Vasaros saulėgrįžos – ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties – magija birželio 23 d., pektadienį, aerodromą, įsikūrusį Kuzų k., Sasnavos sen., Marijampolės sav., po įtemptos skrydžių bei šuolių dienos pavertė Joninių (Rasų, Kupolės) šventės arena.
Pavakare Marijampolės aeroklubo nariai, bičiuliai įsiliejo jau į kitokį, nei būna šioje vietoje įprastai, ritmą, mat Joninių šventimas, kasmetinė aeroklubo tradicija, puoselėjama čia jau daugiau nei 20 metų, kiekvienais metais oro žmonėms, gyvenantiems skrydžiais lėktuvu ir šuoliais parašiutu, būna gražaus stabtelėjimo laikas, leidžiantis dalintis paprasto žmogiškojo bendravimo džiaugsmu, o jau ketvirti metai iš eilės – ir atsiremiant į senąsias Rasų, Joninių tradicijas.
Čia nebuvo žiūrovų – visi susirinkusieji buvo didžiausio ir magiškiausio metų virsmo dalyviai.
Kadangi tradicinių Joninių švenčių apeigos persunktos sakrališkumu, simbolika, magija ir burtais, ir oro žmonės su tam tikru sakralumo jausmu atsidavė vasarvidžio nakties laukimo magijai, vis tik akcentuodami saulės, šviesos, šilumos, gyvybės, vilties nešėjos, prasmę ir šios šventės metu, ir einant metų ratu. Juk niekas geriau už oro žmones nežino, jog saulė (taigi ir viltis, ir šviesa!) visada yra, net jei ir slepia ją nuo žemės storas debesų padas!
Kupoliavimo laukas – tas pats aerodromas. Šventės dalyviai, galvas pasipuošę apeiginiais vainikais, rinko žolynus bendrai kupolei, pro simbolinius Rasų vartus ėjo į ritualinį apsiprausimą. Buvo pasveikintas ir vienintelis klubo narys, vardu Jonas (Jonas Kurtinaitis), ir šventės viešnia Janina.
O pagrindinis šventės akcentas – laužas, šią naktį atstojęs saulę ir atbaidęs piktąsias jėgas nuo žmogaus, kurio ugnyje pražydo ir Paparčio žiedas, pildydamas šviesius šventės dalyvių širdies troškimus. Saulę jau sutemose atstojo ir bendras vainikas, plukdytas aerodromo tvenkinyje.
Marijampolės aeroklubas, kaip pripažįsta klubo vadovas Alvydas Danilaitis, visas jėgas dedantis parašiutų sporto puoselėjimui ir populiarinimui, džiuginantis ne tik Marijampolės kraštą – visą šalį – savo svaigiais skrydžiais ir kvapą gniaužiančias šuoliais, savo veikla parodo, kad meilė savo tautai, pagarba jos tradicijoms gali būti reiškiama ir dideliu nuoširdžiu kasdieniu darbu, ir nedideliuose dalykuose.
Vido Lietuvininko nuotraukos.
