Pagrindinis > Naujienos > Pajutus malonų jauduliuką paširdžiuose, arba „skydiving‘as“ su instruktoriumi Gediminu

Pajutus malonų jauduliuką paširdžiuose, arba „skydiving‘as“ su instruktoriumi Gediminu

 

Turbūt būtų keista sutikti Marijampolėje žmogų, kuris nebūtų matęs padangės, pasipuošusios margaspalviais parašiutais. Šuolis parašiutu daugeliui yra tapęs iššūkiu, svajonių objektu.

Marijampolės aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis suteikė man galimybę atlikti šuolį dviviečiu parašiutu su profesionaliu instruktoriumi. Paskirtąją dieną atvykau pasirengusi šuoliui. Važiuojant atsirado keistas nerimas. Privažiavus kelio ženklą, nukreipiantį į aerodromą, nerimas sustiprėjo. Supratau, kad tai ne taip paprasta. Priparkavusi automobilį aerodromo stovėjimo aikštelėje, patraukiau registracijos link. Žengdama pirmą žingsnį supratau, kad atvykau tarsi į kitą pasaulį, į kitą erdvę, kur nėra kasdienybės, kur visi šypsosi, bendrauja, atlieka jiems gerai žinomus darbus. Pasijutau tarsi būčiau tuos žmones pažinojusi labai seniai. Iškart supratau, kad čia susibūręs puikus kolektyvas, per kelias akimirkas sugebantis įtraukti į savo terpę. Priešais mane netikėtai atsirado aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis, kuris žinojo ką pasakyti, kad padrąsintų, nuteiktų, motyvuotų. Jis sakė, kad nebijo tik kvailiai, tačiau baimę galima suvaldyti. Pojūtis, kad šis išskirtinis žmogus gerbia tuos, kurie išdrįsta žengti pro lėktuvo duris į erdvę, nuramina, suteikia drąsos ir įkvepia siekti užsibrėžto. Aeroklubo vadovas mane pristatė profesionaliam instruktoriui Gediminui Jankauskui, kuris buvo pasirengęs man padėti. Tai Lietuvos čempionas ir prizininkas, Pasaulio ir Europos parašiutų tikslaus nusileidimo čempionatų dalyvis, savo sąskaitoje turintis per tris tūkstančius šuolių. Šio žmogaus titulai ir pasiekimai žavėjo ir nuramino, supratau, kad atsidūriau patikimose rankose. Pasiruošimas buvo gana įdomus. Instruktažas greitas, informatyvus, aiškus. Ir labiausiai stebino  visada kantrus ir besišypsantis instruktorius Gediminas.  Šuoliui, kai šokama dviese, profesionalių parašiutininkų vadinamu „kengūra“, buvau pasirengusi.

Jau esame lėktuve. Klausaus kylančio lėktuvo variklio gausmo. Matau po savim erdves. Apsižvalgau į šalia sėdinčių veidus – įžvelgiu nerimą, akys išduoda baimę. Atsigręžiu į instruktorių, ieškodama palaikymo. Ir ką jūs manote, ta rami ir graži Gedimino šypsena – kaip placebas. Ši akimirka įsimintina, nes supranti, kad už tave viskuo pasirūpins. Instruktorius tvirtina mane prie savęs specialių diržų sistema. Lėktuvas AN-2 jau pakankamai aukštai – 3000 metrų aukštyje. Kai priėjome prie durų ir žingsnio į nebūtį, nepaisant didelio jaudulio, jaučiausi tikrai saugi ir pasitikinti. Iššokus iš lėktuvo – 30 sekundžių laisvojo kritimo 200 kilometrų per valandą greičiu. 1500 metrų aukštyje instruktorius Gediminas išskleidė parašiutą ir penkias minutes sklendėme  žemyn. Nuo pat iššokimo iš lėktuvo iki nusileidimo nejaučiau jokių rūpesčių. Teliko džiaugtis šuoliu. Neužmirštamas pojūtis, nuostaba, palaima, lengvumas tai, kas išlieka visam gyvenimui. Nepaprastas nuotykis! Šuolio metu toks džiaugsmas, kad širdies tarsi nejauti. Instruktorius paliečia petį. Reiškia gali išskleisti rankas. Klausia: „Viskas gerai?“. Koks gi čia „gerai“?  Viskas tiesiog fantastiška!  Išsiskleidus parašiutui, atrodė, kad sustojome vietoje, jausmas nerealus. Be jaustukų nesugebėjau daugiau nieko ištarti… Instruktorius paklausęs, ar gerai jaučiuosi ir išgirdęs įtikinamą „Labai!“, pasiūlė pasisukinėti „karuselėje“ su parašiutu. Viskas buvo super! Patyrusio, kantraus, dėmesingo instruktoriaus Gedimino Jankausko dėka šuoliu su parašiutu pasimėgavau, nebebuvo jokios baimės, tik  aukštis, skrydžio laimė, laisvasis kritimas nejaučiant svorio, nesuvokiama tyla, nerealūs pojūčiai, regimi nepaprasto grožio vaizdai. Taip, matyt, prasideda mūsų svajonių kelias. Tampame nerealiai stiprūs, drąsūs, įveikiantys visas baimes ir dar labiau mylintys savo kraštą. Dėkoju Marijampolės aeroklubo komandai. Didžiuojuosi juos pažinusi. Ačiū.

Ir pabaigai – patyrusių parašiutininkų išmintis: „Po šuolio su parašiutu patartina stebėti savo savijautą. Po kelių dienų, o gal ir greičiau, pajusite malonų jauduliuką paširdžiuose… Tai – liga. Ir greičiausiai nepagydoma, todėl į gydytojus kreiptis neverta. Sušvelninti simptomus galite tik dar kartą stryktelėję už borto.“ 

Nuotraukos fotografuotos šuolio metu instruktoriaus Gedimino Jankausko.

lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE