Termometro stulpelis, šoktelėjęs iki +30 laipsnių ir daugiau, bei varginančios karščio bangos keičia ir mitybos įpročius. Suaugusiems ir vaikams, kurių augančiam organizmui reguliari ir subalansuota mityba itin svarbi, žymiai sumažėja apetitas. Sertifikuotas mitybos specialistas Gediminas Čižauskas pastebi, kad vaikų mityba šiuo sezonu pasikeičia ir dėl ilgų vasaros atostogų – šaltuoju periodu vaikai sėdi mokyklos suole ar lanko darželį, kur kiekvieną dieną jų laukia karštas maistas, o pusryčius ir vakarienę pavalgo kartu su šeima. Vasarą ši rutina sutrinka.
„Per atostogas vaikai lieka vieni namuose, tad dažniau valgo nereguliariai, piktnaudžiauja ledais, traškučiais ar saldumynais, o tėvai į visa tai žiūri atlaidžiau, kadangi negali visą dieną būti namuose ir pasirūpinti visaverčiu maistu, – sako G. Čižauskas. – Iš tiesų, vasaros ir karščių metu tėvai turėtų dar atidžiau susirūpinti savo atžalų maisto racionu, kadangi jų organizmo temperatūra yra labiau svyruojanti, o medžiagų apykaita dar greitesnė dėl aktyvaus laisvalaikio, nuolatinio buvimo lauke. Pilnavertis maistas, vanduo ir mikroelementai jų organizmui yra tiesiog būtini, o riebaus maisto šiuo sezonu apskritai derėtų atsisakyti – raudoną mėsą geriau keisti į paukštieną, grietininius ledus – į naminius vaisinius-jogurtinius, o šokoladą ir pyragaičius – į vaisius, uogas ir daržoves“.
5 mitybos specialisto patarimai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį
Reguliari mityba. Visais metų laikais vaikams labai svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą ir tuo pačiu paros metu. Išsiderinus dienos režimui, vaikas gali susidurti su virškinimo problemomis, nuo kai kurių medžiagų, esančių saldumynuose, ir jų kiekio gali atsirasti hiperaktyvumas, sumažėti apetitas sveikesniam maistui, išsiderinti skonio receptoriai ar kitaip sutrikti sveikata. Taip pat mažamečiams itin kenkia greitas maistas ir pusgaminiai, tad esant galimybei specialistas pataria pusryčiauti ir vakarieniauti kartu su vaikais, o pietums palikti pačių pagamintų patiekalų, kuriuos vaikai galėtų lengvai pasišildyti – iškepti vištienos kepsnelius užtruks vos keletą minučių, o sveiki pietūs jūsų atžalai bus garantuoti.
Svarbiausia naudingosios medžiagos, o ne sotumo jausmas. Viena iš didžiausių klaidų, kurias daro tėvai – noras pamaitinti vaiką taip, kad jis būtų sotus. Pirmiausia reikia galvoti, kaip jam su maistu duoti kuo daugiau naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminai, mineralai, baltymai, angliavandeniai ir riebalai iš kuo sveikesnių šaltinių, o ne tik „užkimšti“ skrandį. „Vaiko organizmas dar vystosi ir jam būtina gauti reikiamą kiekį visų reikalingų medžiagų, tad žiemą patariama atkreipti dėmesį, kad jaunas organizmas gautų pakankamai gerųjų riebalų, kurie savyje saugo daugybę vitaminų ir mineralų bei padeda išlaikyti šilumą organizme. Vasarą maistas turėtų būti vėsesnis ir lengvesnis, kadangi didelė temperatūra lauke bei karštas maistas gali „perkaitinti“ vaiko organizmą ir paskatinti dehidrataciją. Taigi ir iškylų metu patartina vengti riebios mėsos: kaip sveikesnę alternatyvą rinktis liesą mėsą, pavyzdžiui vištienos dešreles ar kepsnelius, kurie neapsunkins vaiko organizmo bei savyje turės mažiau kenksmingų medžiagų, kurios išsiskiria kepimo ant grotelių metu“, – pataria G. Čižauskas.
Mėsa vaiko vystymuisi – reikalinga. Vaiko racione visais metų laikais mėsa yra reikalinga, tik ypatingai vasarą ji neturėtų būti riebi. Patariama gaminti lengvesnį ir mažiau kalorijų turintį maistą, atsisakyti tokių patiekalų kaip cepelinai, įvairūs apkepai ar plokštainiai ir rinktis žuvį ar liesesnę mėsą, pavyzdžiui vištieną, kurioje gausu baltymų – 100 g vištienos krūtinėlės yra apie 22,8 g baltymų ir 0,9 g riebalų, todėl ši mėsa lengvai virškinama. Tėvai turėtų atsiminti, kad viena suaugusio žmogaus porcija turėtų būti 80-160 g, o vaiko – 30-50 g. Žinoma, suvalgomas mėsos kiekis priklauso ir nuo fizinio aktyvumo ar kūno sudėties. Taip pat mėsą geriau troškinti arba virti, vengti kepimo ant riebalų.
Vaisiai ir daržovės – išsigelbėjimas karštomis dienomis. Itin karštomis dienomis būtina valgyti daug vandeningų, maistingų ir kupinų vitaminų produktų, tokių kaip arbūzai, melionai, obuoliai, bananai ir kiti vaisiai bei daržovės bei gerti daugiau vandens. Šie produktai turėtų pakeisti vaikų mėgstamus ledus, saldainius, traškučius ir kitus ne tokius naudingus skanėstus, bet nepakeisti pagrindinių dienos patiekalų. Torto ir pyragėlių su riebiais kremais vertėtų atsisakyti viso karštojo sezono metu. Geriau vaiką palepinti namine želė, naminiais vaisiniais-jogurtiniais ledais ar kartu pasigaminti pieno ir uogų desertą, kad vietoje cukraus ir riebalų vaiko organizmas gautų reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Nepamirškite vandens. Vaikai vasarą turėtų gerti ypatingai daug vandens, kadangi jie nesėdi vienoje vietoje ir užsiima aktyvia veikla, bei vengti limonadų ir saldžių gėrimų. Mitybos specialistas pastebi, kad, norint paskaninti vandenį vaikui, paprastą vandenį reikėtų pagardinti vaisiais ar uogomis be jokio cukraus.
„Mūsų savaitės“ informacija
Turbūt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai, rusva traški odelė, kuri lengvai sukramtoma, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Beje, jei odelė lengvai nesikramto, tokių, kad ir storiausių lašinių, nepirkite, nes ūkininkas nemoka skersti kiaulės, apdoroti ir paruošti ne tik lašinių, bet ir kitų gėrybių iš kiaulienos.
Lietuvos miestiečiai, dažniausiai sėdimojo darbo atstovai, mano, kad pernelyg didelio lašiniuose esančių riebalų kiekio žmogaus organizmas neįsisavina. Tačiau kaimiečiai bei miestų darbininkai, kuriems tenka daug ir sunkiai dirbti, gerai žino, kad net ir nedidelis lašinių kąsnelis, priešingai, pagerina cholesterino apykaitą. Todėl iš savo patirties gali pasakyti, kad tarp pusryčių ir pietų, tarp pietų ir vakarienės daug naudingiau yra užkąsti lašinių gabaliuku nei dešromis, bandele su mėsos įdaru (mėsainiu, dešrainiu, beliašu, čebureku, pica) arba net saldžiu pyragaičiu.
Nė viena pasaulio tauta savo mityboje nenaudoja tiek daug kiaulės lašinių, kaip šiaurinėje Žemės pusrutulio dalyje gyvenantys lietuviai. Kepti, marinuoti, rūkyti, sūdyti, švieži, troškinti, virti, malti, gardinti druska ir prieskoniais, lašiniai drebučiuose, net lašiniai su medumi ir šokoladu. O kur dar įvairiausiai pagaminti ir prieskoniais gardinti spirgai, dar įvairiau pagaminti kepamieji ir tepamieji taukai?
Dešros, netikras zuikis, urštai (paštetai), terinai (paštetai tešlos apvalkale) Lietuvoje gaminami su lašiniais. Lašinukais prismaigstomi liesesnės mėsos didieji kepsniai, kad mėsa kepant arba troškinant gautųsi sultingesnė, riebesnė, geresnio skonio. Rūkytais lašinukais būtinai įdaromi įvairių mėsų vyniotiniai, suktinukai, kepsniai, maltinukai, kukuliai.
Maistui lašiniai vartojami švieži, sūdyti, rūkyti, marinuoti, kepti, virti, troškinti, taip pat kaip daugelio patiekalų sudėtinė dalis (ingredientas), iš jų daromi riebūs lietuviški padažai. Jie įkaišiojami į kepamą mėsą, kad jai suteiktų sultingumo, geresnį skonį, lašiniai vartojami net ir saldžiuose patiekaluose, nes gerai dera su cukrumi ir sirupais, medumi ir šokoladu.
Jais Kretingos grafai Tiškevičiai kartu su riešutais penėtais ir raudonu vynu girdytais kalakutais aprūpindavo Rusijos imperatoriaus rūmus Sankt Peterburge
Trešnė – slyvinių pošeimio, slyvų genties vaismedis. Trešnė kilo iš Vakarų Azijos, bet Romos laikais atgabenta į Europą.
Žmogus valgė lazdynų riešutus jau žiloje senovėje – pirmiausia Juodosios jūros pakrantėje. Čerkesai jį augino jau a. pr. m. e. Iš ten pateko į Viduržemio pajūrio šalis, vėliau ir į kitas Europos šalis.
Kuo koldūnas skiriasi nuo paprasto virtinio? Pirmiausiai savo dydžiu: jis yra didelės plaštakos net su pirštais dydžio, todėl stambus, valgus vyras įstengdavo suvalgyti ne daugiau kaip 4-5 koldūnus.
troškintais, taip, kaip jie nuo amžių amžinųjų moka, cikriniais, bobausiais ir briedžiukais (velnioniškai skanūs ir brangūs grybai), raudonikiais, šilbaravykiais, ūmėdėmis, gudukais ir t.t. ir pan. – čia jie nepralenkiami, nes grybų patiekalų gamyboje jie yra pasaulio čempionai. Svečius pavaišinkite fantastiško skonio dzūkiška vytinta dešra, kuri vienintelė Europoje gaminama pagal kelis tūkstančius metų skaičiuojama receptūrą, burnoje tirpstančia troškinta bebro uodega, prieskoniuota vytinta stirnienos išpjova, rūkyta šernienos dešra, tetervino slėgtainiu. 
žaljovario syvai išlaiko mėsos raudoną spalvą (pagal sūduvius, salietrą skilandin deda tik visiški “goželiai”, vėplos), stambiai kapota mėsa išmaišoma su stambiai kapotų kietų lašinių gabalais, pagardinama druska, stambiai grūstais pipirais ir kulytos sėklelėmis (sūduviai puikiai pažįsta šią prieskoninę žolelę, juolab kad jos grūdeliai mėsai suteikia saikingai jaučiamą česnako aromatą ir negadina mėsos kaip tikras česnakas. Kitiems pranešu, kad kulyta yra dirvinė čiužutė (
Skilandžiui taip paruošta mėsa sukišama į gerai išplautą ir išsausintą kiaulės skrandį, surišama taip, kad gautųsi du ragai, suveržiama medinėmis lentutėmis, šaltoje vietoje savaitei gerai paslegiama (didžiausia gėda tiems namams, kurių skilandyje būdavo likę oro tarpai) ir kabinama ant namo (stubos) aukšto į šalia kamino pastatytą žaljovario (gluosnio) lentų spintą (kitas medis netinka).
Darata yra dedama ant stalo per bulviakasį arba šienapjūtę (ne rūkoma, bet fermentuojama 6–7 mėnesius!), – daratos mėsa yra švelnaus fermentuotos mėsos skonio.
Ir po to, kai ant stalo buvo atneštos lėkštės diametro dydžio plonytės kaip popierius dieviško aromato skilandžio riekės, kai įdėtos burnoje jos tirpte sutirpo, sukėlusios dausų palaimos jausmus, galima drąsiai teigti, nebuvo, nėra ir niekur kitur pasaulyje nebus gardesnio mėsos gaminio.
napių spraginą (lietuviškos kanapės, kurias tūkstantmečiais ir audiniams, ir maistui naudojo ir vartojo lietuviai, narkotinio poveikio kaip indinės rytietiškos kanapės neturi) ar sėmenų spraginą. Jei Lietuvos policininkai išmoktų skaityti, tai aš jiems siūlau perskaityti Čingizo Aitmatovo knygą „Ešafotas“. Joje kazachų rašytojas įtaigiai aprašo, kaip atrodo nesiekiančios juosmens mažytės hašišinės indinės kanapės (Cannabis indica), turinčios 25-30% THC (tetrahidrokanabinolio) narkotiko. Lietuvoje augančios už žmogų didesnės pluoštinės kanapės šio narkotiko turi ne daugiau kaip 2%…