Pagrindinis > Toli - arti > Kelionės > Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XX dalis)

Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XX dalis)

Paskutiniu metu gaunu daug skaitytojų laiškų, kuriuose teiraujamasi, kada keliausime į kitas Vokietijos žemes, nes tik Šlėzvigas-Holšteinas „čiupinėjamas“? Kantrybės. Kaip toje „Hiperbolės“ dainoje: „…čia kelio pradžia, čia kelio pradžia…“ Prižadu, kad dar du straipsniai apie minėtą Žemę, ir bastysimės po kitus regionus.

Šiandien apžvelgsime tikruosiuos Šlėzvigo-Holšteino kurortus. Jų čia penki. Sakysit, taigi rašei apie pajūrio kurortus… Iš pagarbos pajūrio miestams įvardindavau juos kaip kurortus, bet tikrą kurorto statusą turi tik tie miestai, kurių pradžia prasideda žodeliu BAD. Visoje Vokietijoje tokių miestų su BAD statusu yra apie 68 (tiksliai net nežinau), ir keletą iš jų mes tikrai aplankysime.

Pradėsiu „ne į temą“. Karšta vasara. Asfaltas garuoja nuo kaitros. Pro automobilių pravertus langus girdisi visokių tautų muzikos garsai. Daugelis žino mano aistrą  firminiams garsių roko grupių marškinėliams. Tądien buvau apsivilkęs AC/DC. Prie šviesoforo stabteli pietietiškos išvaizdos jaunuolis, o pro visus keturis pravertus jo automobilio langus visu garsu skamba maždaug „Ibrahiiiim, o Alach, Alach…“ – kažkaip panašiai. Ir, o sutapime, kaip tik per mano radijo imtuvą automobilyje „kala“ šviežią AC/DC „gabalą“. Dedu vatų. Mano rokas nustelbia jo „Ibrahiiim“, spaudžiu „gazą ant prasukų“, toli už savęs palikdamas pietietį vieną su jo muzika. Ir suima beprotiškas juokas… Norėčiau pamatyti tą pietietį melomaną su jo mėgiamos grupės marškinėliais. Įdomu, kaip tai atrodytų… „Yalla“ (na, tie, kur dainavo „..Učkudu tri kolodca“), „Giulsara“ ar paties Ibrahimo įrėmintas atvaizdas?

Šia linksma gaida vykstame į kurortą prie Baltijos jūros Laboe (vokiečiai kažkodėl taria Labių). Ostseebad Laboe (Baltijos jūrą čia vadina Rytų jūra), taigi pilnas pavadinimas – Rytų jūros kurortas Laboe, įsikūręs Plono rajone Šlėzvige-Holšteine, rytiniame Kylio fiordo krante. Miestas – gyvenamoji ir atostogų vieta, kurią puošia šūkis „Saulėtoji Kylio fiordo pusė“, pirmą kartą dokumentais paminėta 1240 m.

Laboe turi keletą rajonų, kiekvienas turi savo charakterį. Svarbiausi yra viršutiniai ir žemutiniai rajonai (kaimai). Žemutiniame kaime yra administracija, daugybė parduotuvių ir pagrindinis SPA bei turizmo operacijų centras, taip pat uostai. Viršutiniame kaime Laboe išsaugojo savo senąjį centrą, kuris savo pagrindine struktūra nepaliestas ir išlikęs kaip žiedinis rajonas. 1643 m. įvyko mūšis tarp danų, kovojančių dėl viršenybės Baltijos jūroje, ir švedų. Laboe mūšyje buvo beveik visiškai sudegintas. Beje,  1796–1808 metais Laboe mokykloje dirbo karvių raupų skiepijimo atradėjas Peteris Plettas.

Šiuo metu Laboje yra dvi prieplaukos su daugiau nei 700 gultų, žvejybos ir komercinis uostai su muziejaus prieplauka. Be čia organizuojamų giliavandenių žvejybos kelionių, buriavimo mokyklose yra galimybė išnuomoti burinius laivus arba įsigyti įvairias buriavimo licencijas. Taip pat veikia banglenčių ir jėgos aitvarų mokykla. Pats metas pasivaikščioti.

Ostseebad Laboe

Tolumoje – apžvalgos bokštas. Įsirangyti neteko – atliekami remonto darbai, o kitus kartus apžvalgas sustabdė “Covid’as”.

 

Viena iš Laboe įžymių vietų – malūnas, sparnus sukęs nuo 1872 m.

 

U 995 – muziejus (povandeninis laivas) Laboe paplūdimyje.

Kitas kurortas – Bad Schwartau. Daug dėmesio jam neskirsiu, nes miestas nepaliko jokio įpūdžio (kaip kažkada aprašytoji Itzehoe). Kaip ten bebūtų, Bad Schwartau yra didžiausias miestas Ostholšteino rajone, Šlėzvige-Holšteine. Jis įsikūręs prie Trave ir Schwartau upių, apytiksliai nutolęs 5 km į šiaurę nuo Liubeko. Bad Schwartau gerai žinomas dėl druskingų jodidinių vandenų. Bet kad čia būtų ankšta nuo besigydančių ar šiaip slampinėjančių turistų, nepasakyčiau. Todėl ilgai neužsibuvę važiuojame į Bad Bramstedt, nedidelį kurortinį miestelį Segeberg rajone. 1910 m. Bramstedtui buvo suteiktos miesto teisės ir jo pavadinime buvo pridėta „Bad“. Teigiama, kad pervardijimas įvyko siekiant išvengti painiavos su Barmstedtu, esančiu šešiolika kilometrų į pietvakarius. Taip netikėtai pakeitus pavadinimą, miestas išaugo į visai neblogą kurortėlį. Jau 1681 m. buvo atrastas vietinis sveikatos šulinys. O miesto sūrymo šaltinio vandenį „Heesch“ maudymosi įmonė pardavinėjo nuo 1879 m. Bad Bramstedte šiuo metu veikia reumatizmo klinika (Klinikum Bad Bramstedt) ir psichosomatinė klinika (Schön Klinik). Klinikos teritorijas supa platūs ir laisvai prieinami parkai. Be kita ko, miesto centre galima apžiūrėti ir pilaitę. Tiksliau tai, kas išliko iš pilaitės,  nugriovus pagrindinį jos pastatą XVIII a. Dabar šiame pastate įsikūręs miesto kultūros centras.

Bad Bramstedt.

Bad Bramstedt pilaitė. Čia vyksta vietos kultūros centro organizuojami vasaros renginiai.

Medinės lubų sijos bažnyčios viduje.

Komentaras “Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XX dalis)

  1. Sveikas gyvas Raimondai Per mažai bendraujam. Perskaičiau tavo gyvenimo istoriją Tave pažinojau kaip puikų muzikantą ir renginių vedėją, tvirtą charakterį turintį vyruką. Bet per mažai tave pažinau. Be daugybės talentų turi gebėjimą labai aiškiai aprašyti tai ką matei pridėdamas puikias nuotraukas ir faktus.Manau laikas tau pradėti rašyti knygą, pvz.Pažink Vokietiją ar jos regioną.Daryk tai ką puikiai išmanai.Sėkmės Tau didžiausios!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite