Paskutiniu metu gaunu daug skaitytojų laiškų, kuriuose teiraujamasi, kada keliausime į kitas Vokietijos žemes, nes tik Šlėzvigas-Holšteinas „čiupinėjamas“? Kantrybės. Kaip toje „Hiperbolės“ dainoje: „…čia kelio pradžia, čia kelio pradžia…“ Prižadu, kad dar du straipsniai apie minėtą Žemę, ir bastysimės po kitus regionus.
Šiandien apžvelgsime tikruosiuos Šlėzvigo-Holšteino kurortus. Jų čia penki. Sakysit, taigi rašei apie pajūrio kurortus… Iš pagarbos pajūrio miestams įvardindavau juos kaip kurortus, bet tikrą kurorto statusą turi tik tie miestai, kurių pradžia prasideda žodeliu BAD. Visoje Vokietijoje tokių miestų su BAD statusu yra apie 68 (tiksliai net nežinau), ir keletą iš jų mes tikrai aplankysime.
Pradėsiu „ne į temą“. Karšta vasara. Asfaltas garuoja nuo kaitros. Pro automobilių pravertus langus girdisi visokių tautų muzikos garsai. Daugelis žino mano aistrą firminiams garsių roko grupių marškinėliams. Tądien buvau apsivilkęs AC/DC. Prie šviesoforo stabteli pietietiškos išvaizdos jaunuolis, o pro visus keturis pravertus jo automobilio langus visu garsu skamba maždaug „Ibrahiiiim, o Alach, Alach…“ – kažkaip panašiai. Ir, o sutapime, kaip tik per mano radijo imtuvą automobilyje „kala“ šviežią AC/DC „gabalą“. Dedu vatų. Mano rokas nustelbia jo „Ibrahiiim“, spaudžiu „gazą ant prasukų“, toli už savęs palikdamas pietietį vieną su jo muzika. Ir suima beprotiškas juokas… Norėčiau pamatyti tą pietietį melomaną su jo mėgiamos grupės marškinėliais. Įdomu, kaip tai atrodytų… „Yalla“ (na, tie, kur dainavo „..Učkudu tri kolodca“), „Giulsara“ ar paties Ibrahimo įrėmintas atvaizdas?
Šia linksma gaida vykstame į kurortą prie Baltijos jūros Laboe (vokiečiai kažkodėl taria Labių). Ostseebad Laboe (Baltijos jūrą čia vadina Rytų jūra), taigi pilnas pavadinimas – Rytų jūros kurortas Laboe, įsikūręs Plono rajone Šlėzvige-Holšteine, rytiniame Kylio fiordo krante. Miestas – gyvenamoji ir atostogų vieta, kurią puošia šūkis „Saulėtoji Kylio fiordo pusė“, pirmą kartą dokumentais paminėta 1240 m.
Laboe turi keletą rajonų, kiekvienas turi savo charakterį. Svarbiausi yra viršutiniai ir žemutiniai rajonai (kaimai). Žemutiniame kaime yra administracija, daugybė parduotuvių ir pagrindinis SPA bei turizmo operacijų centras, taip pat uostai. Viršutiniame kaime Laboe išsaugojo savo senąjį centrą, kuris savo pagrindine struktūra nepaliestas ir išlikęs kaip žiedinis rajonas. 1643 m. įvyko mūšis tarp danų, kovojančių dėl viršenybės Baltijos jūroje, ir švedų. Laboe mūšyje buvo beveik visiškai sudegintas. Beje, 1796–1808 metais Laboe mokykloje dirbo karvių raupų skiepijimo atradėjas Peteris Plettas.
Šiuo metu Laboje yra dvi prieplaukos su daugiau nei 700 gultų, žvejybos ir komercinis uostai su muziejaus prieplauka. Be čia organizuojamų giliavandenių žvejybos kelionių, buriavimo mokyklose yra galimybė išnuomoti burinius laivus arba įsigyti įvairias buriavimo licencijas. Taip pat veikia banglenčių ir jėgos aitvarų mokykla. Pats metas pasivaikščioti.
