Penktadienis, 15 lapkričio, 2024
Daugiau
    PagrindinisKitos temosKūrybaŽengiant pavasario taku

    Žengiant pavasario taku

     

    Mes – moterys

    Mes – moterys. Kovotojos ir trapios

    Gėlelės, vėjy galinčios nulūžt.

    Besikeičiančios tarsi rudeniniai lapai,

    Mylėti galinčios, paguost, išplūst.

    Politikės, močiutės, meno mūzos.

    Ir mamos, puikios daktarės savų vaikų.

    Kai reikia, vos bematomos medūzos,

    Suspėjančios pabūt ir vietoj, ir laiku.

    Mes – moterys. Tegul pavydi vyrai

    Mums mūsų ryžto ir plepumo pagaliau.

    Ir mūsų žvilgsnio, žudančio ir tyro,

    Mokėjimo po negandų gyvent toliau.

    Gebėjimo vėl atsistot ir eiti

    Per lietų, audrą, nekalbėjimo dienas,

    Nors kaupiame savy ne vien auksinį kraitį,

    Nors kartais nesurandančio to, kurs supras…

     

    Greit pavasaris

    Nors pempių negirdėti, na ir kas

    Pavasaris jau leidžiasi į žemę.

    Ištieskim savo laukiančias rankas,

    Tegul jos šilumą ir šviesą semia.

    Dar trūksta tos pavasarinės žalumos

    Ir paukščių trelių mums be galo reikia.

    Galbūt todėl dar noris būt namuos,

    Savuos ir svetimuos per laisvą laiką.

    Bet kovas juk pavasario mėnuo,

    Vėl žemę, žaluma  gaivia papuošęs,

    Iš sąstingio ir nuobodulio išvaduos,

    Ir srėbsim jau pavasarinę košę.

    Vėl saulės spindulys laukais nuslys,

    Paglostys žolę ir medžius belapius,

    Užklys pas mus lyg laukiamas svetys,

    Šaukliu  skambiu pavasariniu tapęs…

     

    Pavasario linksmybės

    Kaip kasmet „Sveiks, svieteli margs!

    Vėl pasveikina žemę saulė,

    Tais pačiais Donelaičio keliais

     Atskubėjus į mūsų pasaulį.

    Vėl atnešus  viltis ir džiaugsmus,

    Vėl darbais apipylusi žmones,

    Užrakinus žiemos vartus,

    Palinkėjus sėkmingos kelionės

    Varnoms, šarkoms, pelėdoms, gandrams,

    Žiurkėms, kurmiams, pelėms ir musėms,

    Ir gyvūnams, ir vabalams,

    Netgi tiems, kas nespėjo pabusti.

    Kai lakštingala vėl užgiedos

    Savo giesmę „Kinkyk, Jurguti…“,

    Pasidžiauksim linksmybėm gamtos

    Ir suprasim : „Taip turi būti“.

    Žmonės, paukščiai, žvėreliai, laukai

    Pasiruošę pavasario sėjai.

    Tik dabar mes – Europos vaikai,

    O darbai mūsų tik prasidėję…

     

    Pavasario lygiadienis

    Šviesos ir tamsos perpus.

    Pavasariu žemė alsuoja.

    Lygiadienis metų lapus,

    Viltim ir džiaugsmais apkloja.

     

    Apglėbia šilti spinduliai

    Garuojančią žemės riekę.

    Suspindi smaragdas žaliai,

    Vaivorykštė dangų siekia.

     

    Pavasario varpas skambus

    Prišauks ir paukščius, ir vėjus

    Ir sprogstančius medžių lapus,

    Ir beriančius grūdus sėjėjus.

     

     Pavasaris kviečia ir mus

    Pažvelgti į bundančią dieną.

    Pavasaris toks dosnus

    Žibuoklėmis ir purienom…

     

    ***

    Pavasaris ir vėl įsisiūbuoja,

    Garsais prabyla ir užlieja spalvomis,

    Smaragdo kilimais laukus apkloja

    Ir baltažiedėm žvelgia akimis.

    Pūga pavasarinė širdį glosto

    Lyg Laimės fėja mažutėle lazdele.

    Vilioja tas pavasarinis uostas,

    Kur Viltys ir Sėkmė visai šalia.

    Kur Meilė mus apvilti neketina,

    Kur pildos taip ilgai nokinti pažadai

    Bet tai tik suboluoja tarsi kinas,

    Jei jo prisijaukinti nebandai.

    Jei jo priglaust nenori ir nemoki,

    Į širdį jo priimt neketini.

    Pavasaris vėl šoka savo šokį,

    Aistringą šokį, įsiliek į jį…

     

    Pavasaris jau čia

    Skambanti ir skubanti  gaivi vėsa,

    Paukščiai giesmėmis džiaugsmu dalijasi.

    Žemė, rytmetinės saulės nušviesta,

    Švenčia pergalę, Pavasarį pavijusi.

    Skleidžias vėlyvieji medžių pumpurai,

    Meiliai šypsosi žibutės žiedas.

    Taip norėtųsi, kad viskas būt gerai,

    Patikėti, kad  taikus Pavasaris atrieda.

    Kad gamta, kaip motina globos visus

    Ir nebaus drebėjimais, sausrom, Cunamiais,

    Kad šypsos mamos, kad politikai nesiųs

    Į „karštus“ kraštus  labai jaunų „benamių“.

    Lai užteks ir turtų, ir garbės.

    Tik draugystės, bičiulystės dar pridėkit

    Ir ant žemės atriektos riekės

     Meilės trupinių nors kiek pasėkit…

    ve

    Aldona MURAUSKIENĖ

     

     

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Entonis Hopkinsas

    „Prisimink, tavo laimė ir mirtis ateis pas tave reikiamu laiku. Ir tu nė velnio negali to paveikti.“ Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img