Pagrindinis > Toli - arti > Kelionės > Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (VIII dalis)

Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (VIII dalis)

(Tęsinys)

Kad būtų aiškiau ir atsirastų supratimo, kur aš čia keliauju, paaiškinsiu, jog Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių (smulkesnę informaciją apie tai lengvai galite surasti internete). Daugiausia dėmesio skirsiu Šlėzvigo-Holšteino žemei, esančiai pačioje Vokietijos šiaurėje, besidriekiančiai nuo Hamburgo iki Šiaurės ir Baltijos jūrų. Tikriausiai neliko nė vieno mano paties neaplankyto miesto, miestelio ar kokio kito įdomaus objekto, esančio šioje žemėje. Manau, kad į daugumą vietų neatveš ir neparodys joks gidas, o pamatyti šioje 15,8 tūkst. km² ploto teritorijoje tikrai yra ką.

Nuo Hamburgo palei Elbės upę traukiam Šiaurės jūros link. Pirmas sustojimas čia pat už jau aprašyto Hamburgo Blankenezės rajono. Vedelis (Wedel). Nedidukas miestelis Elbės pašonėje. Čia pat krantinėje gurkšnodamas kavą gali sėdėti ištisas valandas ir stebėti „šniūrais“ praplaukiančius laivus. Pakrantėje įrengti dviračių takai aktyvesniam poilsiui. Po Hamburgo šurmulio čia tikra atgaiva.

Vedelis (Wedel). Laivų stebėjimo aikštelė Elbės upėje.

Gliukštadas (Glückstadt). Miestelis, kurį vadina Mažuoju Hamburgu. Tiesa, Hamburgo man jis visiškai neprimena. Tas sutapatinimas greičiausiai atsirado, kad šis miestas turėjo būti atsvara labai greitai ekonomiškai stiprėjančiam Hamburgui. Įkurtas Norvegijos–Danijos karaliaus Kristijono IV-ojo kaip tvirtovė-uostas 1617 m.. Labai įdomus miestelio išplanavimas – visos gatvės sueina į centrinę aikštę (plane atrodo tartum saulė su spinduliais). Dar vienas ypatumas – siekiant pritraukti kuo daugiau gyventojų, jis buvo atviras visoms religinėms bendruomenėms. 1619 m. buvo suteikta privilegija Glückstadte įsikurti sefardų žydams, kurie buvo perkelti iš Portugalijos. Be sefardų žydų ir reformatų, į miestą taip pat atvyko katalikai ir olandų mennonitai (baptistai) bei remonrantai. Iš pradžių katalikams nebuvo leista atvirai praktikuoti savo religijos (liuteronų Holšteine). Kaip ir olandų bendruomenėms, žydų bendruomenei buvo suteiktos nuosavos žydų kapinės, kurios egzistuoja ir šiandien. Žinoma, Hamburgo jis taip ir „neperspjovė“, bet istoriškai šio miestelio vardas visuomet šliejamas prie Hamburgo.

Gliukštadas.

Miestą išvagoję vandens kanalai su sudėtinga šliuzų sistema.

Biuzumas (Büsum) – vienintelis miestas Šlėzvige-Holšteine, esantis prie pat Šiaurės jūros. Paprastai stambesni miestai šiek tiek nutolę nuo jūros, keliančios potvynių pavojų, ir būna sujungti su ja kanalais, kuriuose pastatytos didžiulės užtvaros arba šliuzai. O šis žvejų miestas ir, beje, kurortas – tikras drąsuolis. Mieste esantys  restoranai, kavinės, užkandinės masina turistų dėmesį, o gausybė viešbučių ir poilsio namų siūlo savo paslaugas.

Biuzumas (Büsum).
Biuzumas (Büsum).
Uosto vartai į Šiaurės jūrą.
Biuzumas (Büsum). Apsauginiai pylimai saugo miestą.
Šv. Klemenso bažnyčia Biuzume – evangelikų liuteronų religinis pastatas. Bažnyčiai suteiktas Šv. Klemenso vardas, kuris yra jūreivių, žvejų ir pakrančių gyventojų globėjas. Kartais ši bažnyčia vadinama tiesiog žvejų bažnyčia (Fischerkirche). Pastatas pastatytas iš plytų 1442 m. Ir aptrauktas baltu tinku.
Šv. Klemenso bažnyčia Biuzume.

Autoriaus nuotraukos.

(Bus daugiau)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE