Pagrindinis > Kitos temos > O. Lapinas: „Sėkmingi žmonės dažniausiai turi atsarginį planą“

O. Lapinas: „Sėkmingi žmonės dažniausiai turi atsarginį planą“

Nors metus pradedame entuziastingai nusiteikę įgyvendinti naujai išsikeltus tikslus – pradėti sportuoti, daugiau keliauti, išmokti fotografuoti, suremontuoti butą, – dažnai tikslai taip ir lieka tik planais. Tai susiję ne tik su valia, bet ir su finansų planavimu.

Priežastis, kodėl taip nutinka ir kaip „nepamesti“ planų 2020-iesiems, apžvelgia specialistai.

Trumpalaikės emocijos – „netikri“ tikslai

Pasak psichologo Olego Lapino, mes dažnai iki galo nesuprantame paties tikslo prigimties ir neįvertiname, kad esame ne statiškos, o nuolat kintančios būtybės.

„Tikslas visada egzistuoja ateityje – toje laiko vietoje, kurioje niekada nebūname.  Visada esame dabartyje. Nepaisant to, labai dažnai tai, ką patyrėme anksčiau ar patiriame dabar, tiesiogiai projektuojame į ateitį. Galvojame, kad jei mums vakar kažkas patiko, tai patiks ir rytoj“, – teigia O. Lapinas.

Psichologas pastebi, kad jei naują didelį tikslą sau išsikeliame pagauti kokios nors įkvepiančios, bet trumpalaikės emocijos – tarkime, pažiūrėję filmą apie baletą, nusprendžiame, kad norime išmokti šokti, – labai gali būti, kad greitai toks tikslas praras savo motyvacinę galią ir mes nebeturėsime valios šio tikslo siekti.

Aplinkybių įtaka

O. Lapino teigimu, keldami tikslus dažnai pamirštame aplinkybių įtaką: „Galvojame, kad jei turiu kokį nors tikslą, tai jis būtinai turi įvykti, nes aš taip nusprendžiau. Pamirštame, kad esame visumos dalis ir visuma gali mus nublokšti į tokią vietą, kurioje mūsų tikslas nebus pasiekiamas.“

Šalia neapgalvotų aplinkybių neretai užmirštame įvertinti ir finansinius pokyčius, kurių gali pareikalauti tikslo siekimas, pastebi „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis.

„Įprastai sau pasižadame kažką naujo, kažką, ko iki šiol nesame darę. Naujam įpročiui susiformuoti reikia laiko, todėl pradžioje labai sunku daryti, kas neįprasta, ir esame linkę grįžti į savo elgesio komforto zoną. Tai galioja ir kalbant apie asmeninių finansų tvarkymą. Tarkime, nusprendžiame dalį savo pajamų atsidėti taupymui, tačiau neapsvarstome, kad šiam tikslui pasiekti reikės kažko ir atsisakyti, pavyzdžiui, dažnesnių pasisėdėjimų kavinėje su draugais, ėjimo į kiną ir panašiai“, – pastebi S. Ketvirtis.

Maži žingsneliai – didelė sėkmė

Neišvengiamai kyla klausimas: ką galime padaryti, kad mūsų naujametiniai tikslai neliktų vien svajonės, o virstų tikrove? Pasak psichologo O. Lapino, pagrindinė nesėkmės prevencija – tai mūsų pačių sąmoningumas ir nuoseklesnis planavimas.

„Sėkmingi žmonės dažniausiai turi atsarginius planus. Strategai ne tik žvelgia į tolimą tikslą, tačiau turi nusimatę ir smulkesnius taktinius žingsnius, kaip šį tikslą pasiekti. Jie pagalvoja ir apie priemones, kurių prireiks einant link tikslo. Kitaip tariant, išsikėlus vieną didelį tikslą, verta apmąstyti, kokiais konkrečiais žingsneliais link jo keliausime ir kaip įveiksime galimus sunkumus, kliūtis“, – teigia O. Lapinas.

Kitas svarbus aspektas – kylančios kliūtys. Kartais pritrūkstame motyvacijos, o kartais – ir finansinių resursų, kurių iš anksto nebuvome nusimatę. Visgi, kaip pastebi S. Ketvirtis, ir tokiu atveju nereikėtų nuleisti rankų.

„Tiesa, čia svarbūs du momentai. Pirma, reikia atsakingai paskaičiuoti, kiek pinigų man reikia savo tikslui įgyvendinti, tarkime, išmokti fotografuoti. Antra – kiek galėčiau tam skirti kiekvieną mėnesį, jei visos sumos vienu kartu išleisti negaliu. Visada galima pasikonsultuoti su finansų ekspertais, kaip geriausiai planuoti savo finansus, t. y.  kurią dalį reikiamos sumos galiu taupyti, o kurią – pasiskolinti, ir kaip tai daryti atsakingai, kokiam terminui padalinti įmokas, kad šios per daug nevaržytų kasdienybės įpročių. Svarbu suprasti, kad tik nuoseklus finansų planavimas gali prisidėti prie tikslų siekimo. Spontaniškiems sprendimams čia ne vieta“, – pataria „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas S. Ketvirtis.

Išdrįsti atsisakyti tikslų

Tiesa, kartais tikslą sveika nukelti (tik reikėtų tiksliai nusimatyti, kuriam laikui, kad jis nenueitų į nebūtį), o kartais, dedant visas įmanomas pastangas ir nelaukiant rezultato, ir visai jo atsisakyti.

„Būna, kad žmonės sau iškelia tokius tikslus kaip „visada išsilaikyti gražiuose santykiuose su antra puse“. Anksčiau ar vėliau imi suprasti, kad tai – nerealus tikslas. Tokiu atveju sąmoningas to suvokimas ir gebėjimas atsižadėti gali būti naudingas dalykas, suteikiantis vidinę ramybę“, – apibendrina O. Lapinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite