Vakar 19.12 val. Vilkaviškio r. sav. Gudkaimio k. kelio Gudkaimis–Šiaudiniškiai 1,7-ame km automobilis „Peugeot 406“, kurį vairavo 25-erių metų vyras, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medžius. Eismo įvykio metu žuvo vairuotojas ir kartu važiavęs 28-erių metų keleivis bei sužalotas 26-erių metų vyras, kuris dėl sumuštos galvos, nubrozdintų rankų ir veido po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai.
Marijampolės apskr. VPK informacija
„Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, neabejok, kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana.“
Asociacija „Marijampoliečiai“ yra organizacija, vienijanti žmones, kurie myli savo miestą ir nori jame kurti teigiamus pokyčius. Pastaraisiais metais Marijampolė labai išgražėjo, buvo renovuotos viešosios erdvės, miesto parkai tapo gražūs gamtos ir architektūros sintezės pavyzdžiai. Vasaros vakarais čia gali pamatyti atsiskleidžiantį šviesos ir vandens derinio grožį, kuris traukia miestiečius ir miesto svečius.
Norėdama suteikti miesto bendruomenei galimybių daugiau laiko praleisti su artimais žmonėmis parke ir gamtoje, organizacija pateikė projektą „Parkas gyvai“, kuris buvo atrinktas komisijos ir pateiktas vertinti visuomenei. Iki gegužės 30 d. vyksiančiame balsavime daugiausiai balsų surinkęs projektas gaus 1500 eurų finansavimą realizuoti savo idėjai. Balsuoti už projektą galima apsilankius svetainėje www.geridarbai.lt ir paspaudus laukelį „Balsuoti už projektą“, apačioje, dešinėje puslapio pusėje radus socialinių tinklų ikoną. Savo balsą gali atiduoti asmenys, prisiregistravę socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twiter“. Asociacijos „Marijampoliečiai“ pateiktas projektas pretenduoja laimėti finansavimą Marijampolės miesto parkų patobulinimui ir šių erdvių pavertimui tikra bendruomenės svajone.
„Laimėję projektą, įrengtume intelektualių ir sportinių žaidimų erdvę arba net kelias erdves, kurios sujungtų skirtingas amžiaus kartas, šeimas ir visą bendruomenę bendram laisvalaikio praleidimui gryname ore. Jau ne kartą mačiau, kaip Marijampolės bendruomenė susitelkia dėl bendrų idėjų, todėl tikiu, kad ir šįsyk mes būsime vieningi ir kartu laimėsime savo miestui dovaną“, – sakė asociacijos „Marijampoliečiai“ vadovė Vaida Kelerytė-Burokienė. Ji kviečia aktyviai balsuoti ir raginti savo balsą atiduoti draugus ir artimuosius.
Žaidimų erdvė taptų nuolatos prieinama užimtumo priemone bei skatintų įsitraukimą įvairiais žaidimų turnyrais. Parkai taptų dar labiau kiekvieno bendruomenės pamėgtomis poilsio ir įdomios veiklos vietomis, lankomi ir prižiūrimi, o miestiečiai daugiau laiko skirtų bendroms veikloms gryname ore.
Asociacijos „Marijampoliečiai“ informacija
Pasibaigus nelabai šaltai ir neypatingai snieguotai žiemai, vieni po kitų iš šiltesnių kraštų pasirodė smulkieji giesmininkai. Miškas dar sapnavo žiemos sapną, o jie vos tik grįžę vienas už kitą garsiau traukė savo giesmeles, pranešdami savo gentainiams apie tai, kad vienas ar kitas miško, lauko ar pelkės kampelis jau turi šeimininką.
Vienos pirmųjų apie savo teritorines pretenzijas skambiu varpeliu skubėjo pranešti didžiosios zylės. Jų gana nemaži drauge žiemoję būreliai pamažu subiro į poras ir jau rinkosi inkilėlį ar uoksą lizdui. „Cilp-calp, cilp calp“, – maždaug tokia neįmantri jų giesmelė. Jų patinėlį nuo patelės lengvai gali atskirti ir mėgėjas – patinėlio „kaklaraištis“ juodas, platus, eina per pilvelį iki pat uodegos. Gi patelės juostelė siaura, po krūtine jau beveik ir baigiasi.
Linguodamos ilgas uodegas po kiemus, laukus ir keliukus bėgioja vikrios baltosios kielės. Jų vyriška pusė taip pat ryškesnėmis spalvomis pasipuošusi, dairosi kokio plyšelio pakraigėje savo lizdeliui. Dar sako, kad jas gandras ant uodegos atneša. Jei ir taip, tai bent jau pas mane gandras grįžo atbulas, uodega į priekį, nes kielę pamačiau anksčiau nei gandrą.
Tikras atradimas šį pavasarį man buvo ilgauodegės zylės. Skambiu balsu nepasižymi, tačiau keletą kartų išgirdus pamiškėje jų kuklų čirpsėjimą atskirti nuo kitų visai paprasta. Iki šiol galvojau, kad pas mus jos tik žiemoja, ir nieko keisto – nors ir labai gražios, bet mažutės, tylutės. Galva su kūneliu sudaro beveik ištisą pailgą baltą kamuoliuką, prie kurio lyg prismeigti juodi sparneliai ir ilga, pusę paukštelio sudaranti uodega. Pečiai rudi, galvą puošia trumputis mažutis snapelis ir akių karoliukai plonyčiais geltonais apvadėliais. Jei nežinosi, ko ieškoti, gali visai šalia praeiti ir nepastebėti. Vėlų rudenį ir žiemą teko jas ne kartą matyti klajojant kartu su kitų zylių būreliais, bet į lesyklėlę nei karto neatskrido. Užtat išėjęs paklajoti ar tykoti žvėrių sutikdavau beveik kiekvieną dieną. Ir dabar, jau gegužės pabaigoje, beveik kaskart girdėjau jas čirpiant virš slėptuvės, kurioje jau daugybę rytų praleidau stebėdamas pamiškės balos paukščius. O kiek džiaugsmo buvo, kai kiek anksčiau pamačiau jų porelę visai greta savo namų, o viena iš jų nešėsi beveik savo dydžio plunksną lizdui.
Pirmąją liepsnelę pamačiau dar pavasario pradžioje, tačiau nors ir labai dažnai matydavau, bet vis arba kokiame tankiame brūzgyne, arba aukštai medžio šakose. Gražios nuotraukos padaryti kol kas nepavyko, bet anksčiau ar vėliau vis tiek nufotografuosiu, tuo labiau, kad ne kartą ir pakankamai arti prisileido. O štai jų giesmelė man truputį keistoka… Tokia lyg be pradžios ir pabaigos, nors jau lengvai išskiriu iš kitų paukščių choro. Atrodo, kad jos čiulba ne skelbdamos apie save, o tiesiog savo malonumui. Sutreliuoja, lyg ir atsidūsta, ir toliau čiurlena. Va būtent, ne čiulba, o čiurlena.
Jei liepsnelę lengva pastebėti dėl ryškios oranžinės-raudonos krūtinės, tai kitą čiulbuonėlį pamatyti kur kas sudėtingiau. Kalbu apie karetaitę. Mažutė, raiba, su stačia uodegėle. Vis šmirinėja pažeme tarp senų išvartų, sausų stagarų ir pirmųjų žolynų. Toks rainas peliukas su sparneliais. Ir jei yra kur privirtę sausuolių, ypač jei išverstomis šaknimis, tai beveik garantuotai ten bus ir karetaitė. O jau giesmelės gražumas… Net nesitiki tokio garso iš tokio mažylio. Įsitaiso ant aukštesnio stuobrio ar atsikišusios išvartos šaknies ir čiulba. Garsiai, raiškiai, su ugnele. Net užsimerkia iš to malonumo. Eidamas ryte į darbą kartais sustoju jos pasiklausyti. Pirma išgirstu melodiją, o tada jau dairausi paties giesmininko. Štai, tupi ant atsikišusio žabaro. Nors ir mažutė, bet čiulba atvirose vietose, kad visi matytų. Pagyrūnė… bet turi kuo girtis, ji tikrai puiki giesmininkė.
Pašešupio nendryne tarp sausų nendrių stagarų apie savo valdas visiems norintiems pasakoja nendrinė starta. Giesmelė paprasta, vos trijų skiemenų, bet koks dainorėlio gražumas… Nors patelė visa slepiamųjų spalvų, bet patinėlis gražiais šviesiais marškinėliais ir smalos juodumo kepure. Įsitaiso ant aukščiausios nendrės, ir skiemenuoja… Prieš keletą dienų užmirkusioje ir nendrėmis apaugusioje pievoje mačiau net tris šiuos gražuolius. Nors jų balsas ir neypatingas, bet irgi lengvai atpažįstamas. Patelių paskutiniu metu nemačiau, gal per daug reikalų turi, kad niekais užsiimtų.
Yra dar daug įvairiausių giesmininkų, vieni ryškūs, kiti pilkučiai. Vieni plėšia visa gerkle, o kiti vos girdisi. Negalėčiau išskirti kurio nors vieno – visi jie man mieli ir laukiami. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jų balsus sunku pažinti, tačiau bent jau pagrindinius pradedu skirti. Specialiai nerašiau nei apie lakštingalą, nei apie dažniausią Europos paukštį kikilį. Juos daug kas pažįsta, o jei ir nepažįsta – tai bent girdėję, kad tokie yra. Norėjau parodyti nors dalelę mus supančios įvairovės, koks vis tik turtingas mūsų kraštas. O dėl balsų pažinimo… Nesakau, kad tai paprasta, bet paukštį išgirsti kur kas paprasčiau nei pamatyti. Tad mokytis verta. Žinoma, jei tai įdomu, kitaip nieko nebus…
Vaidas KARPAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos.
Jau kitą penktadienį Marijampolėje prasideda naujas muzikinis projektas – „Šv. Jurgio meno sezonas”. Į didžiausią metų šventę „Miesto dienos”, vyksiančią visą ateinantį savaitgalį, marijampoliečiai įžengs lydimi klasikinės muzikos garsų. Beveik visą birželio mėnesį truksiantis „Šv. Jurgio meno sezonas” – iš Marijampolės kilusio operos dainininko Edmundo Seiliaus ir jo žmonos Kristinos Zmailaitės, taip pat klasikinės muzikos atlikėjos, sumanymas. Jų idėją palaikė Marijampolės savivaldybės administracija, daug prisidedanti prie koncertų organizavimo. Muzikinio sezono programoje parengti septyni koncertai netradicinėse miesto vietose: bažnyčiose, galerijoje, netgi senojo cukraus fabriko sandėlyje, kur telpa apie tūkstantį žiūrovų. Visus koncertus marijampoliečiai ir svečiai galės klausytis veltui. Jų metu koncertuos profesionalūs, šalies publikos pamėgti atlikėjai. Tai ambicingas, ne vienadienis projektas, įsitikinęs E. Seilius. Miesto globėjo – Šventojo Jurgio – vardą renginių ciklui pasirinkę organizatoriai siekia kuo plačiau paskleisti profesionaliąją gyvą muziką Sūduvos krašte.
„Ateina nauji kultūros vėjai į Sūduvos kraštą, – drįsta teigti muzikinio sezono organizatorius E. Seilius. – Marijampolės miestas sužydėjo visomis spalvomis, laikas atsigauti ir kultūros srityje. „Miesto dienos“, „Šv. Jurgio meno sezonas” – didelių ambicijų turintys projektai. Norime suduoti kultūrinį smūgį ne tik Marijampolės, bet ir visos Lietuvos klausytojams“. Kitais metais planuojama surengta tarptautinį renginį. E. Seilius džiaugiasi, kad jo pasiūlytą idėją mielai priėmė miesto valdžia – meras Vidmantas Brazys, kultūros darbuotojai.
Marijampolės savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Zakaravičienė teigia, kad visuomet, darant panašius projektus, pirmiausia būtinos asmenybės, o šiuo atveju tai buvo operos solistas Edmundas Seilius.
Sezono pradžios koncerte gegužės 29 dieną 18.30 val. J. Basanavičiaus aikštėje skambės maestro Virgilijaus Noreikos, Astos Krikščiūnaitės, Kristinos Zmailaitės, Edmundo Seiliaus, Evelinos Sašenko ir Jeronimo Miliaus atliekamos dainos. Gros orkestras „Vilniaus simfonietta”. Koncerte skambės nuostabiausios pasaulio melodijos – nuo operos šedevrų iki populiariosios muzikos. Koncertą ves aktorius Gintaras Mikalauskas.
Antrasis koncertas – „Laiškai iš praeities” – suplanuotas birželio 2 d. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje buvusioje choralinėje sinagogoje. Be koncerto, čia vyks ir fotografijų parodos „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms” atidarymas. Vakaras skiriamas žydų kultūros paveldui Sūduvos krašte. Vaizdai iš praeities ir žydų dainos, kurių autoriai buvo tiesiogiai susiję su Lietuva, žiūrovus nukels į tuo metu gyvenusių žmonių aplinką, jausmus ir išgyvenimus. Žydų dainas atliks tenoras Rafailas Karpis, fortepijonu skambins Darius Mažinas.
Trečiasis koncertas įvyks birželio 4 d. Marijampolės senamiesčio „Kačių kiemelyje”. Skambės „Meilės istorija pagal Edith Piaf”. Nuostabiausias melodijas, gimusias svajingame ir romantiškame Paryžiuje, atliks Evelina Sašenko. Prancūziška elegancija dvelkiančiame vakare solistei pritars atlikėjai Paulius Zdanavičius ir Nerijus Bakula (fortepijonas ir akordeonas).
Ketvirtasis koncertas numatytas birželio 9 d. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte „Belle époque” bus pirmą kartą pristatoma puikaus muzikų tandemo naujai išleista kompaktinė plokštelė. Skambės gražiausios ir grakščiausios melodijos, atliekamos netikėtai susiliejančių moters balso ir kontraboso garsų, nešamų fortepijono bangų. Dainuos solistė Asta Krikščiūnaitė, fortepijonas ir kontrabosas – Audronė Kisieliūtė ir Donatas Bagurskas.
Penktas koncertas vyks birželio 11 d. Marijampolės cukraus fabriko senajame angare – buvusiame cukraus sandėlyje. Koncerto „Tango aistros” metu senąsias istorines fabriko erdves užvaldys aistringa muzika, gimusi Pietų Amerikoje. Kavos, cukrašvendrių ir karšto oro mišinys užaugina ugningo temperamento, bet jautrius žmones, todėl jų kuriama muzika tikrai nepaliks abejingų. Skambės A. Piazzolla ir kiti šedevrai. Akordeonu grieš Romas Morkūnas, gros VDU kamerinis orkestras, dirigentas Jonas Janulevičius.
Šeštajame koncerte „Mūsų viltys”, kuris vyks birželio 16 d. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, Marijampolėje pirmą kartą svečiuosis jaunųjų Lietuvos talentų kalve praminta „Gintaro svetainė”, kuri ugdo naują muzikų kartą. Jauni, bet jau patyrę ir žinomi ne tik Lietuvoje virtuozai nustebins savo branda, jautrumu ir meistriškumu. Jų meno vedlys maestro Justas Dvarionas.
Septintas, baigiamasis, koncertas vyks birželio 21 d. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Iškilmingame sezono uždarymo koncerte Dievo namus užpildys dvasinga muzika, kurią atliks valstybinis choras „Vilnius” (dirigentas Artūras Dambrauskas), orkestras, solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, valstybinis choras „Vilnius“ ir Marijampolės miesto vaikai – choras „Vyturėlis“. Galima teigti, kad tokiam gausiam būriui atlikėjų skirta muzika Marijampolėje suskambės pirmą kartą. Šis koncertas vainikuos viso pirmojo meno sezono idėją.
Muzikinį sezoną globoja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pagrindinis rėmėjas – Marijampolės savivaldybė, remia įmonės: ARVI, „Bennet Distributors“, Birštono mineraliniai vandenys „Akvilė“, „Mantinga“.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Daugiau informacijos:
Edmundas Seilius, mob. 8 698 82 526,
el.p. mredmundseilius@gmail.com
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukoje – Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, po keletą metų trukusio ikiteisminio tyrimo, į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 6 asmenys kaltinami padarę 57 nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 261 str.; 260 str. 3 d.; 260 str.2 d.; 260 str. 1 d. ir 259 str.1 d.). Minėti asmenys narkotines medžiagas (kanapes) platindavo Marijampolės mieste jaunimo tarpe, taip pat ir nepilnamečiams asmenims, jiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Marijampolės apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, gavę kriminalinės žvalgybos informaciją apie Marijampolės mieste veikiantį narkotinių medžiagų platinimo tinklą bei apie tai, kad platinama itin stiprų poveikį turinti „pagerinta žolė“, 2012-05-10 pradėjo tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti pagal LR BK 260 str.1 d.
2012 m. spalio 29 d. Marijampolėje buvo sulaikytas P. U., gim. 1994 m., pas kurį buvo rasti paketėliai su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Atlikus šios medžiagos tyrimą, nustatyta, kad tai augalinės kilmės mišinys, kurio svoris yra 0,7458 g, o jame yra 0,0313 g (4,2 %) grynos psichotropinės medžiagos AM-2201, t. y. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201. Tokia psichotropinė medžiaga Marijampolėje buvo rasta pirmą kartą. Apie šią medžiagą tuomet žinoma buvo nedaug, bet rasta informacija sukėlė pareigūnų susirūpinimą, kadangi, specialistų teigimu, sintetiniais priedais apipurkštos kanapės ypač aktyviai veikia smegenis. Jas vartojantys asmenys, ypač paaugliai, kur kas dažniau kenčia nuo psichozių. Pareigūnų duomenimis, Marijampolėje tokios kanapės buvo platinamos jaunimo tarpe.
Marijampolės apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai išsiaiškino, jog „pagerintos žolės“ platinimu užsiima E. J., gim. 1985 m. ir A. S., gim. 1989 m. Vykdant tyrimą nustatyta, kad E. J. ne tik platino narkotines medžiagas, bet ir vadovavo narkotinių medžiagų platinimo tinklui.
Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai žinojo, kad E. J. yra patyręs nusikaltėlis, tačiau pareigūnų pergudrauti jam nepavyko. Buvo išaiškinta 14 asmenų, įsigijusių narkotinių medžiagų savo reikmėms, bei nustatyti 6 asmenys, platinę narkotines medžiagas. E. J. ieškodavo jaunų, socialiai pažeidžiamų žmonių, kurie galėtų užsiimti narkotinių medžiagų platinimu. Į šią veiklą buvo įtraukti ir nepilnamečiai asmenys. Išsiaiškinta, kad Marijampolėje nuo 2012 metų pavasario, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, E. J. eilę kartų neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (Cannabis L.) dalių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų – AM-2201. Šis asmuo narkotines medžiagas neteisėtai laikė ir bute, esančiame Marijampolėje, Vilkaviškio g., ir savo gyvenamoje vietoje, Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., turėdamas tikslą platinti ir platino įvairiose Marijampolės miesto vietose. Narkotines ir psichotropines medžiagas E. J. parduodavo jų platintojams: A. K., gim. 1994 m., kurio yra paskelbta paieška, P. U., gim. 1994 m., A. K., gim. 1993 m., M. A., gim. 1993 m. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
2013 m. sausio 17 d. Marijampolės apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai kratos metu surado ir paėmė 49,1706 gramus narkotinių medžiagų – kanapių bei 44,0611 gramus augalinės kilmės medžiagos, apipurkštos sintetiniais kanapių priedais, kuriose buvo didelis kiekis – 1,5227 g. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201.
Pareigūnai išsiaiškino, kad E. J., platindamas narkotines medžiagas ir norėdamas gauti didesnę finansinę naudą, dažnai apgaudinėdavo savo klientus, maišė narkotines medžiagas – kanapes su žaliąja arbata.
Tyrimo metu 9 asmenims buvo pareikši įtarimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Trijų asmenų atžvilgiu priimti nutarimai dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo, du iš jų jau yra nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Vieno asmens atžvilgiu byla išskirta, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo.
Šiuo metu byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Jų kvapo su niekuo nesupainiosi. Prakvimpančios pamiškės, gegužės mėnesį apsipilančios sniego baltumo raitytų varpelių žiedais, šypsosi: pakalnučių (lot. convallaria majalis, sinonimai – angelo skambutis, gegutės abrūsėlis, konvalija, ožkabarzdis, ožkaliežuvis, tinkis) metas! Ir skamba šie varpeliai ne tik akį džiugindami, uoslę maloniai kutendami, bet ir sveikatą stiprinantys, nuo ligų gelbstintys, netgi teigiama, kad pakalnutės gerina būsto energetinę harmoniją.
Krikščioniška legenda byloja, jog pakalnutė išaugo iš Dievo motinos Marijos ašarų dėl nukryžiuoto sūnaus, todėl gėlelė laikoma nekaltumo, meilės ir liūdesio simboliu…
Vaistams pakalnutes rinkime per patį jų žydėjimą
Paprastoji pakalnutė – pelžiedinių (Ruscaceae) šeimos, pakalnučių (Convallaria) genties augalas. Augalas 15-25 cm aukščio, su šliaužiančiu šakniastiebiu, kuris gausiai apaugęs šaknimis. Stiebas belapis. Lapai pamatiniai, dideli, lancetiški. Žiedai balti, kvapūs, nusvirę, sukrauti daugiažiedėse, vienašalėse kekėse. Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisius – rutuliška, raudona ar oranžiškai raudona uoga. Auga viršūninėse kekėse po 3 – 15; prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Auga visuose Lietuvos miškuose (dažniau lapuočių), kur daug puvenų ir pakankamai drėgmės. Kartais jos sudaro didelius sąžalynų plotus. Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Tai ir nuodingas, ir vaistinis augalas.
Pakalnutės renkamos esant sausam ir giedram orui masinio jų žydėjimo metu, pilnai išsiskleidus ir užaugus lapams. Augalai nupjaunami prie lapų pamato, saugant neišrauti šakniastiebių. Surinktą žolę reikia tuoj pat padžiauti, nes jose esančios veikliosios medžiagos labai nepatvarios, ilgiau palaikytoje, o ypač pradėjusioje kaisti žaliavoje jos greitai suyra ir tokia žaliava gydymui nebetinkama. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūsta per 10-12 dienų. Esant lietingiems vėsiems orams, džiovinama 60-70 C temperatūroje. Iš 5 kg šviežios žolės gaunama 1 kg sausos žaliavos. Tinkamai išdžiovinta pakalnutės žolė yra bekvapė, labai karti. Išdžiūvę lapai – žalios spalvos, žiedai – gelsvai baltos. Žaliava laikoma sausoje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai laikoma nesugenda dvejus metus.
Mokslininkai išaiškino, kad pakalnutes toje pačioje vietoje galima rinkti tik kas penkti metai, nurenkant ne daugiau kaip 75% sąžalyno augalų. Renkant dažniau, pakalnutė pradeda skursti.
Veikliosios pakalnutės medžiagos – nuo daugelio ligų
Pakalnutė pasižymi ištisa puokšte gydomųjų savybių (nuo1881 metų jos antpilas pripažintas medicininiu preparatu gydant kardioneurozes ir širdies nepakankamumą).
Visose pakalnutės dalyse yra širdį veikiančių glikozidų: žieduose – konvaliatoksino, lapuose – konvaliatoksino, konvaliatoksolio, majalozido, valiarotoksino, gliukokonvaliazido, konvaliozido konvaliatoksolozido, saponino konvaliarino; sėklose – konvaliazido ir kitų mažai ištirtų glikozidų, šaknyse – konvaliamarino. Žieduose yra farnezolio ir likopino. Be to, visose pakalnučių dalyse yra saponinų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, vitamino C, mineralinių medžiagų.
Paprastosios pakalnutės preparatais gydoma širdies nepakankamumas, neurozės, kardiosklerozė. Jie suretina širdies susitraukimo ritmą, stiprina širdies susitraukimus, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina skysčių kaupimąsi organizme. Pakalnutės glikozidai veikia panašiai kaip strofantinas – greitai ir nesiakumuliuoja.
Kadangi dauguma veikliųjų glikozidų suskyla skrandyje, farmacijoje preparatai gaminami ampulėmis ir leidžiami į veną. Farmacijos pramonė gamina pakalnutės spiritinę tinktūrą. Ji vartojama po 15-20 lašų 2-3 kartus per dieną nuo širdies veiklos sutrikimų, širdies neurozių, kitų širdies ligų. Populiarūs pakalnučių mišiniai kartu su valerijonu bei sukatžole. Augalų veikliosios medžiagos ramina centrinę nervų sistemą. Liaudies medicinoje pakalnutė vartojama ne tik širdies ligoms, bet ir epilepsijai, vandenligei gydyti. Taip pat vartojama nuo nemigos, isterijos ir nervų dirglumo.
Vis dėlto nereikia pamiršti, kad augalas yra nuodingas. Paprastosios pakalnutės nerekomenduojama vartoti sergant ūminėmis kepenų ir inkstų ligomis, esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.
Kaip pasiruošti ir kokiais atvejais vartoti pakalnutės trauktinę?
Būtent dėl to, kad pakalnutės veikliosios medžiagos greitai suyra, geriausiai iš surinktos vaistinės medžiagos – žiedų ir lapų gaminti lašiukus tuojau pat, parsinešus iš miško. Žolę supjaustykite ir pasverkite. Trauktinė ruošiama taip: 450 g šviežios žolės užpilama 1 litru degtinės. Laikoma tamsioje vietoje. Šią trauktinė naudosite kaip sudėtinę dalį, ruošdami lašiukus su kitais augalais.
Taip pat galite paruošti ir pakalnutės šaknų ir sėklų trauktinės. Būtinai užrašykite, kas yra buteliuose ir kada pagaminta. Galioja 5 metus.
Geriausiai pakalnutės lašai veikia kartu su gudobelės žiedų lašais, kurie ruošiami 400 g džiovintų gudobelės žiedų užpilant 1 litru degtinės. Taip pat dera ir valerijono šaknies ištrauka. Ruošiama 200 g šviežios valerijono šaknies užpilant 1 litru degtinės. Jei ruošite lašus su valerijonu, nedarykite jų daug, nes ilgai vartoti valerijono nepatariama. 20 dienų iš eilės – ir gana.
Esant širdies nervams, po didelių pergyvenimų, nervingiems tinka tokie lašiukai: pakalnutės žolės trauktinės 50 g, gudobelės žiedų trauktinės 50 g, valerijono šaknies trauktinės 50 g. Sumaišyti, gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną su puse stiklinės vandens po valgio.
Pagyvenusiems žmonėms, ypač po insulto, dėl nepakankamo inkstų darbo atsiradus galūnių tinimui, vandenei, kamuojant nemigai galima gerti tokius lašiukus: pakalnutės žolės trauktinės 100 g, gudobelės žiedų trauktinės 50 g, baltojo amalo trauktinės 50 g. Sumaišyti, gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną po valgio su vandeniu.
Sergant epilepsija, Bazedovo liga, nuolat skaudant gerklei, kamuojant dažniems galvos skausmams, emociniam ir nerviniam nuovargiui, tinka tokie lašiukai: pakalnutės šaknų trauktinės 100 g, gudobelės žiedų trauktinės 100 g. Gerti po 20 lašiukų 3 kartus per dieną po valgio su vandeniu.
…ir miltelius iš pakalnutės šaknų
Iš pakalnutės šaknų galima pasigaminti miltelių. Tam šaknis reikia švariai nuplauti šaltu vandeniu, smulkiai supjaustyti ir išdžiovinti šiltoje vietoje. Laikyti sandariame tamsiame inde. Galioja 3 metus.
Kasdieniniam vartojimui dalį šaknų sumalkite kavos malimo mašinėle arba sutrinkite piestelėje. Laikykite sandariame indelyje. Naudojami nervinio pobūdžio spazmams gerklėje nuslopinti, sergant epilepsija, klimakso metu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, glaukomai. Tuo tikslu 4 g miltelių užplikyti nedideliu kiekiu (iki 100 ml) verdančio vandens ir gerti 3 kartus per dieną prieš valgį.
Nuolatiniam naudojimui galima pasidaryti tepaliuką iš pakalnutės šaknies miltelių. 100 g miltelių užpilkite 100 g kukurūzų aliejaus ir palaikykite tamsioje vietoje savaitę. Pasiruoškite taukus. Tam 200 g kiaulės taukų užpilkite 1 litru vandens ir pavirkite 15 min ant mažos ugnies. Leiskite sustingti. Taukus nugriebkite į puodą dvigubu dugnu, supilkite aliejų su pakalnutės šaknų milteliais, įpilkite 50 g pakalnutės žolės trauktinės ir pavirkite šį mišinį 15 min ant labai mažos ugnies. Nukoškite, supilkite į tamsų sandarų indą, užrašykite pavadinimą ir pagaminimo datą.
Naudokite visais minėtais atvejais 3 – 4 kartus per dieną gerai patepdami šnerves ir dantenas. Veikia labai gerai, nes šnervėse yra daug kraujagyslių, per kurias lengvai į kraują patenka veikliosios medžiagos. Taip pat šis tepalas tinka sudirgusiai išangei, hemorojaus skausmams nuslopinti. Galima patepti bambą labai nervingiems vaikams du kartus per dieną nedideliu kiekiu tepaliuko.
Kiti receptai su pakalnute
Nuo aterosklerozės
Sumaišyti 10 g paprastosios pakalnutės, 20 g melisos lapų, 30 g žąsinės sidabražolės ir 30 g rūtų žolės. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline šalto vandens, palaukti 3 val., ant silpnos ugnies virinti 5 min., palaukti pusvalandį ir perkošti. Viską išgerti per dieną. Gydymas trunka 1 mėnesį.
***
Valgomąjį šaukštą džiovintos paprastosios pakalnutės žaliavos, tiek pat vienapiestės gudobelės vaisių ir pipirmėtės lapų užpilti stikline (200ml) verdančio vandens. Po 30 min. nukošti ir gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną.
Nuo širdies nepakankamumo
Valgomąjį šaukštą džiovintos paprastosios pakalnutės žolės, tiek pat paprastojo valerijono šaknų ir paprastosios sukatžolės žolės užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens. Po 30 min nukošti ir gerti po 20 lašų 3 kartus per dieną.
Dėmesio! Kadangi augalas nuodingas, perdozavus preparatų, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, širdies aritmijos, galvos skausmai, todėl prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.
Parengė Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotrauka.
2015 m. gegužės 29-31 dienomis Marijampolę džiugins didžioji kasmetinė šventė „Miesto dienos 2015“. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais, šių metų šventės pasirinktas šūkis – „Marijampolė – Sūduvos širdis!“.
Esame Sūduvos etnografinio regiono centras, todėl šventiniai renginiai yra puiki proga atskleisti mūsų krašto etninį išskirtinumą, šiandienos kultūrinį savitumą bei pristatyti savo įstaigas, įmones, organizacijas.
Maloniai kviečiame gegužės 29 d., penktadienį, šventės atidarymo dieną, įstaigų, įmonių, organizacijų atstovus dalyvauti eisenoje, prisistatyti marijampoliečiams, miesto svečiams ir pasveikinti šventę bei savivaldybę, mininčią po Lietuvos Nepriklausomybės atkurtos Savivaldos 25 – metį.
Šventinė eisena žygiuos miesto gatvėmis nuo sporto centro „Sūduva“ (Sporto g. 1). Eisenos pradžia 17.30 val. Rinktis eisenos pradžiai prašome 17.00 val.
Eisenoje kviečiame dalyvauti kiekvienos įstaigos, įmonės ar organizacijos atstovų (10-12 žmonių) su savo vėliava (ar kita atributika). Šventinei eisenai atžygiavus į J. Basanavičiaus aikštę, vienas atstovas su vėliava (ar kita atributika) bus pakviestas į sceną šventės atidarymo iškilmių momentui.
Dėl dalyvavimo eisenoje iki gegužės 27 d. registruotis – vida.tamkeviciene@marijampole.lt
Pasveikinkime savo miestą, pristatykime savo įstaigų išskirtinumą ir kartu aktyviai dalyvaukime „Miesto dienų 2015“ šventėje!
Už šventinę eiseną atsakinga Vida Tamkevičienė, Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vyriausioji specialistė, kontaktinis tel. 8 693 17317.
Danguolė MICUTIENĖ
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnybos vyriausioji specialistė
Jau nuo šio savaitgalio Marijampolė bus pažymėta Lietuvos žemėlapyje kaip miestas, turintis vieną geriausių vandenlenčių parkų visoje šalyje. „Wake Town MIAMI“ įsikūrė unikalioje vietovėje (Poilsio g.44), kur žaliuojanti gamta, apsupta Šešupės posūkiais ir kilpomis, sudaro salą – čia ir startuoja naujasis vandenlenčių parkas. Gegužės 23–24 dienomis – „Wake Town MIAMI“ atidarymo savaitgalis. Į naują vandenlenčių parką susirinks visi geriausi Lietuvos ir aplinkinių šalių sportininkai.
Šeštadienį vyks ne tik profesionalų varžybos, bet šį sportą galės išbandyti visi smalsuoliai. Ir nesvarbu, kad dar niekada nestovėjote ant vandenlentės – nuo pat ryto parke vyks nemokamos šio sporto pamokos. „Marijampolės vandenlenčių parkas bus vienas geriausių Lietuvoje ir tikiuosi, kad šis sportas išjudins vietos gyventojus, ypač jaunimą, kuriam šiuo metu veiklos Marijampolėje labai trūksta“, – sako „Wake Town MIAMI“ parko steigėjas Viktoras Gražulis. Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys džiaugiasi privačia jaunų žmonių iniciatyva ir tikisi, kad šis pramogų verslas pritrauks dar daugiau svečių į Sūduvos sostinę.
Dvi dienos ant vandens ir karšta vakarėlio naktis „Mercure hotel“ viešbučio terasoje – nuostabus savaitgalis garantuotas! Nepraleiskite renginio, kokio Marijampolė dar nėra mačiusi!
Viešųjų ryšių tarnyba
Povilo Kučinsko nuotrauka.
Daugiaus informacijos:
Viktoras Gražulis,
mob. +370 615 76 408
El. p. info@waketownmiami.lt
Skype: viktoras.grazulis
„Žalia – balta! Žalia – balta! Žalgiris!“ – tai skanduotė, kuri skambėjo Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bendruomenės lūpose ne tik LKL pusfinalio rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ metu, bet ir gerokai vėliau, jau namuose išlipus iš autobusų. Ši nuotaikinga išvyka – tai Elektronikos platintojų asociacijos padėka už aktyvų mūsų mokyklos moksleivių dalyvavimą aplinkosauginėje veikloje: jaunojo žurnalisto konkurse „Moki žodį, myli gamtą“, socialiniame projekte „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju“, aplinkosauginėje olimpiadoje. Taip pat moksleiviai lankėsi atliekų tvarkymo centre, sąvartyne. Mokyklos bendruomenė, vadovaujama mokytojos Ritos Dijokienės, pasirūpino, kad į bendrus sąvartynus nepatektų daugiau nei 30 kg baterijų ir 700 kg pavojingų nebenaudojamos elektrotechnikos atliekų.
Projektas „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju.“ vyko trim etapais: buvo renkamos nenaudojamos elektronikos atliekos, baterijos ir dujošvytės lemputės. Į veiklą įsijungė visa mokyklos bendruomenė: mokiniai, tėvai, mokytojai. Pirmame etape laimėjome III vietą ir džiaugėmės krepšinio kamuoliu su žalgiriečių parašais, antrame pasisekė dar labiau: buvome geriausi Marijampolės apskrityje ir gavome 150 nemokamų bilietų į Kaune vykstančias LKL pusfinalio rungtynes. Beje, kelionė mums visiškai nekainavo, o kaip suvenyrą parsivežėme „Žalgirio“ krepšinio komandos vėliavą, kurioje puikavosi ir mūsų mokyklos pavadinimas. Taip pat po rungtynių krepšininkai susitiko su mokiniais, dalino parašus, fotografavosi su visais norinčiais, džiaugėsi mokinių aktyvumu.
Jau antrus metus iš eilės organizuojamame projekte dalyvavo apie 30 000 moksleivių iš visos Lietuvos, tad mes džiaugiamės, kad tokiame gausiame bendraminčių būryje nelikome nepastebėti, gavome daugiau žinių ir patirties apie aplinkosaugą ir rūšiavimo svarbą. Turėjome galimybę ugdyti pažinimo, socialinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijas. Norisi tikėti, kad tai ne tik vienkartinė akcija, o ir įpročio rūšiuot formavimas, bendruomenės sutelkimas bendram tikslui.
Ornela GRUŠELIONYTĖ
Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos mokinė
Gegužės 16 d. minėdami Tarptautinę muziejų dieną Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ nariai visus istorijos mylėtojus pakvietė į dviejų dalių renginį „Muziejaus naktis“. Renginys vyko Raudeniškių kaime, kuriame klubo nariai jau praeitais metais pradėjo veiklą tvarkydami vietiniu kaimo šiukšlynu virtusį II Pasaulinio karo ,,Molotovo linijos“ gynybinį įtvirtinimą. Šioje vietoje buvo įrengtas muziejus, kuriame kaupiami kraštiečių dovanojami eksponatai, menantys šio krašto istoriją karo metais. Čia taip pat vyksta edukaciniai užsiėmimai, vedamos ekskursijos.
Renginio „Muziejaus naktis“ dieninėje programoje lankytojams buvo pristatomos naujos veiklos: dviračių žygiai ir maršrutai, edukacinės programos, aktyvios pramogos. Po pristatymo svečiai išbandė taiklumą šaudydami iš orinių „Airsoft“ ginklų ir lankėsi bunkerio viduje įrengtame muziejuje.
Antroji renginio dalis – žygis ,,Naktis linijoje“. Ši pramoga sulaukė nemenko būrio susidomėjusiųjų, todėl išankstinė registracija buvo baigta itin greitai. Žygio metu dalyviai aplankė keletą bunkerių, turėjo galimybę pasivaikščioti po jų vidų. Kelionėje žygeiviai susitiko su kareiviais – persirengusiais klubo nariais – ir jų paruoštomis inscenizacijomis. Sugrįžę dalyviai laiką leido prie laužo, kalbėdamiesi ir dalindamiesi įspūdžiais.
