Pagrindinis > Toli - arti > Kelionės > Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XXII dalis)

Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XXII dalis)

Šiandien aplankysime Hamburgo administruojamas teritorijas. Juk šis miestas taip pat turi savo teritorijoje keletą miestelių. Bet prieš tai pasistiprinkime tikra hamburgietiško maisto mozaika viename. Manoji pica atspindi šį internacionalinį miestą, kurio dalimi ir aš šiuo metu esu…. „PAPA TONI’S pizza mozzarella gigante“ padas (IT), rusiškos kiaulienos faršas, pakepintas ir paruoštas pagal mano tėčio specialų mėsos įdaro lietuviškiems cepelinams receptą (paslapties neišduosiu), vokiškos daržovės (pomidorai, svogūnai, česnakai, pomidorų padažas, žalumynai, pievagrybiai, dviejų rūšių sūris – Mozzarella ir Emmentaler), graikiškos žaliosios alyvuogės. Gavosi PIZZA INTERNACIONAL – juk paskaninta vokišku česnakiniu ir rūkytu amerikonišku barbekiu padažu bei „Thai spicydipping sauce“ (Tailandas). Užsigėrimui tinka „Keiser Henrik“ alutis. Priminsiu, kad savo gaminį orkaitėje kepu apie 12–14 min. 250 laipsnių temperatūroje.

Straipsnių autoriaus pica “Internacional”.

Prikimšome „gūžius“ ir keliaujame pasižvalgyti.

Įtekėdama į Hamburgą, Elbė išsišakoja dviem kryptimis – šiaurinę ir pietinę Elbę, o po to vėl susijungia į vieną upę. Šiaurinės Elbės pakrantė labai industrializuota. Čia įsikūrę didžiosios Hamburgo įmonės, o gamyklų kvartalai tęsiasi daugelį kilometrų. Pati upė atrodo tokia pilka, „sunki“, „prikimšta“ didesnių ar mažesnių laivų prieplaukų.

Šiaurinės Elbės Bilverderio įlanka.

Visai kitas vaizdas Pietinės Elbės pakrantėje. Čia dvelkia ramybe, ir tylą kartais sudrumsčia praplaukiantys, rodos, niekur neskubantys laivai. O ir skubėti nėra kur. Juk čia pat, Pietinės Elbės dešiniajame krante, prigulęs Hamburgo žemės miestas Harburgas, turintis savo vidinį uostą.

Prie pietinės Elbės.

Harburgas – rajono centras Hamburgo nacionalinėje teritorijoje, turintis vidinį uostą, atskirtą šliuzais nuo pratekančios Elbės. Bet dėmesio šiame mieste vertas tik vidinis uostas, į kurį investuojami milžiniški pinigai. 2017 m. prasidėjo statybos, turinčios sukurti 70 000 kvadratinių metrų naujos naudingos erdvės, kainuosiančios apie 200 milijonų eurų. Harburgo vidaus uostas yra vienintelė vieta Hamburgo nacionalinėje teritorijoje į pietus nuo Elbės, kur kvadratinio metro pirkimo kaina viršija 3000 eurų. Uoste gausu laivų remonto įmonių, plaukiojančių viešbučių, sandėlių. Nuo supilto pylimo galima pasigrožėti pratekančia Elbe.

Harburgo vidiniame uoste.

Kaip diena nuo nakties… Harburgo miesto centras nuvylė visiškai. Be vienintelio rotušės pastato praktiškai daugiau nėra į ką bežiūrėti. Įvairių pokario dešimtmečių laikotarpiu statyti namai visiškai nedera vienas su kitu – kažkoks architektūrinis chaosas. Ir nors kosmetiškai bandoma kažką pakeisti visur mieste „pribarstytomis“ skulptūromis, bendro vaizdo tai nekeičia. Stiliaus nebuvimas – taip pat stilius… Miestas kažkuo panašus į Kylį, į kurį antrą kartą važiuoti nesinori… Juolab kad parkuose, skveruose pamatėm tiek besisvaiginančių valkatų, jog rodos, kad čia vyksta visos Vokietijos valkatų suvažiavimas…

Dėmesio vertas vienintelis pastatas miesto centre – rotušė, pastatyta 1892 m.
Miesto centre.
Šv. Marijos ir šv. Juozapo katalikų bažnyčia. Bandėme įmukti vidun. Sekmadieniais po užraktu… Keista kažkaip…
Rinkitės, kuris meno kūrinėlis arčiau širdies. Skulptūra ar monumentas antrame plane?

Mūsų kelias veda Bergedorfo link. Pakeliui stabtelime prie vėjo malūno. Reitbrooker Mühle (Reitbroko vėjo malūnas) pastatytas 1870 m. Hamburgo Reitbrook rajone, ant Dove Elbe kranto. Malūno sparnų ilgis yra 12,50 m. XX amžiuje malūnas buvo elektrifikuotas, o paskutinis vėjo varomas malimas įvyko 1938/39 m. „Reitbrooker“ malūnas yra vienas iš devynių išsaugotų vėjo malūnų Hamburgo rajone ir laikomas Reitbrooko simboliu.

Reitbrooker Mühle (Reitbroko vėjo malūnas).

Bergedorfo miestas – to paties pavadinimo rajonas Hamburge. 1938 m. Balandžio 1 d. tapo Bergedorfo rajonu, neatsiejama Hamburgo miesto dalimi. Kažkaip čia keistai viskas…. Čia gyvenantis bergedorfietis niekada nepasakys, kad jis iš Hamburgo, juolab kad ir pats miestas gerokai nutolęs nuo Hamburgo. Čia būtų panašiai kaip su Garliava Kauno rajone. Na, niekaip nepasakysi, kad tu esi iš Kauno, jeigu gyveni Garliavoje…

Bergedorfo miestas gavo miesto privilegijas 1275 m. Ištisus šimtmečius dėl šio miesto kovojo vietos kunigaikščiai (istorija ilga ir neįdomi). O 1868 m. sausio 1 d. Liubekas už 200 000 Prūsijos talerių pardavė Bergedorfą su aplinkinėmis teritorijomis laisvajam Hanzos miestui Hamburgui.

Šiuo metu šio miesto rajone gyvena per 130 tūkst. gyventojų. Kažkodėl Bergedorfą labai pamėgę rytų europiečiai, o ir dauguma lietuvaičių “įleido šaknis” būtent čia.

Autoriaus nuotraukos.

(Bus daugiau)

Komentaras “Vokiškosios dvasios ir didybės beieškant (XXII dalis)

Komentuoti: Jimmy Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE