Pagrindinis > Kitos temos > Sutrikusi medžiagų apykaita gali atnešti kur kas rimtesnes ligas: gydytoja pataria nenumoti ranka

Sutrikusi medžiagų apykaita gali atnešti kur kas rimtesnes ligas: gydytoja pataria nenumoti ranka

Medžiagų apykaita, arba metabolizmas yra organizmo ląstelių veikla, kurios dėka maistinės medžiagos – angliavandeniai, riebalai ir baltymai mūsų kūne yra paverčiami į energiją. Ši energija yra reikalinga gyvybiniams procesams, fizinei bei protinei veiklai. Sutrikus medžiagų apykaitai gali grėsti nutukimas, cukrinis diabetas ir kitos kur kas rimtesnės ligos.

„Vienu metu mūsų organizme vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų, užtikrinančių mūsų ląstelių sveikatą bei tinkamą darbą, o nepanaudota energija paverčiama atsarginėmis medžiagomis, kurios yra kaupiamos kūno riebaluose, kepenyse bei raumenyse. Sutrikusi medžiagų apykaita gali lemti nutukimą ir gyvybiškai svarbių organu veiklos sutrikimą“, – teigia sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Neringa Sakalauskė.

Kas lemia sutrikusį metabolizmą?

Žalingi aplinkos veiksniai, genetika, nepakankamas fizinis aktyvumas, vaistai, nesveika mityba ir prasta psichologinė būsena gali neigiamai veikti medžiagų apykaitos procesus, taip pat sukeliant itin rimtus sveikatos sutrikimus. Sulėtėjus medžiagų apykaitai ir kūnui kaupiant per daug atsarginių medžiagų vystosi nutukimas, kuris gali sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą. 

„Nutukimas gali būti atsakingas už cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, lėtinių inkstų ligų bei onkologinių susirgimų išsivystymą. Nutukimas itin paplitęs tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų.

Pasaulinis nutukimo paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo beveik dvigubai, taip pat pirmą kartą visame pasaulyje nutukusių ir antsvorį turinčių žmonių skaičius yra didesnis nei tų, kurių svoris yra mažas. Nesuklysime sakydami, kad metabolizmo problemos tapo kone pagrindine visuomenės sveikatos problema“, – įspėja gydytoja N. Sakalauskė. 

Itin svarbus – maistas

Sveikam metabolizmui svarbus ne tik fizinis aktyvumas, bet ir mityba. Tam tikri maisto produktai gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą, tad šiuos penkis produktus gydytoja pataria įtraukti į kasdienį mitybos racioną:

– Kiaušiniai – juose yra daug baltymų (1 dideliame kietai virtame kiaušinyje yra apytiksliai 6,3 g baltymų), todėl tai yra idealus pasirinkimas žmonėms, norintiems suaktyvinti medžiagų apykaitą. Leucinas, izoleucinas, ivalinas, alaninas, asparto rūgštis – tai kiaušiniuose esantys baltymai, kurie greitina medžiagų apykaitą.

– Linų sėmenys – šiose sėklose taip pat gausu baltymų, vitaminų ir kitų pagrindinių maistinių medžiagų. Kai kurie žmonės linų sėmenis laiko „funkciniu maistu“, t. y. renkasi juos dėl naudos sveikatai ir pagreitinamos medžiagų apykaitos.

– Lęšiai ir kiti ankštiniai augalai, kaip pupelės ar žirniai pasižymi dideliu skaidulinių medžiagų kiekiu, todėl spartina medžiagų apykaitos ir žarnyno veiklą.

– Čili pipirai ir aštrūs patiekalai, kuriuose yra šviežių arba džiovintų čili pipirų, gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Šią naudą suteikia paprikose esantis junginys – kapsaicinas. Tyrimais įrodyta, kad kapsaicinas gali pagreitinti medžiagų apykaitą, padidindamas riebalų deginimo greitį ir sumažindamas apetitą.

– Brokoliai – juose gausu medžiagos, vadinamos gliukorafaninu, kuris padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, sureguliuoti riebalų kiekį kraujyje bei sumažinti daugelio su amžiumi susijusių ligų riziką.

Reguliari patikra

„Antėja“ šeimos gydytoja primena, kad patiems mėginti nuspėti savo sveikatos sutrikimų nederėtų ir tiksliausiems gydymo metodams nustatyti reiktų nepamiršti reguliariai tirti savo sveikatą. Medžiagų apykaitos sutrikimas nėra tokia reta problema, dėl kurio vertėtų numoti ranka.

„Jei esate linkę priaugti svorio arba šeimos genealoginiame medyje yra asmenų, sergančių cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojame reguliariai atlikti profilaktinius medžiagų apykaitos tyrimus.

Tokie tyrimai padeda įvertinti ne tik širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, gliukozės apykaitą organizme, bet ir nustatyti galimus inkstų sutrikimus“, – sako gydytoja N. Sakalauskė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite