Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kviečia atsiliepti vaizdo kameromis Marijampolės mieste užfiksuotą jaunuolį ar jį atpažinusius asmenis. Jo informacija reikalinga atliekant ikiteisminį tyrimą.
Šį asmenį arba jį atpažinusius prašome kreiptis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą tel. (8 343) 24424 arba 112.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas ir organizacijas bei visus geros valios žmones paminėti prieš dvidešimt šešerius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.
Kviečiame visus kartu visoje Lietuvoje 2017 metų sausio 13 d. 8.00 valandą dešimčiai minučių languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes.
1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.
2017 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyks jau dešimtą kartą. Minėjimas įgauna ypatingą prasmę ir reikšmę dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prieš 26 metus Lietuva nebuvo NATO ir ES narėmis, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Manome, kad ir šiandien pilietiškumas ir visuotinis pasiryžimas ginti savo šalį yra kertinis potencialų agresorių atgrasantis veiksnys. Artėjantis Sausio 13-osios minėjimas yra puiki proga parodyti ne tik sau, bet ir visam pasauliui (taip pat ir potencialiems agresoriams), kad ir šiandien esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą laisvę.
Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.
Vieta: mokyklos, švietimo įstaigos, institucijos, organizacijos, Lietuvos gyventojų namai.
Data: 2017 m. sausio 13 diena (penktadienis).
Pilietinės iniciatyvos laikas: 8.00–8.10 val.
Pasiūlymas organizuoti iniciatyvą. Ties kiekvienu lango viduriu pastatoma po žvakę. Žvakės turi būti kelių centimetrų aukščio, kad lango rėmas neužstotų jų liepsnos. 8.00 val. dešimčiai minučių užgesinama šviesa ir uždegamos žvakės.
Pastaba. Svarbu žvakes uždegti tuo pačiu metu (8.00–8.10 val.) tam, kad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu. Ypač efektingai tai atrodo ryte, nes dar tamsu ir daugelis, skubėdami į darbą, atkreips į jas dėmesį ir prisimins dienos svarbą.
Ši pilietiškumo iniciatyva organizuojama nuo 2008 metų, tuomet minėjimus organizavo daugiau nei 100 mokyklų. Kasmet šią iniciatyvą palaikančių švietimo įstaigų ir kitų institucijų daugėja. Nuo 2010 metų akciją „Atmintis gyva, nes liudija“ aktyviai palaiko ne tik Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos, bet ir Lietuvos Respublikos ambasados užsienyje, valstybės institucijos: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, muziejai, bibliotekos, ligoninės, policijos komisariatai, pasienio užkardos ir daug kitų įstaigų bei organizacijų. 2016 metais iniciatyvą palaikė daugiau nei 1000 mokyklų ir kitų institucijų.
Ketinančius prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ prašome užpildyti elektroninę registracijos formą, sekant šia nuoroda: https://goo.gl/forms/oErVHL71aQHms7cq1
Užpildžius registracijos formą, paspaudus SUBMIT, pamatysite užrašą, rodantį, jog registracija yra sėkminga.
Po renginio, prašytume atsiųsti 1–2 (ne daugiau ir tik geros kokybės) nuotraukas. Nuotraukas prašome siųsti el. paštu: istorinekomisija@gmail.com;
Iškilus klausimams, išsamesnę informaciją mielai suteiksime telefonu 8 706 63818, 8 706 63804 arba el. paštu: ingrida.vilkiene@lrv.lt, komisija@lrv.lt.
Organizatorius:
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
2017-01-06 apie 17 val. Marijampolėje V. Kudirkos g., netoli prekybos centro ,,Maxima XXX”, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu baltos spalvos automobilis (džipas), variuojamas moters, kurios tapatybė nenustatyta, kliudė vieną iš trijų per perėją ėjusių nepilnamečių vaikinų. Automobilio vairuotoją bei eismo įvykį mačiusius asmenis prašome susisiekti su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja tel. nr. 8-700-60414 (111 kabinetas) arba pranešti tel. 112.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Sausio antro sekmadienio vidudienį nepabūgusius šalčio marijampoliečius sveikino miesto centru žygiuojantys Trys karaliai, tokiu būdu tarsi užbaigdami Sūduvos sostinėje kalėdinį laikotarpį. Teatralizuota eisena, kurios tradiciją, anot istorikų, daugelis katalikiškų miestų pasiskolino net iš XVI amžiaus, prasidėjo nuo Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčios tuoj pat po gausiai lankytų Vaikų Mišių. Skambant varpeliams Trijų karalių personažai iš Bažnyčios gatvės pasuko į J. Basanavičiaus aikštę, priėjo prie čia įrengtos Prakartėlės –inscenizuotos Jėzaus gimimo vietos – ir nusilenkė, taip atkartodami daugiau nei prieš porą tūkstančių metų įvykusį gimusio Kūdikėlio Jėzaus pasveikinimą. Tarp ne itin gausaus marijampoliečių būrio šią sekmadienio popietę su Trimis karaliais sveikinosi ir Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė bei administracijos direktorius Sigitas Valančius.
Trijų metrų aukščio karūnuotas išminčių Kasparo, Merkelio ir Baltazaro figūras prieš kelerius metus Marijampolei sukūrė vaikiškų spektaklių kūrėja bei scenografė Birutė Labutytė.
Taigi žiemos švenčių periodas baigtas, Kalėdų eglė J. Basanavičiaus aikštėje bus nupuošta sausio 12 d.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.
Atšalus orams, nepalikime be dėmesio asmenų, turinčių socialinių problemų: vienišų, pagyvenusių, neįgalių, benamių, neblaivių, socialinių problemų turinčių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, rizikos grupių asmenų.
Prašome visų gyventojų nepamiršti kaimynų, ypač tų, kurie gyvena vienkiemiuose. Aplankykite juos ir įsitikinkite, ar jie yra saugūs. Jeigu yra asmenų (šeimų), neturinčių kuro, jeigu kam nors reikalinga skubi medicininė pagalba ar socialinė parama, informuokite sveikatos apsaugos įstaigas, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentą, tel.: (8 343) 0 019, 90 007, mob.: 8 686 18 883, 8 615 91 228; Vaikų teisių apsaugos skyrių, tel. 52 310, mob. 8 616 29 121, Marijampolės socialinės pagalbos centrą, tel. 55 426, mob. 8 686 16 707.
Benamius, asmenis, neturinčius kur pernakvoti, pasiruošęs priimti Marijampolės socialinės pagalbos centro Laikinos nakvynės namų padalinys. Jeigu Jūsų kaimynystėje yra tokių asmenų, kuriems reikia nakvynės, nukreipkite juos (arba pristatykite) į Laikinosios nakvynės namų padalinį. Šio padalinio adresas: Vytauto g. 87, Marijampolė, tel. 53 515.
Nepraeikite pro savo bendruomenės narius, kartu užkirskime kelią galimoms nelaimėms.
Dėkojame už bendradarbiavimą.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Socialinių reikalų departamentas
Irenos Tamulynienės nuotrauka.
Į neįgalios moters, turinčios I invalidumo grupę, spindinčias akis ypač tuomet norisi pažvelgti, kai tikrų ir netikrų problemų slegiami sau ir visam pasauliui aiškiname, kokia sunki žmogaus būtis, o ir pats gyvenimas iš tiesų nieko vertas… Jai, 2017 m. liepą švęsiančiai 90- mečio jubiliejų, gyvenimas visada yra gražus, kupinas malonių staigmenų, nuostabos, nors ji pati jau beveik nepakyla iš invalido vežimėlio, nors likimas siuntęs ne vieną sunkų išbandymą…
Marijampolietė Albina BALTRAMONAITIENĖ (g. 1927 m.) – Marijampolės miesto I grupės Neįgaliųjų draugijos narė, ypač aktyviai į draugijos veiklą įsijungusi po 2001 m. kovo, kai palaidojo savo vyrą Kazimierą…
Į socialinės pagalbos centrą – kaip į darbą
A. Baltramonaitienė save galėtų pavadinti iš tiesų labai aktyviu žmogumi. Ji neturi laiko nuobodžiauti, mąstyti apie savo ligas. Moteris noriai dalyvauja beveik visuose draugijos organizuojamuose renginiuose, tarp jų – netgi sporto varžybose. Ponia Albina laimėjusi III vietą 60 m bėgimo take vežimėliu, strėliukių mėtymo į taikinį varžybas, net rankų laužimo varžybas!
Ir visgi prie širdies arčiau ne sportas, o menai. Moteris dainuoja Marijampolės neįgaliųjų draugijos ansamblyje „Gija“, be to, A. Baltramonaitienės namus puošia nepaprastai kruopštūs, išdailinti rankdarbiai: iš medinių skalbinių segtukų pagaminti malūnai, pilys, kitokie dailūs mini statinukai, numegztas visas zoologijos sodas: katytės, drambliukai, vištelės, pelėdos… Beje, jei anksčiau mezgimas buvo tik retas užsiėmimas (kaip ponia Albina prisimena, tėra numezgusi tik vyrui liemenę ir megztinį, daugiau dėmesio praeityje yra skyrusi siuvinėjimui), tai dabar – tikra širdies atgaiva. Jei kurį laiką rankos bei širdis nieko nekuria, žiūrėk, jau ir nerimas ima graužti…
O visas šis polinkis menui gimė aktyviai įsijungus į draugijos veiklą, pradėjus lankyti VšĮ Marijampolės socialinės pagalbos centro Darbo terapijos padalinį. „Centras man – antri namai, – sako A. Baltramonaitienė. – Du kartus per savaitę kaip į darbą ten noriai lekiu.“ Ir kur nelėks! Susirenka likimo broliai, sesės, bendrauja, dalijasi darbais, patirtimi – laikas tiesiog nepastebimai ten prabėga…
Ir Seime, ir Palangoje, ir…
Auksarankiai centro lankytojai ne tik vieni kitų darbais džiaugiasi, patirtimi dalijasi, bet savo kūrybos vaisius mielai ir visuomenės teismui pateikia. Kiekvienais metais, net nesvarbu, koks būna oras, išsirengia į kelionę Vilniun, Kaziuko mugėn. „Tai būna tikra sielos atgaiva“, – sako ponia Albina. Mugės šurmulyje gera pasidairyti, savo darbus parodyti (vieną kitą ir parduoti), tiesiog pabendrauti…
Apskritai draugijos organizuojamos kelionės, kurių A. Baltramonaitienė stengiasi nepraleisti, suteikia nepaliaujamo noro stebėtis, žavėtis, galų gale į kasdienį gyvenimą įneša daug džiaugsmo. Ponia Albina prisimena įspūdžius, patirtus ekskursijoje po Seimą, dar tebegirdi Baltijos ošimą, nors kelionė į Palangą liko taip pat kažkur praeityje, širdyje dar teberusena stovyklos Jurgežeriuose (moteris ten praleido 10 dienų) laužai…
Aktyvus gyvenimo būdas ir optimistinis požiūris A. Baltramonaitienei leidžia tvirtai pasakyti „taip“ gyvenimui: jis gražus netgi ir kūną ligoms spaudžiant į kampą…
Su negalia gyvena apie 30 metų
Šiais metais devyniasdešimtmetį švęsianti moteris rimtus sveikatos sutrikimus pajutusi beveik prieš trisdešimt metų. Persekiojantys sąnarių skausmai vertė kreiptis į gydytojus. Pasirodė, jog kairės kojos klubo sąnarys visiškai, liaudiškai tariant, ištrupėjęs, o dėl problemiškų venų (vis atsiverdavo žaizdos) neįmanoma buvo atlikti klubo sąnario operacijos – ką jau kalbėti apie dirbtinio sąnario įdėjimą! Kreiptasi, berods, buvo į visas įmanomas gydymo įstaigas, tačiau rezultatas tas pats: medicina pasirodė bejėgė išgydyti moterį. Šiek tiek palengvinti jos kančias galėjo tik geriami medikamentai (beje, iki šiol reguliariai vartojami)… Iš pradžių ponia Albina rėmėsi į lazdelę, kad galėtų vaikščioti, o vėliau teko ir į invalido vežimėlį atsisėsti…
Tuomet, kai A. Baltramonaitienei beliko tik invalido vežimėlis ir medikų bejėgiškumas padėti, sūnus, gyvenantis Vilniuje, pasiūlė kreiptis į aiškiaregę. Tai buvo lyg griebimasis už paskutinio šiaudo. Pusę metų trukusios procedūros žolelėmis ir koduotu vandeniu iš pradžių sukėlė dar didesnį pablogėjimą, po kurio pamažu reikalai ėmė klostysis vis geriau. Ponia Albina prisimena, kaip ji pirmąkart savo kojomis pakilo iš vežimėlio ir, atsiremdama į lazdelę, iš lėto ėmė vaikščioti. Sulaukė net ir tokio meto, kai netgi be lazdelės paeidavo…
Deja, dabar beliko tik vežimėlis: iš jo moteris tepakyla guldama į lovą vakare, o ryte – vėl į jį. A. Baltramonaitienė susitaikė su tokia dalia ir svajoja tik viena: kad liga ant patalo nepaguldytų…
Antroji gyvenimo pusė laimingesnė už pirmąją
A. Baltramonaitienė savo gyvenimą aiškiai dalija į dvi dalis. Pirmoji, iki 43 jos gyvenimo metų, sunki, kupina nuoskaudų, kurias lėmė nesėkminga santuoka. Nors šeimoje augo du vaikai, moteris dorai nežinojo, ką reiškia paprasta žmogiška laimė. Tiesiog gyveno dėl savo vaikų, kol galų gale suvokė, jog toliau tęstis taip negali. Išsiskyrė ir po aštuonerių metų sutiko Kazimierą, našlį, auginusį taip pat du vaikus. Bendravimas baigėsi vedybomis, beje, labai sėkmingomis. Su nostalgija moteris prisimena kartu pragyventą laiką, tokį aktyvų, gražų.
Kai liga atėmė sveikatą, per daug nenusiminė – vyro palaikymas teikė jėgų. Tačiau likimas moteriai siuntė dar vieną išbandymą. Ji, I grupės invalidė, nė nenumanė, kad Kazimieras, kupinas jėgų žmogus, mirs anksčiau už ją. Ponia Albina savo žmogų, kurį netikėtai ištiko insultas, pati, beveik nepaeidama, slaugė penkerius metus – net nuolatinius masažus kruopščiai sugebėjo padaryti. Deja, liga pasirodė galingesnė už visas pastangas…
„Reikia su viskuo susitaikyti, – atsidūsta A. Baltramonaitienė. – Jau susitaikiau ir su vyro netektim, ir su senatve, ir su jėgų netektimi. Gyvenu dėkodama Dievui už dar vieną duotą dieną – juk nežinau, kaip bus rytoj, ar išvis išauš tas rytojus.“
Ir visai nėra nepaguodžiamo liūdesio šios moters balse. Tiesiog pamąstymai tokie… Ponia Albina moka ir dabar mylėti gyvenimą, džiaugtis visų, ne tik savo sėkme…
Optimizmas suteikia daugiau jėgų bei sveikatos
Žmogaus gyvenimą pirmiausiai trumpina graužatis, liūdesys, silpnavališkumas, pagieža, pavydas, baimė – tai labai seniai mokslininkų įrodyta tiesa.
XVIII a. mokslininkas Aleksandras fon Humboltas, poeto Gėtės bičiulis, pastebėdamas, kad ilgainiui žmonės darosi vis supratingesni, įžvalgesni, išsakė optimistinę viltį: ateisiąs toks laikas, kai į ligas bus žiūrima kaip į neteisingos galvosenos rezultatą. Todėl sirgti būsią tiesiog gėda. Jam pritarė ir Gėtė: „Mumyse veši tai, ką patys savyje maitiname. Toks amžinas gamtos dėsnis.“
Tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis stresas, dvasinis nestabilumas žmogaus organizme sukelia biocheminius, fiziologinius pakitimus. Ši psichologinė priežastis – nervinė įtampa – smarkiai susilpnina organizmo atsparumą (50 – 70 proc.).
Tvirtinama, kad žmonės, kuriems viskas gerai klostosi, net rečiau persišaldo! Tai todėl, kad nuolatinės teigiamos emocijos sutvirtina juos. Mūsų nuotaika daro didelį poveikį liaukoms, perduodančioms informaciją visoms organizmo ląstelėms.
Istorija mena garsius mokslininkus, karštai įrodinėjusius šią tiesą. Toks buvo Bavarijos moksų akademijos prezidentas Maksas fon Petenkoferis. Susiginčijęs su mokslininku Robertu Kochu, pats būdamas jau 73 metų, prarijo tiek choleros lazdelių, kad, pasak Kocho, „jų būtų užtekę visam kareivių pulkui“. Ir išgyveno! Tik gaila, kad tas didvyriškas žmogus dar po devynerių metų labai pabūgo neišvengiamos baigties – senatvės – ir… nusišovė (matyt, optimizmas vis dėlto jį apleido). Štai kokia gali būti nestabili žmogaus psichika!
O kaip dažnai žmonės sukelia sau graužatį dėl smulkmenų! Liudviko XVI istoriografas, garsus tragedijų rašytojas Rasinas mirė tik todėl, kad kartą Karalius Saulė užmiršo jam linktelėti pasisveikindamas! Grįžęs namo, tragikas atsigulė į lovą ir tą pačią dieną mirė, nors buvo labai geros sveikatos ir turėjo tik 60 metų.
Didysis filosofas Imanuelis Kantas, kaip teigia biografai, iš prigimties buvo labai ligotas, mažas, smulkaus sudėjimo žmogus. Tačiau į savo trūkumus ir silpnumą jis žiūrėjo taip, lyg šie jo neliestų! Juos tiesiog ignoruodavo. Visuomet elgėsi kaip sveikas žmogus. Jis sakydavo: „Įsitempęs, susikaustęs žmogus turi imti judėti ir elgtis taip, tarytum būtų visiškai ramus, atsipalaidavęs, nes išorinis elgesys siejasi su vidine dvasios būsena. Idealus pavyzdys turi būti mėgdžiojamas, kol taps antrąja prigimtimi“.
Dvasinių jėgų persvarą prieš kūniškas negalias karštai propagavęs mokslininkas Prentis Malfordas vienas pirmųjų ištyrė psichinių ir fizinių jėgų sąveiką. Jis sakė: „Jeigu tavo kūnas serga, galvok ne apie ligą, o apie tai, kad visos tavo kūno ląstelės ir organai yra tavo dvasios ginklas. Net ir priverstas gulėti patale, vidiniu žvilgsniu regėk save sveiką, linksmą ir aktyvų, būk kaip sėkmės lydimas sportininkas, užtikrintas savo pergale. Taip pažadinsi savo vidines jėgas, ir jos padės kovoti su liga. Kas rytą atsibudęs galvok ir sakyk, kad šiandien jautiesi geriau nei vakar, kartok tai nuolat, kol įsitikinimas virs tikrove“.
Optimizmas iš tiesų padeda išvengti kai kurių ligų. Tokį patvirtinimą gavo grupė JAV mokslininkų iš Džonso Hopkinso universiteto, kur yra įsteigtas Sveiko gyvenimo būdo propagavimo centras. Medikai tęsė savo tyrimus net 12 metų. Jie ištyrė 586 žmones nuo 30 iki 59 metų, nesirgusius širdies ligomis, tačiau turėjusius tokią priklausomybę pagal genetinį paveldimumą (tokiomis ligomis sirgo jų broliai, seserys, tėvai). Buvo nustatyta, kad žmonės, teigiamai žiūrį į gyvenimą, net du kartus rečiau suserga širdies ligomis nei pesimistai.
Gali būti, kad optimistų organizme gaminasi kur kas mažiau streso hormonų. Paaiškėjo, kad optimistų sveikatai mažiau kenkia net rūkymas. Žmogus savo valios ir proto pastangomis gali kryptingai veikti organizme vykstančias „chemines reakcijas“. Tad visai net nekeista, kad optimistiškai nusiteikę žmonės atrodo ir jaučiasi kur kas sveikesni nei amžini pesimistai…
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukos.
„Svarbiausi yra ne tie smūgiai, kuriuos suduodame, o tie, kuriuos gauname ir kuriuos įveikę žengiame į priekį.“
***
Mažais žingneliais žengia sausis
Per neaprėpiamas pusnis.
Nei pasitaręs, nei paklausęs
Atvėrė metams šiems duris.
Per baltą baltą sniego tylą.
Pro apšerknijusius medžius.
Per klausimą būties nebylų.
Per dar neištartus žodžius…
Žiemos keliu
Baltą sniego kelią nutiesė Žiema,
Šaltą keistą tylą į laukus paleidus.
Iškilminga ir ori dama Šarma
Papuošė medžius, namus ir veidus.
Vėjas slepias pataluos šaltuos,
Lyg stiklu nuslysta pėdos.
Kas šią šaltą žiemą išmatuos,
Kiek reikšmingos mūsų bėdos?
Šitam žiemiškam atviruke,
Ne centre, kažkur toli ir mūsų mintys.
Lyg ežiukas klaidžiame rūke,
Nebenorintis jausmais savais dalintis.
Aldona MURAUSKIENĖ
Irenos Tamulynienės nuotrauka.
„Mūsų savaitė“ ir Marijampolės aeroklubas skelbia fotografijų konkursą „Nuo žemės – lig dangaus“. Išlaisvinkite savo vaizduotę, užfiksuodami tai, ką, Jūsų manymu, sako konkurso pavadinimas, ir – pirmyn!
Konkurso nugalėtojų laukia įspūdingi prizai: šuolis dviviečiu parašiutu su instruktoriumi iš 3000 m aukščio, šuolis apvaliu parašiutu iš 800 m aukščio bei apžvalginis skrydis lėktuvu.
Taigi fotografuokite, dalyvaukite konkurse, laimėkite!
Balsuodami (paspausdami “Like”) už jums patinkančią nuotrauką (ar kelias) – nuspręsite kam atiteks vienas iš prizų. Būkite aktyvūs!
Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, pareigūnai 2017-uosius pradėjo nuo gražių darbų – prisijungė prie vykdomų gerumo renginių ir sausio 6-ąją – Trijų Karalių dieną – su dovanomis apsilankė likimo nuskriaustos, praeityje patyrusios daug skaudžių ir žiaurių išgyvenimų, esančios Probacijos tarnybos priežiūroje ir kūdikio besilaukiančios jaunos moters namuose. Dar rudens pradžioje sužinoję, kad į sunkiai besiverčiančios šeimos namus ruošiasi atskristi gandrai ir, pamatę kaip kūdikio laukimu blizga būsimos jaunos mamos akys, pareigūnai nusprendė ieškoti galimybių jai padėti. Moteris Probacijos tarnybos priežiūroje yra nuo 2015 metų kovo mėnesio ir visu probacijos laikotarpiu savo elgesiu rodė norą nekartoti praeities klaidų, stengiasi įgyti specialybę, atsisakė alkoholio vartojimo, o būtent tokiems asmenims, kurie patys stengiasi keisti savo gyvenimą, tačiau yra socialiai pažeidžiami, Probacijos tarnybos pareigūnai skiria daugiausiai dėmesio ir stengiasi suteikti kuo didesnę ir įvairiapusę pagalbą. Savo lėšomis pareigūnai įgijo vežimėlį kūdikiui, tačiau norėjosi padėti daugiau, todėl dalyvauti akcijoje kalbino priežiūroje esančius, pasiturinčiai gyvenančius asmenis. Prie labdaringos akcijos noriai prisidėjo Mečislovas B., Donatas G., Mantas R., Marijampolės krašto Samariečių bendrijos, Marijampolės socialinės pagalbos centro darbuotojos bei kiti geri žmonės (Lilijana K., Eglė L., Eglė S.), kurie suaukojo visus kūdikio kraiteliui reikalingus daiktus – lovytę, patalynę, rūbelių, vonelę, sauskelnių, žaislų ir kitų įvairių priemonių, reikalingų naujagimiui (surinkta kokybiška patalynė ir kt. daiktai).
Probacijos tarnyba dėkoja visiems prisidėjusiems prie paramos teikimo, o priežiūroje esančius asmenis skatina pirmus gyvenimo pokyčių žingsnius žengti patiems ir tuomet tikrai atsiras neabejingų, šalia esančių ir padėti toliau siekti tikslų galinčių žmonių.
Sausio pradžioje Marijampolės savivaldybės vadovai diskusijų popietėje susitiko su Marijampolės savivaldybėje dirbančių medicinos įstaigų atstovais ir aptarė sveikatinimo veiklą vakar, šiandien ir ateityje. Trumpą praėjusių metų veiklos apžvalgą pateikė Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė. Apie praėjusių metų rezultatus ir šių metų planus kalbėjo aptys įstaigų atstovai. Bepradedančius naujų metų darbus medicinos darbuotojus pasveikino Savivaldybės meras Vidmantas Brazys, mero pavaduotoja Irena Lunskienė, administracijos direktorius Sigitas Valančius, Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė. Savivaldybės atstovai linkėjo medikams stiprios sveikatos ir pacientų dėkingumo.
Savivaldybės administracijos duomenimis, savivaldybėje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė 15 privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybės įstaiga – Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras. Pacientų judėjimas ir persiskirstymas vyko tik tarp jau esamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Vadinamoje Marijampolės poliklinikoje (PSPC) pradėjo veikti Marijampolės savivaldybės DOTS (tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso) paslaugų kabinetas tuberkuliozei kontroliuoti. Anot Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėjos O. Aleksienės, ir šalyje, ir savivaldybėje stebimos tos pačios laikmečio aktualijos – mažėja gyventojų, todėl vis didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas veiklos optimizavimui, efektyvumui, paslaugų kokybės gerinimui bei prieinamumui. Senėjanti visuomenė – iššūkis visai sveikatos sistemai. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Marijampolės ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius – nuo 15-kos iki 42-ių, o Marijampolės PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje – 80 lovų (buvo 75). Integruojamos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, gautos reikalingos licencijos ir Marijampolės PSPC veikia 21 vietos Socialinės globos skyrius, o socialinėse įstaigose teikiamos slaugos paslaugos. Visiems geros sveikatos ir sėkmės darbe linkėjo Marijampolės PSPC vyriausioji gydytoja Regina Čiuplevičienė, privačias gydymo įstaigos vienijančios visuomeninės organizacijos „Šeimos sveikata“ vadovė Danguolė Skurkienė.
Nors Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis integravosi į Bendrosios pagalbos centro struktūrą, tačiau vis dar išlieka problemos dėl dispečerinės paslaugų modernizavimo, veiklos gerinimo. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja atnaujinti GMP automobilių parką ir skirti Marijampolės GMPS 2 automobilius. Kaip pasakojo stoties direktorius Alvydas Dirsė, Marijampolės stočiai pavyko atnaujinti dalį aparatūros, darbuotojai yra tikrai aukštis kvalifikacijos. Tik gyventojai, deja, skuba kviesti greitąją, nors tik ketvirtis gautų iškvietimų turi rimtą pagrindą.
Marijampolės ligoninėje nuolat vyksta atskirų skyrių rekonstrukcija bei modernizavimas, įrangos atnaujinimas, baigiami ir pradedami įgyvendinti nauji projektai, sėkmingai įsisavinamos Europos Sąjungos ir Valstybės investicijų programos lėšos. Vyksta darbai buvusiame akušerijos ginekologijos korpuse. Diegiamos naujos gydymo metodikos, vykdoma E-SVEIKATOS plėtra, rūpinamasi reikiamų specialistų rengimu. Ligoninės direktorė Audronės Kuodienės teigimu, praėjusieji metai buvo įtempti finansiškai, nes du kartus didinti medikų atlyginimai, trūko projekto lėšų apmokėti nuveiktus darbus, tad teko kreiptis pagalbos į savivaldybę, kuri padėjo išbristi iš nepritekliaus. Nepaisant to, ligoninės kolektyvas pasirengęs teikti kuo geresnes paslaugas savo pacientams.
Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visus metus vykdė visuomenės sveikatos priežiūros funkciją. Kaip pasakojo biuro direktorė Lina Laukaitienė, anksčiau žmonėms reikėję daugiau aiškinti, ką jie veikia. Su laiku biuro darbuotojai patys geriau supranta savo misiją ir jiems labai patinka jų darbas. Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir Marijampolės, ir kaimyninėse Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, 2016 metais Savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 35 (prieš tai buvo 24). Tačiau vis dar išlieka problemų dėl paslaugų reglamentavimo ir efektyvumo vertinimo. 2016 m. Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis buvo įgyvendinti 76 visuomenės sveikatinimo projektai, nes, anot savivaldybės gydytojos O. Aleksienės, bendruomenių iniciatyvų palaikymas išlieka labai svarbi sveikatinimo veiklos dalis.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.
Sausio 6 d. Marijampolės kraštotyros muziejuje teatro draugijos „Gabija“ vaidintojai vėl atvers lėlių spintą, kurioje apsigyveno suvalkietiška pasaka „Utėlių skūrų skrandutė“ personažai.
Stebuklingą Trijų karalių dieną „Saulėračio galerijoje“ draugijos artistų valdomos lėlės – pasakos personažai teatralizuotoje interpretacijoje kartu su vaikais kurs paslapties kupiną ir užburiančią spektaklio atmosferą.
Suvalkietišką pasaką „Utėlių skūrų skrandutė“, pasektą Anelės Prakapienės, užrašė marijampolietis kraštotyrininkas, etnografas, kanklininkas Jaunius Vylius. Pasaką interpretavo ir spektaklį kartu su talentinga bendraminčių komanda sukūrė režisierė Alma Vosylienė. Žaismingas, mistinės ir išraiškingas lėles, stebuklingą lėlių spintą bei spektaklio dekoracijas kūrė dailininkas Deimantas Populaigis.
Pagal pasaką „Utėlių skūrų skrandutė” sukurto spektaklio premjera įvyko gruodžio 19 dieną ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tai trečiasis Marijampolės teatro draugijos „Gabija“ lėlių spektaklis nustebinęs kūrybiškumu, įdomia Suvalkijos krašto tautosakos interpretacija, džiuginantis gražiu siekiu – ugdyti vaikų gėrio supratimą, gebėjimą kasdienybėje pastebėti grožį.
Spektaklis sukurtas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Lėlių spektaklis – edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“, projekto vadovė Milda Mažėtytė .
Jeigu dar nematėte žaismingai pasakos „Utėlių skūrų skrandutė”, skubėkite sausio 6 d. 14 val. į Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio galeriją“ (Vytauto g 31), kur galėsite pamatyti ne tik spektaklį, bet ir parodą „Repeticijų etiudai“, pasakojančią kaip buvo kuriamas šis vaidinimas.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Danguolės Micutienės nuotrauka.
Dėl eismo įvykio Lenkijos teritorijoje, važiuojant Kalvarijos-Budzisko punkto link (A5 kelyje) iš Lietuvos pusės susidarė 4-5 km spūstys abiejose tos pačios krypties kelio juostose. Vykstantiems į Lenkiją rekomenduojama rinktis kitą kelią (131) per Lazdijus.
Marijampoėls apskr. VPK informacija
Pasibaigus šventėms dažnai gyventojams kyla klausimas, kur padėti kalėdines eglutes. Nupuoštos kalėdinės eglutės gali virsti ne tik atlieka, bet ir biokuru. Atskiri konteineriai, skirti tik žaliosioms atliekoms, kaip parodė kelerių metų praktika, nepasiteisino, nes dažnas gyventojas, neperskaitęs informacijos, į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius sumesdavo ir komunalines atliekas, kurias išrūšiuoti ir atskirti buvo sudėtinga. Todėl gyventojus kviečiame nupuoštas eglutes palikti prie konteinerių esančiose atliekų aikštelėse – jos bus išvežtos ir perdirbtos į biokurą.
Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyrius
Sausio 10 d. (antradienį) 17.30 val. Marijampolės kino teatre „Spindulys“ vyks lietuvių režisierės Linos Lužytės filmo „Amžinai kartu“ išankstinė premjera ir susitikimas su filmo kūrėjais: aktore Gabija Jaraminaite ir prodiusere Dagne Vildžiūnaite.
Atsisveikinęs su Kairo ir Turino tarptautinių festivalių žiūrovais, režisierės Linos Lužytės vaidybinis filmas „Amžinai kartu“ iškeliauja į dar tolimesnius kraštus. Praėjusių metų gruodžio 8 dieną visuose pasaulio kraštuose gyvenančioms moterims aktuali istorija buvo pristatyta specialioje Amerikos filmų institituto programoje, skirtoje geriausiems šių metų Europos Sąjungos filmams. Ir tai priešpaskutinė stotelė prieš sausio 13 dieną įvyksiančią nacionalinę filmo premjerą.
Gruodžio 1–18 dienomis Vašingtone vyko jau 29–tasis Europos Sąjungos kino festivalis „European Union Film Showcase“. Festivalį organizuoja Europos Sąjungos šalių ambasados, bendradarbiaudamos su Amerikos filmų institutu. Praėjusiais metais į festivalį atrinkti 47 filmai, tarp kurių didžiųjų festivalių prizininkai ir ryškiausi Europos kino debiutai. Vienas iš jų – Lietuvai atstovaujantis pirmasis Linos Lužytės vaidybinis filmas ,,Amžinai kartu”.
,,Manau, kad filmo tarptautinių kelionių sėkmę lemia šios istorijos herojai – paprasti šalia mūsų gyvenantys žmonės ir mums visiems tokios artimos jų pastangos būti laimingais. Tikiu, kad bet kurio pasaulio žemyno kino salės prietemoje pats vienas su savimi likęs žiūrovas lengvai panyra į mažiausio visuomenės mikroorganizmo – šeimos – gyvenimą. Šis intymus, daugeliui mūsų iki detalių pažįstamas trijų žmonių pasaulis įtraukia ir nepaleidžia. Nesistebiu, kad dalis žiūrovų filmo galinius titrus pasitinka su šypsena ir noru kuo greičiau viską aptarti, o kiti – visiškai panirę į save. Ši istorija tuo patraukli ir pavojinga. Paprastumu ir artumu.” – mintimis prieš dar vieną kelionę dalinasi filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
Filmas „Amžinai kartu“ pasakoja vienos šeimos istoriją. Žmona (akt. Gabija Jaraminaitė) – tobulą šeimą kurianti moteris. Vyras (akt. Dainius Gavenonis) – nepriklausomas kaskadininkas, žmonos nenorui vis sugrįžtantis į mylimą filmavimo aikštelę. Ir jų dukra (akt. Eila Grybinaitė), neapsikentusi gražių vakarienių ir amžino nesusikalbėjimo, vieną dieną pabėga ir praneša policijai, kad ji neturi tėvų. Bet moteris nepasiduoda – jos scenarijuje nelaimingų žmonių negali būti.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
Filmo anonsą rasite čia https://youtu.be/vUZ1AqjfYQs, o daugiau informacijos – filmo facebook puslapyje www.facebook.com/amzinaikartu.lt/
Iki sausio 5 d. Marijampolės kultūros centre dar galima pasigrožėti kalėdinėmis eglutėmis, kurias prieš Kalėdas papuošė savivaldybės ugdymo įstaigų bendruomenės.
Šiais metais parodoje „Kalėdų belaukiant…“, kuri jau aštuntą kartą organizuojama technologijų mokytojų iniciatyva, pristatyta 20 eglučių. Jas išradingai ir kūrybingai savo pačių iš popieriaus, audinio, siūlų, molio, medžio, gamtinių ir kitų medžiagų sukurtais kalėdiniais žaisliukais padedami tėvelių, senelių ir mokytojų papuošė vaikai.
Visą šventinį laikotarpį papuoštos eglutės džiugina miestelėnus ir svečius. Kas gali būti gražiau už pačių pagamintais žaislais papuoštą eglutę. Pasidžiaukime vaikų išmone ir pasisemkime idėjų.
Jei dar nematėte kalėdinių eglučių, eksponuojamų Kultūros centro I aukšto fojė, suskubkite pamatyti!
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Danguolės Micutienės nuotraukos.
Pareigūnai sulaikė aštuoniolikmetį, kuris sausio 2 dieną apie 08 val. akmeniu išdaužė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įėjimo durų stiklą.
Sulaikytas neblaivus (1,37 prom. alkoholio) marijampolietis savo chuliganiškus veiksmus paaiškino tuo, kad po švenčių susipykęs su namiškiais ir neturi kur išsimiegoti.
Nakvynė vaikinui gali kainuoti brangiai. Marijampolės apskr. VPK dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. dėl viešosios tvarkos pažeidimo – jam gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jam teks atlyginti ir padarytą žalą.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje tiriamas eismo įvykis galimai įvykęs 2016 gruodžio 28 d. apie 22.45 val. Marijampolės sav., kelyje Marijampolė – Daukšiai ,Šventragis, netoli Padovinio kaimo. Įvykio metu nenustatytos markės krovinio automobilio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. GJH 889, kuris dėl įvykusio susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Krovininio automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Asmenis, mačiusius šį eismo įvykį ar turinčius kitos tyrimui vertingos informacijos, prašome kreiptis į Kelių policijos skyrių, esantį Marijampolėje Kudirkos g. 61 (1 kab.), arba paskambinti tel. (8 343) 51 090.
Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija
Nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo išplečiamas ratas šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Išmoką vaikui galės gauti ne tik šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų nuo 7 iki 18 metų, bet ir šeimos, auginančios (globojančios) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų. Išmokos vaikui dydis šiuo metu yra 0,4 BSI dydžio, t.y. 15,2 Eur/mėn. už kiekvieną vaiką. Tačiau ši išmoka bus skiriama (kaip buvo ir iki 2017 m.) atsižvelgiant į šeimos pajamas. Išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur/mėn.).
Keičiasi išmokų vaikams mokėjimas šeimoms, auginančioms ar globojančioms tris ir daugiau vaikų. Išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų šioms šeimoms bus skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Išmokos dydis vaikui iki 2 m. – 28,50 Eur/mėn., nuo 2 iki 18 m. – 15,20 Eur/mėn.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. taip pat atsiranda dvi naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Išmokos dydis – 152 Eur dydžio (4 BSI) per mėnesį. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai.
Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų bus skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ši išmoka bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, bus skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką.
Dėl šių išmokų Marijampolės savivaldybės gyventojai turi kreiptis:
Igliaukos seniūnija, Igliauka, Vytauto g. 19
Gudelių seniūnija, Gudeliai, Vytauto g. 8
Liudvinavo seniūnija, Liudvinavas, Vytauto g. 6
Marijampolės seniūnija, Marijampolė, Lietuvninkų g. 18
Sasnavos seniūnija, Sasnava, Sūduvos g. 27
Šunskų seniūnija, Šunskai, Varpo g. 32.
Pareiškėjas gali užpildyti ir elektroninę paslaugos užsakymo formą ir gauti galiojančią elektroninę administracinę paslaugą.
Piniginės paramos skyrius
* * *
Gyvenimas jau šitaip surėdytas,
Kad metai tarsi sniego kamuolys nuo kalno ritas:
Senus metus taip greitai pakeičia Naujieji,
Lyg raketa dangaus skliautu atskrieję,
O mes juk esam kultūringi žmonės
Ir norim padėkot šauniai Beždžionei
Už gerą, linksmą ir naudingą laiką:
Kad drąsino, kad džiugino, palaikė,
Kad susipykti su visais nespėjom,
Kad teroristai bombų neprisėjo,
Kad ligos aplenkė mūs kuklų būstą,
Kad neišmokom žeminti ir plūstis,
Kad eurų, nors mažų, vis tiek užteko,
Kad dar Draugystės upė neišseko,
Kad mus vaikai iš užsienių aplanko,
Kad kojos neša, galime paduoti ranką.
O ką Beždžionė pasakyt mums gali –
Kiek pripėdavom jos turtingą šalį?
Kokie mes buvom jos šalies piliečiai?
Ar glostyt galvą, ar pabart mus kviečia?
Mes būsim kantrūs, lai ji mums pasako,
Ar per metus kantrybė neišseko?
Ar Gaidžiui perduos mus lyg perlus tyrus –
Visus visus: ir moteris, ir vyrus.
Vaikus taip pat. Ir jie ne angelėliai,
Vos spėjam nuramint, jau siaučia vėlei…
Beždžionė
Valdžia manoji baigias, Gaidys greit užgiedos,
Jei žiemiškosios snaigės laktos jam neužklos.
Visi užmirš Beždžionę, spalvos neprisimins,
Kai visagaliai žmonės jau garbint Gaidį ims.
Tai kas, kad jis puošeiva, kad myli tik save,
Vaizduoja puošnų laivą, nors plaukia valtele.
Nei gąsdinti, nei guosti aš jūs neprivalau,
Paliekant mano uostą, linkiu gyvent žvaliau.
Jei ko dar nesuspėjot sukurti, ištesėt,
Dar niekas nepraėjo, bus laikas art ir sėt.
Tad nesipūskit, žmonės, ant jūsų nepykstu,
Jūs klausėte Beždžionės, ugningos iš tiesų.
Gaidys
Mieli bičiuliai, štai ir atskridau pas jus,
Kad jau kartu mums bendrą giesmę išgiedoti.
Juk metai tik prasideda. Jie bus
Nepakartojami, spalvoti ir saulėti.
Beždžionė mane apkalbėjo negražiai,
Neva aš – pasipūtęs karjeristas,
Bet juk tokie yra visi gaidžiai:
Mes – lyderiai, mes kūrybingi, mes – artistai.
Svarbiausia mus suprasti ir mylėt
Mūs balsą, mūsų plunksnas, mūsų būdą.
Svarbiausia nesistengti nugalėt,
Lyg priešai, ne valdovai metų būtume.
Aš būsiu geras ir naudingas tiktai tiems,
Kurie nemiega ir nuo ryto tikslo siekia,
Manojoj karalystė juos tikrai lydės
Tiktai Sėkmė. Ateikit, ji jau kviečia.
Jūs būkit puošnūs, būkit gražūs, kaip ir aš.
Tada neabejotinai sutarsim
Ir metai pinigus barstys, ir Meilę neš.