Šiuo renginiu buvo atidarytas naujasis bunkerio veiklos sezonas. Vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ organizuoja mokinių ir atskirų grupių ekskursijas su aktyviomis pramogomis (šaudymas į taikinį iš „Airsoft“ ginklų, granatų mėtymo rungtis).
Daugiau informacijos apie organizuojamus renginius ir siūlomas pramogas galite sužinoti internetinėje svetainėje www.dotas.lt
Aušra ŽEMAITYTĖ
Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla jau trečius metus iš eilės sukvietė gabiausius savivaldybės mokyklų 8-ųjų klasių moksleivius į anglų kalbos konkursą „Shine Bright Like a Diamond“ („Šviesk kaip deimantas“).
Konkursas vyko trimis etapais. Pirmasis etapas, kurio metu buvo išrinkti 3 geriausieji, vyko mokyklose. Balandžio 29 d. geriausieji rinkosi ,,Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje, kur atliko klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis. Esame dėkingi Marijampolės kolegijos lektorei R. Kasilauskienei, kuri sutiko paruošti užduotis. Darbus taisė anglų k. mokytojos iš įvairių mokyklų, todėl nebuvo abejojančių konkurso skaidrumu.
Šiemet konkurse dalyvavo 21 moksleivis. I -ąją vietą iškovojo Haroldas Pakalniškis (mokytoja Daiva Miliauskienė) iš Marijonų gimnazijos, antroji vieta atiteko Šv. Cecilijos moksleivei Aušrai Marcinkevičiūtei (mokytoja Jolanta Leonavičienė), o trečioji vieta taip pat atiteko Marijonų gimnazijos moksleivei Ievai Brazytei (mokytoja Onutė Leonavičienė).
Gegužės 8 -ąją „šaltiniečiai“ sukvietė konkurso dalyvius, juos ruošusius mokytojus su gausiomis palaikymo komandomis apdovanojimams ir paminėti Europos dieną. Svečiai galėjo apsilankyti Europos šalių mugėje, paragauti nacionalinių valgių, išgirsti įvairių kalbų, muzikos.
Po to visi žiūrėjome koncertą. ,,Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami muzikos mokytojos Irenos Mečkauskaitės, koncertą pradėjo Europos himnu – Liudviko van Bethoveno ,,Ode džiaugsmui“, kurią sugrojo gyvai. Skambėjo angliškai, ispaniškai atliekamos dainos, itališki šokiai. Žiūrovai negailėjo plojimų Šv. Cecilijos chorui, ,,Šaltinio“ pagrindinės mokyklos būgnininkui A. Belickui. Jaunosioms dainininkėms A. Šeškevičiūtei, A. Šulcaitei, I. Bujauskaitei , U. Dubinskaitei, G. Urmulevičiūtei (,,Šaltinio“ pagrindinė mokykla), G. Šimanauskaitei iš Mokolų pagrindinės mokyklos, D. Butkui iš Marijonų gimnazijos ir džiaugėsi laiminga diena kartu su linksmuoju būriu iš P. Armino pagrindinės mokyklos. Šokėjos G. Jurkutė ir G. Petrovaitė smagiai sukosi itališkos tarantelos ritmu. Pasižiūrėję jaunųjų talentų iš įvairių mokyklų pasirodymo, visi išdidžiai paskelbėme „Mes – EUropa!“
Paulina ČINGAITĖ,
Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 8A klasės mokinė
Gegužės 13 dieną Marijampolės savivaldybėje mero Vidmanto Brazio kvietimu viešėjo Airijos Respublikos Mėjo (Mayo) grafystės meras Damienas Rajanas (Damien Ryan) ir administratorius Nilas Šeridanas (Niel Sheridan). Svečiai trumpam susitiko su mero pavaduotoja Irena Lunskiene, administracijos direktoriumi Sigitu Valančiumi, direktoriaus pavaduotoju Valdu Tumeliu. Susitikimo metu buvo aptartos galimybės pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Mėjo grafystės vadovybe ir konkrečiai su Claremorris savivaldybe, esančia grafystės teritorijoje. Trumpo vizito pabaigoje Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas, einantis mero pareigas, Povilas Isoda ir Mėjo grafystės meras D. Rajanas pasirašė ketinimų protokolą, kuriame susitarė užmegzti ir plėtoti ryšius šiose srityse: kultūrinių mainų, turizmo, švietimo ir jaunimo, žemės ūkio, verslo plėtros ir įmonių bendradarbiavimo, bendrų ES projektų rengimo ir stiprių bendradarbiavimo ryšių su Claremorris savivaldybe sukūrimo. Su šiuo protokolu bus supažindinta Marijampolės savivaldybės taryba, kuri, tikėtina, įgalios merą V. Brazį pasirašyti bendradarbiavimo sutartį kito abiejų sutarties pusių susitikimo metu.
Marijampolės savivaldybė siekė pasirašyti partnerystės sutartį su Airijos Mėjo grafystės vadovybe nuo 2012 metų, tačiau sutrukdydavo airių administracinės sistemos savitumai. Impulsą užmegzti tarptautinius draugystės ryšius davė Mėjo grafystėje Ballinrobe miestelyje aktyviai veikianti vietos lietuvių bendruomenė, čia gausu išeivių iš Marijampolės apskrities. Būtent vietos lietuviai su tuomete bendruomenės pirmininke Daina Petrauskiene, išvykusia dirbti ir gyventi į Airiją iš Marijampolės, paskatino vietos valdininkus iš arčiau susipažinti su Lietuva. Marijampolės savivaldybę jie vertina kaip tinkamą tarptautinio bendradarbiavimo partnerį, kuris turi panašumų ir galimybių žemės ūkio ir turizmo sferoje, taip pat čia pakankamai išvystyta maisto pramonė. Mero V. Brazio nuomone, ši partnerystė būtų abipusiai naudinga – neleistų lietuviams Airijoje pamiršti tėvynės ir galbūt padėtų susigrąžinti dalį išvykusiųjų. Airiams tai būtų proga geriau pažinti Lietuvą, jos žmones, kultūrą ir istoriją.
Bene kiekvienam Balinrobe miestelio gyventojui lietuviai svarbūs ir ypatingi tuo, kad 1935 metais rugsėjo 22 dieną lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II, kartodamas S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, nusileido laukuose būtent netoli šio miestelio. Prisiminimai apie šį įvykį dar gyvi ir kelia vietos airių susidomėjimą bei pagarbą. Š.m. rugsėjo pabaigoje lietuvių bendruomenė kartu su Mėjo savivaldybe organizuoja Balinrobe tradicinį lietuvių sąskrydį „Mums vis dar reikia sparnų“, skirtą 80-osioms Lituanica II skrydžio per Atlantą metinėms paminėti. Į sąskrydį oficialaus pakvietimo sulauks ir Marijampolės savivaldybės meras.
Viešųjų ryšių tarnyba
Danguolės Micutienės nuotrauka.
Nuoširdžiai kviečiame 2015 m. gegužės 23 d., šeštadienį, savivaldybės šeimas į 16-ąją tradicinę Šeimų šventę Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūnijos Lūginės kaime (pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje).
Mėgstančius ir galinčius keliauti kviečiame dalyvauti pėsčiųjų žygyje į Lūginės kaimą.
Programa:
9.30 val. – Pėsčiųjų žygio dalyvių registracija J. Basanavičiaus a. (prie paminklo)
10.00 val. – Pėsčiųjų žygis iki pal. Jurgio Matulaičio koplyčios (Lūginės k.)
12.00 val. – Šv. Mišios
13.00 val. – Svečių sveikinimai, šeimų apdovanojimas, ąžuoliuko, šeimos stiprybės simbolio, sodinimas
14.00 val. – Marijampolės vaikų lopšelio – darželio „Rūta“ etnografinio ansamblio „Patrimpas“ koncertas (vad. V. Grigaitienė)
14.20 val. – Agapė
Šventės globėjas – Seimo narys Albinas Mitrulevičius
Šventės organizatoriai:
Marijampolės savivaldybės administracija
Šv. Arkangelo Mykolo parapija
Į šventę veš mikroautobusai:
11.10 val. – nuo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios
11.20 val. – nuo R. Juknevičiaus g. 72 namo (Degučiai)
11.10 val. – nuo autobusų stotelės prie IKI prekybos centro (Vilkaviškio g.)
11.15 val. – nuo Mokolų autobusų stotelės (prie Mokolų g. ir J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. sankryžos)
Po šventės autobusai parveš į miestą.
Vakar Marijampolės centre vyko didžiausia metų kariuomenės ir visuomenės šventė. Miesto gyventojai ir svečiai galėjo apžiūrėti visas Lietuvos kariuomenės pajėgas. Nuo pistoleto iki sunkiojo kulkosvaidžio ir artilerijos pabūklo, nuo visureigio iki šarvuočio – visą pėstininkų ginkluotę ir kovos techniką pristatė dideles pajėgas į šventę metę Sausumos pajėgų kariai.
Renginyje prisistatė ir visi Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai. Prie Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų buvo įsikūrę JAV, Vokietijos ir Portugalijos kariai, o prie Karinių oro pajėgų – NATO oro policijos misiją tuo metu atliekantys Norvegijos ir Italijos karinių oro pajėgų kariai.
Kaip visuomet, šventėje daug dėmesio buvo skirta istorijai – norintieji galėjo apžiūrėti partizanų bunkerio maketą, partizanų ginkluotę, susipažinti su partizanų buitimi ir gyvenimo sąlygomis.
Šventės metu koncertavo kariniai orkestrai, vyko kariškos rungtys ir estafetės, karo medicinos, kartografijos, fotosesijos su įvairių rūšių kariška ekipuote, veikė pirmosios pagalbos mokykla, prisistatė ir su kariuomene bendradarbiaujančios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.
Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos, paprastai šios šventės vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Šventės metu kariniai daliniai supažindina visuomenę su savo užduotimis, pristato naudojamą ginkluotę ir karinę techniką. Šią dieną taip pat prisimenami ir pagerbiami partizanai, pagarba atiduodama Lietuvos laisvės gynėjams. Kaip ir kasmet, šventiniai renginiai vyko ir kituose šalies miestuose ir miesteliuose.
Vytenio SKROBLO fotoreportažas
Dėl geležinkelio rekonstrukcijos darbų nuo š. m. gegužės 20 d. 9.00 val. iki gegužės 23 d. 21.00 val. bus uždraustas transporto priemonių eismas per geležinkelio pervažą kelyje Rūdiškiai-Baraginė. Transportas, važiuojantis šio keliu, bus nukreiptas taip: Kauno g.-Gamyklų g.-Vasaros g.-Steponiškių k.-Trakiškiai-Dambraukos g.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus ir laikytis kelio ženklų reikalavimų. Atsiprašome gyventojų už laikinus nepatogumus.
Marijampolės savivaldybės administracija
Dažnas pritaria minčiai, kad kiekvieną dieną prarandame dalį mums skirto laiko, sveikatos, bet tikrai ne dažnas susimąsto apie tai, kad galima prarasti save patį dar gyvam esant… Praradus save – prarandama viskas! Šiandienos mokslas daug paslapčių atskleidžia apie mūsų fiziologiją, psichologiją ir sąmonės-pasąmonės labirintus, bet ar dėl to pasikeičia mūsų kasdienybė, ar mes tampame tobulesni? Vis dėlto medicininis ir dvasinis žmogaus pažinimas skatina labai sąmoningai atsigręžti į save ir susipažinti su „dvasios ligomis“, kurios nuo seniausių laikų buvo vadinamos „svarbiausiomis ydomis“ arba „proto ligomis“, arba tiesiog „aistromis“. Joms tarsi piktžolėms įsivešėjus žmogaus sieloje, prarandama dvasinė, psichinė ir galiausiai fizinė gyvybė. Bandant išsiaiškinti, kokią žinią slepia klasikinis aštuonių aistrų sąrašas, pasirodo, kad jis nepaprastai aktualus ir šių dienų įvairių dvasinių ir fizinių negalavimų išvargintam žmogui.
Apie tai kalba Bronė GUDAITYTĖ, filosofijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, radijo laidų vedėja, dvasinės ekologijos propaguotoja. Dėstytoja, ypač mylima ir gerbiama studentų, VDU tradiciniuose bendruomenės rinkimuose jau ketvirtus metus iš eilės laimėjusi „Metų širdies“ apdovanojimą.
„Aštuonios „aistros“, arba „proto ligos“
Aštuonios žmogų kamuojančios „aistros“ rodo jo nesveiką santykį su svarbiausiais savo kūniško ir dvasinio gyvenimo matmenimis: rajumas, arba persivalgymas ir persigėrimas, iškreipia santykį su maistu; gašlumas – santykį su kūnu; gobšumas – santykį su daiktais; rūstumas – santykį su kitais žmonėmis; liūdnumas ir tingumas – santykį su laiku ir erdve; tuščiagarbiškumas – santykį su veikla; ir galiausiai puikybė paliečia santykį su Dievu. Būtent dėl nesveiko santykio su išoriniu pasauliu skirtingose egzistencijos srityse ir lygmenyse rizikuojama ne kuo kitu, o visa savo, kaip žmogaus, esybe ir savo gyvybe.
Kiekviena yda yra liga, arba proto pamišimas, kiekviena yda – priklausomybė, mat visi žmogaus smegenų grioveliai – įpročiai, kurie „įsirašo“, nors mes ir nereaguojame, tačiau kai kurie iš jų, tapę priklausomybėmis, veikia mūsų dvasinę ir fizinę sveikatą, jų dėka „valgome“ ne tuos dvasinius dalykus, kurie, užuot mus maitinę, marina. Jaučiamės nestabilūs, nelaimingi, liūdni, o nuo liūdesio viskas ir kyla. Ydos – tarsi raupsai, tarsi kirminai, įsigraužiantys į dvasinį kūną. Sąmoningai pastebėjus tas dvasines ligas, galima bent jau sumažinti jas.
Apie apsirijimą, arba „pilvo pamišimą“
Apsirijimas, pagal krikščionybę, – didžioji nuodėmė, taigi toks santykis su maistu ir vadinamas „pilvo pamišimu“. Šiuolaikinė visuomenė – vartotojų karta, kuriai būdingas gaminimo apsėdimas: kuo greičiau padaryti, kad kuo daugiau pirktų (pavyzdžiui, mėsai skirtos vištos, kiaulės užauginamos per stebėtinai trumpą laiką). Maistas nematuojamas, o jo vertė labai abejotina. Anksčiau požiūris į maistą buvo kitoks: prieš pradedant valgyti, būdavo meldžiamasi. Prasmė gili: maldos metu maistas perkeičiamas, taigi jo kokybė tampa kitokia, perkeistas maistas jau bus nekenksmingas. Be to, maistas ir malda vienija šeimą, taigi išties tikslinga turėti savo maisto perkeitimo liturgiją. Nereikėtų pamiršti ir pasninko (dabar jį atstoja dietos), kurio laikymasis, be kita ko, stiprina ir žmogaus valią: jeigu moki tvarkytis su savo pilvu, mokėsi tvarkytis ir kitose gyvenimo situacijose. Ne veltui šv. Augustinas rajumą vadino visų aistrų vartais, mat jei žmogus nemoka valdyti rajumo, niekur jis nesivaldys.
Ką dar reikėtų žinoti apie maistą? Kai valgai, suvalgai kartu ir dvasinius dalykus, todėl, pavyzdžiui, pykstant geriau nevalgyti. Bet dabar yra kitaip: valgome bet kada, bet ką, bet kokios būsenos, valgome dėl valgymo, gyvename vardan valgymo, šitaip supainiodami tikslą su priemone (prisiminkime Sokrato teiginį: „Valgome tam, kad gyventume, bet gyvename ne tam, kad valgytume“).
Apie gašlumą
Su kūnu susijusi kita didžioji nuodėmė – gašlumas, kai žmogus ir jo kūnas suvokiami kaip atskiri dalykai. Gašlus žmogus apakęs, kitame žmoguje mato ne asmenį, o kažkokį daiktą, kurio trokšta. Taigi ir seksualumas – priklausomybė, apie kurią popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Kai seksualumas tampa gyvenimo tikslu, žmogus tampa daiktu“. Tai pastebėjus reikia labai griežtai su savimi elgtis, mat ši „proto liga“ padaro tave nešvarų, seksualumas suvokiamas kaip kūno, kuris būtų įdomus, susiradimas, o sekso objektas tampa tavo gyvenimo tikslu. Meilės nelieka (mylėti reikia žmogų, o ne vieną ar kitą jo kūno dalį), o tik seksas, niveliuojantis asmeniškumą (asmuo – tas, kuris mokosi matyti, išgirsti kitą žmogų), o individas galvoja tik apie save.
Apie pavydą
Kita „proto liga“ – pavydas. Liūdnas gyvenimas, kylantis iš pavydo, atėjusio nuo Ievos laikų (Ieva pavydėjo Dievui pranašumo). Pavydas – būti prieš kitą kaip prieš Dievą, norėti to, ką turi kitas. Schema būtų tokia: „aš“ – „kitas“ – „daiktas, kurio noriu“, pavydėti – pašalinti iš schemos „kitą“, atsikratyti juo. Tada viduje įsiviešpatauja „kito“ sunaikinimo vaizdiniai, gyvenimas tarsi sustabdomas. Lot. vydere (matyti), pa- – nuoroda į konkretų daiktą/dalyką, vadinasi, pavydas – matau konkrečiai tai, ko noriu. Tai žvilgsnis, kuris ėda mane. Štai kodėl sakoma, jog pavydaus žmogaus žvilgsnis yra negeras. Nužiūrėti gali blogos (pavydžios) akys. Tiesa, yra „baltas“ ir „juodas“ pavydas. „Baltas“ – kažkas gali, kodėl tuomet aš negaliu? „Baltas“ pavydas nieko iš nieko nenori atimti, pašalinti. „Juodas“ pavydas slepiamas, nes pavydus žmogus yra mažesnis, menkesnis už kitą.
Pavydas atsiranda iš lyginimo su kitu. Pavydo niekada nepasotinsi, tai liga, deginanti žmogų, todėl tokius žmones reikia užjausti. Pavydus kitus teršia savo kalbomis, nemoka pasakyti „ačiū“, pasidžiaugti, yra jautrus tik savo asmeniui, bet kartu ir save patį kankina.
Apie šykštumą
Pavydumas ir gobšumas – dvynukai, ligos. Šykštus žmogus taupo, kad turėtų daiktų, jį valdo nuosavybės poreikis. Gobšumas susijęs su nepasotinamo turėjimo nepamatuota reikme, tai savo ateities projektavimas į blogą (blogos mintys, kaip žinia, apsunkina). Gamta pasiruošusi visus poreikius patenkinti, išskyrus godumą. Gobšumas užkerta kelią į artimo meilę, tai nesaikingumas, neleidžiantis dalintis.
Apie pyktį
Pykčio pasekmės sunkesnės už priežastis. Pyktis reiškia, jog dėmesys nukreiptas į save. Kol dėmesys nukreiptas į save patį, problemų, streso bus pilna.
Apie tinginystę ir blaškymąsi
Tinginystė (vangumas) – sielos paralyžius. Žmogus panyra į didelį liūdesį, nusivilia gyvenimu: nori gerų dalykų, bet nejuda, kad jų įgytų. Vangumas siejamas su beprasmybe: niekas nepatinka. Vangumas – rūpesčio priešingybė (turi rūpesčių – bus gerai). Vangumas turi didelį ryšį su egoizmu. Vangūs žmonės mėgsta svajoti, tačiau veiksmų nesiima. Kitas kraštutinumas – blaškymasis, arba begalinis aktyvumas be tikslo (pavyzdžiui, žmogus nuolat lekia į betiksles keliones – „pliusams“ rankioti). Tas, kuris negali pabūti savo kambarėlyje, sirgs blaškymusi.
Abu kraštutinumai pražūtingi: tinginystė atima gyvenimą, blaškymasis, bandymas užmušti nerimą (tai pasakytina ir apie besiblaškantį po pasaulį žmogų, bėgantį nuo savęs) – taip pat (juk per dieną vos kelis darbus padarome, kitas laikas iššvaistomas, o besiblaškant – nė vienas darbas lieka neatliktas).
Apie tuščiagarbiškumą
Tuščiagarbiškumas – pasirodymo kirminas: darau, kad pasirodyčiau. Tuščiagarbiškumas – noras padaryti įspūdį. Dėl tuščiagarbiškumo atsisakome netgi daugelio gerų darbų, kurių nesiimame negalėdami pasirodyti prastai. Noras daryti įspūdį kitiems žmones padaro grubiais, drastiškais. Reikia visada galvoti: mano darbo vaisiai naudingi kitiems. Kai darome iš naudos principo, esame tuščiagarbiai. Tuščiagarbiškumas mus padaro saldžiais, imame pataikauti kitiems ieškodami naudos sau. Taip atsiranda įprotis nešioti kaukes, susitapatinti su atliekamais vaidmenimis. Tuščiagarbiškumas nėra mūsų tikroji savivertė, tai yra įžanga į puikybę, visų ydų apvainikavimą.
Apie puikybę
Puikybė – pati didžiausia yda, pasireiškianti kaip pernelyg didelė savivertė. Per didelė savivertė mus gadina, mat jei neturi puikybės, neturi ir žemos savivertės. Į puikybę linkęs žmogus dėmesio centre laiko tik save. Teisingas kelias – perkelti dėmesį nuo savęs į veiklą, kitus dalykus. Puikybė – akiplėšiškumas kitų žmonių atžvilgiu (beje, visi karai turi puikybės pamušalą). Puikybė – kai tave aplanko visos demoniškos dvasios ir jos nori tavo mirties, arba kitaip tariant – mano paties puikybė man linki mirties.
* * *
Kiekviena yda prisistato kaip bloga jėga, o Dievas yra galia – natūrali, ateinanti iš gelmės, per „siaurą kelelį“. Nemaitinkime nuodėmių – jos naikina gėrį mumyse. Kodėl su ydomis reikia kovoti? Vardan savo sveikatos. Atsisakius ydų, dingsta daug dvasinių ligų, o žmogus išmoksta gyventi neprarasdamas savęs.“
Užrašė Laima GRIGAITYTĖ
„Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus gyvenimo romantiką, ir jo idiotizmą.“
Gegužės 18–28 dienomis Marijampolės mieste ir jo apylinkėse Lietuvos kariuomenė organizuoja pratybas, kurių metu bus treniruojamasi krašto gynybos veiksmų.
Pasak pratybų organizatorių, pratybos kasdienei gyventojų veiklai įtakos neturėtų daryti. Minimaliai gali būti panaudota aviacija ar mokomosios karinės imitacijos priemonės.
Lietuvos kariai tikisi gyventojų supratimo ir dėkoja už bendradarbiavimą.
Daugiau informacijos mob. +37067570107
Tokį vaizdą Marijampolėje, Šešupėje prie pėsčiųjų tilto, užfiksavo Vilma PUODŽIŪNIENĖ, atsiuntusi nuotrauką su prierašu: ,,Man atrodo, jog šv. Patriko diena jau praėjo…” Taip, praėjo. Skaitytojams primename, jog šv. Patriko diena, skirta Airijos globėjui šv. Patrikui, kasmet švenčiama kovo 17 d. Šventės metu ne tik rengiamasi žalios spalvos drabužiais, bet ir žaliai ,,paspalvinami” vandens telkiniai. Belieka spėlioti, kas šv. Patriko dieną Marijampolėje šventė gegužės 15 dieną ir taip ,,papuošė” Šešupę…
Informuojame, kad š.m. gegužės 17 d. nuo 6.00 val. iki 20.00 val. dėl Marijampolės mieste vyksiančių renginių bus taikomi šie eismo apribojimai:
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus bei laikytis kelio ženklų reikalavimų.
Marijampolės savivaldybės administracija
Visuomenėje sklinda kalbos, kad norintiems susituokti, pakrikštyti vaikus ar išlydėti į paskutiniąją kelionę savo artimą žmogų su Bažnyčios pagalba prie savo nuožiūra skiriamos aukos už patarnavimus dvasininkai nesikuklindami gali paprašyti ir didesnės sumos. Vieni žmonės neretai sutrinka nežinodami, kokią pinigų sumą skirti už vienokius ar kitokius Bažnyčios suteiktus patarnavimus, kiti mąsto, kaip toleruoti tokį dvasininkų poelgį. „Mūsų savaitė“ domėjosi, kaip yra ir kaip turėtų būti, kalbindama apskrities gyventojus, tarp jų – ir dvasininkus.
Edita PETKEVIČIŪTĖ, Marijampolė:
– Aš manau, kad už religinius patarnavimus žmonės neoficialiai sumoka tam tikrą mokestį. Iš dalies toks mokestis yra gerai, nes yra žmonių, kurie gyvena pasiturinčiai ir tikrai gali daugiau paaukoti. Tačiau patiems kunigams reikėtų atsižvelgti, kokie žmonės ateina pas juos: kaip apsirengę, kaip elgiasi, su kuo ateina ir kokiu tikslu. Jeigu aiškiai matosi, kad žmogus gyvena nepasiturinčiai, iš tokių reikalauti daugiau negalima. Taip pat viskas priklauso ir nuo paties kunigo, ką jis skelbia per Mišias. Žmogus, kuris išgyvena depresiją, netektį ar kažką panašaus, lankydamasis bažnyčioje, pajunta, kad kunigo pamokslas paliečia širdį, be to, pasijunta išklausytas. Toks žmogus Bažnyčiai aukos tikrai daugiau, kad tik ji gyvuotų. O atitinkamų mokesčių Bažnyčioje neturi būti – religija nėra verslas. Juk Jėzus už tai, ką jis skelbė žmonėms, nieko neėmė mainais.
Dekanas kanauninkas Donatas JASULAITIS, Šakiai:
– Kunigui, taip pat ir tikintiesiems, Bažnyčia rekomenduoja už religinius patarnavimus skirti auką. Tačiau jokio nustatyto tarifo aukoje būti negali. Ją žmogus paprastai skiria pagal savo galimybes. Prisiminkime Šventajame Rašte našlės paaukotą skatiką: kada visi, eidami prie aukų skrynios, davė kuo didesnę auką, Viešpats, pamatęs, kad moteris neturi ką paaukoti, tik tą keletą skatikų, labai pamokančiai tarė: „Jūs visi aukojote iš savo turėjimo, ji paaukojo iš savo neturėjimo“. Vadinasi, ji aukojo daugiausiai.
Petronėlė ARBATAUSKIENĖ, Vištytis, Vilkaviškio raj.:
– Tikrai, manyčiau, turi būti tik auka, o kiek jos skirti – tai lemia kiekvieno žmogaus asmeninės galimybės. Netgi kalbant apie tokius patarnavimus kaip krikštynos ar vestuvės – jokiu būdu negali būti mokestis. Manyčiau, kad Mišių metu bendruomenė tikrai nemažai paaukoja pagal savo galimybes, ir šių surinktų aukų turėtų pakakti Bažnyčiai išlaikyti.
Kunigas emeritas Bronius GIMŽAUSKAS, Marijampolė:
– Ne paslaptis, kad yra dvasininkų, kurie už religinius patarnavimus vien auka neapsiriboja. Yra vyskupų nustatyta, kiek už patarnavimus reikėtų paaukoti: kiek pamenu, už krikštą 50 litų, Mišios mirusiems paminėti – 40 litų, tuoktuvės būdavo 100 litų… Tačiau ne visi laikosi tų vienodų sumų – kiti už laidotuves net 300 litų prašydavo, o tai yra nemažai, juk ne visi žmonės ir turi šiais laikais pinigų. Nors ir bažnyčią reikia išlaikyti, ją remontuoti, prižiūrėti, o valstybė pinigų nelabai skiria, iš tikinčiųjų negali būti imamas atitinkamas mokestis nei Mišiose, nei už patarnavimus.
Aušra KUPČINSKIENĖ, Kalvarija:
– Mano nuomone, religija yra kiekvieno žmogaus individualus dalykas. Kategoriškai galiu teigti, kad už religinius patarnavimus turėtų būti tik auka. Juk ne visi gali skirti atitinkamas sumas, kiek būtų numatyta vienoje ar kitoje parapijoje. Įsivaizduokite, kad labai tikintis žmogus laidotų savo artimąjį, o už laidotuves būtų nustatytas 50 eurų mokestis, ir jei tokia suma jam būtų neįkandama, vadinasi jis negalėtų palaidoti savo artimo žmogaus su Dievo, bažnyčios pagalba. Pinigai tokiu momentu neturi reikšmės. Aš manau, kad tik auka, ji gali būti, manau, ne vien pinigine išraiška.
Kunigas emeritas Juozas Ignas PLIORAITIS, Kazlų Rūda:
– Bažnyčios nuostata tokia, kad žmonės turi duoti auką. Nesvarbu, ar tai mišios, ar jungtuvės, ar krikštynos. Kalbant apie laidotuves, pasitaiko kunigų, kurie yra pasiryžę palaidoti žmogų ir be jokio atlygio. Šviesios atminties kunigas Juozas Zdebskis daug žmonių laidojęs dykai. Kalbant apie mokestį Bažnyčiai, nuo senovės žydai turėję tradiciją mokėti dešimtinę nuo savo uždarbio – tai buvo didelė auka. Tačiau pas mus juk to nėra. Bet yra keletas išimčių, kurias nustato kunigai – ne religiniams, bet kitiems reikalams. Aš, pavyzdžiui, tarybiniais laikais kleboniją stačiau savo vardu – tuomet buvę daug suvaržymų ir parapijos vardu statyti nebuvo galima. Tada buvau paskelbęs, kad kiekviena šeima turėtų skirti po dešimt rublių parapijos statyboms. Kadangi tuo metu tokia suma palyginti buvo nemaža, būta nemažai nusiskundimų iš gyventojų. Tačiau paaiškinus visiems esamą situaciją, daugelis sutiko, ir parapija iškilo.
Paulius KULBIS
Asmeninių albumų nuotraukos.
Gegužės 30 d. (šeštadienį), kai Marijampolėje šurmuliuos tradicinė šventė „Miesto dienos 2015“, Marijampoliečių bendrija minės 25-erių metų veiklos sukaktį.
Kviečiame 15.00 val. Marijampolės dramos teatre susirinkti marijampoliečius iš viso pasaulio. Prisiminsime Marijampoliečių bendrijos nuveiktus darbus, pasikalbėsime apie ateities planus, pasidalinsime mintimis, patyrimu, idėjomis.
Marijampoliečių bendrija buvo įsteigta, kad suburtų Marijampolės, Sūduvos krašto, Lietuvos ir užsienio žmones, kurie save laiko marijampoliečiais ir sūduviais, dirbti savo gimtajam kraštui – Marijampolei. Asociacijos tikslas – skatinti ir darbuotis puoselėjant istorijos, etnokultūros, tradicijų ir papročių išsaugojimą, remti asmenis, organizacijas ir akcijas, kuriomis siekiama garsinti Marijampolę kaip Sūduvos krašto kultūros, ekonomikos, pramonės ir mokslo židinį. Padaryta daug gražių ir prasmingų darbų. Esame dėkingi visiems, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie asociacijos veiklos.
Siekiame, tikimės ir norime, kad į Marijampoliečių klubo veiklą įsilietų kuo daugiau jaunų žmonių su naujomis idėjomis ir iniciatyvomis, laukiame kraštiečių išminties, kultūros intelekto ir kitokių turtų dalelės sugrįžtant į gimtinę.
Mieli Marijampolės sūnūs ir dukros, kurie užaugote ir pasklidote plačiai po pasaulį, išsimokslinote, pasiekėte nuostabių laimėjimų, kuriate ir atiduodate pasauliui dalelę to, kas Jumyse užgimė Marijampolėje, kviečiame jus kartu paminėti Marijampoliečių bendrijos 25-erių metų veiklos jubiliejų, pasidžiaugti pasiekimais, prisiminti iškilius kraštiečius, išsakyti problemas bei perspektyvas ir pasiryžti toliau gražinti savo gimtinę.
Kontaktinis asmuo – Marijampoliečių bendrijos pirmininkas Paulius Uleckas, tel. 8 698 26887
Praėjusią savaitę vykusio projekto „Sužinok, išbandyk, veik: Europos jaunimo savaitė“ renginiai vienijo šešis Lietuvos miestus: Marijampolę, Kupiškį, Rokiškį, Vilkaviškį, Biržus ir Prienus, o juose dalyvavo daugiau nei tūkstantis jaunų žmonių iš visos Lietuvos. Tai savivaldą, jaunus žmones ir vietos bendruomenę vienijantys struktūrinio dialogo susitikimai, kuriuose buvo kviečiami dalyvauti valdžios ir verslo atstovai, jauni žmonės, su jaunimu dirbantys asmenys bei vietos bendruomenės.
Projekto renginiai buvo puiki galimybė paskatinti jaunus žmones bendradarbiauti su sprendimų priėmėjais, įsitraukti į veiklas savo bendruomenėse, pristatyti neformalaus ugdymo metodus ir veiklas savo savivaldybėje, o vietos valdžios institucijoms susitikti su jaunais žmonėmis, paviešinti tai, kas jau yra vykdoma savivaldybėje, ir išgirsti naujų idėjų, pasiūlymų iš jaunų žmonių.
Pagrindinė projekto „Sužinok, išbandyk, veik: Europos jaunimo savaitė“ tema – jaunimo neformalusis švietimas. Visų renginių metu buvo pristatomi ir analizuojami įvairiausi neformaliojo švietimo metodai ir veiklos, analizuojami gerieji pavyzdžiai, dalinamasi patirtimi ir sėkmės istorijomis. Projekto metu jauni žmonės galėjo dalyvauti diskusijoje apie neformaliojo švietimo krepšelius su Švietimo ir mokslo viceministru Rolandu Zuoza, atvirai apie jiems rūpimus klausimus pasikalbėti su rašytoju ir žurnalistu Andriumi Tapinu, gyvenimiškos išminties pasisemti iš Algimanto Čekuolio, o įkvėpimo siekti savo svajonių iš Vytauto Medinecko. Taip pat tai buvo puiki galimybė jauniems žmonėms įsitraukti į aktyvią projektinę ir visuomeninę veiklą, susipažinti su projekto dalyviais iš kitų miestų ir, žinoma, išbandyti save naujose veiklose.
„Inicijuojant ir įgyvendinant šį projektą, turėjome labai aiškius tikslus – suburti įvairiuose Lietuvos regionuose gyvenantį jaunimą bendrai veiklai, skatinti diskusijas su sprendimų priėmėjais ir dalintis gerąja neformaliojo ugdymo patirtimi. Džiaugiamės, jog būtent šio projekto dėka turėjome galimybę būti išgirsti, o taip pat ir išklausyti skirtingų miestų savivaldos institucijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymus ir pasisakymus. Tikimės, jog projektas „Sužinok, išbandyk, veik: Europos jaunimo savaitė“ uždegs jaunus žmones aktyviai veikti savo miestuose ir miesteliuose“, – mintimis dalijosi projekto vadovė Ramona Šilerytė.
Jau septintąjį kartą visoje Europoje minima Europos jaunimo savaitė vyksta nuo 2003 m. kas 18 mėn. pagal struktūrinio dialogo ir pirmininkaujančių Europos Sąjungos Tarybai valstybių ciklus. Europos jaunimo savaitė prisideda prie Europos jaunimo strategijos prioritetų įgyvendinimo ir yra integrali struktūrinio dialogo dalis. 2015 metais Europos jaunimo savaite siekiama didinti jaunų žmonių suvokimą apie galimybes įsitraukti į Europos Sąjungos konsultacijas bei informuoti jaunus žmones apie ES programos „Erasmus+“ suteikiamas galimybes ir kitas programas, skirtas įgūdžių ir profesinių perspektyvų gerinimui, supažindinti juos su sėkmingų projektų pavyzdžiais.
Ramona ŠILERYTĖ
Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkai surengė metodinę išvyką į Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinį. Jo vedėja Danutė Lukšienė papasakojo kolegoms apie atsinaujinusią ir modernią biblioteką, kurioje įrengta informacinė, edukacinė, kultūrinė bazė, sukurtos naujos paslaugos įvairaus amžiaus vartotojams, fondai papildyti naujais ištekliais: elektroninėmis knygomis, muzikiniais įrašais, filmais ir garso knygomis. Ypatingą susirinkusiųjų dėmesį patraukė interaktyvusis stalas, elektroninės skaityklės. Savo dainavimu renginį nuskaidrino Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos moksleivės, kurias paruošė vyresnioji muzikos mokytoja Žydrūnė Zubrickienė. Rygiškių Jono gimnazijos bibliotekininkė Snaigė Raguckienė pasveikino padalinio darbuotojus su atsinaujinimu, prisiminė ten dirbusią puikią bibliotekininkę Danutę Vosylienę, kuri ir padarė įtaką jos profesiniam pasirinkimui. Sasnavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Roma Alaunienė taip pat negailėjo gerų žodžių padalinio vedėjai.
Puikus viešosios bibliotekos Draugystės padalinio įvaizdis paskatino mokyklų bibliotekininkus puoselėti profesines vertybes, sujungiančias turtingą bibliotekų istoriją ir lanksčias darbines inovacijas, kvepiančias pasitikėjimu ir pagarba, grindžiamas bendradarbiavimu, skatinančias atsakingai prisiimti įsipareigojimus, skatinančias veiklas sieti su profesinius pėdsakus palikusiais žmonėmis, su kiekvieno šiandieninio mokyklos bibliotekininko profesionaliu ir kūrybišku darbu. Taigi susitikimo metu buvo nutarta veiklas kitiems mokslo metams planuoti atsižvelgiant į Seimo nutarimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Savo veiklose atspindėti bibliotekų atgaivinimą, jų fondų papildymą, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimą, profesionalų suvienodintą visų dokumentų tvarkymą, todėl nutarta ir toliau bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, inicijuoti ir semtis iš jų patirties, keistis patirtimi ir gebėjimais.
Laima VAIČIŪNIENĖ,
Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė
