksleivių krepšinio lygos „Žvaigždžių dienoje“ R. Rusovičiūtė laimėjo taikliausios tritaškininkės konkursą. „Snaiperių U18“ merginų varžybose Suvalkijos krepšinio atstovė pirmavo po pirmojo etapo, surinkdama 14 taškų. Vos taškeliu nuo jos atsiliko kita favoritė – Deimantė Zakševskytė iš Vilniaus krepšinio mokyklos. Pastaroji fiksuoja geresnį tritaškių pataikymą MKL reguliariajame čempionate (net 39 proc.).

    Likusios dalyvės Emilija Vaitkutė (V. Knašiaus KM), Augustė Gusarovaitė (Šiaulių KA „Saulė“), Ugnė Viščinytė (Vilniaus KM) ir Gytė Pupelytė (Vilniaus KM) pasirodymą baigė pirmajame etape.

    Vis dėlto finale D. Zakševskytė akivaizdžiai perdegė, pelnydama tik 7 taškus. Antra pasirodžiusi R. Rusovičiūtė žinojo, jog jai iškelta gana žema kartelė. Tačiau čempionės ranka taip pat ėmė drebėti. Po pirmųjų dviejų stovelių, išmetusi 10 kamuolių, jį netgi atsilikinėjo, o po trečiojo – tik kukliai pagausino savo taškų kraitį. Vis dėlto finišo tiesiojoje R. Rusovičiūtė pademonstravo čempionišką charakterį ir aplenkė savo pagrindinę konkurentę, surinkdama 11 taškų.

    Nugalėtojai atiteko 400 eurų čekis nuo „Smart Way-Moterų lygos“ (MLKL) bei kelialapis į „Smart Way-Karalienės taurės“ snaiperių konkursą. Jame kovo 1-2 dienomis Šiaulių arenoje 17-metė mėgins mesti iššūkį elitinėms MLKL metikėms.

    „Atvirai sakant, finale buvau išmušta iš vėžių. Pamačiau skaičių, kurį reikėjo viršyti, ir atėjo mintis, kad sunku nebus… Gerai, kad pabaigoje susiėmiau“, – kalbėjo R. Ruseckaitė.

    Už pergalę ji dėkojo savo trenerei Marijampolėje – net 6 Moterų lygos Snaiperės konkursus laimėjusiai Ela Briedytei-Bajorūnienei bei Vilniaus „Kibirkšties-VKM-MRU“ ekipoje ją ugdančiai legendinei Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei.

    Vaikinų „Snaiperių“ konkurse lygių neturėjo V. Knašiaus mokyklos auklėtinis Arnas Vaištaras. Kaip ir dera nuo seno taiklumu garsėjantiems Klaipėdos krašto atstovams A. Vaištaras finale pranoko net savo paties lūkesčius, pelnydamas 21 tašką. Lemiamoje akistatoje jis įveikė Rinaldą Kairį iš Šiaulių KA „Saulė“, surinkusį 12 taškų. Pirmajame etape R. Kairys parodė solidžiausią rezultatą iš aštuonių dalyvių – 17 taškų.

    Jonas Trivokas (Vilniaus KM), Benas Baranauskas (Sostinės KM), Titas Bakanas (V.Knašiaus KM), Lukas Dėdelis (Marijampolės SC), Titas Padelevičius (Kauno KA „Žalgiris“) ir Orestas Noreika (Klaipėdos KM) pasirodymą baigė pirmajame etape.

    „Ši pergalė labai maloni. Vienas didžiausių karjeros laimėjimų. Jausmas panašus kaip patekus į savo amžiaus Lietuvos rinktinę“, – apibūdino A. Vaištaras.

    Iš Plungės kilęs vaikinas teigė pernelyg nesijaudinęs konkurse, nes tritaškius mėgsta smaigstyti ir MKL pirmenybėse, nors įprastai rungtyniauja arčiau krepšio – sunkiojo puolėjo pozicijoje.

    Paklaustas, kur dės „Betsafe-LKL“ įsteigtą 400 eurų čekį, Arnas nusišypsojo:

    „Nusipirksiu dvi poras kedų – bus gera investicija“.

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai sausio 27–vasario 8 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Sausio 26 d. apie 19.20 val. Šakių r. sav., Liepalotų k., Mokyklos g., gatvėje, žodinio konflikto metu, vyras smurtavo prieš vyrą (gim. 1962 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Sausio 27 d. apie 23.30 val. Šakių r. sav., Gelgaudiškyje, Darbininkų g., namuose, žodinio konflikto metu, moteris (gim. 1997 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1975 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Sausio 29 d. 03 val. 01 min. Marijampolės sav., Balsupių k. vyras (gim. 1991 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,90 prom.) moterį (gim. 1986 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Sausio 30 d. apie 15 val. 43 min. Marijampolės sav., Gudinės k. prieš vyrą (gim. 1933 m.) smurtavo neblaivus (3,07 prom.) vyras (1977 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Sausio 31 d. apie 00 val. 40 min. Šakių r. sav., Joginiškių k. prieš moterį (gim. 1986 m.) smurtavo vyras (gim. 1968 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 1 d. 18 val. 25 min. Marijampolės sav., Skaisčiūnų k. neblaivus (2,24 prom.) vyras (gim. 1991 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,17 prom.) moterį (gim. 1972 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 1 d. apie 17 val. Jurbarko r. sav., Dūdlaukio k. vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1965 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 1 d. apie 14 val. Vilkaviškio r. sav., Patunkiškių k. galimai neblaivus vyras (gim. 1976 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,17 prom.) moterį (gim. 1963 m.). Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusioji vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 2 d. apie 2 val. 30 min. Marijampolėje, V. Kudirkos g., gatvėje, žodinio konflikto metu, iš matymo pažįstamas vyras smurtavo prieš vyrą (gim. 1960 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Vasario 1 d. apie 23 val. 00 min. Marijampolės sav., Tursučių k., Kazliškių g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (1,84 prom.) vyras (gim. 2000 m.) smurtavo prieš neblaivią moterį (gim. 1959 m.) ir prieš neblaivią (2,60 prom.) moterį (gim. 1983 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 2 d. apie 17 val. 10 min. į Marijampolės ligoninę iš Marijampolės, Varnupių g., pristatytas sužalotas nepilnametis (gim. 2012 m.), kuris tą pačią dieną pervežtas į Kauno ligoninę tolimesniam gydymui. Įtariama, kad nepilnametis sužalojimus patyrė sprogus pirotechnikos gaminiui. Surinkta medžiaga pagal LR BK 138 str. 2 d.

    Vasario 4 d. apie 14 val. 03 min. Marijampolėje, Šaulių g., namuose, žodinio konflikto metu, moteris (gim. 1976 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1983 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 4 d. apie 21 val. 35 min. Marijampolėje, Parko g., bendrabutyje, žodinio konflikto metu, neblaivus vyras (gim. 1982 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,96 prom.) moterį (gim. 1977 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Vasario 6 d. apie 21 val. 41 min. Marijampolėje, Parko g. vyras (gim. 1990 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,11 prom.) moterį (gim. 1994 m.). Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 6 d. apie 22 val. 05 min. Vilkaviškyje S. Nėries g. prieš vyrą (gim. 1991 m.) smurtavo du nepažįstami asmenys ir vienas nukentėjusiajam pažįstamas asmuo (gim. 2000 m.). Po medikų apžiūros vyras išleistas gydytis į namus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 8 d. apie 10 val. Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK gautas pranešimas, kad Kazlų Rūdoje, Liepų g., namuose, žodinio konflikto metu neblaivus (2,14 prom.) vyras (gim. 1974 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,86 prom.) moterį (gim. 1978 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vasario 8 d. apie 21.30 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas pranešimas, kad Šakių r. sav, Pentviršių k., į vyro (gim. 1975 m.) namus atvyko vyras ir smurtavo prieš jį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Rasti žmonių lavonai

    Sausio 31 d. apie 12 val. Marijampolėje, Kaimynų g., namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1968 m.) kūnas. Įtariama savižudybė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Sausio 31 d. apie 11 val. Vilkaviškyje, Gedimino g., namo kieme, rastas mirusio vyro (gim. 1976 m.) kūnas. Pirminiais duomenimis, vyriškis namuose susižalojo peiliu ir iššoko pro langą iš buto, esančio 3-ame aukšte. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Vasario 3 d. apie 16 val. 41 min. Marijampolėje, Uosupio g., šalia parduotuvės, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams gaivinant mirė vyras (gim. 1960 m.). Kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Vasario 5 d. 14 val. 06 min. Šakių r. sav., Lekėčių k., atviroje vietoje, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų gaivinamas, mirė vyras (gim. 1958 m.). Kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Vasario 6 d. apie 16 val. 15 min. Šakių r. sav., Dainių k., griovyje prie lauko keliuko, buvo rastas vyro kūnas (gim. 1976 m.) be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Vagystės

    Sausio 28 d. apie 18 val. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1933 m.), kuri nurodė kad į jos namus, esančius Marijampolės sav., Patašinės k., atėjo nepažįstama moteris, kuri pavogė 1000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Sausio 30 d. 13 val. 16 min. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad 2024 m. lapkričio 9 d. Marijampolės sav., Liudvinavo k., iš gyvenamo namo neaiškiomis aplinkybėmis dingo 36 000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Sausio 30 d. apie 15 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Žindaičių k. rastas išdaužtas namo langas, per kurį buvo patekta į namo vidų ir iš pranešėjos (gim. 1979 m.) pavogti 600 eur., sudaužytas spausdintuvas, nešiojamas kompiuteris. Patirta 1500 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    2025 m. sausio 29-30 d. buvo įsibrauta į vyrui (gim. 1969 m.) priklausantį ūkinį pastatą, esantį Vilkaviškio r. sav., Keturvalakių mstl., ir iš jo pavogti įvairūs įrankiai. Patirta apie 1935 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Vasario 2 d. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro (gim. 1941 m.) pranešimas, kad sausio 31 d., laikotarpyje tarp 10 ir 11 val., Kalvarijos sav., Kampinių k., į neužrakintus pranešėjo namus užėjo nepažįstama moteris, po kurios apsilankymo vyras pasigedo 1000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Kiti įvykiai

    Sausio 27 d. apie 7.33 val. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro (gim. 1962 m.) pareiškimas, kad Marijampolėje, Statybininkų g., rastas išdaužtas vilkiko „IVECO“ priekinis dešinės pusės durelių stiklas ir, pro jį patekus į vidų, iš vilkiko salono buvo paimtas daiktadėžėje buvęs automobilio „BMW X5 xDrive“, kuris buvo pakrautas ant vilkiko platformos, kėbulo numeris bei nuo minėto automobilio nuardytos priekinės automobilio apdailos dalys. Patirta apie 100 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Sausio 28 d. apie 14 val. 09 min. Vilkaviškio r. sav., Uosių k. esančioje žiedinėje sankryžoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Volkswagen“, kurį vairavo vyras (gim. 1981 m.). Eismo įvykį galimai sukėlęs vyras (gim. 1980 m.), kuris taip pat vairavo automobilį „Volkswagen“, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vairuotojas buvo rastas Vilkaviškio r. sav., Paežeių k. Jam nustatytas 1,93 prom. girtumo laipsnis. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Sausio 28 d. apie 19 val. 50 min. Marijampolėje, Vytauto g., daugiabučiame name, trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje kilo gaisras, kurio metu apdegė plastikiniai vandentiekio vamzdžiai. Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Sausio 29 d. apie 16 val. 40 min. Jurbarko r. sav., Pupkaimio k. automobilį „Suzuki“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1969 m.), kuriam nustatytas 1,30 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) str. 1 d.

    Sausio 29 d. apie 09 val. 58 min. Vilkaviškio r. sav., Stroblų k., ūkiniame pastate, vyras (gim. 1989 m.) rado sprogmenį. Antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS specialistai sprogmenį sunaikino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str.

    Sausio 29 d. apie 21 val. 30 min. Šakių r. sav., Kudirkos Naumiestyje, Vytauto g. vyras (gim. 1991 m.) pastebėjo, kad yra galimai prapjautos visos keturios automobilio ,Alfa Romeo“ padangos. Patirta apie 378 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.

    Vasario 2 d. apie 03 val. 50 min. Jurbarko r. sav., Vadžgirio mstl. automobilį „Audi“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1992 m.), kuriam nustatytas 1,83 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 (1) str. 1 d.

    Vasario 1 d. 22 val. 50 min. Vilkaviškio r. sav., Gudkaimio k. automobilį „Opel“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1990 m.), kuriam nustatytas 1,64 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 (1) str. 1 d.

    Vasario 2 d. apie 13 val. 55 min. Kazlų Rūdos sav., Gyviškių k. krovininį automobilį „Mercedes Benz“ su puspriekabe „Schmitz“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1978 m.), kuriam nustatytas 1,91 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 (1) str. 1 d.

    Vasario 3 d. 12 val. 59 min. buvo gautas Kazlų Rūdos sav. gyventojos (gim. 1964 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad internetiniame tinklapyje „Youtube“ pamatė skelbimą, kuriame buvo kviečiama investuoti ir sausio 8-31 d. į įvairias banko sąskaitas pervedė 7893 Eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Vasario 4 d. apie 9 val. 12 min. Kazlų Rūdos sav., Ąžuolų Būdos k., Kazlų g., automobilį „Renault“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1973 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,65 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 (1) str. 1 d.

    Vasario 6 d. apie 18 val. 57 min. Marijampolės sav., Smilgių k. buvo sustabdytas keturratis, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1964 m.), kuriam nustatytas 1,98 prom. girtumo laipsnis. Keturratis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 7 d. apie 19.07 val. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK gautas pranešimas, kad automobilį „KIA MOTORS“ vairavo ir į kelio vidurį išėjusį vyrą (gim. 1992 m.) partrenkė vyras (gim. 1956 m.). Vyras (gim. 1992 m.) pristatytas į Jurbarko ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Vasario 7 d. apie 23.33 val. Marijampolėje, Žuvinto g., automobilį „VW PASSAT“ vairavo ir į gyvenamo namo tvorą įvažiavo bei pasišalino iš įvykio vietos neblaivus teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 2004 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,88 prom. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vasario 7 d. apie 01.40 val. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas pranešimas, kad adresu Vilkaviškio r. sav., Serdokų k.,Vilkaviškio g. viešoje vietoje, degalinėje “Circle K” konflikto metu vyras (gim. 1992 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 2005 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Rimantas Dovydaitis pasakoja XXVII: „Vėjai ir bangos, kokių nebuvau matęs“

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Ilgai galvota ir ruošta kelionė į Šiaurės jūrą artėja prie pabaigos, grįžtame. Aplankę Danijos Jyllando šiauriausio salos kampo Skagen uostą, ruošiamės išplaukti. Dar sugalvojau nubėgti iki jachtingo parduotuvės nupirkti vandens siurbliui sparnuotę. Beeidamas pamačiau įdomų, JAV armijos uniformomis apsirengusį ekipažą prie tiksliai kariškai aprengto JAV karinio džipo „Wilis“. Susidomėjau dėl to, kad su tokiu 1944 m. kelis kartus gavau pavažinėti kaimo keliukais ir po laukus už atneštų raugintų agurkų saują SA (sovietų armijos) majoro vairuotojui. Gaila, grįždamas „amerikonų“ neberadau, tikriausiai ten kokie filmavimai buvo vykę. Mes netrukus išplaukėme link Kopenhagos.

            Nors keliavome daug nesižvalgydami, orai buvo pakenčiami, kapitonas Arvydas visiškai įdiegė kompiuterinę navigaciją GPS. Nuotraukose matosi, kaip atrodo praeitas kelias ekrane.  

    Pakelėje dar užsukom į Vesteroe uostą Laeso saloje, o Kopenhagoje, internete pasižiūrėję savaitės vėjų kryptis ir stiprumus, išplaukėme toliau. Matėsi, kad artėja nelabai gražūs orai. Lenkijos pusėje iki 45 jM, tačiau palankių vakarinių krypčių vėjai. Kaip visuomet, per dieną prisibėgioję, iriamės toliau, Ystad jachtų uoste nakvojame. Įdomus pastebėjimas: atplaukus matėsi pilnutėlė aikštė puspriekabių be vilkikų ir dar vis jas traukia iš atplaukusio krovinių kelto, o greta milžiniškas kroviklis su ilgomis šakėmis tas puspriekabes po dvi krauna į specialias geležinkelio platformas. Ryte aikštė buvo tuščia, pagalvojau, kada pas mus bus tokia logistika, kai vienas šilumvežis per naktį nugabena šimtus kilometrų apie šimtą krovininių puspriekabų.

            Graži saulėta diena ties Švedijos piečiausiu kampu, o ant aukšto kalno matosi daug kartų stebėta keista akmeninė tvora. Kilo noras ją aplankyti.  Užplaukėme į Kaseberga uostą, nuėjome iki kalno. Tai buvo ne tvora, čia radome laivo formos „antkapį“. Išdėliotas laivo kontūras iš 59 granito luitų, kurio ilgis 67, plotis 19 metrų, o forštevnis ir achterštevnis – iš marmuro. Spėjama, kad šis paminklas pastatytas bronzos amžiaus pabaigoj. Viena iš teorijų, kad tai simbolizuoja laivo įgulos žūtį, kita – tai kažkas susiję su astronomija.

            Svetingame Kaseberga žvejų uostelyje kitų jachtų komandos mane perspėjo, kad artėja labai stiprūs vėjai, patarinėjo neplaukti. Buvo minčių pasiekus Bornholmą štormus pralaukti, tačiau jau buvo 18-ta kelionės diena, nesinorėjo užtrukti savaite ilgiau ar sulaukti priešingos krypties rytinio vėjo. Ties Hamerode dar švietė saulė, o jachta didžiausiomis burėmis vos pasiekdavo penkis mazgus, iki namų per 200 jm, vėjas tiesiai į nugarą.

             Nutolus nuo Bornholmo 100 jm, oras pasikeitė, nors nuiminėjom ir mažinom bures, GPS  fiksuodavo per 15 jM jachtos greitį. Plaukėme vienu, kiek įmanoma, sumažintu grotu, buvo užsifiksuoti tokie ekrano parodymai:

            2005.08.09 20:17:20 -9 m 262 ft  0:00:08  19 kt 32° true              N55 28.505 E15 22.316

            2005.08.09 20:17:28 -9 m 75 ft  0:00:04  11 kt 45° true  

            N55 28.542 E15 22.356

            2005.08.09 20:17:55 -9 m 92 ft  0:00:05  11 kt 172° true

            N55 28.496 E15 22.426

            2005.08.10 02:48:51  6 m 47 ft  0:00:02  14 kt 111° true

            N55 34.859 E16 35.436

            2005.08.10 02:49:01  3 m 123 ft  0:00:06  12 kt 99° true

            N55 34.852 E16 35.476

    Tokio greičio jachta dar niekada nebuvo pasiekusi.

    Firminis štorminis stakselis neišsilaikė nė pusvalandžio. Per radiją girdime, kad Klaipėdos uostas uždarytas, keltai  nekursuoja, kad Lenkijos jachta nukentėjo. Tokiais tempais būtume artėję prie savo krantų, jei būtų atlaikę groto šliaužikliai. Beveik akimirksniu pradėjo trūkinėti vienas paskui kitą plastmasiniai šliaužikliai. Kol susiruošėm nuimti grotą ir kelti triselį, vėjas dar spėjo perplėšti burės kraštą. Visiškai nuleisti grotą ir pakelti triselio nepavyko, nes atsilaisvinusį groto falą stiebo tope vėjas užmetė į šoną, gal apsuko taip, kad nei aukštyn, nei žemyn. Susitaikome su šiomis nesėkmėmis, nutariame dreifuoti. Būtina stabdyti, nes jachta nuo „kalnelio“ eina 8 į „kalnelį“ 3  jM. Iš atliekamų virvių pagaminę stabdį, jį metame, greitis nežymiai sumažėja. Prisiminiau turįs mažai naudojamą burę – „ričerį“, suraišiojame jį taip, kad Neptūnui nebūtų pagundos jį sudraskyti, šį stabdį išmetame. Jachta sustojo, prietaisai rodo, kad tokiu greičiu iki Klaipėdos eisime 36 val. Už pusvalandžio matome, kad jachtą stabdanti 12 mm virvė dingo su visa bure, mat pasirinkome per ploną pynutę, kuri nutrūko. Tokią dovaną gavęs Neptūnas turėtų nusiraminti, bet kur tau, pasisukusią jachtą bangos varto dar smarkiau, nes nulūžo rumpelis.

    Kadangi nė vienas komandos narys panikos nekėlė, tvarkingai surinkę jachtoje turimus vatinukus, vatines kelnes, neperšlampamus rūbus, miegmaišius sudarėme vos apglėbiamą stabdį. Pririšome storiausia virve ir įmetėme iš achterio. Rumpelį sutvarkėme, sutrumpindami medinę dalį, dabar jį laikėme pririštą, kad neatsiremtų į kokpito šoną ir vėl nenulūžtų. Pajuokavę, kad sutaupysime nemažai maisto, uždarę landas ilsėjomės. Vidurnaktį išgirdau kažkokį ūžimą, išlindęs matau šalia stovintį ir prožektoriumi šviečiantį didelį krovininį laivą. Įgula pamačiusi, kad čia esama gyvų žmonių, netrukus pasišalino (mūsų eigos ir denio apšvietimo šviesos degė).

            Prašvitus, lygiai po pusės paros dreifavimo, trosų švilpimas lyg tai sumažėjo, vandens paviršius atrodė mažiau putotas ir baltas. Papildę variklio tepalą beveik vienu litru, kad nuo didelio vartymo nenutrūktų jo tiekimas, bandome judėti. Iki namų likę keturiasdešimt jūrmylių. Traukiame iš vandens rūbų ir miegmaišių rinkinį, gana sėkmingai judame, netgi pasikeliame išsaugotą darbingiausią stakseliuką. Sutaupytus vakarykščius pietus po vidurdienio valgėme jau uoste.

            Dangėje stovėjo atitempta, smarkiai apdaužyta nulaužtais stiebais dvistiebė lenkų jachta, kurios kapitonas žuvo. Čia, Danėje, betraukdami iš vandens stiebo dalis su trosais pasirodė ir kapitonas, matyt, nespėjęs ar nesugebėjęs atkabinti štormjuostos kablio. Tai buvo 2005 m. rugpjūčio 11 diena.

            Per 25 metų jūrinio plaukiojimo praktiką man pirmą kartą teko jūroje patirti tokį stiprų vėją, tokias bangas ir praktiškai išbandyti dreifavimo technologiją. Darytinos svarbiausios išvados: kiekvienos jūrinės jachtos komplekte turi būti patikimas plaukiantis inkaras, kurį rišti reikėtų prie apgalvoto taško dreifavimo krypties pasirinkimo, patikimos ir išbandytos štorminės burės, geros štormjuostos su tinkamais karabinais, patikimai ant denio ištempti trosai. Jachtoje viskas turi būti patikimai padėta, sunkesni daiktai pririšti.

            Neptūnui per šį išbandymą atiteko burė „ričeris“ ir vienas bujus nuo gelbėjimo rato, tačiau už tai jis mums parodė neužmirštamą savo galybės vaizdą, davė daug adrenalino ir įspūdžių.

            Kelionę į Norvegijos fiordus baigėme dvidešimtą parą po išplaukimo iš Klaipėdos. Pasižadėjome, kad ji bus pakartota vykstant į tolimesnes Šiaurės jūros vietas.

