Daiva ir Silvio: lyg besitęsiantis meksikietiškas serialas su… lietuviškomis variacijomis

Esminiai pokyčiai žmogaus gyvenime įvyksta žaibiškai, o einama link jų ilgus metus. Tokia patirtimi gali pasidalyti šiuo metu tolimojoje Meksikoje gyvenanti ir tik retkarčiais į gimtąjį miestą sugrįžtanti buvusi marijampolietė 24 metų Daiva (buvusi Narbutaitė). Susidomėjimą Meksika ji pajuto žiūrėdama meksikietiškus serialus ir, dar būdama mokyklos suole, ėmė mokytis ispanų kalbos, tuomet gal tik svajonėse susikeisdama vietomis su serialų herojėmis. Daiva, kuri daugiau nei pusę metų turi meksikietišką pavardę (yra ponia de Ahuactzin, meksikiečio Silvio de Ahuactzin (34 m.) žmona), šiandien save vadina laiminga moterimi – mylinčia ir mylima. Žaibiškų ir kardinalių jos gyvenimo pokyčių priešistorė – paprasta žinutė internetu, po kurios – ilgas lyg tikro serialo kelias į dviejų širdžių šventę…

Internetinis bendravimas truko trejus metus

Daiva – viena iš keturių seserų Narbutaičių (beje, turinti ir seserį dvynę). Nuo mažumės buvo linkusi į dainavimą, su sese dvyne dainuodavo netgi viešai: kaip pati teigia, įvairiuose vakarėliuose, vestuvėse, banketuose… Šis polinkis turėjo įtakos studijų krypties pasirinkimui: baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į Marijampolės kolegiją studijuoti kultūrinės veiklos vadybos (šiuo metu bebaigianti mokslus). Kaip pamena, jos gyvenimas, rodos, tuomet visiškai nesiskyrė nuo kitų studenčių: mokslai, bendravimas su draugais, artimaisiais, žinoma, ir internetas, kuriame ir prasidėjo didžioji intriga.

„Buvau įsiregistravusi naujame pokalbių portale, kur pamačiau Silvio, ir paprasčiausiai parašiau: „Labas, kaip laikaisi? ( Hola, como estas? ), – pasakoja Daiva, pabrėždama, jog tuomet ne tik kad nieko nesitikėjo – net negalvojo, kad taip galbūt susiras vaikiną. – Jam parašiau norėdama sužinoti, kokia jo šalies kultūra, koks gyvenimas ten ir t. t.“ Kitą dieną Silvio lietuvaitei atrašė, ir taip prasidėjo jų internetinis bendravimas, trukęs net trejus metus.

Sužadėtuvės – lyg scena iš serialo

Nors „gyvai“ ilgai neteko vienam kito pamatyti, įvaizdį susidaryti ir nuomonę susikurti vienam apie kitą pavyko nesunkiai. Daiva iš internetinio bendravimo pastebėjo, kad Silvio yra subrendęs, labai patrauklus, taip pat gražus. Žinoma, labai imponavo ir tai, kad jis buvo iš Meksikos – kaip minėta, ją visada labai žavėjo ispanų kalba, sklindanti iš meksikietiškų serialų. Silvio iš pradžių ypač sudomino tai, kad tokia jauna, graži moteris, gyvenanti toli nuo Meksikos, gali kalbėti jo kalba. Be to, abu nesunkiai rado bendrų temų, tad draugystė, nors ir virtuali, vis stiprėjo.

Po trejų bendravimo internetu metų Daiva pakvietė Silvio paviešėti Lietuvoje – jis sutiko. „Kai laukiau jo Vilniaus oro uoste, buvau labai susijaudinusi, – prisimena moteris, – nervinausi, man prakaitavo rankos, kojos linko per kelius… Galvoje kirbėjo daugybė minčių: ar patiksiu jam, ar man jis patiks…“ Nervintasi, pasirodė, buvo veltui: vos jie pamatė vienas kitą, neliko jokių abejonių: pojūtis, jog pažįstami visą gyvenimą, ir abipusė simpatija labai greitai ėmė plėtotis į daug stipresnius jausmus…

Silvio Daivą Lietuvoje aplankė keturis kartus, po to jau ji vyko paviešėti jo šalyje. Trys mėnesiai, praleisti Meksikoje, buvo pilni įspūdžių, gyvenimą kardinaliai keičiančių apsisprendimų: pora nutarė sujungti savo gyvenimus. Sužadėtuvės buvusios itin romantiškos. „Silvio grįžo iš darbo, mane pabučiavo, ir atsiklaupęs ant kelio, iš savo lagamino ištraukė žiedą su vienu deimantu, – pasakoja Daiva. – Jis man paaiškino, kad kaip žiede yra vienas deimantas, taip vyras ir žmona turi būti kaip vienas kumštis.“ Iš marijampolietės atminties niekada neišblės ir ta akimirka, kai Silvio užmovė žiedą ant jos kairės rankos bevardžio piršto…

Tiesiog laimingi

Grįžusi po viešnagės į Lietuvą, Daiva susitvarkė visus reikiamus dokumentus, po to vėl išskrido į Meksiką, kur po mėnesio, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, pora susituokė, bendrą gyvenimą ėmė kurti vyro šalyje.

Daiva ir Silvio gyvena miestelyje, esančiame 80 kilometrų nuo Meksikos sostinės, nuosavame trijų aukštų name su sodu. Silvio, kuris dirba vienoje stambioje firmoje inžinieriumi, labai stengiasi, kad žmonai Meksika taptų tikrais namais. Daiva neslepia, kad sunku buvo apsiprasti su savo šeimos, gimtųjų namų ilgesiu. „Prisitaikyti ir apsiprasti su savo nauju gyvenimu, – sako Daiva, – man padėjo meilė, kurią jaučiu savo vyrui, ir begalinė parama iš mano mylimos mamytės, seserų.“ Vis dėlto, anot moters, meilė yra pati stipriausia jėga, kuri leidžia įvykti tokiems dideliems pokyčiams – persikėlimui gyventi į tolimą šalį, visiškai kitokią kultūrą.

Meksika, marijampolietės akimis, yra labai graži šalis, žmonės labai malonūs, šilti. Bet laiminga ji jaučiasi dėl to, kad šalia savęs, kaip pati teigia, turi nepakartojamą vyrą. Silvio Daivai antrina: „Dabar esu laimingas ir įsimylėjęs vyras.“ Meksikiečiui labai įdomu, kad žmona yra kilusi iš kitos šalies. Jis teigia kiekvieną dieną sužinąs, išmokstąs kažko naujo iš savo mylimos žmonos. Silvio nesitenkina tuo, kad žmona beveik be priekaištų kalba ispaniškai: jis ir pats mokosi lietuvių kalbos (žinoma, su didele Daivos pagalba). Juk ne veltui sakoma, kad norėdamas pažinti svetimą kultūrą, pradėti turi nuo kalbos…

Silvio atvirai žmoną vadina savo svajonių moterimi ir džiaugiasi, kad gali su ja dalytis džiaugsmu, laime, pasiekimais ir, žinoma, jausmais. Tad nė nereikia abejoti, kad žmoną dažnai lepina gėlėmis, nustebina netikėtomis dovanėlėmis, vedasi į restoraną, išsako nepakartojamus komplimentus…

Į Lietuvą grįžti gyventi neketina

Abu sutuoktiniai dirba: Silvio, kaip minėta, didelėje firmoje inžinieriumi, Daiva –Meksikos sostinėje vienoje įmonėje, kaip pati teigia, prie dokumentų, taip pat atsakinėja į telefono skambučius – padeda draugams. „Aš, aišku, dirbu mažiau valandų nei Silvio, – sako moteris. – Po darbo – visas laikas namuose: tvarkausi, gaminu maistą.“ Lietuvaitė neslepia, kad savo vyrą dažnai lepina lietuviškos virtuvės patiekalais.

Laisvadieniais Daiva ir Silvio nevengia pramogų: važiuoja į sostinę, kitus miestus, daug bendrauja su vyro šeima, giminėmis, nors dažniausiai stengiasi išnaudoti visas galimybes būti kartu – netrūksta nei temų pokalbiui, nei bendro juoko, net smagių geros tylos minučių.

Kol kas sutuoktinių bendro gyvenimo planai siejami tik su Meksika („Kaip bus ateityje, nežinome“, – sako Daiva). Marijampolės kolegiją bebaigianti Daiva ateityje dar planuoja studijuoti ir anglų kalbą, bet jau Meksikoje. Į Lietuvą grįžti aplankyti Daivos artimųjų pora ketina bent du kartus per metus (paskutinį kartą buvo šių metų pradžioje).

P. S. Daivos ir Silvio istorija – meksikietiškas serialas su lietuviškomis variacijomis: pietietiško temperamento ir šiaurietiško santūrumo dermė? Galbūt taip tik geriau!

Laima GRIGAITYTĖ

Nr. 12 (16), 2013 m. kovo 23–29 d.