Pirmadienis, 2 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisNamaiBūstasLaimės namų kryptimi

    Laimės namų kryptimi

     

    Sodyba Kardokų kaime (Kazlų Rūdos sav.) nuo pat jos kūrimo pradžios traukė aplinkinių dėmesį. Mat viskas čia buvo kitaip nei įprasta: gyvenamojo namo pagrindinė statybinė medžiaga – šiaudai, namas apvalus, viduje – vientisa erdvė, beveik nepadalinta į kambarius. Kitokie buvo ir čia įsikūrę sodybos šeimininkai Aušra ir Rolandas AUGUČIAI: savitas gyvenimo būdas, kitokia nei įprasta pasaulėvoka žadino smalsumą, kėlė susidomėjimą, netgi įtarumą. Vėliau viskas nurimo: ir sodyba, ir ypač jos šeimininkai gražiai įsikomponavo į vietos peizažą bei gyvenimą, o jaunos šeimos darnumas, pozityvi veikla tapo jei ne pavyzdžiu, tai bent gerų emocijų šaltiniu.

    Nuo romantiškos pažinties iki vedybų – penkeri emigracijos metai

    Aušra ir Rolandas Augučiai Kardokuose pradėjo kurtis 2008 m. Aušra, kilusi iš Kybartų (Vilkaviškio raj.), bei Rolandas, grynakraujis kaunietis, susitiko Kauno Vytauto Didžiojo universitete, į kurį abu įstojo studijuoti menotyros. Aušra, kuri tuo metu dirbo Kybartų kultūros centro renginių organizatore, nuo mažens jautusi polinkį menui, ypač muzikai, šokiui, pasuko savo polinkio pavymui, o štai Rolandas, buvęs Kauno kriminalinės policijos darbuotojas, užėmęs gan aukštas pareigas, tačiau neturėjęs aukštojo išsilavinimo, ketindamas šią spragą likviduoti į menotyrą pasuko vedinas spontaniško sprendimo, kurį vėliau pateisins, jog potraukis menui visgi buvęs (laisvalaikiu piešė, fotografavo).   

    Pažintis vystėsi neįtikėtinu greičiu: jau pirmame studijų kurse abu suprato, kad yra skirti vienas kitam, taigi nedelsdami ėmė mąstyti apie bendrą ateitį. Abipusė meilė atsirėmė į materialius dalykus, tad mokslams tuomet vietos liko jau mažai. Vos baigę pirmą studijų kursą, Aušra ir Rolandas pasiėmė akademines atostogas ir išvyko į Airiją uždarbiauti – ten vedė noras turėti savo namus. Airijoje jauna pora  praleido penkerius metus. Dirbo įvairius darbus, turėdami tikslą sugrįžti į Lietuvą, kai tik materialiai bus pakankamai apsirūpinę, nors Rolandas neslepia, jog buvo dėl šio tikslo susvyravęs: po pusantrų metų, praleistų Airijoje, pirmą kartą grįžus į Lietuvą, skurdas čia akis badė, tačiau vis tik apsisprendė.

    Toliau – emigracija į… kaimą

    Aušra ir Rolandas 2006 m. susituokė Lietuvoje ir vėl – atgal į Airiją, o po metų į Lietuvą sugrįžo jau visam laikui. Augučiai metus gyveno pas Rolando tėvus, jau ieškodami žemės sklypo savo būsto statybai. Tuomet net ir Lietuvoje labai stipriai reiškėsi vadinamųjų anastiziečių judėjimas, raginęs palikti miestą ir gyvenamąja vieta rinktis gamtos prieglobstį, kuo mažiau paliestą civilizacijos. Anastiziečių idėjos Augučiams buvo labai priimtinos, tad vienareikšmiškai abu nusprendė emigruoti į… kaimą. Toliau viskas vyko, rodos, pagal numatytą scenarijų: gan greitai atsirado galimybė įsigyti sklypą Kazlų Rūdos savivaldybėje (šiuo metu Augučiai valdo 2,5 ha žemės bei 3 ha miško perpus su kaimynais) ir pasinerti į aplinką, labai artimą pirmapradžiam gamtos pasauliui.