Kitas kurortas – Bad Schwartau. Daug dėmesio jam neskirsiu, nes miestas nepaliko jokio įpūdžio (kaip kažkada aprašytoji Itzehoe). Kaip ten bebūtų, Bad Schwartau yra didžiausias miestas Ostholšteino rajone, Šlėzvige-Holšteine. Jis įsikūręs prie Trave ir Schwartau upių, apytiksliai nutolęs 5 km į šiaurę nuo Liubeko. Bad Schwartau gerai žinomas dėl druskingų jodidinių vandenų. Bet kad čia būtų ankšta nuo besigydančių ar šiaip slampinėjančių turistų, nepasakyčiau. Todėl ilgai neužsibuvę važiuojame į Bad Bramstedt, nedidelį kurortinį miestelį Segeberg rajone. 1910 m. Bramstedtui buvo suteiktos miesto teisės ir jo pavadinime buvo pridėta „Bad“. Teigiama, kad pervardijimas įvyko siekiant išvengti painiavos su Barmstedtu, esančiu šešiolika kilometrų į pietvakarius. Taip netikėtai pakeitus pavadinimą, miestas išaugo į visai neblogą kurortėlį. Jau 1681 m. buvo atrastas vietinis sveikatos šulinys. O miesto sūrymo šaltinio vandenį „Heesch“ maudymosi įmonė pardavinėjo nuo 1879 m. Bad Bramstedte šiuo metu veikia reumatizmo klinika (Klinikum Bad Bramstedt) ir psichosomatinė klinika (Schön Klinik). Klinikos teritorijas supa platūs ir laisvai prieinami parkai. Be kita ko, miesto centre galima apžiūrėti ir pilaitę. Tiksliau tai, kas išliko iš pilaitės, nugriovus pagrindinį jos pastatą XVIII a. Dabar šiame pastate įsikūręs miesto kultūros centras.
Dar vienas lankytinas objektas šiame kurorte – tai Marijos Magdalenos bažnyčia. Tai yra vienintelė evangelikų liuteronų bažnyčia Bad Bramstedte, pastatyta erdvioje miestelio aikštėje, kur iki 1856 m. buvo kapinės. Pirmą kartą Bramstedto parapija paminėta 1316 m. Nėra jokių kitų šaltinių apie bažnyčios kilmę ar nuorodų apie statybos pradžią. Bažnyčios konstrukcijos tipas dera su XIII amžiaus pabaiga. Medinės lubų sijos viduje išlikusios nuo 1732-ųjų, o seniausias išlikęs daiktas – XIII a. bronzinis krikšto dubuo.
Ir štai atvykome į dar vieną miniatiūrinį kurortą. Bad Oldesloe – rajono miestas Šlėzvige-Holšteine. Vietovė jau buvo apgyvendinta akmens amžiuje. Čia rasti titnago įrankiai buvo datuojami 6000–4500 m. prieš m.e. XII–XIV a. dėl savo geros geografinės padėties miestelis buvo svarbus krovinių perkrovimo taškas, buvo įkurta muitinė. Du Šlėzvigo-Holšteino- Sonderburgo- Plono-Rethwischo kunigaikščiai čia gyveno iki 1729 m. 1798 m. gegužės 22 d. miesto gaisras sunaikino tris ketvirtadalius miesto. 1813 m. buvo pradėtas eksploatuoti modernus SPA – sūrymo, dumblo ir sieros vonios. Tačiau kurorto vardas suteiktas tik 1910 m. SPA verslas čia taip ir neišsivystė, stambesni miestai nukonkuravo ir perkrovimo stotį, o naujai nutiesti geležinkeliai ir vandens kanalai “atėmė” krovinius. Miestelis taip ir liko kažkoks pamirštas. Tokį ir radome. Tiesa, (Bad) kurorto vardas vis dar išlikęs…
Na, ir uogelė ant torto! Bad Segebergas. Bad Segebergas – nedidelis Vokietijos kurortinis miestelis Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Bad Segebergo apylinkės turi ypatingą geologinę istoriją. Tai vienintelis Šlėzvigo-Holšteino karstinis rajonas, kaip rodo besiformuojančios smegduobės šalia miesto. 1868 m. 152 metrų gylyje čia buvo aptiktas akmens druskos telkinys, kurios nebuvo įmanoma išgauti dėl besiskverbiančio vandens. Šis vandens sūrymas vėliau tapo paspirtimi čia įkurti gydomąsias vonias. 1924 m. miestui buvo suteiktas kurorto vardas.
Kalkbergo uolos papėdėje aptikome indėnų miestelį. „Kalkbergstadion“ mieste nuo 1952 metų kasmet vyksta Karlo gegužės žaidynės, vietos renginiai ir koncertai po atviru dangumi.
Norėjome patekti vidun, į pačią „Kalkbergstadion“ širdį… Nepavyko. Vartai uždaryti… Neleidžia pro duris – lipk per langą… Taip ir padarėme. Kerėblinomės į Kalkbergo uolos viršūnę ir pamatėme viską iš viršaus.
Kalkbergas yra 91 m aukščio uola Bad Segeberg centre, kuri pagal savo pavadinimą susideda ne iš kalkakmenio (kalcio karbonato), o iš gipso (grynas kalcio sulfatas). Gipsas atsirado iš sulfatinių nuosėdų, kurios čia maždaug prieš 250 milijonų metų buvo nusodintos prie Zechšteino jūros. Po kalnu guli druskos kupolas, kuris vis dar uolą pakelia nuo vieno iki dviejų milimetrų per metus (druskos tektonika). Dėl šimtmečius čia kasamo gipso 110 m aukščio kalnas prarado maždaug devynias dešimtąsias savo pradinės masės. Vystantis kurortiniam verslui, gipso kasyba buvo sustabdyta. 1913 m. čia buvo aptikti Kalkbergo urvai, esantys apatinėje uolos dalyje. Juose gyvena šikšnosparniai ir Segebergerio urvinis vabalas (Choleva septentrionis holsatica), kuris pasitaiko tik čia.
1935 m. Reicho darbo tarnyba karjero vietoje, kuris atsirado dėl gipso kasybos, įrengė sceną po atviru dangumi, kurioje buvo apie 7800 sėdimų ir 12 000 stovimų vietų, šią vietą paversdami nacių kulto vieta. Čia buvo organizuojamos nazicmo propagavimo šventės bei renginiai. “Šiuolaikiniai indėnai” nugalėjo. Dabar šioje vietoje nuo 1952 m. vyksta jų organizuojamos šventės ir žaidynės. O nacių simboliką pakeitė indėnų totemo stulpai, lyg užglaistydami gėdingą istorinį laikotarpį…
Štai jums ir visi penki Šlėzvigo-Holšteino kurortai. Į du iš jų aš dar tikrai sugrįšiu. Juk galiu turėti favoritus… Laboe ir Sagebergas. Norėčiau ten atsidurti kad ir dabar…
Autoriaus nuotraukos.
(Bus daugiau)
Sveikas gyvas Raimondai Per mažai bendraujam. Perskaičiau tavo gyvenimo istoriją Tave pažinojau kaip puikų muzikantą ir renginių vedėją, tvirtą charakterį turintį vyruką. Bet per mažai tave pažinau. Be daugybės talentų turi gebėjimą labai aiškiai aprašyti tai ką matei pridėdamas puikias nuotraukas ir faktus.Manau laikas tau pradėti rašyti knygą, pvz.Pažink Vokietiją ar jos regioną.Daryk tai ką puikiai išmanai.Sėkmės Tau didžiausios!