Mes nesipyksim, nekovosim, nesibarsim…
Aldona MURAUSKIENĖ
Vytenio Skroblo nuotrauka.
„Kortas išdalina likimas, bet jomis žaidžiame mes.“
…Tam tikrais atvejais iš konteksto išimta frazė gali būti pritaikyta tokioms situacijoms, kurios kartais mažai giminingos šaltiniui, iš kurio paimta citata (panašiai elgėsi fašistai, savo tikslams cituodami filosofą F. Nyčę, o kryžiuočiai, teisindami savo kraugeriškus žygius, „rėmėsi“ Biblija). Taigi kontekstas dažnai būtinas.
„Mokyklos direktorius sumušė mokinę!“ – tokia frazė praėjusių metų pabaigoje nuvilnijo per visą Lietuvą, nustelbdama net džiugų Kalėdų varpų gausmą. Faktas, kuriuo meistriškai pasinaudojo asmenys, suinteresuoti lengvai „užsidirbti bonusų“, pats savaime šiurpus, jokiais būdais netoleruotinas, tačiau jis, ištrauktas iš konteksto, – tik matoma mažoji ledkalnio dalis, o didžioji giliau esanti dalis slepia dalykus, rodančius, jog mūsų šalies švietimo sistema labai sunkiai serga ir gydoma, deja, visiškai neveiksmingomis, šarlataniškomis priemonėmis, nuo kurių dar labiau grimzta į visišką negalią… Matyti visą ledkalnį – fakto sujungimas su kontekstu. Bet apie viską – nuo pradžių.
Faktas, nuvilnijęs per visą Lietuvą kaip šiurpi sensacija
2016 m. gruodžio 7-oji Mokolų pagrindinė mokykloje (Marijampolės sav.). Nuo 11 iki 13 val. čia vyksta sporto varžybos (mokykla jau daug metų garsėja būtent sportiniais pasiekimais ne vien Marijampolės savivaldybėje, ir tai ne atsitiktinumas, o kruopštaus, atkaklaus kūno kultūros lavinimo nuo pat pirmosios klasės rezultatas), po jų – mokyklos direktoriaus Sigito Virbicko kūno kultūros pamoka penktokams. Berniukai ateina, o mergaitės – ne. Pedagogas pastebi tai koridoriuje, tai šalia salės vaikščiojančią būsimąją „auką“, pavadinkime ją Vilija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma, kaip žinomi ir kiti čia neįvardijami asmenys), siunčia vieną iš berniukų jos pakviesti – tuščiai. Praeina 20 minučių pamokos – ne tik Vilija, bet ir kitos mergaitės nesirodo. Įpykęs direktorius eina mokinių ieškoti: pasibeldžia į persiregimo kambario duris (jas atidaro Vilija), įeina, mato: mergaitės persirengusios pamokai, tačiau nesijudina, o Vilija ramiai sau valgo sausainius. Direktorius pakelia balsą, įpykęs griebia iš pradžių sausainius, o paskui už rankos ir mokinę, stumdamas ją link durų. Ji priešindamasi atsiremia į sieną. Tokiu būdu „atsiviliojęs“ mokinę į pamoką, direktorius jos nelepina ir sporto salėje: duoda jai baudos pratimų, tačiau Vilija, žirgiliodama žąsele, šaiposi, trikdo pamoką, tad direktorius išveja ją iš salės nusiraminti, o po poros minučių nuėjęs į koridorių liepia eiti persirengti.
„Aukos“ versija: vos Vilijai atidarius duris, direktorius, nieko nesakęs, ranka sugriebė jai už dešiniosios ausies ir pradėjo ją tempti (direktorius ją norėjo iš mergaičių kambariuko ištempti į koridorių, bet neištempę, nes ji buvo įsispyrusi į grindis), tuomet direktorius ranka suėmė jai už sprando ir du kartus stūmė į sieną, po to sugriebė už dešinės rankos riešo ir ištempė į koridorių, esantį prie sporto salės. Tokiu būdu ištraukta iš persirengimo kambariuko Vilija atėjo į pamoką, iki jos pabaigos belikus 20 minučių. Anot nukentėjusiosios, smurtas nesibaigė: direktorius, jai, darančiai pratimą, sugriebė už rankos ir ištempė iš salės, po poros minučių atėjęs į koridorių liepė persirengti. Ji persirengusi ir iškart nuėjusi pas auklėtoją.
Kamuolys vyniojasi milžinišku greičiu
Iškart Vilija nueina pas auklėtoją ir pasiskundžia, jog direktorius ją nuskriaudęs, nuogąstauja, jog jis, be smurto, grasinęs ir oficialiu papeikimu. Auklėtoja su mergaite ateina pas direktoriaus pavaduotoją dėl incidento, tačiau pavaduotoja neturi laiko – skuba į posėdį, pasiūlo pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Vizitas pas direktorių – Vilijos pasiaiškinimo rašymas.
Toliau vadžias perima auklėtoja: susisiekia su mergaitės mama, o jau rytojaus dieną, gruodžio 8-ąją, Marijampolės policijos komisariate bei savivaldybės švietimo skyriuje puikuojasi raštai dėl smurto akto Mokolų pagrindinėje mokykloje.
Gruodžio 9-ąją mokykloje svečiuojasi dvi policijos pareigūnės: fotografuoja mokyklos sporto salę, koridorių ir mergaičių persirengimo kambariuką. Tą pačią dieną Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje nurodoma, jog Vilijai išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas.
Direktoriui dėl smurtavimo prieš mažametę iškeliama baudžiamoji byla, apklausa ir savivaldybės švietimo skyriuje (tam reikalui tirti jau ir komisija sudaryta, kuri jau 2017 m. sausio 2 d. priima sprendimą atleisti S. Virbicką iš Mokolų pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų), o apie skandalingą įvykį ypač garsiai rėkia politikai.
Gruodžio 14 d. direktorius pateikia Marijampolės savivaldybės administracijai prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru (gruodžio 19 d. vyksiantis tarybos posėdis prašymą patenkinsiąs). Gruodžio 16 d. kolektyvo spaudimas: atsiimti prašymą. Pas merą vyksta mokyklos bendruomenės narių delegacija su prašymu netenkinti Mokolų pagrindinės mokyklos direktoriaus Sigito Virbicko prašymo „Dėl atleidimo iš darbo“. „Norime ir toliau dirbti jo vadovaujamoje mokymo įstaigoje, – teigiama rašte, kurį pasirašo mokyklos mokytojai, techninio personalo darbuotojai ir mokinių tėvai, – nes vertiname jį už jo energiją, lyderystę, atsidavimą mokyklai, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, atsižvelgimą į mokinių ir mokytojų lūkesčius. Tai direktorius, kuriam rūpi kiekvienas bendruomenės narys, rūpi mokyklos ateitis.“
Direktorius prašymą atleisti iš darbo atsiima ir dirba toliau, tačiau traukinys įsibėgėjęs: Vilija iki atostogų mokykloje taip ir nepasirodo, direktorius bando susisiekti su mergaitės mama ir atsiprašyti, tačiau moteris ne tik kad atsiprašymo nepriima, netgi išvis atsisako su direktoriumi kalbėti, o po visą Lietuvą, ne tik Marijampolės savivaldybę, sklando direktoriaus-smurtautojo įvaizdis.
Mokykla mėgavosi populiarumu
Mokolų pagrindinė mokykla, kuriai nuo 2007 m. vadovavo S. Virbickas, buvo tituluojama kaip kone geriausia tarp Marijampolės savivaldybės kaimo mokyklų. Ir ne be pagrindo. Šioje mokykloje mokiniai ne tik pasiekia gražių rezultatų (ypač sporto srityje), buvęs darnus mokytojų kolektyvas džiaugėsi gera darbo atmosfera. Valstybiniu mastu mokyklose įvedus mokinio krepšelio sistemą, kai mokinys tapo klientu, o švietimo įstaigos gerovė ir netgi išlikimas ėmė priklausyti nuo „krepšelių“ kiekio, kai švietimo įstaigos viena per kitą dėl tų pačių „krepšelių“ ėmė leistis į, rodos, net neįmanomus kompromisus, kad tik tie „krepšeliai“ liktų toje švietimo įstaigoje, Mokolų pagrindinei mokyklai, rodos, įtakos neturėjo: vaikai pareikšdavo norą čia mokytis, nors mokykla ir toli nuo namų, nors šalia namų yra ir kita ugdymo įstaiga.
Smurto aktas – viso konteksto fone
Mokykloje verda aistros. Pedagogų kolektyvas, kažkada garsėjęs vieningumu, gera darbo atmosfera, suskilęs į dvi dalis: vienoje barikadų pusėje (didžiojoje) – buvusio direktoriaus šalininkai, kitoje – priešininkai. Kaip pavyko išsiaiškinti apklausinėjus mokyklos bendruomenės narius, viso šio susiskaldymo bei „karo“ užuomazga – praėjusių metų gegužės mėnuo, kai mokslo metų darbų įkarštyje socialinė pedagogė (šių mokslo metų penktokų auklėtoja) pareiškusi norą atostogoms: apmokamoms, į egzotišką šalį. Direktorius iš pradžių nesutikęs, bet galiausiai nusileidęs. Vis tik įsižeidusi pedagogė tuo pat metu įstoja į profsąjungą, įkuria mokykloje profsąjungos skyrių. „Plyšys“ tarp direktoriaus ir „opozicijos“, kurioje atsiduria minėta socialinė pedagogė, direktoriaus pavaduotoja, gilėja.
S. Virbickas Marijampolės savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip pareigingas ir atsakingas vadovas, pakankamai reiklus sau ir kitiems bendruomenės nariams, gebantis tinkamai administruoti bei valdyti įstaigos turtą ir lėšas, kruopščiai atliekantis pavestus įpareigojimus bei nurodymus. Mokyklos pedagogai S. Virbicką apibūdina kaip ir reiklų, ir humanišką (mažas faktas: daugeliui buvo nesuprantama, kodėl direktorius Vilijos nepašalino iš sporto būrelio, vežiodavosi ją į varžybas, nors visuomet dėl jos elgesio kildavo problemų, šalia padėkos rašto už sportą teikdamas drausmės nuobaudą). Direktorius visomis pastangomis stengdavęsis palaikyti mokykloje tvarką, kad motyvuoti, atsakingi mokiniai čia jaustųsi gerai, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai, tad būdavo griežtas su vadinamaisiais „blogiukais“. Pasak pedagogų, būtent dėl to jis kritikuodavęs socialinę pedagogę dėl aplaidaus jos darbo, keleri metai mokykloje egzistuojančią direktoriaus pavaduotojos vadovaujamą Vaiko gerovės komisiją, kuri esą tik gina „blogiukus“, tačiau įskiepyti juose atsakomybės už savo veiksmus, pareigos laikymosi bei pagarbos sau ir aplinkiniams nesiima, taigi lieka tik „popieriniai reikalai“, kurie atveda prie „popierinės“ pagalbos, „popierinės“ gerovės…
Vis tik grįžtame prie neadekvataus direktoriaus poelgio su mažamete. Taip, mokyklos vadovas neturėjo pakelti balso, neturėjo nė pirštu prisiliesti prie mokinės. O ką turėjo? Susivaldyti, „nepaslysti“, mat tuo „paslydimu“, kaip teigia kai kurie pedagogai, buvo sąmoningai pasinaudota „senų sąskaitų suvedimui“. Vis tik kaip direktorius galėjo „išlipti sausas“ šioje situacijoje, kuri tokia tapo po daugybės, rodos, nereikšmingų pažeidimų? Stabtelkime prie tų pažeidimų. Penktokų auklėtoja, mokyklos socialinė pedagogė, mergaites „pasiima“ popamokinės veiklos užsiėmimui – šokių repeticijai, tačiau mokyklos direktoriaus nei leidimo prašiusi, nei prašymo pateikusi, taigi savavališkai. Na, bet kaip ten bebuvę: jei šoka – tegu šoka. Vilija šokti nenori: šlaistosi po mokyklą ir jos teritoriją. Į pamoką mokiniai šaukiami kaip pasiklydę kačiukai, tačiau kai kurie netgi nereaguoja.
Pačią nukentėjusiąją mokytojai apibūdina kaip nedrausmingą, nevaldomą, vis reikalaujančią papildomo dėmesio, neturinčią pagarbos suaugusiam žmogui (nedėstantis jai mokytojas teigė nuolat kentęs moksleivės įžeidinėjimus), manipuliuojančią kitais, tačiau labai protingą, apsiskaičiusią. Pedagogai pabrėžia, jog Vilija nėra pati blogiausia, bet draugauja su chuliganais, berniokiško būdo, impulsyvi, o kad turi gilių vidinių problemų, rodę faktai, jog mergaitė mokytojų teiravusis, ar galinti atsinešti kovinį peilį į mokyklą, netgi žalojusi save – ant rankos kryžių išsipjausčiusi…
Kad ir namuose Vilija buvo probleminis vaikas, iliustruoja faktai, jog pati mergaitės mama ne kartą prašiusi mokyklos pedagogų padėti ją auklėti…
Sausio 5 d. vyks teismo posėdis dėl S. Virbicko elgesio. Koks bebūtų sprendimas, galiausiai nepaisant fakto, jog S. Virbickas atleistas iš direktoriaus pareigų, aišku viena: šiame kare nugalėtojų nebus. Pykčio, ambicijų padiktuoti sprendimai visada priveda prie suskilusios geldos fenomeno…
Švietimo sistema sunkiai serga
Šių laikų Lietuvos mokykla bejėgė, nes pedagogai susipainioję vertybėse: jie nežino, kaip atrasti takoskyrą tarp bendražmogiškų vertybių, rodos, diegiamų iš amžių glūdumos, šių laikų eskaluojamų prioritetų ir savo, kaip žmogaus ir pedagogo, misijos, kuri pirmiausiai atsiremia į tokią vertybę kaip atsakomybė.
Dar kartą apie „krepšelius“ bei mokinio teisių ir pareigų santykį. Įsigaliojus „krepšelių“ sistemai, mokyklose išsikreipė vadinamoji teisių ir pareigų sistema. Mokiniai žino savo teises, bet su pareigomis kai kuriems gaunasi… miglotai. „Krepšelių“ sistema įgalina manipuliacijai: „šakosiesi“ (reiškia, reikalausi kažkokių (?) pareigų vykdymo), išeisiu ir IŠSINEŠIU savo KREPŠELĮ kitur. „Oi, ne, neišeik!“ – tokia prasme skamba nuolaidžiavimai patyčioms, vertybių niveliavimui ir… savo, kaip pedagogo, bejėgiškumui. Šių laikų mokyklose, valdomose jau minėtos „krepšelių“ sistemos, vadinamieji blogiukai „valdo“! Kas slypi už „erelio“, nuskriaudusio bendraklasį, įžeidusio mokytoją, vadinamosios jėgos? Ogi paprasčiausi skauduliai, neretai kylantys iš gėdos ir kaltės, tačiau mokyklose dažniausiai glaistomi gailesčiu ir grasinimais – pačiomis pražūtingiausiomis jėgomis.
…O politikams, neatsakingai besisvaidantiems skambiomis frazėmis, norėtųsi palinkėti bent mėnesį padirbėti TIKROJE mokykloje TIKRU mokytoju, be teisės prieš klasę svaidytis savo priešrinkiminiais lozungais, o tiesiog diegti vertybes – tokias, kokiomis jie patys vadovaujasi. Rezultatai, manau, būtų įspūdingi. Ir jei po to pakaktų drąsos būti nuoširdiems, situacija švietimo srityje gerėtų…
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukoje – Mokolų pagrindinė mokykla.
Daugiau pagalbos šeimoms
Nuo 2017 metų sausio 1 d. plečiasi ratas šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų gaus periodinę vaiko išmoką(vadinamuosius„vaiko pinigus“), kuri šiuo metu yra 15,2 Eur.Iki 2017 m. buvęs pajamų vertinimas išliks, tad ši išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių žmonių pajamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).
Šeimų, auginančių ar globojančių tris ir daugiau vaikų, taip pat laukia gera naujiena: išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų bus skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Šiais pakeitimais siekiama paremti šeimas, auginančias vaikus, ir išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į prieškrizinį lygį. Planuojama, kad 2017 m. išmoką vaikui gaus apie 167 tūkst. vaikų.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsiranda ir dvi naujos išmokos: išmoka besimokančio ar studijuojančios asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bus 152 Eur dydžio (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai. Planuojama, kad 2017 m. išmoką gaus apie 4,3 tūkst. tėvų.
Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų bus skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.Ji bus mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai.Gimus dvynukams, bus skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką. Tikimasi, kad 2017 m. šią išmoką gaus per 400žmonių.
Dar viena nuo sausio 1 dienos įsigaliosianti naujovė – motinystės išmokai apskaičiuoti nebebus taikomos vadinamosios „lubos“, t.y. maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokai apskaičiuoti. Vadinasi mamytės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, galės gauti didesnes išmokas.
2017 taip pat daugės socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, taigi, šeimos, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, gaus daugiau pagalbos ir konsultacijų. Nuo 2017 m. vienam socialiniam darbuotojui turi tekti ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų. Siekiant sumažinti darbo krūvius ir gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę, papildomai savivaldybėse turės būti įsteigta apie 330 pareigybių. Naujų darbuotojų darbo užmokesčiams, socialinio draudimo įmokoms ir iš dalies profesinės kompetencijos tobulinimui papildomai skirta apie 2,6 mln. eurų.
Pradės veikti Bendruomeniniai šeimos namai
Šeimos neretai susiduria su krizinėmis situacijomis, susijusiomis su vaikų auklėjimu, skyrybomis, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu, netektimis, negaliomis, tad siekiant padėti šeimoms bus steigiami Bendruomeniniai šeimų namai.
Jau 2017 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėse bus pradėti steigti Bendruomeniniai šeimų namai, kuriuose šeimos sulauks įvairiapusės pagalbos: pozityvios tėvystės mokymų, psichosocialinės pagalbos, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinių paslaugų.
Numatoma, jog per artimiausius 3 metus tokios paslaugos bus suteiktos apie 15 tūkstančių žmonių.
Didės socialinio draudimo išmokos
2017 metais augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.
Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 eurų, tačiau kiekvienam didės individualiai: tai priklauso nuo žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų. Tai palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Primename, kad socialinio draudimo senatvės pensijos (kaip ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms nereikia patiems kreiptis į „Sodrą“.
Iš „Sodros“ biudžeto padidintoms pensijoms mokėti 2017 metais reikės papildomai apie 167,4 mln. eurų. Valstybės biudžete (priedui prie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, profesinėms reabilitacijos pašalpoms ir paramai neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose) – 0,8 mln. eurų.
Paskata dirbti ir mokytis
Dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje žmonėms, kurie nedraudžiami socialiniu valstybiniu draudimu,nuo 2017 m. kas mėnesį mokama profesinės reabilitacijos pašalpadidės iki 240 Eur (buvo 224 Eur).
Studijuojantiems neįgaliesiems specialiesiems poreikiams tenkinti išmoka didės iki 60 Eur (buvo 56 Eur).
Nuo naujų metų atsiras daugiau galimybių dirbti nepilną darbo dieną tiems, kas slaugo žmogų su negalia namie: jei jų darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, nebus nutraukiamas draudimas valstybės lėšomis.
Iki 2017 m. valstybė pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudė tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio minimaliai mėnesinei algai (MMA), tačiau tik tada, jeigu jis neturėjodraudžiamųjų pajamų (t.y., pradėjęs dirbti, nors ir puse etato, žmogus tam laikotarpiui prarasdavo valstybės draudimą). Kadangi yra atvejų, kai slaugantis žmogus neketina visiškai nutraukti darbinių santykių, nori užsiimti individualia veikla, kurią derina su neįgalaus artimojo slauga, ar kt., Valstybinio socialinio draudimo įstatymaspapildytas nauja nuostata.Nuo šiol jei slaugančiojo žmogaus draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, jis draudžiamas sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA socialinio draudimo įmokų sumą.
Tai padės žmonėms neprarasti darbinių įgūdžiųbei dalyvauti visuomeniniame socialiniame gyvenime.
Didės šalpos neįgalumo pensijos
Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 metų ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. darbingumo bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais po 24 metų ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.
Tai numatyta nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiu Šalpos pensijų įstatymo pakeitimu, kurio pagrindinis tikslas – šalpos pensijų dydžius išdėstyti kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.
Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį penkių procentų intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 procentų netekto darbingumo nustatomas 55 procentų netekto darbingumo lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką žmogaus pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik penkiais procentais. Pagal naująją tvarką jis sumažės daug mažesniu skirtumu.
Daugiau žmonių bus draudžiami socialiniu draudimu
Žmonės, dirbantys pagal verslo liudijimus, ateityje galės gauti didesnę pensiją. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie pradedami drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Socialinio draudimo įmoka sudarys 26,3 proc. nuo MMA, tai yra, 99,9 Eur/mėn. (pagal ankstesnę tvarką socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai gauti sudarytų 60 Eur/mėn.).
Individualia veikla užsiimantys žmonės turės draustis ne vien pensijų, bet ir ligos socialiniu draudimu, šiuo atveju įmokos jiems didės 1,2 proc. punkto nuo pusės deklaruojamų pajamų. Šiuo metu individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas nuo pusės deklaruojamų pajamų.
Ūkininkai ir jų partneriai bus taip pat bus draudžiami nebe vien pensijų, bet taip pat ligos ir motinystės draudimu. Šiems asmenims įmokos didėja 3,4 proc. punkto. Šiuo metu minėti jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas.
Individualiųįmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai nuo 2017 metų bus draudžiami ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, jei gaus pajamų arba turėsprievolę mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Todėl įmokos didės 4,5 proc. punkto. Šiuo metu jie draudžiami tik pensijų draudimu ir moka 26,3 proc. įmokas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas gauti socialinio draudimo išmokas susirgus, susilaukus vaiko, netekus darbo.
Žmonės, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu.Jie turės mokėti 26,3 proc. įmokas nuo gaunamų iš minėtos veiklos pajamų. Iki šiol šios pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad buvusios ligos bei motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės pašalpos nuo 2017 m. vadinamos nebe pašalpomis, o išmokomis, taip pat,siekiant didesnio aiškumo, „Sodros“ biudžete bei apdraustųjų bei draudėjų mokamose įmokose atskirti ligos ir motinystės draudimai..
Daugiau galimybių neturintiems nuosavo būsto
Nuo 2017m. sausio 1 d. socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į socialinio būsto nuomą, kai jų turtas ir pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol buvo 20 proc.).
Be to, jeigu šeimos ar asmens pajamos viršija šame įstatyme nustatytas ribas, Savivaldybės tarybos sprendimu socialinio būsto nuomos sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį.Tokiu būdu savivaldybė, įvertinusi su asmens ar šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius, turės teisę neiškeldinti nuomininkų iš būsto. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurių būstas jau pritaikytas jų poreikiams, pavyzdžiui, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms su mažais vaikais.
Svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. šeimų ir asmenų pajamos, gaunamos kaip socialinė parama arba tikslinės paskirties pajamos – slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas – nebus vertinamos, nustatant teisę į paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti.
Skaidresnis atlyginimų mokėjimas
Nuo naujų metų įsigalioja nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, kurioje išplečiamas viešais laikomų duomenų sąrašas. Nuo šiol viešai bus skelbiamas vidurkis užmokesčio, kuris sumokamas daugiau kaip 3 darbuotojus turinčiose įmonėse ir organizacijose.Tai reiškia, kad galima bus sužinoti, kokius atlyginimus moka kiekviena šalies įmonė ar įstaiga, turinti bent keturis darbuotojus.
Kasmet prieš šv. Kalėdas Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje jau tapo malonia tradicija sulaukti šventinio sveikinimo iš Marijampolės aeroklubo vadovo Alvydo Danilaičio: tai žurnalo „Aviacijos pasaulis“ metinė prenumerata, geranoriškas bendradarbiavimas padedant mokyklai organizuoti įspūdingus renginius ar susitikimus su moksleiviais. Ir šiemet gražiausių metų švenčių proga aeroklubo vadovas linkėjo mokyklos bendruomenei darnos, pasitikėjimo, iniciatyvų, mokslo pasiekimų. Palinkėdamas gražių švenčių A. Danilaitis padovanojo mokyklai Onos Stasiukaitienės knygą „Civilinės aviacijos raida Lietuvoje 1919–1991 metais“. Knygoje pristatoma Lietuvos aviacijos istorija kaip kultūros paveldas, atskleidžiantis aviacijos technikos lygį bei progresą. Neabejotinai šis leidinys patiks tiems mokyklos bendruomenėms nariams, kurie domisi aviacija, istorija. Ši knyga – tai aviacijos atminimas, didžiulė patirtis, skatinanti Tėvynės meilę, patriotiškumą.
Mokyklos bendruomenė kartu su mokyklos direktore Asta Ivoškaite nuoširdžiai dėkoja Marijampolės aviacijos klubo vadovui Alvydui Danilaičiui už pastovų dėmesį, nuoširdumą, prabangų paprastumą, įprasminančius darbais žodžius, už tai, kad jo padedamas ne vienas mokyklos bendruomenės narys kitaip pakelia akis į dangų, išgirdęs skrendantį lėktuvą.
Laima VAIČIŪNIENĖ
