Dingusio Rūdos kaimo elegijos (IV)
VAI Vai, baltame sniege ištįso rogių kelias. Stasys Vizbara niūkčioja arklioką, ką tik atsivedęs iš Kačergiaus kluono kolchozo arklį. Bėris nerimsta, jis ilgisi šeimininko, Išvežto į Sibirą, įskundus kaimynui X – Tegul jo vardas išnyksta iš kaimo atminties. Tik Kazys Šulinskas jį prisimins Sugrįžęs 1956 metų pavasarį iš Sibiro tolių, O vėliau abu susės ant grabkrančio po kolchozo darbų Ir
Plačiau