    Originalus būstas – duoklė ekologiškam požiūriui į aplinką bei fantazijai

    Nuosavas žemės sklypas, turintis virsti namų valda, reikalavo papildomų rūpesčių: ką, kaip statys čia. Augučiai, ypač Rolandas, daug nedvejojo. Būsimo šeimos namo vizija buvo suformuota dar būnant Airijoje. „Norėjome ekologiško namo, – pasakoja R. Augutis, – tad pirma mintis – statytis rąstinį namą, tačiau vėliau atsirado informacijos apie šiaudinius namus, kurie, rodės, atitinka visus mūsų vizijų – šilto, ekologiško namo – kriterijus“. Visiškai apsispręsti statyti šiaudinį namą padėjo pažintis su Petru Devižiu, kuris pirmasis tokį namą buvo pastatęs Lietuvoje, nors ši technologija žinoma ne mažiau kaip šimtmetį.

    Kai buvo priimtas sprendimas, toliau viskas vyko palyginti sparčiai. Labai daug darbų Rolandas atliko pats.

    „Namas kaip grybas, – sako Rolandas, – jis ir išaugo kaip grybas“. Statyba, anot namo šeimininko, hibridinė. Šio namo pamatai įprasti – kaip bet kurio namo. O toliau jau prasideda ypatumai. Stogą laiko medžio karkasas, namo sienos, kurių pagrindas – ruginių ir kvietruginių šiaudų kitkos (namo statybai prireikė apie 280 tokių kitkų) – svorio neneša. Viduje kaip dekoracija tarnauja vadinamasis Teisybės langas, rodantis, iš ko pastatytas namas. Sienos iš vidaus ir išorės aptinkuotos specialiu moliu tinku, kuris maišomas iš molio, karvės mėšlo, žvyro, vandens, smulkintos organikos (šiaudų, pjuvenų). Stogas dengtas bituminė danga, tačiau tai, kaip tikisi Augučiai, laikina, laikui bėgant, ši danga bus pakeista ekologiška. Name – jokio kampo: tobulo apskritimo formos kontūrai tiek iš išorės, tiek ir vidaus sukuria neįprastą, bet labai gerą įspūdį. „Šiaudai leidžia kitokią formą nei stačiakampis daryti, – pasakoja apie apvalaus namo sumanymą Rolandas. – Tai ne tik smagu tokia erdvė, tai ir labai praktiška: vėjui pasipriešinimas mažesnis, kai apvali forma, be to, viduje oras kitaip juda: nėra kampų, nėra šaltų vietų.“ Visos namo patalpos vienoje erdvėje, beveik neatskirtos sienų. Tai taip pat tarnauja vientisumo jausmui. Šeima savo pastatytame būste, užimančiame apie 90 kvadratinių metrų, labai greitai įsikūrė – po metų.

    Laimės namų kryptimi

    Atokiame kaime, gamtos prieglobstyje, įsikūrę Augučiai visiškai pakeitė ir savo gyvenimo būdą. Prie buvusių savo veiklų nebegrįžo, tačiau jų naujieji darbai susiliejo su savirealizacija, pasaulėvoka, įgyta patirtimi ir išmintimi, gal todėl 2015 m. jie įkūrė viešąją įstaigą „Laimės namai“?

    Augučiai, kaip VšĮ „Laimės namai“ vadovai, organizuoja renginius, paskaitas, stovyklas (štai šių metų liepos 15–17d. šeimos kviečiamos į „Laimės namų“ organizuojamą stovyklą „Ženk žingsnį pirmyn!“), veda edukacijas. Visos šios veiklos tikslas vienas – skleisti pozityvų gyvenimo būdą, atsiremiant į laiko patikrintas tiesas, padėti kiekvienam atsiliepiančiam pirmiausiai rasti harmoniją su savimi. Šiuo tikslu jau baigiamas kitas sodybos pastatas – irgi šiaudinis – skirtas renginiams.

     „Laimės namai“ organizuoja ir vegetarinio maisto kursus. Beje, Augučiai taip pat vegetarai. Šio pasirinkimo pradininkas – Rolandas. Prieš išvažiuodamas iš Airijos į Lietuvą, vyras lankė „Gyvenimo meno“ kursus. Tų kursų dalyviai buvo paprašyti penkias dienas nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, negerti kavos. Tą padarė ir Rolandas, bet vegetaru iškart netapo, o ėjo į šį kelią palaipsniui. Toliau – vegetariško maisto gaminimo kursai, kurie labai mėgstančiam gaminti Rolandui, vis ieškančiam naujų receptų, eksperimentuojančiam, viską gaminančiam su meile, praplėtė akiratį ir… jau nuo vaikystės buvusį polinkį pienui, bet ne mėsai. Šiuo metu vegetarai visi Augučiai, netgi Aušros ir Rolando dukros  Melanija (8 m.) ir Sėlija (6 m.) (tiesa, sutuoktiniai vaikų nevertė būti vegetarais, jos tokios tapo natūraliai).

    Vegetariškas maistas, anot sutuoktinių, daugelį atbaido dėl nepagrįstų stereotipų. „Štai „Ajurvedoje“, – sako Rolandas, – yra labai nedaug „ne“, vienas iš jų – jei nežinai, kuo pakeisti mėsą, nenustok jos valgyti“. Kitas pavyzdys labai žemiškas: štai Rolando mama vegetarų maistą suprato kaip vien kruopas ir bulves. O vėliau, kai moteriai teko paragauti sūnaus pagamintų vegetariškų patiekalų, išvada buvo tokia: „Valgyčiau, jei taip kas nors padarytų…“

    Vegetariškas maistas, akcentuojama maisto švara, viso gyvenimo sudvasinimas – tai Augučių kasdienybė, atėjusi iš ilgametės dvasinės praktikos patirties, ėjusios nuo krikščionybės iki „Krišnos sąmonės“ judėjimo. Airijoje gyvendami Augučiai buvo uolūs katalikai. Rolandas, neturėjęs Sutvirtinimo sakramento, tam kursus lankė pas kunigą, kuris, beje, buvo ir vegetaras. Airijoje vyras taip pat skaitė ir budizmo doktrinas – neužkabino. Rolandas Vedų knygas ėmė skaityti. Čia jau rado „kažką“. Filosofija nuostabi. „Jei nori išlikti stiprus, bendrauk su bendraminčiais, nuo kitų atokiau laikykis“, – sako Rolandas, akcentuodamas savąjį tobulėjimo kelią. Tuomet abu – Aušra ir Rolandas – buvo pasinėrę į „Krišnos sąmonės“ judėjimą, o dabar ieško savo kelio. Į krikščionybę ėmė kitaip žiūrėti: per meilę, betarpiškumą su Dievu. Ėmė imponuoti nuoširdumas, tiesioginis santykis su Dievu. „Bendrą informaciją bandai pritaikyti savo gyvenime, – sako Rolandas, – bet šventyklos standartų savo gyvenime taikyti neįmanoma.“

    Ir visgi: kai Dievas centre, viskas gyvenime stoja į savo vietas… Tai didžioji Aušros ir Rolando filosofija…

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.

    Šiaudinis Augučių namas. Šiaudinis Augučių namas. Šiaudinis Augučių namas ir jo gyventojai. Teisybės langas. Namo viduje. Namo viduje. Stogą laiko medžio karkasas. Dukrų žaidimo ervė įkurdinta antrajame aukšte, kuris vis tik neatsietas nuo bendros erdvės. Mergaitėms tėvai ir tokias pramogas sukūrę. Mergaitėms tėvai ir tokias pramogas sukūrę. Šiuose namuose gyvena darna, laimė. Šiuose namuose gyvena darna, laimė. Baigiamas statyti renginiams skirtas priestatas taip pat šiaudinis. Baigiamas statyti renginiams skirtas priestatas taip pat šiaudinis. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    3 KOMENTARAI

    1. svarbiausia vidinė ramybė, laimė, o namuose švara, kad ir kaip jie atrodytų ir koks dizainas būtų. mielai atvykčiau į šiuos laimės namus pasisvečiuoti..

    2. Mes irgi su žmona nuspręndėme gražinti ir pajaukinti savo sodybą. Panorome ten tvenkinio su žuvelėmis kurio man teko imtis ir pradėjau po truputį galvotis kur reikėtų statyti pavėsinę. Darbai buvo gana sunkus todėl su draugų judėjome truputėlį greičiau. Greitai beveik viską pabaigėme tik teko kviesti meisrtus kurie galėtų sumontuoti stogo dangą ant pavėsinės, nes patys nelabai mokėjome tokius darbus atlikti. Viską padarė nepriekaištingai. Kiemas tapo gerokai gražesnis ir mes labai juo džiaugiamės

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img