           

    Kaseberga uostas nuo kalno Arvydas akmeninio laivo paminklo viduje Tik įplaukę pro Klaipėdos uosto vartus pastebėjome, kas liko iš naujos mūsų vėliavos per 20 dienų plaukiojimo Mūsų įgula ir aš Kopenhagos centre Maršrutas iki Kaseberga uosto lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Netekome Vytauto Juozo Pilipavičiaus

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Vasario 8 d., eidamas 74-sius gyvenimo metus, po netikėtai užklupusios sunkios ligos amžinybėn išėjo žinomas marijampolietis:  sportininkas, tris kartus buvusios TSRS automobilių kroso  čempionas, daugkartinis Baltijos šalių ir Lietuvos Respublikos čempionas  B12 “BUGGI“ automobilių klasėje, puikus draugas, automobilių variklių remonto specialistas, žinomas ne vien Marijampolėje, bet ir aplinkiniuose rajonuose, Vytautas Juozas Pilipavičius (1951 gegužės 15 d.–2025 vasario 8 d.).

    Velionis savo ištverme sportinėje veikloje buvo puikus pavyzdys jaunajai kartai. Nuo jaunų dienų aktyviai sportavusį Vytautą Juozą atsidavusiai palaikė žmona Danutė. Velionis skatino pamilusius šį ekstremalų sportą jaunuolius siekti pačių aukščiausių rezultatų Lietuvos, taip pat užsienio automobilių kroso trasose. Jo pramintais automobilių sporte keliais ėjo  sūnūs Audrius bei Dainius, anūkai Kristupas ir Agnius.

    V.J. Pilipavičius  gimė bei augo Kalvarijoje, vėliau dirbo tuometinėje Kapsuko „Žemūktechnikoje“ ir gyveno  Marijampolėje.

    Lietuvai atgavus nepriklausomybę, turėdamas unikalios patirties, ėmėsi plėtoti įvairios paskirties automobilių variklių remonto verslą. Per ilgus dešimtmečius Vytauto Juozo klientais buvo  labai daug marijampoliečių ir ne tik marijampoliečių.

    Liūdna, kad netekome išskirtinio žmogaus – tiesaus, bet nuoširdaus draugo,  visuomet pasiruošusio ištikus bėdai padėti. Šiandieniniame pasaulyje taip stinga tokių žmonių…

    Atsisveikinti su velioniu galima nuo vasario 9 dienos 10 val. laidojimo namuose „Sustojęs laikas“ Marijampolėje, Vokiečių g.3.

     Vytautas Juozas Pilipavičius bus laidojamas Kalvarijos kapinėse, šv. Mišios vyks vasario 10 dieną  9 valandą Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos Jono Pauliaus II koplyčioje. Iš laidojimo namų palaikai išlydimi 12 valandą.

    Giliai nuliūdę žmona Danutė, sūnūs Audrius, Dainius, taip pat draugai ir kolegos.

    Ekskursija Evaldo Ivanausko fotomontažų parodoje „Pašnekesiai su Vincu Firinausku”

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    2025 m. vasario 13 d. 17.00 val. kviečiame į ekskursiją Evaldo Ivanausko fotomontažų parodoje „Pašnekesiai su Vincu Firinausku” su parodos kuratore Jolita Bičkiene.
    Marijampolės krašto muziejuje (Vytauto g. 29) veikiančioje parodoje išvysite darbus, sukurtus naudojant skaitmeninę grafiką, kurie, nors ir remiasi senosios fotografijos fragmentais, nukelia į šių dienų menininko sugalvotą, išjaustą pasaulį, pilną alegorinių simbolių. Šio ciklo kūriniai jau yra pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą.
    Pristatymo metu parodos kuratorė kalbės apie tai, kaip ano laikmečio kasdienybės vaizduose gali slypėti kūrybinių idėjų grūdai, į kokią estetinę, filosofinę, kultūrinę erdvę gali patekti naujieni / senieji fotomontažų personažai, sukurdami netikėtus siužetus naujuose fotopaveiksluose.
    E. Ivanausko fotomontažai taip pat įkvėpė ir jaunąjį kompozitorių Dominyką Bičkų sukurti parodos garso takelį, kurį bus galima išgirsti lankantis parodoje. Čia skamba aukštaitiškų sutartinių fragmentai, senų žmonių porinimai apie savo gyvenimo godas.
    Renginio kaina: bilietas į muziejų.
    Vieta: Marijampolės krašto muziejus, Vytauto g. 29, Marijampolė.

    Šeimadienis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo progai

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Visus jaunus ir senus, didelius ir mažus Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia į šeimadienį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo progai paminėti!
    Susitikime 2025 m. vasario 15 d. 11.00 val. (šeštadienį) Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje (Bažnyčios g. 23).
    Jūsų lauks edukacinės dirbtuvėlės: gražiausiais linkėjimais Lietuvai, lietuviškais simboliais ir spalvomis puošime ir dabinsime Vasario 16 d. skirtus tekstilės maišelius.
    Būtina išankstinė registracija tel. +370 606 14211 arba el. paštu griniausmuziejus@marijampolesmuziejus.lt

    Dėmesio! Edukacinis renginys nemokamas!

    Paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ jau greitai Marijampolėje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Marijampoliečiai kviečiami dalytis legendinio režisieriaus Jono Jurašo gyvenimo Marijampolėje liudijimais, nuotraukomis ir dokumentais.

    Kovo 13 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, pristatanti teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato J. Jurašo (g. 1936) gyvenimą ir kūrybą. 

    Ekspozicijoje – visi J. Jurašo spektakliai; tarp jų garsieji „Mamutų medžioklė“, „Grasos namai“, „Barbora Radvilaitė“, net griežtomis sovietinio režimo cenzūros sąlygomis atvirai prabilę į žiūrovus aktualiomis visuomenės gyvenimo temomis, žadinę laisvės, nepriklausomybės, žmogaus orumo ir meilės Lietuvai jausmus. Bus reta proga pamatyti nuotraukas ir iš užsienyje – JAV, Kanados, Japonijos, Vokietijos, Olandijos teatrų scenose – sukurtų pastatymų.

    Apie J. Jurašo kūrybą Lietuvoje ir užsienyje žinoma daug. O apie būsimo režisieriaus gyvenimą Marijampolėje 1941–1954 m., kur Joną globojo tetos šeima, parodos rengėjai tikisi daugiau sužinoti pačioje Marijampolėje.

    Muziejininkai viliasi, kad žinia apie kovą vyksiančią parodą įkvėps Marijampolės senbuvius, o gal jų vaikus ar vaikaičius pavartyti senus nuotraukų albumus, rasti užrašų, laiškų, kitų senų dokumentų. Visa tai reikšmingai papildytų parodą, suteiktų daugiau žinių apie Marijampolę XX a. viduryje, J. Jurašo ir jo draugų gyvenimą, mokslą, sportą, svajones…

    Parodos organizatoriai ragina marijampoliečius pasidalyti savo namuose saugomais senais dokumentais ir nuotraukomis – prašo atnešti į bibliotekos Lankytojų aptarnavimo centrą. Šio centro specialistė Alma Stočkuvienė mielai atsakys į žmonių klausimus apie dokumentų, tampančių parodos eksponatais, saugojimą ir pristatymą parodoje.  

    Kontaktai pasiteiravimui: A. Stočkuvienė tel. 0 343 50714, el. p. a.stockuviene@marvb.lt

    Nuotraukoje: Jonas Jurašas, 1957 m.

    2025 m. sausio mėnesio statistika Marijampolės savivaldybėje

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0
    DCIM

    Kaip išlaikyti stilių interjere ir išvengti dažniausių klaidų

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Pagrindiniai principai, kurie padeda sukurti harmoningą namų interjerą

    Interjero dizainas yra ne tik estetinis sprendimas, bet ir būdas sukurti jaukią, funkcionalią ir harmoningą aplinką. Tinkamai parinkti dekoro elementai, spalvinė gama ir erdvės išplanavimas gali turėti didelę įtaką bendrai nuotaikai bei savijautai. Vienas iš svarbiausių akcentų interjere – sienų dekoras, kuris padeda išlaikyti stiliaus vientisumą. Fotodrobės yra puikus būdas suteikti erdvei asmeniškumo, nes jos ne tik papuošia interjerą, bet ir gali turėti emocinę reikšmę.

    Dažniausios klaidos kuriant interjerą

    Dizaino klaidos gali paversti net ir gerai suplanuotą erdvę vizualiai chaotiška ar nejaukia. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų ir būdų, kaip jų išvengti.

    1. Per daug skirtingų stilių vienoje erdvėje

    Neretai žmonės mėgsta įvairius stilius ir stengiasi juos sujungti į vieną interjerą, tačiau per didelis skirtingų detalių kiekis gali sukurti nesuderintą ir apkrautą vaizdą. Svarbu pasirinkti vieną dominuojantį stilių ir laikytis jo pagrindinių taisyklių.

    2. Netinkamas spalvų balansas

    Spalvos turi didelę reikšmę interjero harmonijai. Jei naudojama per daug ryškių ar kontrastingų atspalvių, erdvė gali atrodyti vizualiai nerami. Geriausia pasirinkti 2–3 pagrindines spalvas ir derinti jas su neutraliomis detalėmis.

    3. Neteisingai parinktas sienų dekoras

    Fotopaveikslai ar drobės gali padaryti interjerą išskirtiniu, tačiau netinkamai parinkti kūriniai gali sugadinti bendrą stilių. Svarbu atsižvelgti į dydį, spalvinę gamą ir tematiką – pavyzdžiui, moderniam interjerui tinka abstrakčios kompozicijos, o klasikiniam – gamtos peizažai ar istoriniai motyvai.

    Interjero dizaino psichologija: kaip spalvos ir meno kūriniai veikia emocijas

    Spalvos ir vizualiniai elementai daro didelę įtaką emocinei būsenai. Tinkamai parinkti dekoro akcentai gali padėti sukurti norimą atmosferą.

    • Mėlyna ir žalia – ramybės ir atsipalaidavimo spalvos, puikiai tinkančios miegamajam ar darbo kambariui.
    • Geltona ir oranžinė – suteikia energijos, dažniausiai naudojamos virtuvėje ar svetainėje.
    • Raudona – intensyvi ir stimuliuojanti spalva, kuri gali skatinti aktyvumą, tačiau ją reikia naudoti saikingai.

    Meno kūriniai taip pat turi savo poveikį. Pavyzdžiui, didelio formato fotopaveikslai, vaizduojantys gamtos motyvus, gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti stresą, tuo tarpu ryškios abstrakcijos gali skatinti kūrybiškumą ir dinamiškumą.

    Eksperto įžvalgos apie tinkamą sienų dekorą

    „Norint išlaikyti interjero estetiką, svarbu laikytis proporcijų ir nesirinkti per mažų ar per didelių paveikslų. Jei norima sukurti galerijos efektą, reikėtų laikytis tam tikrų simetrijos taisyklių – išdėstyti meno kūrinius vienoje horizontalioje linijoje arba sukurti kompoziciją iš skirtingų dydžių rėmų. Drobės gali būti derinamos tarpusavyje pagal spalvas, temas ar netgi tam tikrą pasakojimo liniją.“ – interjero dizaineris Tomas Vaitkus.

    Kaip išlaikyti stiliaus vientisumą

    Interjero dizainas tampa harmoningas, kai visos detalės dera tarpusavyje. Norint pasiekti šį efektą, reikėtų laikytis šių principų:

    • Rinktis meno kūrinius pagal esamą interjero spalvinę gamą
    • Nesirinkti per daug skirtingų dekoravimo elementų – svarbu laikytis aiškios tematikos
    • Derinti funkcionalumą su estetika – interjeras turėtų būti ne tik gražus, bet ir patogus gyventi

    Tinkamai parinktos fotodrobės, gerai apgalvotas spalvų balansas ir nuoseklus dekoro elementų pasirinkimas padeda sukurti stilingą, jaukią ir estetiškai harmoningą namų erdvę.

    LIETUVOS GELEŽINKELIŲ PERLAS: Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmams – 100

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Jau vasario 4 d. 13.00 val. Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje – galimybė iš naujo atrasti vieno įspūdingiausių Marijampolės statinių istoriją! Bus atidaryta paroda „LIETUVOS GELEŽINKELIŲ PERLAS: Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmams – 100“.

    1925 m. rugsėjo 13 d. vietinis laikraštis „Šešupės bangos“ skelbė: „Nauji stoties rūmai. Nuo rugsėjo 1 d. Marijampolės gelžkelio stotis iš savo laikinos buveinės (vagonų) perėjo į dviejų aukštų naujai pastatytą mūro namą.“ Taigi šiemet minime 100 metų sukaktį, kai buvo baigta Marijampolės geležinkelio stoties keleivių namo statyba.

    Keleivių namas – taip pastatas buvo įvardintas jo autoriaus architekto Edmundo Alfonso Fryko parengtame projekte, tačiau reikia paminėti, jog tarpukario vartosenoje sutinkamas ne tik „keleivių namo”, bet ir prabangesnis „keleivių rūmų“ terminas. Tad šiandien tikrai nesuklysime šį įspūdingos architektūros ir išskirtinio grožio statinį pavadindami Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmais.

    Po 1918 m., geležinkeliai tapo nepriklausomos valstybės prioritetine sritimi. Jų atstatymo darbams po I pasaulinio karo po buvo skiriamos didelės lėšos, o naujai statomi išskirtinės architektūros keleivių rūmai prisidėjo ir prie naujo šalies įvaizdžio kūrimo.
    Marijampolės geležinkelio stoties kompleksas – pirmoji geležinkelio stotis nepriklausomoje Lietuvoje. Garsas apie Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmus sklisti pradėjo dar jų nepastačius. Buvo spausdinami atvirukai su įvairių fotografų užfiksuotais dar tik statomo ar jau pastatyto pastato vaizdais, spaudoje mirgėjo įvairios žinutės ne tik apie rūmų prabangą, bet ir didžiules statyboms skirtas lėšas ar statybų eigos sunkumus…
    Dabar Marijampolės geležinkelio stotis – svarbus turizmo traukos objektas, 2018 m. jai suteiktas gražiausios Lietuvos geležinkelio stoties vardas. Parodoje kviečiame pažvelgti į Marijampolės geležinkelio stoties – Lietuvos geležinkelių perlo – 100 metų gyvavimo fragmentus.

    Taip pat sužinosite:

    Kaip vyko geležinkelio ruožo tiesimas?
    Kas atvyko į geležinkelio atidarymo iškilmes?
    Kokia buvo geležinkelio stoties kasdienybė?
    Senieji traukinių tvarkaraščiai – kada „ateina“ ir „išeina“ traukiniai?
    Ir kitas įdomybes!
    Išvyskite, kaip atrodė geležinkelininkų žibintai, tarnautojų uniformos, pasigrožėsite įspūdinga Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmų architektūra!

    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus informacija

    1...567...278Puslapis 6 iš 278