Pagrindinis > Naujienos > Robertas Degutis: nuo mėgėjiškos aktorystės iki gimtojo krašto istorijos puoselėjimo

Robertas Degutis: nuo mėgėjiškos aktorystės iki gimtojo krašto istorijos puoselėjimo

 

Išgirdus Kalvarijos miesto vardą, dažnam prieš akis iškyla įvairių asociacijų, turinčių netgi pašiepiamąjį atspalvį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Kalvarija yra tik mažas miestelis, kuriame nerasi itin didelės užimtumo pasiūlos jaunimui. Tačiau minėtam teiginiui suskuba paprieštarauti Robertas DEGUTIS, aktyvus kalvarijietis, savo gyvenimo neįsivaizduojantis be įvairių veiklų,  tikras savo gimtojo krašto mylėtojas. Pasak jo, Kalvarijoje veiklos yra daug. Jei nori, visada yra galimybė susirasti sau patinkančią. Vyras nuo pat gimimo gyvena šiame miestelyje ir net minties neturi kraustytis kažkur kitur. Kaip pats teigia, studijuoti neturėjo galimybių, todėl viską, ką turi sukaupęs dabar, yra įvairių organizacijų, veiklų ir mokymų dėka. R. Degutis prisipažįsta, kad mokykloje nesisekė labai gerai ir istorija jis visai nesidomėjo, tačiau dabar, pradėjęs puoselėti savo krašto istoriją, gali jau pasigirdi ir visai neblogomis istorijos žiniomis.

Veiklos niekada netrūko

Paauglystėje vyras ieškojo veiklos, kurios dėka galėtų išreikšti save, todėl nusprendė jėgas išbandyti Kalvarijos mėgėjų teatre „Titnagas“. Kaip pasakoja, sekėsi gana neblogai, gal net ir genai padėjo – R. Degučio senelis taip pat užsiėmė aktorystės menu. „Iš senelio tikriausiai ir paveldėjau menišką sielą“, – tikina kalvarijietis. Kiek vėliau veikliai asmenybei norėjosi kažko naujo. Tuomet Kalvarijoje subūrė skautų grupę – vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizaciją. Minėta veikla truko apie šešerius metus, vėliau dėl šeimyninių priežasčių teko ją nutraukti. Be jau  išvardintų įsipareigojimų, vyras dar yra renginių vedėjas, žvakių ir įvairių dekoracijų iš natūralaus bičių vaško gamintojas, Kalvarijos savivaldybės jaunimo organizacijos „Apskritas stalas“ prezidentas, Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas bei dviejų vaikų tėtis. R. Degutis sako neįsivaizduojantis savo gyvenimo be savanoriško darbo su Kalvarijos miestelio jaunimu.

Vadovauja vaikų ir jaunimo klubui „Arka“

Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ gyvuoja nuo 2003 metų. Asociacija buvo įsteigta grupelės žmonių, turėjusių tikslą  įkurti Vaikų dienos centrą. Kaip pasakoja R. Degutis, jam patiko klubo idėja, todėl nusprendė ir pats prisijungti prie klubo veiklos. Pasakodamas asociacijos istorijos pradžią, vyras akcentuoja, kad pavadinimas arka yra ne šiaip sau sugalvotas: „Arka – tai yra kaip Nojaus arka, kuri priglaus visus norinčius eiti pažinimo keliu“.

Kaip bebūtų gaila, minėta klubo veikla po poros metų nutrūko dėl steigėjų sumažėjimo. Tuomet 2014 m. iniciatyvos išsaugoti klubą ėmėsi pats R. Degutis su grupele jaunų žmonių. Kartu jie nusprendė tęsti veiklą, iškėlė naują tikslą: puoselėti krašto istoriją, priminti apie pamirštus istorinius objektus bei nusipelniusius Lietuvai žmones. Geras pavyzdys yra Petro Klimo – vieno iš Vasario  16-osios akto signataro – tėviškės sodybos tvarkymas. Kaip pasakoja Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas, „Petras Klimas ir jo brolis yra garsūs žmonės, nusipelnę Lietuvai, tačiau nepaisant to, kad jų tėviškė yra Kultūros paveldas, ji yra netvarkoma, nes, anot savivaldybės valdininkų, tai yra privati teritorija. Tada nusprendėme sužinoti, kam ta žemė priklauso. Šioje situacijoje daug padėjo Kultūros paveldo direktorė Diana Varnaitė. Būtent ji padėjo surasti sodybos šeimininką. Susitikus su juo ir paaiškinus situaciją, gavau žodinį  leidimą tvarkyti sodybą. Neilgai trukus su keletu klubo narių nuvažiavome į Petro Klimo ir jo brolio tėviškę, nupjovėme žolę, pakabinome vėliavos stiebą, suorganizavome žygį Vasario 16 – osios progai paminėti“.

Raudeniškių sovietinį įtvirtinimą pavertė muziejumi

R. Degutis pasakoja, kad Kalvarijos savivaldybėje yra apie 30 bunkerių, kuriuos galima būtų paversti lankytinomis vietomis. Vienas iš jų – nuo 1940 metų likęs sovietinis įtvirtinimas, Kalvarijos jaunimo dėka jau yra renovuotas ir paverstas muziejumi. Kaip pasakoja klubo vadovas, pagal Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“ parašė projektą ir sėkmingai gavo finansavimą. Nepaisant to, vien gautų pinigų visiems darbams atlikti nebūtų užtekę, todėl buvo labai daug „juodo“ savanoriško darbo. „Reikėjo šakas iškapoti, šiukšles išrinkti, pastatą nudažyti ir t.t.“, – pasakojo vyras, Kalvarijos kraštui negailintis nei laiko, nei jėgų. – Daug kas mumis netikėjo, net neįsivaizdavo, kad šiukšlynas virs lankytina vieta. Bet vis tik mes atidarėme muziejų! Ten sugalvojome ir tam tikrų pramogų: vykdomi naktiniai žygiai, kurių metu nueinama nuo Raudeniškių iki Brazavo kaimo, rengiamos pasalos, kitos pramogos“. Vyras gali didžiuotis savo pasiekimais, mat sovietinis įtvirtinimas sulaukia kasmet net 500 lankytojų. Tarp jų yra ir žymių žmonių: politikų, istorikų ir kitų.

 Būtent nuo tada, kai atidarė muziejų, visą dėmesį sutelkė į Raudeniškių kaimo jaunimą. Ne paslaptis, kad miestuose įdomių veiklų yra gausybė, o štai kaimiškose vietovėse – ne. Anot kalvarijiečio, Raudeniškių kaime vaikai yra itin „užsidegę“, jie nori visko, ką pasiūlai, yra atviri viskam. Anksčiau R. Degutis taip pat vykdė įvairias veiklas su jaunimu keturiuose kaimuose: Akmenynuose, Sūsninkuose, Liubave ir Sangrūdoje. Kartą per savaitę atvykdavo, žaisdavo stalo žaidimus, užimdavo jaunimą kitomis veiklomis. Aktyvus vyras pažymi, kad nors už tai niekas nemoka, tačiau gi ne viskas matuojama pinigais. Viskas atsiperka geromis vaikų emocijomis, šypsenomis.

Laisvalaikiu lieja žvakes

Veiklus vyras, kuris galėtų tapti puikiu pavyzdžiu ne vienam jaunam kalvarijiečiui, laisvą laiką skiria ne tik krašto istorijos puoselėjimui, bet taip pat save išreiškia liedamas įvairių formų žvakes, dekoracijas iš natūralaus bičių vaško. Kalvarijietis prisimena, kad idėja lieti žvakes gimė visiškai netikėtai, kada reikėjo surengti skautams užsiėmimą, iškart puolė realizuoti spontaniškai kilusią mintį: o kodėl negali būti toks užsiėmimas – žvakių liejimas? Pirmoji mokykla, kaip pasigaminti žvakę iš natūralaus bičių vaško, pačiam mokytojui buvo internetinė svetainė „Youtube“. Vėliau vyras gerai išanalizavo video klipuose pateikiamą informaciją ir pabandė ją pritaikyti praktiškai. „Sužinojom, kur yra plokštelių pirkt, nusipirkom, pabandėm, ir mums su žmona tai visai patiko“, – prisipažįsta R. Degutis, buvęs skautų vadovas. Anot vyro, iš pradžių tai buvo tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Kaip pats pasakoja, pradžioje buvo mintis darytis žvakes tik sau ir draugams dovanų. Paskui kažkaip „užsikabino“ ir pabandė parduoti vienoj šventėj, kitoj, ir žiūri – gaminiai paklausūs! „Taip ir prasidėjo mūsų verslo pradžia. Jau pora metų kaip intensyviai prieš šventes gaminame žvakes, kalėdinius žaisliukus. Nuolat šiuo amatu neužsiimame, darome tik pagal užsakymus, nes pastoviai tuo užsiimti nėra laiko, kadangi yra kitų veiklų“, – sako vyras.

Užsiėmimų, kaip minėta, R. Degutis turi daug, visur, rodos, ir suspėja. Jo sėkmės paslaptis – mokėjimas susidėlioti prioritetus ir šeimos palaikymas. „Turiu labai supratingą žmoną. Ji visada man pataria, palaiko kiekviename žingsnyje“, – džiaugiasi vyras.

Nuotraukos iš asmeninio R. Degučio archyvo.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

Komentaras “Robertas Degutis: nuo mėgėjiškos aktorystės iki gimtojo krašto istorijos puoselėjimo

  1. Kaip gera žinoti, kad Lietuvoje dar liko TOOOOOOKIO pozityvaus, įdomaus jaunimo – o daug kas sako, kad visi TOOOOKIE jau emigravę iš Lietuvos, čia likę tik vieni “juoduliai”.

Komentuoti: Irena Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE