Sekmadienis, 25 spalio, 2026
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 3

    „Sporto naktis“ sugrįžta: dalyvių šiemet lauks net septyni skirtingi turnyrai

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    1

    Organizacija „Jaunimas YRA“ vasaros pabaigą kviečia pasitikti aktyviai. Rugpjūčio 21-ąją Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos stadione bus surengta jau septintoji „Sporto naktis“. Organizatorių teigimu, tai vienas laukiamiausių aktyvaus laisvalaikio renginių, kuriame susitinka ir savo jėgas išbando įvairių sporto šakų entuziastai.

    Šiemet renginio dalyviai varžysis septyniuose sporto turnyruose: 5 kilometrų bėgimo, badmintono, stalo teniso, tinklinio (4×4), krepšinio (3×3), futbolo (5×5) ir net e-sporto!

    Vėlų vakarą bus surengtas ir tritaškių turnyras, kuriame taikliausių metimų savininkas pelnys specialią organizatorių įsteigtą dovaną.

    Asociacijos „Jaunimas YRA“ prezidentas Justas Mažėtis primena, kad „Sporto naktyje“ gali dalyvauti jauni (14–29 m.) ir vyresni (30+) bendruomenės nariai. Taip pat komandos gali būti mišrios, o norintiems yra galimybė dalyvauti net keliuose turnyruose.

    „Naktį sportuoti smagiau, įdomiau ir įsimintiniau, todėl susitikime jau greitai“, – kviečia sako organizacijos vadovas.

    Renginio programa:

    18 val. – 5 kilometrų bėgimas;

    19 val. – badmintono ir stalo teniso turnyrai;

    20 val. – tinklinio (4×4) turnyras, e-sporto apšilimas, futbolo (5×5) turnyras;

    21 val. – e-sporto turnyras (registracija vietoje);

    22 val. – krepšinio (3×3) turnyras.

    Tritaškių konkursas vyks po krepšinio turnyro.

    Registracija į turnyrus: https://forms.gle/wSGsoyAk54WRxT7x5

    Daugiau informacijos apie renginį: https://fb.me/e/672dLzlwr

    Renginys iš dalies finansuojamas Marijampolės savivaldybės lėšomis.

    Bendrystė prasideda nuo galimybės būti kartu

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Kol daugeliui vasara asocijuojasi su atostogomis, poilsiu ir pramogomis, Cirko meno asociacija šį laiką skyrė prasmingoms veikloms ir socialinės įtraukties skatinimui. Šiuo metu intensyviai įgyvendinamas projektas „Cirko meno ir kultūrinių veiklų taikymas integruojant į visuomenę socialinę atskirtį patiriančius asmenis II“.

    Pagrindinis projekto tikslas – skatinti socialinę įtrauktį, suteikiant vaikams ir jaunimui galimybę prasmingai leisti laisvalaikį, ugdyti kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir atrasti cirko meno pasaulį. Įvairios veiklos dalyviams suteikia ne tik naujų įgūdžių, bet ir galimybę bendrauti, bendradarbiauti bei patirti bendrystės džiaugsmą.

    Liepos ir rugpjūčio mėnesiais projekto dalyvių laukė dvi vasaros stovyklos prie jūros bei dvi dieninės stovyklos Cirko mokykloje. Jose netrūko kūrybinių užsiėmimų, aktyvių veiklų, naujų patirčių ir, žinoma, cirko meno paslapčių.

    Pasak Cirko meno asociacijos pirmininkės Itanos Januševičienės, vasaros atostogos – puikus metas ne tik pailsėti, bet ir įgyti naujų patirčių.

    „Stovyklų dalyviai noriai įsitraukė į organizuojamas veiklas, išbandė įvairias cirko meno disciplinas, susirado naujų draugų ir parsivežė į namus daugybę įsimintinų įspūdžių“, – sako I. Januševičienė.

    Tačiau projekto veiklos dar nesibaigia. Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Šakių J. Lingio parke vyks projekto baigiamasis renginys, į kurį kviečiami visi – tiek projekto dalyviai, tiek jų šeimos, draugai ir visa Šakių miesto bendruomenė.

    Visą dieną lankytojų lauks įvairios nemokamos edukacinės veiklos ir pramogos: batutai, putų šou, piešimas ant veidukų, laikinos tatuiruotės ir kitos smagios veiklos vaikams bei jaunimui.

    Taip pat bus rodomas Jono Baltoko muzikinis spektaklis „Mokytojas Poška ir stebuklinga pasakų dėžutė“ (pagal Rimanto Černiausko kūrinius). 

    Šventinę dieną vainikuos koncertas, kuriame pasirodys jaunimo pamėgta grupė ABUDU.

    Baigiamasis renginys – tai ne tik smagi pramoga, bet ir svarbi projekto dalis, padedanti skatinti socialinę įtrauktį, mažinti atskirtį ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus yra priimamas, pastebimas ir vertinamas.

    Tad Mokslo ir žinių dieną praleiskime kartu! Rugsėjo 1-ąją susitikime Šakių J. Lingio parke, pasidžiaukime bendryste, pramogomis ir kartu užbaikime Cirko meno asociacijos įgyvendintą projektą.

    Projekto nr. 11-464-K-0001

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

    Trukmė 2025/11-2026/11

    Projekto vertė 94 976,89 EUR

    Kai Olimpas prabilo: apie lūkesčius, laimę ir gebėjimą būti čia ir dabar

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    Nerealizuoti lūkesčiai neretai slepia įžvalgas, galinčias pakeisti net gyvenimo kryptį. Ši tiesa man atsivėrė visiškai netikėtai – tada, kai išsipildė viena sena svajonė.

    Svajonė, kuri ilgai laukė savo eilės

    Patirti Olimpą – buitiškai tariant, apsilankyti Olimpo kalnuose – ilgą laiką buvo miglota svajonė, nerūpestingai nusviesta į visiškai neapibrėžtą ateitį. Retkarčiais ją mintimis paliesdavau, apgaubdavau antikinių mitų vaizdiniais, tačiau į tikrovę nuleisti neskubėjau.

    Kol vieną dieną svajonė tapo planu.

    Viskas vyko greitai ir sklandžiai. Buvo aišku: laukia dviejų dienų žygis į aukščiausią Olimpo kalnų viršukalnę – Mytiką. Nakvynė numatyta kalnų namelyje, visai netoli viršūnės.

    Man tai buvo pirmoji pažintis su kalnais. Ir čia, ko gero, nebuvo galima išvengti šiokios tokios tuštybės: pirmieji kalnai gyvenime – ir ne bet kokie, o pats Olimpas! Juk tai vieta, kurioje, pasak senovės graikų mitų, gyveno dievai.

    Vaizduotė jau buvo nutapiusi savo Olimpą. Tikrovė netrukus jį nubraižys visai kitomis spalvomis.

    Į viršų – per mišką ir akmenis

    Visą dviejų dienų kelionę, perfrazuojant vieną seną gerą animacinį filmuką, galima nusakyti labai lakoniškai: mes ėjome, ėjome ir pagaliau priėjome.

    Maždaug dvidešimties žmonių grupė iš įvairių pasaulio šalių, vedina profesionalių kalnų žinovų Taso, Anastasijos ir Kosto, Mytiko link judėjo vienodu ritmu: po valandos ėjimo – dešimt minučių poilsio, po trijų valandų – ilgesnė pertrauka.

    Pradėjus kopti, termometro stulpelis rodė daugiau kaip 30 laipsnių šilumos. Drabužiai lengvi, vasariški. Tačiau kalnas labai greitai priminė, kad jo viršūnėje galioja visai kitos taisyklės.

    Pasiekus maždaug dviejų kilometrų aukštį virš jūros lygio, mūsų kelyje pasirodė pirmoji trobelė, skirta kalnų turistams. Čia galima išgerti kavos, papietauti, netgi pernakvoti. Viskas, ko reikia tokiai vietai, į kalnus gabenama mulais arba malūnsparniu.

    Trumpas atokvėpis – ir vėl aukštyn.

    Iš kuprinių traukiame šiltesnius drabužius. Keičiasi ne tik apranga, bet ir peizažas. Miško takeliai vis labiau statėja. Iš pradžių retėjęs miškas galiausiai visai išnyksta. Lieka akmenys. Vis daugiau akmenų. Ir vis mažiau to, ką įprastai vadiname jaukia gamta.

    Mytikas iš arti atrodo visai kitaip

    Pasiekiame Skala – dar vieną svarbų kelionės tašką. Čia, iš kitos trobelės, puikiai matyti Mytikas – aukščiausia Graikijos viršukalnė ir mitinė senovės graikų dievų buveinė. Atrodo, tikslas jau ranka pasiekiamas. Tačiau tai tik iliuzija.

    Paliekame kuprines, netgi lazdas – iki šiol nepamainomas pagalbininkes. Vietoj jų prireikia specialios kopimo įrangos. Paskutinė atkarpa nuo Skala iki Mytiko yra stati ir techniškai sudėtinga. Nors tiesia linija šias viršūnes skiria vos apie 400 metrų, dėl sudėtingo reljefo šis trumpas ruožas gali užtrukti vieną ar dvi valandas.

    Vos pradėjus kopti, debesys, stipraus vėjo vaikomi į visas puses, ima kauptis apie Mytiką. Kiekvienas žingsnis – iššūkis. Nėra patogių atramų. Reikia surasti nuskeltą uolos kraštą, atsikišimą, mažą plyšelį – bet ką, ant ko galėtum pastatyti koją. Akys jau ieško kitos atramos, o kūnas dar tik bando išlaikyti pusiausvyrą. Žingsniai netolygūs. Kartais koją tenka tiesti beveik špagatu, kad pasiektum vos matomą uolos kraštą. Laikas nustoja egzistuoti. Žingsnis. Kitas. Dar vienas. Pažvelgi žemyn – rūkuose paskendusi bedugnė. Pažvelgi aukštyn – debesys. Ir vėl žingsnis. Dar vienas vertikalus judesys. Ir – Mytiko viršukalnė.

    Ten nebuvo nei Dzeuso, nei ambrozijos

    Aukščiausias Olimpo taškas pasitinka gana rūsčiai.

    Nebuvo fanfarų. Nelaukė Dzeusas su nektaru ir ambrozija. Nebuvo nė Dioniso, kuris, atrodytų, galėjo pasiūlyti bent vyno taurę.

    Pro tirštą debesį boluojantys didžiuliai akmenys abejingai stebėjo bandančius vaidinti pergalę ateivius. Žvarbus vėjas košė kiaurai, tarsi šaipydamasis: ilgai čia neužsibūsite.

    Mes garsiai reiškiame džiaugsmą.

    O aš viduje jaučiu tuštumą: negi svajonės išsipildymas – tik bet kaip sumestų akmenų krūva, atsivėrusi prieš akis? Argi tai didingas tikslas, dėl kurio kopta ignoruojant nuovargį, padažnėjusį širdies ritmą, kylantį nerimą?

    Viena kita nuotrauka faktui užfiksuoti – ir leidžiamės žemyn.

    Tuo pačiu keliu.

    Su tais pačiais iššūkiais.

    Fiziškai buvo lengviau. Psichologiškai – ne. Vis dar teko žvelgti į miglose paskendusią bedugnę. Tačiau sunkiausia buvo ne tai. Sunkiausia buvo suprasti, kodėl pasiekus tai, ko taip ilgai norėjau, manyje nėra laukto triumfo.

    Naktis, kai Olimpas nušvito

    Pagaliau pasiekėme kalnų namelį, kuriame turėjome nakvoti.

    Vakaras slinko lėtai ir rūsčiai. Per vakarienę dalijomės įspūdžiais, juokavome, nors kiekviename juoke jau buvo galima justi nuovargio atspaudą.

    Lauke siautėjo vėjas. Žvarba ir artėjančios sutemos pamažu apgaubė kalnus. Tada atsivėrė kita realybė. Kitas pasaulis. Dangus tapo neįtikėtinai ryškus, nusėtas žvaigždžių. Niekada ir niekur nebuvau mačiusi tokių ryškių nakties dangaus šviesulių. Priekyje stūksantis Mytikas, apšviestas žvaigždžių, pagaliau alsavo tikra olimpine didybe. Ir vis dėlto netrukus suveikė Maslow poreikių piramidė. Nuostabą ir estetinį pasitenkinimą išstūmė elementari fiziologija. Šalta. Labai šalta.

    Grįžau į namelį. Miegamajame manęs laukė penkiolika bendrakeleivių. Nedidelėje patalpoje buvo sustatyta šešiolika dviaukščių lovų. Visi suvirtome į jas be didelių kalbų. 22.30 val. šviesos užgeso. Labanakt.

    Ryte kalnas atrodė kitaip

    Ryte – įprastas kalnų turisto ritualas: apsiprausti, papusryčiauti ir vėl į kelią. Šįkart – žemyn. Keista, tačiau vakarykštis nuovargis kažkur išgaravo. Žemyn eiti buvo lengva. Akys vis ilgiau glostė neaprėpiamą kalnų didybę ir grožį.

    Kylant aukštyn iš kuprinės teko traukti vis šiltesnius drabužius. Leidžiantis vyko priešingas procesas. Lyg nuo svogūno lupčiau lukštus: striukė, megztinis, ilgos šiltos kelnės… Kol galiausiai likau su lengvais vasariškais kelionės drabužiais.

    Ir štai – Olimpo papėdė. Dviejų nepamirštamų dienų finalas.

    Kai svajonė išsipildo, bet laimės nėra

    Sugrįžus į įprastą komforto zoną apniko keistas jausmas. Nors mano gyvenimo patirtyje jau buvo įrašytas Olimpas, rodės, kad nieko nebuvo. Tarsi visi lūkesčiai būtų likę ten, ant vis dar snieguoto Mytiko. O čia liko tik tuštuma. Atrodė, kad Olimpas nusigręžė ir kažkur toli paliko taip ilgai vytą svajonę.

    Tačiau Olimpas nenusigręžė. Jis prabilo. Tik ne tada, kai to tikėjausi, ir ne tais žodžiais, kurių laukiau. Jis prabilo tada, kai visi išankstiniai lūkesčiai subyrėjo.

    Šopenhaueris ant Olimpo

    Pirmiausia Olimpas staigiu mostu kirto per lūkesčius – tuos, kurie tiek viršukalnėse, tiek kasdienybėje dažnai tampa nusivylimų šaltiniu. Juk galbūt nėra nieko skaudžiau už neišsipildžiusius lūkesčius. Jei nėra lūkesčių – nėra ir nusivylimo. Naujai, jau išgyventos patirties perspektyvoje suskambo Artūro Šopenhauerio mintys apie laimę, kurią galima pavadinti „laime su minuso ženklu“. Šopenhauerio filosofijoje žmogaus troškimai susiję su nuolatiniu nepasitenkinimu. Kol kažko neturime, kenčiame. Gavę tai, ko norėjome, trumpam pajuntame pasitenkinimą, tačiau netrukus atsiranda naujas troškimas. Įgyvendintas noras suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą, o paskui ateina naujas noras arba nuobodulys. Taip ir sukasi ratas. Neįgyvendintas noras – kančia. Įgyvendintas – trumpas palengvėjimas. Po jo – naujas noras. Ir žmogus vėl iškeliauja į ateitį, kur, jo manymu, laukia tikroji laimė: „Būsiu laimingas, kai turėsiu geresnį darbą. Kai uždirbsiu daugiau. Kai būsiu pripažintas. Kai pasieksiu šį tikslą. Kai įkopiu į tą viršūnę…“ Tačiau pasiekus vieną tikslą, horizonte iškart iškyla kitas…

    Šopenhauerio mintys tąkart man tapo ne teorija, o patirtimi. Aš jau buvau gavusi tai, ko norėjau. Ir staiga supratau: išsipildžiusi svajonė savaime negarantuoja laimės.

    Galbūt laimė slypi ne viršūnėje?

    Gal todėl svarbiausia yra išmokti vertinti tai, ką turime dabar. Džiaugtis ramybės akimirkomis. Neaukoti viso gyvenimo vien ateities planams. Mokytis kontempliuoti pasaulį be nuolatinio noro jį pasisavinti ar pakeisti. Atsisakyti iliuzijos, kad vidinę laisvę suteiks išorinis pasiekimas. Galbūt laimė atsiranda santykyje su savimi, gamta, menu, kitais žmonėmis. Ir, svarbiausia, išmokti gyventi dabartyje. Nes būtent dabarties akimirkoje žmogus bent trumpam išsilaisvina nuo nerimo dėl to, ko dar neturi, ir nuo apgailestavimo dėl to, kas jau praėjo.

    Galbūt todėl tikroji mano Olimpo viršūnė buvo ne Mytikas, galbūt ji buvo akimirka, kai supratau, kad visą kelią į laimę galima nueiti ir niekur nenueiti, jeigu nuolat gyveni tik tuo, kas dar laukia.

    Sokratas: gyvenimas kaip pasirengimas

    Naujai suskambo ir Sokrato teiginys, kad filosofuoti – tai ruoštis mirčiai. Ši mintis nėra kvietimas trokšti mirties. Priešingai. Ji ragina gyventi taip, kad mirtis neužkluptų nepasiruošusio žmogaus. Ruoštis mirčiai – vadinasi, gyventi sąžiningai, ieškoti tiesos, ugdyti savo charakterį, apmąstyti gyvenimą ir priimti jo baigtinumą. Filosofija čia tampa ne abstrakčia teorija, o gyvenimo būdu.

    Sokratiškai žvelgiant, žmogus turėtų nuolat klausti savęs: kaip gyvenu? Kodėl taip gyvenu? Kuo tikiu? Ar mano pasirinkimai iš tiesų yra mano?

    Perfrazuojant Sokratą, galima pasakyti: ir gyvenimas yra ruošimasis mirčiai. Tačiau ruošimasis nėra laukimas. Kai kažkam ruošiamės, tampame atsakingesni už kiekvieną mintį, žodį ir veiksmą. Būsimas finalas įpareigoja gyventi sąmoningiau. O laukimas paralyžiuoja. Kai tik pradedame laukti, gyvenimas tarsi sustingsta. Kūrybinė energija nuteka į nežinią, o jos vietą gali užimti savigaila, neviltis ir apatija. Todėl galbūt žinojimas, kad gyvenimas baigtinis, turėtų ne atimti norą gyventi, o kaip tik jį sustiprinti.

    Ką man reiškė Olimpas?

    Šiandien žvelgdama atgal suprantu: Olimpas man buvo ne tik kalnas. Tai buvo senų filosofinių tiesų patirtis. Gyvas įrodymas, kad jos iš tiesų veikia – ne tik filosofijos knygose, bet ir žmogaus gyvenime.

    Aš kopiau į viršukalnę, tikėdamasi kažko nepaprasto. Tikėjausi emocinio triumfo, ypatingo jausmo, gal net savotiško susitikimo su mitu.

    O radau tuštumą. Ir būtent toje tuštumoje atsirado vietos įžvalgai.

    Galbūt svajonės išsipildymas nėra galutinis taškas. Galbūt jis kartais tėra veidrodis, kuriame pagaliau galime pamatyti, ko iš tiesų ieškojome.

    Mytiko viršūnėje neradau Dzeuso. Neradau nei nektaro, nei ambrozijos. Tačiau gavau kai ką kita – galimybę iš naujo pažvelgti į savo lūkesčius, troškimus ir gyvenimą.

    Todėl šiandien galiu pasakyti: vien dėl to į Olimpą kopti buvo verta. Ne todėl, kad pasiekiau viršūnę. O todėl, kad viršūnė privertė mane suprasti, jog gyvenimo prasmė nebūtinai slypi ten, kur mes taip atkakliai bandome ją rasti. Kartais ji slypi pačiame kelyje. Kartais – akimirkoje, kai nustoja galioti mūsų lūkesčiai. O kartais – tiesiog gebėjime pažvelgti į priešais stūksantį kalną ir nieko iš jo nereikalauti. Tiesiog būti. Ir matyti.

    Asmeninio archyvo nuotraukos.

    lightbox gallerieby VisualLightBox.com v6.1

    Levas Tolstojus

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    „Kai tave išduoda – tai tas pats, lyg rankas sulaužytų. Atleisti galima, bet apkabinti jau nepavyksta.“

    Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    KTU psichologė: „Kai kurie vieniši žmonės priverčia juoktis visą kambarį”

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0
    Draugai, šeima, kolegos, pilnas kalendorius ir nuolatiniai pokalbiai dar nereiškia, kad žmogus nesijaučia vienišas. Psichologai pastebi, jog šiandien vienišumas vis dažniau slepiasi ne tyloje, o triukšme – už aktyvaus socialinio gyvenimo, nuolatinio užimtumo ar net iš pažiūros nepriekaištingo gyvenimo. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad didžiausia klaida – vienatvę ir vienišumą laikyti tuo pačiu reiškiniu.
     
    Vienišumas – tai būsena, kai žmogus jaučiasi atstumtas, paliktas, kai buvimas vienam nėra jo pasirinkimas. Tai vidinis jausmas, kad iš tikrųjų nesu su kitu, kad nėra žmogaus, kuris mane pamatytų, išgirstų, suprastų ir atlieptų.
    „Vienatvė gali būti kitokia. Ji gali būti sąmoningas pasirinkimas – laikas, kai atsitraukiame nuo išorinio triukšmo ne todėl, kad neturime kito pasirinkimo, o todėl, kad galbūt norime sugrįžti į save. Tokia vienatvė gali tapti vidine erdve, kurioje kažkas ima aiškėti, rimti, augti”, – pasakoja ji.
    Iš išorės šios būsenos gali atrodyti panašiai – žmogus yra vienas, tačiau viduje jos išgyvenamos labai skirtingai. Vienatvėje galime būti vieni, bet vis tiek jausti sąsają su savo mintimis, kūnu, prisiminimais, gamta ir pasauliu.
    Kodėl jaučiamės vieniši tarp žmonių?
     
    V. Ivanauskaitės teigimu, pastaraisiais metais apie vienišumą kalbame ne tik psichologijos, bet ir visuomenės sveikatos kontekste. Pasaulio sveikatos organizacija socialinį ryšį įvardija kaip svarbų sveikatą lemiantį veiksnį, o vienišumą ir socialinę izoliaciją sieja su didesne širdies ligų, insulto, diabeto, kognityvinių funkcijų silpnėjimo, depresijos, nerimo sutrikimų ir ankstyvos mirties rizika.
    „Vis dėlto vienišumo esmė nėra vien tai, kiek žmonių turime aplink. Žmogus gali būti santykiuose, turėti šeimą, darbą ir draugų, tačiau vis tiek jaustis labai vienišas. Kartais yra daug pokalbių, tačiau mažai gyvo ryšio, daug buvimo kartu, bet mažai jausmo, kad kitas iš tikrųjų žino, kas vyksta mano viduje. Vienišumas kartais primena stovėjimą už lango: matau kitus, girdžiu jų balsus, gal net juokiuosi kartu, tačiau viduje lieku atskirtas, tarsi kažkas manyje nepasiekia kito, o kitas – manęs”, – sako ji.
    Šis jausmas gali atsirasti po netekčių, skyrybų, ligos, emigracijos, darbo praradimo, vaikų užaugimo ar socialinių vaidmenų pasikeitimo. Tačiau kartais jis ateina ir be aiškios išorinės priežasties: lyg ir turėtum nesijausti vienišas, bet jautiesi. Tuomet prie vienišumo prisideda dar vienas sluoksnis – kaltė arba gėda: „neturiu teisės taip jaustis”, „kitiems blogiau”, „su manimi kažkas ne taip”.
    „Tačiau jausmai ne visada paklūsta gyvenimo aplinkybėms. Kartais galime turėti žmonių aplink, bet neturėti vietos, kurioje galėtume jaustis iki galo tikri”, – pastebi KTU psichologė.
    Ne visi vieniši žmonės sėdi namuose tyloje
     
    Pasak V. Ivanauskaitės, svarbu ne tik tai, ar žmogus yra vienas, bet ir tai, kaip jis yra vienas. Ar vienatvė tampa erdve pabūti su savimi, ar iškart virsta paliktumo, grėsmės ir tuštumos jausmu?
    „Jeigu žmogus bet kokia kaina vengia būti vienas ir nuolat bėga į triukšmą, ekranus, susitikimus ar santykius, kartais tai būna ne gyvybingumo ženklas, o bandymas pabėgti nuo savęs”, – sako ji.
    Iš išorės tai gali atrodyti kaip aktyvus gyvenimas, tačiau viduje žmogus gali jaustis vis labiau išsibarstęs – nebežinoti, ko nori, ką jaučia, ko ilgisi. Tyla ima atrodyti pavojinga, nes joje pasigirsta tai, ką dienos triukšmas užgožia.
    „Kartais vienišumas visai neatrodo kaip vienišumas. Ne visi vieniši žmonės sėdi namuose tyloje. Kai kurie stovi kambario centre ir priverčia visus juoktis. Yra žmonių, kurie atrodo labai socialūs ir žavūs. Jie moka įeiti į kambarį, sukurti įspūdį, būti įdomūs. Jie gali mokėti būti tarp kitų, bet nemokėti būti su savimi. Gali daug juokauti, flirtuoti, keisti kompanijas, kalbėti apie viską, tačiau taip ir prie nieko iš tikrųjų nepriartėti. Gilesnis ryšys kelia grėsmę: jei mane pamatys iš arčiau, gali nusivilti; jei sužinos, koks esu iš tikrųjų, gali atstumti”, – pasakoja KTU psichologė.
    Kartais ir už nuolatinio „man nepatinka” slepiasi skausmingesnis jausmas – „aš pats sau nepatinku”. Kai sunku priimti save, sunku patikėti, kad kitas galėtų priimti mane ne tik žavų, bet ir pavargusį, liūdną, piktą, ne tokį įspūdingą.
    „Tokį žmogų lengva supainioti su savimi pasitikinčiu žmogumi. Tačiau kartais tai nėra pasitikėjimas, o labai išlavintas būdas neprisileisti kito. Jeigu niekam neparodau, koks esu iš tikrųjų ir kas man svarbu, niekas negali to atmesti. Tačiau tuomet niekas negali ir priimti. Tada žavesys tampa ne tik dovana, bet ir šarvu – jis padeda būti priimtam kambaryje, bet neleidžia būti sutiktam iš arti. Žmogus tampa matomas, bet neatrandamas”, – pastebi ji.
    Todėl kartais vienišumas nėra vien kontaktų trūkumas. Kartais tai yra vietos, kurioje galėčiau būti nepadailinta savo versija, trūkumas.
    Žmogui reikia būti ne tik pamatytam
     
    V. Ivanauskaitė dalijasi psichoanalitiko Donaldo Winnicotto mintimi: „Džiaugsmas būti pasislėpusiam, bet katastrofa – nebūti surastam” (angl. „It is a joy to be hidden and a disaster not to be found”).
    „Man atrodo, kad ši mintis labai tiksliai nusako vieną esminių žmogaus paradoksų. Mums reikia privatumo, vidinės erdvės, teisės turėti savo paslaptis, savo ne iki galo kitiems prieinamą pasaulį. Ne viskas mumyse turi būti išversta į žodžius, parodyta ar paviešinta”, – sako ji.
    Tačiau kartu mums reikia būti atrastiems ir pamatytiems. Slėpynės yra žaidimas tik tada, kai yra viltis, kad kažkas ieškos ir suras. O kai niekas neieško, slėptuvė tampa apleistumu ir spąstais.
    „Galbūt todėl vienišumas taip skauda ne tada, kai aplink nėra žmonių, o tada, kai atrodo, kad niekas mūsų nepastebi ten, kur mums labiausiai reikia būti pastebėtiems. „Nėra kas mane rastų ten, kur aš pats savęs kartais neberandu”, – teigia KTU psichologė.
    Dažniau matome įvaizdį, o ne žmogų
     
    V. Ivanauskaitė išskiria psichoanalitiko Heinzo Kohuto aprašytą „tragiško žmogaus” vaizdinį. Pasak jos, jis padeda apie šiuolaikinį vienišumą galvoti ne tik kaip apie kitų trūkumą, bet ir kaip apie savasties skausmą. Tai jausmas, kai žmogus išoriškai gali funkcionuoti, dirbti, bendrauti, tačiau viduje nesijausti iki galo savimi, tarsi kažkas jame nebūtų pakankamai gyva, tikra ar atpažinta.
    „Tokiu atveju žmogus save gydo per ryšį, per santykį, kuriame jam nereikia nuolat įrodinėti savo vertės, kuriame jis gali būti ne tik tobula savo versija. Kai kitame žmoguje atsiranda vietos mūsų tikram patyrimui, pamažu daugiau vietos jam atsiranda ir mumyse. Tokiame ryšyje žmogus tampa ne tobulas, bet tikresnis”, – sako ji.
    Tačiau kai tokio ryšio trūksta, žmonės dažnai bando save gydyti ne per ryšį, o kompensaciniais dalykais. Jie kuria didesnę savo versiją. Šiuolaikinė kultūra tam suteikia daug priemonių: pinigus, statusą, grožio kultą, sėkmės demonstravimą.
    „Visa tai savaime nėra blogai. Norėti gražiai atrodyti ar siekti profesinės sėkmės nėra problema. Problema prasideda tada, kai šie dalykai tampa ne gyvenimo dalimi, o būdu kompensuoti vidinį nepakankamumo jausmą. Tada mes nebegyvename, o konstruojame save – ne tiek tampame savimi, kiek stengiamės kurti ir išlaikyti savo versiją, kuri turėtų būti labiau mylima ar geidžiama. Tarsi bandytume užpildyti viduje jaučiamą tuštumą, siekdami atrodyti pilnesni, arba būtume nepriekaištingi, nes labai sunku pakelti savo pažeidžiamumą”, – dalijasi KTU psichologė.
    Kohuto požiūriu, mums reikia būti ne tik matomiems, bet ir atspindėtiems. Matomumas reiškia: mane pastebėjo. Atspindėjimas reiškia: mane pajuto, mano vidinis patyrimas kitam žmogui tapo suprantamas ir priimtinas.
    „Galbūt viena iš didžiausių šiuolaikinių kančių yra ta, kad vis dažniau esame matomi kaip įvaizdis, tačiau vis rečiau sutinkami kaip žmonės – su savo stiprybėmis ir trapumu”, – pastebi ji.
    Kas girdi save, gali girdėti ir kitą
     
    V. Ivanauskaitė dalijasi, kad sąmoninga vienatvė gali būti viena iš emocinės higienos formų.
    „Kai nuolat esame tarp ekranų, žmonių, įspūdžių ir pareigų, mūsų vidinis gyvenimas nespėja mūsų pasivyti. Mes reaguojame, atsakome, priimame sprendimus, bet nebūtinai suprantame, kas su mumis vyksta. Vienatvėje gali pasidaryti aiškiau, ko norime, ko ilgimės, dėl ko pykstame. Ji gali padėti geriau atpažinti savo jausmus ir poreikius, o tas, kuris geriau girdi save, dažnai gali geriau girdėti ir kitą”, – sako ji.
    Vis dėlto svarbu vienatvės nepagražinti. Ne kiekvienas atsiskyrimas yra gydantis. Kartais žmogus sako: „man tiesiog reikia pabūti vienam”, tačiau iš tikrųjų grimzta į izoliaciją, depresiją, gėdą ar nusivylimą. Sveika vienatvė po truputį grąžina į gyvenimą. Destruktyvi izoliacija jį siaurina.
    „Vienatvės nereikėtų romantizuoti, bet nereikėtų ir jos gėdinti. Ją reikėtų suprasti. Mokytis būti vienam nereiškia staiga savaitgaliui išvažiuoti į mišką be telefono. Jei vienatvė kelia nerimą, pradėti reikėtų švelniai – ne nuo didelių tylos dozių, o nuo mažų, pakeliamų momentų: pavyzdžiui, dešimties minučių be telefono, puodelio arbatos ir leidimo sau tiesiog nieko neveikti”, – pasakoja KTU psichologė.
    Labai svarbu savęs klausti ne „kodėl aš toks?”, o „kas manyje dabar vyksta?”. Pirmasis klausimas kaltina, o antrasis kviečia į santykį su savimi. Vienatvė tampa lengvesnė, kai ji turi formą – vaikščiojimą, muziką, skaitymą, gamtą ar maldą.
    Kaip priimti vienišumą be gėdos?
     
    KTU psichologės teigimu, pirmiausia verta pripažinti, kad tikrasis klausimas nėra, kaip niekada nesijausti vienišam. Galbūt tai neįmanoma. Vienišumas yra žmogiškosios patirties dalis – jis kartais ateina net tada, kai gyvenime, regis, viskas gerai.
    „Antra, svarbu atskirti: ar aš iš tikrųjų noriu būti vienas, ar sakau, kad noriu būti vienas, nes bijau būti atstumtas? Kartais žmonės pasitraukia iš santykių ne todėl, kad jiems jų nereikia, o todėl, kad labai skauda norėti ir negauti”, – dalijasi ji.
    Trečia, vienišumo nereikėtų slopinti, o verčiau jį išgirsti.
    Ir galiausiai, kartais vienišumui reikia ne patarimų, o kito žmogaus – galbūt draugo, terapeuto, grupės ar bendruomenės. „Mes nesame sutverti gyventi visiškoje emocinėje izoliacijoje. Mums reikia kitų, tačiau mums taip pat reikia ir savęs”, – sako V. Ivanauskaitė.

    Penktadienį prasideda „Marijampolė Music Park’13“: septyni vakarai, netikėtos erdvės ir pasaulinė premjera

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Jau šį penktadienį, rugpjūčio 14-ąją, Marijampolėje prasideda tryliktasis vasaros festivalis „Marijampolė Music Park’13“. Iki rugpjūčio 27 dienos septyni koncertai ir meniniai pasirodymai pasklis po skirtingas miesto erdves – nuo Poezijos ir Vytauto Didžiojo parkų iki Evangelikų liuteronų bažnyčios, Gedimino pasažo stogo terasos, Dramos teatro, Senosios miesto užtvankos ir Kultūros centro. Šių metų tema – „(Ne)standartas: muzikinių inovacijų ir tradicijų sintezė“ – kviečia pažvelgti į muziką plačiau ir patirti, kas gimsta tuomet, kai tradicija susitinka su naujomis idėjomis.

    Per daugiau nei dešimtmetį festivalis tapo neatsiejama Marijampolės kultūrinio gyvenimo dalimi. Jo išskirtinumas – ne tik profesionalūs atlikėjai ar skirtingi žanrai, bet ir nuolatinis dialogas su pačiu miestu. Festivalis neapsiriboja koncertų sale: kasmet ieškoma vietų, kurios muzikai ir scenos menui suteikia kitą perspektyvą, o klausytojui leidžia pažįstamą miestą pamatyti naujai.

    Festivalio meno vadovė, pianistė Eglė Kasteckaitė sako, kad šių metų programoje sąmoningai ieškota pusiausvyros tarp atpažįstamų formų ir netikėtų sprendimų. „(Ne)standartas man reiškia ne tradicijos atsisakymą, o laisvę ją permąstyti. Norisi, kad klasikinės formos susitiktų su naujais garsais, neįprastais instrumentais, judesiu ir miesto erdvėmis. Svarbiausia, kad žmogus ateitų ne tik paklausyti koncerto, bet ir patirti įvykį“, – sako E. Kasteckaitė.

    Vienu svarbiausių festivalio įvykių taps pasaulinė kompozitoriaus Antano Jasenkos Koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“ premjera. Pianistei Eglei Kasteckaitei dedikuotas kūrinys skambės kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, vadovaujamu Modesto Barkausko. Pats kompozitorius kūrinį apibūdina kaip jautrią rezonanso erdvę, kurioje svarbus ne vien garsas, bet ir tai, kas vyksta jam nykstant. „Šis koncertas man yra apie trapų energijos atsiradimą. Apie tylą, kuri nėra tuštuma. Apie šviesą, kuri stiprėja todėl, kad kažkas ją palietė“, – sako A. Jasenka.

    Festivalio pradžia taip pat žada ryškių kontrastų. Poezijos parke „Širdies muziką“ atskleis vienintelis Lietuvoje keturių kontrabosų kvartetas „Bass_4“, rodantis, kad kontrabosas gali būti ne tik orkestro pagrindas, bet ir spalvingas, virtuoziškas solinis instrumentas. Kitą vakarą Vytauto Didžiojo parke „Džiazo naktis“ su Neda Malūnavičiūte ir grupe „U’Elements“ jungs džiazą, improvizaciją ir skirtingų tautų muzikinę patirtį. Evangelikų liuteronų bažnyčioje Domantas Pūras ir Benas Jonušas kvies į elektronikos ir vargonų dialogą – programą „Kaip požeminė upė“, kurioje šiuolaikiniai garsovaizdžiai susitinka su M. K. Čiurlionio harmoninio pasaulio atgarsiais.

    Ne mažiau svarbios šiemet ir festivalio erdvės. Gedimino pasažo stogo terasa, kuri festivalyje jau buvo atrasta praėjusiais metais, šįkart taps M.A.M.A. apdovanojimų laureatės Monikazės scena. Jos elektroakustinis avant-pop pasirodymas skambės virš Gedimino pasažo, o publika koncertą patirs pačioje miesto erdvėje po atviru dangumi. Dar viena naujiena – pirmą kartą festivalio istorijoje į programą įtraukiama Senoji miesto užtvanka ir jos tiltas. Čia šiuolaikinio šokio spektaklis „Šokis iš tylos“ pakvies žiūrovus judėti kartu su atlikėjomis nuo užtvankos link Dramos teatro prieigų, o pati miesto aplinka taps spektaklio dalimi.

    Festivalio finalas taip pat taps atradimu. Uždarymo koncerte „Krištolinė muzika“ su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru pasirodys pasaulyje koncertuojantis Lenkijos duetas „Glass Duo“. Anna ir Arkadiusz Szafraniec muzikuoja stiklo arfa – iš specialiai suderintų krištolo taurių sudarytu instrumentu, kurio skambesys Lietuvos koncertų scenose beveik nesutinkamas. Penkių oktavų apimties stiklo arfa festivalio uždarymui suteiks išties išskirtinį skambesį.

    „Marijampolė Music Park’13“ vyks rugpjūčio 14–27 dienomis. Visi festivalio renginiai – nemokami, į dalį jų būtina išankstinė registracija. Organizatoriai kviečia marijampoliečius ir miesto svečius rinktis sau artimiausią vakarą arba leistis į visą septynių renginių festivalio kelionę – nuo kontrabosų ir džiazo iki elektronikos, šokio, pasaulinės premjeros ir krištolinės muzikos.

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai liepos 30–rugpjūčio 8 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Eismo įvykiai

    Liepos 30 d. apie 11.30 val., kelyje Nr. 2612, Kazlų Rūdos sav., Bartininkų k., sankryžoje susidūrė automobilis „Volvo“, kurį vairavo blaivi moteris (gim. 1969 m.) ir automobilis „Volkswagen Golf“, kurį vairavo blaivus vyras (gim. 2003 m.). Pirminiais duomenimis, vyro vairuojamas „Volkswagen Golf“, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės „Volvo“. Eismo įvykio metu nukentėjo „Volvo“ vairuotoja, kuri dėl patirtų sužalojimų pristatyta į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Liepos 30 d. apie 20 val. 20 min. Vilkaviškio r., Virbalyje, Vilniaus g. ir Birutės g. sankryžoje, blaivaus vyro (gim. 1968 m.), vairuojamas automobilis „Opel Astra“, pirminiais duomenimis, važiuodamas pagrindiniu keliu, susidūrė su mažamete (gim. 2017 m.), kuri važiuodama riedučiais galimai išvažiavo iš šalutinio kelio. Įvykio metu nukentėjo mažametė, kuri išgabenta į Kauno ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 9 val. Marijampolės sav., kelyje A5, blaivi moteris (gim. 1976 m.), vairuodama motociklą „Victory Motorcycles“, jo nesuvaldė, griuvo kelyje ir susižalojo. Motociklo vairuotoja pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

    Sukčiavimo atvejai

    Liepos 30 d. į Marijampolės apskr. VPK Šakių r. policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1996 m.), kuris liepos 26 d. socialiniame tinkle rado skelbimą apie parduodamas medžio granules, už prekes pervedė pinigus į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą, tačiau iki šiol prekių negavo, su pardavėju susisiekti nepavyko. Patirta 1200 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Rugpjūčio 5 d. Vilkaviškio r. PK gautas įmonės pareiškimas, kad tą pačią dieną 9 val. 14 min. į elektroninį paštą gavus tariamų užsienio partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus, į nurodytą sąskaitą užsienio banke pervesta 48 000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 3 d.

    Sveikatos sutrikdymai

    Liepos 31 d. gautas moters (gim. 2007 m.) pareiškimas, kad liepos 25 d. apie 05 val. 30 min. Kazlų Rūdos sav., Kajackiškių k., pažįstamas vyras prieš ją smurtavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Rugpjūčio 1 d. gautas moters (gim. 1996 m.) pareiškimas, kad liepos 31 d. apie 04 val. 00 min. ir apie 23 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Karklinių k., prieš ją smurtavo neblaivus (2,07 prom.) vyras (gim. 1992 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 1 d. apie 02 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, vyras (gim. 1987 m.) smurtavo prieš kitą vyrą (gim. 1992 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Rugpjūčio 2 d. apie 17 val. Vilkaviškio r., Alvito k., Ežero g., globos namuose, kilus konfliktui, nepilnametis (gim. 2009 m.) smurtavo prieš nepilnametę (gim. 2012 m.), kuri, suteikus med. pagalbą, gydoma ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Rugpjūčio 3 d. apie 14 val. 30 min. Šakių r. sav., Matjošiškės k., neblaivus vyras smurtavo prieš moterį (gim. 1977 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Rugpjūčio 5 d. apie 3 val. 11 min. į Vilkaviškio ligoninę iš namų, esančių Vilkaviškio r., Pūstapėdžių k., kreipėsi neblaivi (1,10 prom.) moteris (gim. 1971 m.), prieš kurią, kilus konfliktui, smurtavo vyras (gim. 1978 m.). Po medikų apžiūros nukentėjusioji išleista gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 19 val. 16 min. į Marijampolės ligoninę iš Kalvarijos, Šešupės g., namo, pristatytas ir dėl sužalojimų paguldytas neblaivus (0,81 prom.) vyras (gim. 1974 m.). Neblaivi (2,71 prom.) įtariamoji (gim. 1969 m.) uždaryta į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 17 val. 50 min. Kalvarijoje, Vytauto g., kilus konfliktui, neblaivus vyras (gim.1968 m.) smurtavo prieš neblaivią moterį (gim. 1967 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 7 d. apie 21 val. 06 min. į Marijampolės ligoninę iš Marijampolės, R. Juknevičiaus g., pristatytas neblaivus vyras (gim. 1965 m.), kurį galimai sumušė iš matymo žinomi asmenys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Vagystės

    Rugpjūčio 1 d. gautas moters (gim. 1997 m.) pareiškimas, kad apie 11 val. Šakiuose, Aušros g., iš kuprinės pavogta jos piniginė, kurioje buvo apie 400 eurų, asmens dokumentai, banko kortelė. Patirta turtinė žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Rugpjūčio 5 d. apie 2 val. 16 min. Vilkaviškio r., Paežerių k., Dvaro g., patikrinimui sustabdžius automobilį „Ford Galaxy“, kurį vairavo blaivus, teisės vairuoti neturintis nepilnametis (gim. 2009 m.), nustatyta, kad jis yra vogtas. Pradėtas ikiteisminis pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Rasti žmonių kūnai

    Liepos 31 d. apie 16 val. 12 min. Kalvarijos sav., vandens telkinyje rastas mirusio vyro (gim. 1982 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Rugpjūčio 1 d. apie 14 val. 26 min. Jurbarko r., Smalininkuose, pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs motociklas „BETA RR MOTARD“. Šalia jo rastas gulintis sužalotas vyras (gim. 1980 m.), kuris dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur 20 val. 20 min. mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

    Liepos 31 d. apie 14 val. 25 min. Jurbarke, viešoje vietoje, pas vyrą (gim. 1997 m.) rasta galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.

    Rugpjūčio 2 d. apie 00 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Baltraitiškės k., automobilyje „Audi“, kuriame sėdėjo vyrai (gim. 2004 m. ir 2008 m.), rasta galimai narkotinių medžiagų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 21 val. Marijampolėje, Švietimo g., pas jaunuolį (gim. 2009 m.) rastas paketas, kurio viduje buvo sintetinė galimai narkotinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.

    Rugpjūčio 5 d. apie 20 val. 40 min. Marijampolėje, Žvyryno g., Ramybės parke, pas vyrą (gim. 1979 m.) rastas paketas, kurio viduje buvo augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 00 val. 50 min. Marijampolėje, Šaulių g., automobilių stovėjimo aikštelėje, pas vyrą (gim. 2006 m.) rastas paketas, kurio viduje buvo sintetinė galimai narkotinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 16 val. 20 min. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., Ramybės parke, pastebėti įtartini vyrai (gim. 1996 m., gim. 2005 m. ir gim. 2001 m.), dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rastas permatomas plastikinis maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos biri, sintetinė, galimai narkotinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.

    Kiti įvykiai

    Liepos 30 d. apie 13 val. 41 min. Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno g., viešoje vietoje, tarp neblaivaus (2,14 prom.) vyro (gim. 1982 m.) ir neblaivaus (nusistatyti neblaivumo nepavyko) vyro (gim. 1989 m.) kilo konfliktas, kurio metu vienas prieš kitą smurtavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Rugpjūčio 1 d. gautas pareiškimas, kad laikotarpiu nuo liepos 2 d. iki liepos 24 d. nepažįstamas asmuo, pasiūlęs investuoti, apgaulės būdu išviliojo banko prisijungimo duomenis ir 1160 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Rugpjūčio 1 d. gautas moters pareiškimas, kad laikotarpiu nuo liepos 31 d. 22 val. 00 min. iki rugpjūčio 1 d. 10 val. 00 min. Marijampolėje, Panausupio g., iš namo kiemo pavogtas jai priklausantis automobilis „Opel Astra“. Tą pačią dieną apie 09 val. 23 min. Marijampolėje, Raudonųjų Šaltinių g., minėtas automobilis rastas nuvažiavęs nuo kelio ir įvažiavęs į vandens telkinį. Nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivi teisės vairuoti neturinti moteris (gim. 1986 m.), kuriai nustatytas 3,14 prom. neblaivumas. Padaryta 2000 eurų turtinė žala. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 1 d. apie 17 val. Vilkaviškio r. sav., Daržininkų k., patikrinimui sustabdžius automobilį „VW Touran“, nustatyta, kad jį vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1974 m.), kuriam nustatytas 2,60 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 1 d. apie 19 val. 40 min. Šakių r. sav., Plokščių k., neblaivus vyras (gim. 1983 m.) išdaužė parduotuvės durų stiklą ir pasišalino. Padaryta turtinė žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Rugpjūčio 3 d. apie 10 val. 19 min. Marijampolės sav., Sasnavoje, Sūduvos g., patikrinimui sustabdžius automobilį „VW Transporter“, nustatyta, kad jį vairavo neblaivus vyras (gim. 1984 m.), kuriam nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 10 val. 50 min. Šakių r., Liepalotų k., Sodybų g., patikrinimui sustabdžius elektrinį triratį motorolerį „Vehicle SL-05“, nustatyta, kad jį vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1972 m.), kuriam nustatytas 2,89 prom. neblaivumas. Motoroleris nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 14 val. 15 min. Jurbarko r. sav., Eržvilke, Piliakalnio g. vyrui (gim. 1965 m.) priklausančio automobilio „VW Golf“ bagažinėje rasta 5 plastikinės talpos po 5 litrus skysčio, turinčio naminei degtinei būdingą kvapą. Viso rasta apie 25 l skysčio, turinčio naminei degtinei būdingą kvapą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 201 str. 3 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 8 val. 46 min. Marijampolės aps. VPK Marijampolės PK buvo gautas pranešimas, kad rugpjūčio 6 d. apie 1 val. 22 min. Marijampolėje, Donelaičio g., poilsiavietėje, sudegė padegtas biotualetas. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 18 val. 26 min. Vilkaviškyje, S. Nėries g., automobilį „Ford“ vairavo neblaivi moteris (gim. 1964 m.), kuriai nustatytas 1,55 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 7 d. apie 18 val. 46 min. Jurbarko r., Viešvilėje, Klaipėdos g., automobilį „Audi A4 Avant“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1975 m.), kuriam nustatytas 1,92 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 18 val. 22 min. Marijampolės sav., Paežerės k., Palių g., automobilį „VW Golf“ vairavo, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apsivertė neblaivus vyras (gim. 1999 m.), kuriam nustatytas 2,66 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 21 val. 20 min. Vilkaviškio r., Kybartuose, Gėlių g., automobilį „Seat Altea“ vairavo ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvoros vartus neblaivus vyras (gim. 1990 m.), kuriam nustatytas 2,59 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 9 d. apie 3 val. 19 min. Šakių r., Akėčių k., Akėčių g., automobilį „BMW“ galimai vairavo, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies neblaivus vyras (gim. 2000 m.), kuriam nustatytas 2,29 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    FK „Sūduvos pelėdos“ mokėsi iš pasaulinio lygio futbolo vaikščiojant ambasadoriaus

    Autorius
    Laima Vaičiūnienė
    -
    0

    2026 m. rugpjūčio 7-oji FK „Sūduvos pelėdoms“ tapo ypatinga diena. Komanda turėjo išskirtinę galimybę treniruotis kartu su tarptautiniu futbolo vaikščiojant teisėju, organizatoriumi ir pasauliniu šios sporto šakos ambasadoriumi Ricky Weir. Šios treniruotės buvo ne tik puiki proga tobulinti žaidimo įgūdžius, bet ir įgyti neįkainojamos tarptautinės patirties bei žinių iš žmogaus, kuris svariai prisideda prie futbolo vaikščiojant plėtros visame pasaulyje.

    Ricky Weir yra puikiai žinomas futbolo vaikščiojant bendruomenėje. Jis aktyviai prisidėjo prie šios sporto šakos vystymo Europoje ir Afrikoje, padėjo ją pristatyti Ruandoje, Nigerijoje ir Kenijoje, o 2025 m. buvo išrinktas metų tarptautiniu teisėju. Ypatingas jo profesinės karjeros įvertinimas buvo paskyrimas teisėjauti Pasaulio Tautų taurės finalui vyrų 50+ kategorijoje – vienam prestižiškiausių pasaulio futbolo vaikščiojant renginių.

    Treniruotės metu FK „Sūduvos pelėdų“ žaidėjai gavo vertingų praktinių patarimų, susijusių su taktika, žaidimo organizavimu ir komandos pasirengimu tarptautinėms varžyboms. Šie patarimai ypač svarbūs komandai, kuri intensyviai ruošiasi artėjančiai kelionei į Ispaniją, kur dalyvaus tarptautiniame futbolo vaikščiojant turnyre. Ricky Weir pasidalijo savo ilgamete patirtimi, sukaupta dirbant aukščiausio lygio turnyruose, ir pabrėžė komandinio darbo, disciplinos bei žaidimo kultūros svarbą.

    Tačiau ne mažiau svarbi buvo ir bendrystė už aikštės ribų. Komandos nariai turėjo progą pabendrauti su garbiu svečiu neformalioje aplinkoje, parodyti jam Marijampolę, pasivaikščioti miesto gatvėmis ir supažindinti su mūsų krašto svetingumu. Šiltas bendravimas, jaukūs pietūs ir draugiška atmosfera paliko neišdildomą įspūdį svečiui, kuris savo padėkoje pabrėžė, kad ši diena Lietuvoje jam buvo ypatinga ir įsimintina. Jis džiaugėsi sutikęs malonius, svetingus ir draugiškus žmones bei išreiškė viltį dar sugrįžti ir ateityje tęsti draugystę su mūsų komanda.

    FK „Sūduvos pelėdos“ nuoširdžiai dėkoja Ricky Weir už profesionaliai pravestą treniruotę, suteiktą svarbią informaciją, kantrybę atsakant į gausius klausimus, malonų ir nuoširdų bendravimą bei neįkainojamus patarimus, kurie neabejotinai pravers ruošiantis tarptautinėms varžyboms Ispanijoje. Tokie susitikimai įkvepia, stiprina komandos pasitikėjimą savo jėgomis ir primena, kad futbolas vaikščiojant yra ne tik sportas, bet ir draugystė, bendrystė bei galimybė kurti tarptautinius ryšius.

    Linkime Ricky Weir sėkmės jo prasmingoje veikloje, teisėjaujant ir populiarinant futbolą vaikščiojant įvairiose pasaulio šalyse. Tikimės, kad tai buvo tik pirmasis, bet tikrai ne paskutinis mūsų susitikimas.

    Sportiškai, su meile ir dėkingumu – FK „Sūduvos pelėdos.

    FK „Sūduvos pelėdos“ žaidėja Laima Vaičiūnienė

    Nuotraukos iš klubo archyvo.

    2026 m. liepos mėnesio statistika Marijampolės savivaldybėje

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0

    Net 17-oje Lietuvos miestų – kvietimas senjorams: „Švęskime gyvenimą čia ir dabar!“

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Kol vasarą miestų parkai prisipildo koncertų ir festivalių, daliai vyresnio amžiaus žmonių šis metų laikas praeina gerokai tyliau. Todėl organizacija SENJORO jau ketvirtus metus kviečia senjorus į nemokamus „Senjorų piknikus“ – iniciatyvą, primenančią, kad švęsti gyvenimą verta bet kuriame amžiuje.

    Rugpjūčio 25 ir 27 dienomis septyniolikoje Lietuvos miestų vyksiantys piknikai šiemet kvies brandaus amžiaus žmones nelaukti ypatingos progos, pasipuošti, susitikti ir tiesiog švęsti gyvenimą šiandien.

    Šių metų piknikai – didžiausi per visą ketverių metų istoriją. Išaugęs miestų skaičius ir kasmet gausėjanti bendruomenė rodo, kad senjorams reikia ne pasyvaus stebėtojų vaidmens, o gyvo susitikimo ir erdvės saviraiškai.

    Šventė, kurią kuria patys senjorai

    „Pirmųjų piknikų metu daug kalbėjome apie bendrą stalą ir užsimezgančias draugystes. Šiemet norime žengti dar vieną žingsnį ir pakviesti senjorus tiesiog švęsti gyvenimą. Pasipuošti, išeiti iš namų, parodyti savo talentus, pabendrauti ir dar kartą sau priminti, kad gražiausios akimirkos vyksta ne kada nors vėliau, o čia ir dabar“, – sako organizacijos SENJORO komunikacijos vadovė Sigita Kaminskaitė.

    Vienas didžiausių „Senjorų piknikų“ išskirtinumų – čia senjorai nėra tik žiūrovai. Piknikų esmė slypi ne programoje, o bendrakūrystėje. Organizatoriai atsisako įprasto renginio formato – svarbiausia ne scena, o patys žmonės. Kiekviename mieste programą papildo senjorai, kurie skaito savo eiles, kviečia šokiui ar mankštai, dainuoja, pristato rankdarbius ar dalijasi kitais talentais.

    „Piknikuose kviečiame senjorus nelaukti, kol kažkas kitas sukurs šventę. Kai žmogus kuria, dalijasi tuo, ką moka, užsimezga naujos pažintys, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos būti bendruomenės dalimi. Būtent tai ir kuria tikrąją šios iniciatyvos prasmę“, – priduria S. Kaminskaitė.

    Vis daugiau bendraminčių

    Anot iniciatyvos sumanytojų, „Senjorų piknikai“ kasmet tampa vis gražesniu pavyzdžiu, kaip aplink vieną idėją buriasi bendruomenė.

    „Džiugu, kad kasmet prie iniciatyvos prisijungia vis daugiau bendruomenių, kultūros centrų, senjorų organizacijų ir vietos verslų“, – sako S. Kaminskaitė.

    Piknikų organizatoriai pasirūpins jaukia aplinka, užkandžiais ir gaiviaisiais gėrimais, o dalyvius kviečia atsinešti pledą ar patogią kėdutę, mėgstamą užkandį, kuriuo būtų smagu pasidalinti su kitu senjoru, ir, svarbiausia, gerą nuotaiką bei norą pabūti kartu.

    Piknikų vietos ir laikai:

    Rugpjūčio 25 d. (antradienį) 14.00 val.:

    • Jonava: Ramybės skveras
    • Pasvalys: Pasvalio kultūros ir poilsio parko amfiteatras
    • Lazdijai: Lazdijų parkas
    • Kuršėnai: Kuršėnų dvaro parkas
    • Plungė: Babrungo slėnio estrados teritorija (Laisvės al. 12)
    • Gargždai: Gargždų parko amfiteatras
    • Palanga: Birutės parko rotonda
    • Kelmė: Kelmės „Draugystės“ parkas (krepšinio aikštelė)

    Rugpjūčio 27 d. (ketvirtadienį) 14.00 val.:

    • Vilnius: Sapiegų parkas (Antakalnio g. 17)
    • Kaunas: Draugystės parko centrinė dalis, prie skulptūros „Švelnumas“ (Taikos pr. 87B)
    • Klaipėda: Melnragė (šiaurinis molas), ant jūros kranto
    • Panevėžys: Kultūros ir poilsio parkas
    • Šiauliai: Vaikų žaidimų parkas „Beržynėlis“
    • Marijampolė: Marijampolės Poezijos parkas
    • Radviliškis: Radviliškio miesto kultūros ir poilsio parkas (Serpantino kalva, skulptūrinė kompozicija „Miesto metraštis“)
    • Mažeikiai: Senamiesčio parkas (Birutės g. 17A)
    • Telšiai: Telšių Zakso kalnas, Mažasis amfiteatras

    Daugiau informacijos apie piknikus ieškokite svetainėje www.senjoro.lt, o išsamias kiekvieno miesto piknikų programas ir naujienas rasite SENJORO organizacijos „Facebook“ paskyroje.

    Elektroninis parašas agentūroms ir paslaugų verslams: sutartys, aktai ir sąskaitos vienoje vietoje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Agentūras ir paslaugų verslus vienija panašus iššūkis – didelis dokumentų kiekis. Klientų sutartys, paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, papildomi susitarimai, konfidencialumo susitarimai (NDA), sąskaitos faktūros. Kiekvienas projektas generuoja naują dokumentų rinkinį, o kiekvienas klientas gali turėti savus reikalavimus ir darbo eigą.

    Elektroninis parašas neišsprendžia visų verslo problemų, tačiau gali gerokai supaprastinti dokumentų pasirašymo tvarką.

    Klientų sutartys

    Bendradarbiavimas su nauju klientu dažniausiai prasideda nuo sutarties. Popieriniame procese tai neretai reiškia ilgą grandinę: sutartis parengiama, išsiunčiama PDF formatu, klientas ją atsispausdina, pasirašo, nuskenuoja ir grąžina. 

    Naudojant elektroninį parašą, sutartis gali būti pasirašyta telefonu ar kompiuteriu, o procesas dažnai užtrunka gerokai trumpiau. Tai leidžia greičiau pradėti darbus ir sumažina administracinę naštą.

    Konfidencialumo susitarimai (NDA)

    Konfidencialumo susitarimai dažnai reikalingi dar prieš pradedant išsamesnius pokalbius su potencialiais klientais ar partneriais. Todėl svarbu, kad jų pasirašymo procesas neužtruktų.

    Elektroninis pasirašymo būdas leidžia konfidencialumo susitarimus sudaryti greičiau ir patogiau. Dokumentas iš karto pasiekia abi šalis, o jį pasirašius, tolesnis bendradarbiavimas vyksta aiškiai apibrėžtomis sąlygomis.

    Priėmimo–perdavimo aktai

    Baigus projektą ar jo etapą, dažnai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. Tai svarbus dokumentas, patvirtinantis, kad darbai atlikti ir perduoti klientui.

    Popieriniai dokumentai kartais vėluoja dėl paprasčiausių priežasčių – klientas yra išvykęs, užimtas ar tiesiog atideda pasirašymą. Naudojant elektroninį parašą, aktas gali būti išsiunčiamas iš karto po darbų perdavimo, o klientas jį pasirašo jam patogiu metu. Tai padeda greičiau užbaigti administracinius procesus ir pereiti prie atsiskaitymo.

    Skaitmeninis archyvas

    Dirbdamos su dešimtimis klientų ir daugybe projektų, agentūros greitai sukaupia didelius dokumentų kiekius. Popieriniame archyve rasti konkretų susitarimą po kelerių metų tampa sudėtinga ir atima daug laiko.

    Skaitmeniniame archyve dokumentus galima greitai rasti pagal klientą, datą, dokumento tipą ar pasirašiusį asmenį. Tai padeda efektyviau valdyti informaciją ir sumažina riziką prarasti svarbius dokumentus.

    Agentūrų ir paslaugų verslų darbo tempas yra spartus, todėl ir dokumentų valdymo procesai turi būti lankstūs, kad netaptų kliūtimi paties verslo augimui.

    Fiodoras Dostojevskis

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    „Negalima mylėti to, ko nepažįsti.“

    Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    Parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionate – marijampoliečių triumfas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Praėjusį savaitgalį Sasnavos aerodrome vyko 36-asis atviras Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Austrijos, Latvijos sportininkai bei šios šalies kariuomenės komanda.

    Po aštuonių turų ir dramatiškų pusfinalio bei finalo šuolių asmeninėje įskaitoje visas prizines vietas užėmė marijampoliečiai: I vietą Juozas Kriščiūnas, II – Romas Šmigelskis ie III – Deividas Raguckas, nepalikdami jokių vilčių kitų klubų sportininkams. Beje, visi prizininkai yra Lietuvos rinktinės nariai, kurie rugpjūčio pabaigoje vyksta dalyvauti pasaulio parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionate.

    Komandinėje įskaitoje varžybose pirmavo Marijampolės aeroklubo rinktinės. Čempionate buvo skaičiuojama senjorų (per 45 metų amžiaus) rungtis, kurioje Marijampolės aeroklubo sportininkas Deividas Raguckas iškovojo I-ąją vietą, II-ąją ir III-ąją vietas iškovojo Lenkijos senjoras Leslaw Sass ir sportininkas iš Prancūzijos Lautard Bruno.

    Vido Lietuvininko, Jauniaus Skaricko nuotraukos. Nuotraukų galerija ČIA.

    36-asis atviras Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Vido Lietuvininko, Jauniaus Skaricko nuotraukos.

    lightbox gallerieby VisualLightBox.com v6.1

    Rugpjūčio etiudai

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    4

    Su duonos kvapu – į visa apimančią skalsą ir pilnatvę I

    Pakalbėkime šiandien apie pilnatvę, kuri lyg subrendusio rugio grūdas visaapimančiu duonos kvapu sklando rugpjūčio laukuose, pilnuose dienos karščio ir pamažėl ilgėjančios nakties vėsos. Kalbėkime apie širdį, kurioje pilnatvė apglėbia nerimo šauksmą, laimės akimirkas, meilės stebuklą, kančios ašmenimis raižantį laiką. Pilnatvė – sielos suvokimas, jog gyvenimas su kaupu visko atseikėja – ir džiaugsmo, ir ašarų, ir vilties, ir skausmo. Tad palaiminkime ją, kai visa esybe geriame paslaptingą brandos meto tylą, kurioje viskas taip tikra, sava.

    …Veidrodiniame ežero pavakaryje grožio ir elegancijos šokį pasauliui dovanoja gražuolė gulbė. Jos tobulas sparnų išlenkimas, grakštus kaklo išdidumas, kuriame nėra nė lašo puikybės, priverčia sulaikyti kvapą. Ji – vakaro karalienė, savo kerinčioje didybėje alsuojanti neįtikėtinu paprastumu bei nuoširdumu. Tokiu, kurį pasauliui dosniai dalijo bjaurusis ančiukas, mainais už tai gaudamas patyčias, smūgius, pažeminimus, kančias. Štai kodėl jis, virtęs dailiąja gulbe, nesipuikuoja: jo širdyje ta pati pilnatvė, jau leidžianti skleisti gėrį, grožį, šviesą, žavėtis ir žavėti.

    Priimkime tą pilnatvę, net jeigu ir jos puokštėje rožės su labai aštriais spygliais, jei skaudžiai duria ji širdį. Priimkime viską, ką duoda gyvenimas, tuomet šviesą, grožį, gėrį spinduliuosime pačios. Tikėkime tuo…

    Sunki auksaspalvė rugpjūčio branda, lėtai banguojanti lengvame vėjyje, visomis lygumomis, visais kalnais ir kalneliais šaukia: duonos metas. Štai jos, nulenkusios sunkias galvas žemėn, dar nenupjautos, dar nenukultos. Neilgam. Diena kita, ir laukų platybė, ta pati, kurioje dabar dar sunkiai tebesisupa rugių varpos, atsivers neskustomis ražienomis. Tie patys laukai kvepės duona. Rūgštaus skalsaus kvapo bus pilni namai, keliai, vieškeliai – visos vietos, kur kada nors būta žmogaus alsavimo, jo rankų prisilietimų, balso aido.

    Ak, ta duona duonelė… Tas žiemkenčio kelias, prasidėjęs rudenio saulėlydyje, perėjęs žiemos speigą, pavasarinę viltį ir vasaros kaitrą, kol visu didingumu sustoja prie rugpjūčio dalgio ašmenų, kad būtų nupjautas, nukultas, sumaltas, ugnyje užgrūdintas. Trumpai žiemkenčio kelią vadiname duona, maitinančia ne tik kūną, bet ir sielą (juk kiek išbandymų lemta jai patirti, kol virsta visa apimančia skalsa)…

    …Įdegusios rankos dideliu duonriekiu peiliu pjauna kepalą duonos (kartais – savo namuose iškeptos, kartais – iš artimiausios parduotuvės ar turgaus parsineštos). Jokia malda nebepalydi riekių, imamų skubotais pirštais, jokia burna nepabučiuoja nukritusio ant žemės gabalėlio. Sakralumas ištirpsta kasdienybėje? O gal jo išvis nebelikę? Lygiai to paties klausia akys, žvelgdamos ten, kur bekraštis rugių laukas susilieja su dangaus mėlyne: ar liko dar bent kas nors švento šioje žemėje? Ar viskas perkama, parduodama, išduodama? Nuo stambiausios rugio varpos, beveik siekiančios žemę, kaip atsakas delnan pabyra sunokę grūdai – ne, ne viskas. Paprastos tiesos duonos keliu smelkiasi į pačią širdį: parduosi – nupirks, pirksi – parduos, netikėsi – išduos. Visaapimanti skalsa, visada atmenanti ilgą ir sunkų duonos kelią, pritaria: nori gauti – duok, atidavei – nepamiršk paimt. Ir… eik: į šaltį, karštį, lietų, žvarbą, kol siela, užgrūdinta kaip tas duonelės kelias, alsuos pilnatve kaip ta visa apimančia skalsa…

    Su duonos kvapu – į visa apimančią skalsą ir pilnatvę II

    Kokiu nepaprastu dosnumu mus pasitinka rugpjūtis! Plieskia žemelė žiedais, puošiasi vaisiais, o naktimis skamba dangus nuo žvaigždynų šviesos… Brandus grožis aplink – pilnas tikros išminties… Ir tu, liečianti(s) lietaus nupraustą gėlės žiedą, glostanti(s) raustantį obuolį, gerianti(s) vakaro vėsą ir mojanti(s) krintačiai žvaigždei. Tu kalbini dangų ir žemę: dangų, nes iš jo gavai nenumalšinamą skrydžio siekį, žemę – iš jos tu gavai nerašytą įsakymą: būti šviesa kasdienybės pilkumoje, būti paukšte akmeningoje dykynėje, būti versme išdžiūvusiame šulinyje. Ir vykdai šį įstatymą, nes suvoki savo buvimo šioje žemėje prasmę: tu esi atėjusi tam, kad duotum, dalintum, nieko mainais už tai nereikalaudama(s), tik suvokdama(s), jog tai yra didžiausia laimė, kokią tik gali patirti žmogus… Atiduoti tai, ko tau labiausiai reikia, ko labiausiai trokšti, – gyventi palaimoje, matyti, kad tavo dosnumo šviesoje žydi šypsenos, skamba tyras juokas, verkia iš laimės širdys, spinduliuoja meilę akys – tikroji prasmė… Taip tu laimini šį pasaulį, taip jis kiekvieną rytą vėl pradeda suktis – nuo tavo dosnumo pabudęs, tavo išmintimi atgijęs.

    …O kai visas žvaigždes užgesinti pakviesi rytmečio saulę, kai tavo rankų sušildytas pasaulis įsilies į dienos triukšmą, tavo rankos ilgai kvepės šviežia duona ir rūgščiu ajero atodūsiu. Tu iki pat vakaro dalinsi tą kvapą, kad namai būtų sotūs, kad skalsos nepritruktų . Ir vėl – saulę miegui guldysi, laiminsi nakčiai namus, kelsi žvaigždes svajonės skrydžiui – duosi, dalinsi iš naujo.

    Su duonos kvapu – į visa apimančią skalsą ir pilnatvę III

    Ar jaučiate, kaip pamažu atsiveria erdvės? Vakarykščiai rugių kalneliai jau tik ražienomis moja žydra dangaus jūra plaukiantiems debesėliams – dar tokiems lengviems, nepaliestiems rudens švino… Dangus įteka į žemę ir susilieja begalybėje: nei pradžios, nei pabaigos, tik žėrintis rugpjūčio skliautas naktį, nublukusias dienos spalvas prausiantis krentančių žvaigždžių šviesoje…

    …Bekraštėje nakties dangaus pievoje dar tebevaikšto mergaitė iš senos senos sakmės. Ar matote ją, palinkusią prie samtelio, kuriuo ji nešė vandenį sergančiai motulei, pati negėrė, bet pagirdė visus, sutiktus pakely? Tai jos samtelis kabo per naktis aukštai virš galvų, sugrįžtantiems jaukiai mojantis, išeinantiems – sugrįžti linkintis. Septynios ryškios žvaigždės, tuomet iššokusios iš mergaitės samtelio, pagirdė visą ištroškusį pasaulį ir pasiliko danguje – girdyti ištroškusias… širdis. Pirmiausia – meile, srūvančia iš pirmapradžių versmių, viltimi, švytinčia kaip nesibaigiantis Paukščių takas, gerumu, švelniai glostančiu iš laimės tekančią ašarą…

    Ar jaučiate šitą žodžiais nenusakomą pilnatvę, atėjusią iš bežadės erdvės, nusidriekusios per ražienų lauką iki pat dangaus? Dar pereikime basomis kojomis per jį, duona kvepiantį, kad į visą kūną įsigertų skalsos visiems metams. Skalsos – nešti gyvenimą lyg taurę vyno aukai, stiprybės – atsispirti gniuždančiai kasdienybės rutinai, švelnumo – sutramdyti piktą likimo žvėrį…

    Su duonos kvapu – į visa apimančią skalsą ir pilnatvę IV

    …Ar jaučiate, kaip saldžiai rūgštus kvapas pasklinda po šviežiomis ražienomis apgaubtus rugių laukus? Duonos kvapas… Toks tikras, skalsus, su vos juntamu rudens prieskoniu. Toks visaapimantis, koks būna tik ką ištuštėjusiuose laukuose, kur rugienojuose būriuojasi laukdami ženklo išskristi gandrai.

    …Kažkas pasibaigia – kažkas prasideda. Nepaliaujamai besisukantis pabaigos – pradžios  ratas (ne taip paprasta kartais suvokti pabaigoje pradžią!) su byrančiais grūdais rugpjūčio saulėkaitoje užtupia ant gandro sparno ir leidžiasi nešamas į mėlyną dangaus tolį. Svaigi skrydžio laimė su lengvu liūdesiu žvelgia į beveik kupiną vasaros taurę, į blunkančių spalvų jau nedrąsų plazdėjimą, tai, su kuo reikia atsisveikinti – kad atsirastų vietos pradžiai.

    …Sudie… – gandro sparnas tyliai moja valiūkiškam gegužio kvatojimui ir trumpų birželio naktų alpuliui. Ryškiai suspindusios rugpjūčio nakties dangaus akys šviečia nelengvą pabaigos-pradžios kelią svajonei, vilčiai, tikėjimui, meilei – tam, kas niekada nesibaigia, o tik įgauna naują kryptį. 

    …Visa apimantis duonos kvapas, genamas gandro sparnų mojavimo, pasiekia namus, pripildo juos sotumo, ramybės, pilnatvės. Pjūties meto filosofija bibline tiesa („Ką pasėsi – tą ir pjausi“) trumpam apmąstymui stabteli prie namų slenksčio ir ryžtingai žengia vidun, atsisveikinimui pamodama tai, kas nereikalinga, ant tvirtų sparnų išnešantiems gandrams. Už uždarų durų lieka abejonės, nerimas, netikrumas – pabaiga. Šiapus laukia pradžia. Tegu dar nežinoma, neprijaukinta, tačiau tyra, nuprausta gausia liūtim, žaibų botagais išgryninta, tvirta, atlaikiusi perkūnijos trenksmus. Toje pradžioje – visa apimantis duonos kvapas, gaubiantis svajonę, tikėjimą, viltį, meilę…

    Laima GRIGAITYTĖ   

    Kelionė po Biržų ir Šiaulių kraštą: ne tik pažinti, bet ir stiprinti tarpusavio ryšius bei puoselėti bendras vertybes

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Trijų Marijampolės sav. seniūnijų (Igliaukos, Liudvinavo ir Mokolų) gyventojai leidosi į dviejų dienų pažintinę- edukacinę kelionę po Biržų ir Šiaulių kraštą. Ši išvyka tapo puikia galimybe ne tik pažinti išskirtinį Lietuvos kultūros, gamtos ir kulinarinį paveldą, bet ir stiprinti bendruomeniškumą, tarpusavio ryšius bei puoselėti bendras vertybes.

    Vienas įsimintiniausių kelionės akcentų – kultūrinio, kulinarinio paveldo edukacijos Raubonių vandens malūne. Įkvepianti istorija, kai vietos entuziasto Vaidoto Gikio ir Raubonių bendruomenės iniciatyva senas, apleistas ir apgriuvęs pastatas prikeltas naujam gyvenimui tampa inžinerinės technikos ir traukos objektu. Čia veikia malūnas, vilnos karšimo, verpimo įrenginiai, atgaivinti senieji tradiciniai vilnos amatai

    Išragauta trijų rūšių virtienių, pagamintų Raubonių bendruomenės moterų pagal autentiškus vietos močiučių receptus. Tikslas daugiau pažinti šio krašto istorijos vedė į Biržų pilį – vieną svarbiausių Lietuvos bastioninių tvirtovių.

    Vėliau pasivaikščiojimas ilgiausiu Lietuvoje mediniu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą, vedančiu į Astravo dvaro sodybą, kur grožėjomės didinga architektūra, išpuoselėtu parku ir ramybės kupina aplinka.

    Pažintis su Biržų kraštu tęsėsi Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje. Užkopę į beveik 32 metrų aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą – trečią pagal aukštį Lietuvoje – grožėjomės įspūdinga daugiau kaip 30 vandens pripildytų karstinių smegduobių panorama. Šį unikalų gamtos reiškinį buvo galima pažinti ir iš arti, keliaujant pažintiniu taku su pontoniniais tilteliais.

    Ne mažiau įspūdžių suteikė apsilankymas Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje prie garsiosios Karvės olos – vienos žymiausių karstinių įgriuvų Lietuvoje. Tai vieta, leidžianti iš arti pajusti išskirtinį Biržų krašto gamtos unikalumą.

    Pažintinė kelionė tęsėsi Saulės mieste – Šiauliuose. Dalyviai susipažino su miesto istorija, aplankė žymiausias vietas, vėliau lankėsi Kuršėnų ir Pakruojo dvaruose, kuriuose atsiskleidė turtinga Lietuvos dvarų istorija, kultūra ir iš kartos į kartą perduodamos tradicijos.

    Ši dviejų dienų kelionė tapo prasminga bendrystės, pažinimo ir kultūrinio bendradarbiavimo patirtimi. Ji dar kartą įrodė, kad keliaudami po Lietuvą galime atrasti ne tik įspūdingus istorijos ir gamtos objektus, bet ir stiprinti tarpusavio ryšius, puoselėti kultūrinį identitetą, dalintis patirtimis bei kurti naujus bendruomenių ryšius.

    Visą kelionę lydėjo gera nuotaika, nuoširdžios šypsenos, draugiški pokalbiai ir tūkstančiai vasaros žiedų, suteikusių išvykai ypatingo jaukumo.

    Nuoširdžiai dėkojame visiems kelionės dalyviams už bendrystę, gerą nuotaiką ir kartu sukurtus gražius prisiminimus, gidui Zenonui Meškelevičiui – už įdomius pasakojimus, istorijas ir naujai pažintas vietas.

    Labai dėkojame ir prie kelionės organizavimo prisidėjusiemiems: Užgirių kaimo bendruomenės pirmininkei Odetai, Šunskų kaimo bendruomenės narei Mildai Senkienė ir Daukšių miestelio bendruomenės narei Irmai Leonavičienei.

    Ši kelionė – projekto „Bendrystės, kultūrinio bendradarbiavimo ir pažinimo keliu“ Nr. MARI-LEADER-09-2-2 dalis, projektas įgyvendinamas pagal Marijampolės vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją Nr. 20VS-PV-23-1-01770-PR001 „Marijampolės vietos veiklos grupės kaimo plėtros 2023–2029 metų strategija“, priemonę „Bendruomeniškumo skatinimas“ Nr. LEADER-20VVG-09 finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Lietuvos valstybės biudžeto ir Marijampolės sav. biudžeto lėšomis.

    Antano Beniulio nuotraukos.

    lightbox gallerieby VisualLightBox.com v6.1

    „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ – penkiolika metų kuriama tradicija ir dar vienas išskirtinis festivalio finalas

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0

    Liepos vakarai Marijampolėje neįsivaizduojami be dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Trečiadienio vakarą Poezijos parke nuskambėjo baigiamasis festivalio koncertas, kuriame pasirodė aktorius, režisierius ir pedagogas Aidas Giniotis su grupe „PlumBum“. Pasirodymas buvo kupinas teatro elementų, improvizacijos, humoro ir gerai pažįstamų dainų. Publika ne tik klausėsi, bet ir dainavo kartu, negailėjo plojimų. 

    Jubiliejinis, 15 kartą vykęs festivalis, šiemet klausytojams padovanojo penkis muzikinius vakarus. Keturi koncertai vyko Marijampolės Poezijos parke, o vienas – Kalvarijos sinagogų kiemelyje. Be Aido Giniočio ir grupės „PlumBum“ žiūrovai šiemet taip pat klausėsi Larisos Kalpokaitės, Aleksandro Makejevo, Živilės Mackevičiūtės ir Pauliaus Vaicekausko bei Vilijos Radvilės.
     „Festivalis ypatingas tuo, kad gimė kaimiškoje vietovėje, o vėliau išaugo į visam mūsų kraštui svarbią kultūros tradiciją. Per penkiolika metų „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ tapo ne tik gražiu liepos vakarų simboliu, bet ir renginiu, kasmet suburiančiu dainuojamosios poezijos mylėtojus Marijampolėje. Ačiū Rimantui Lekeckui už tai, kad tiek metų puoselėja renginio idėją su tokiu atsidavimu ir meile, o mums smagu kasmet skirti dalį lėšų festivalio organizavimui“, – kalbėjo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis.
     Festivalio sumanytojas Rimantas Lekeckas baigiamojo koncerto metu trečiadienį priminė, kad gerai žinomas festivalis prasidėjo nedideliame Vekeriotiškės kaime ir anuomet vadinosi „Vakaras prie laužo“. Daugiau nei prieš 15 metų žmonės Vekeriotiškėje rinkdavosi ne tik klausytis muzikos, bet ir aukoti lėšų Vytauto Kernagio gydymui.

     Į baigiamąjį koncertą gausiai susirinkę žiūrovai dar kartą patvirtino, kad festivalis „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ yra vienas laukiamiausių vasaros renginių Marijampolėje. Kaip ir kasmet, atsisveikinant su dar vienu festivaliu, Marijampolės „Lions“ klubo nariai susirinkusiuosius vaišino vyšniomis – simbolišku festivalio akcentu, tapusiu neatsiejama šventės tradicija.

    11 2 3 4 5 6 7 8 9 10 lightbox gallerieby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai liepos 9–29 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Liepos 9 d. apie 23 val. 39 min. Marijampolės sav., Skaisčiūnų k., kilus konfliktui, vyras (gim. 1999 m.) smurtavo prieš blaivų vyrą (gim. 1985 m.). Nukentėjusysis pristatytas į gydymo įstaigą. Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 10 d. apie 07 val. 00 min. Šakių r. sav., Ilguvos k., vyras (gim. 1992 m.) pastūmė vyrą (gim. 1968 m.), kuris griuvo ir susižalojo. Nukentėjusysis pristatytas į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 11 d. apie 02 val. 00 min. Kalvarijos sav., Naujosios Radiškės k., namuose, kilus konfliktui, neblaivus (2,71 prom.) vyras (gim. 1958 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1952 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 12 d. apie 14 val. Marijampolės sav., Skaisčiūnų k., namuose, vyras (gim. 1986 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1986 m.). Nukentėjusiąją apžiūrėjo medikai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 16 d. apie 22 val. Šakių r. sav., Kriūkuose, namuose, kilus konfliktui, vyras (gim. 1991 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1987 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 19 d. apie 00 val. 16 min. Šakių r. sav., Veršių k., namuose, vaikinas (gim. 2007 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1994 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 18 d. apie 01 val. Marijampolės sav., Želsvos k., galimai neblaivus vyras (gim. 1981 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1984 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Liepos 24 d. apie 20 val. Marijampolės sav., Obelinės k., namuose, kilus konfliktui, neblaivus (2,75 prom.) vyras (gim. 1987 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,47 prom.) moterį (gim. 1993 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 26 d. apie 20 val. Jurbarko r. sav., Armeniškių k., neblaivus vyras (gim. 2000 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 2007 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 26 d. apie 06 val. Vilkaviškio r. sav., Vištytyje, vyras (gim. 2002 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 2005 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 26 d. apie 18 val. Marijampolėje, Mokolų g., neblaivus vyras (gim. 1996 m.) smurtavo prieš neblaivią moteerį (gim. 1999 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 28 d. apie 23 val. Šakių r. sav., Lukšiuose, vyras (gim. 1971 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1975 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Asmenų paieška

    Liepos 16 d. apie 11 val. iš socialinių paslaugų centro, esančio Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, išėjo ir iki šiol negrįžo nepilnametis (gim. 2009 m.).

    Liepos 16 d. apie 10 val. iš namų, esančių Jurbarke, išėjo ir iki šiol negrįžo nepilnametė (gim. 2010 m.).Nepilnametė yra apie 155 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodais vidutinio ilgio plaukais.

    Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

    Liepos 17 d. apie 19 val. 10 min. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., pas vaikiną (gim. 2007 m.) rasta galimai sintetinės kilmės narkotinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 19 d. apie 00 val. 25 min. Kazlų Rūdoje, V. Kudirkos g., pas vaikiną (gim. 2006 m.) rastas plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 19 d. apie 21 val. 48 min. Marijampolėje, K. Donelaičio g., policijos pareigūnai sulaikė ne tarnybos metu neuniformuotą Lietuvos kariuomenės karį (gim. 2004 m.), pas kurį rastas ir paimtas užspaudžiamas plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, Įtariama, kad tai narkotinė medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.

    Liepos 20 d. apie 22 val. Marijampolėje, P. Armino g., pas vyrą (gim. 2001 m.) rastas cigarečių pakelis, kurio viduje buvo galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga – marihuana. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 23 d. apie 20 val. Marijampolėje, Jono Dailidės g., patikrinimui sustabdžius automobilį „BMW“, kurį vairavo vyras (gim.2007 m.), automobilio daiktadėžėje rasta galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – marihuana. Taip pat pas keleivį (gim. 2008 m.) rastas plastikinis paketėlis su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 23 d. apie 20 val. 20 min. Marijampolėje, K. Donelaičio g., pas vyrus (gim. 1993 m. ir 1983 m.) rasta galimai narkotinių medžiagų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 24 d. apie 21 val. 50 min. Marijampolėje, P. Armino g., pas vyrus (gim. 1989 m. ir 1991 m.) rasta galimai narkotinių medžiagų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 27 d. apie 09 val. 40 min. Marijampolėje, Paupio g., pas vyrą (gim. 1991 m.) rasta galimai narkotinių medžiagų. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Liepos 29 d. apie 13 val. 30 min. Marijampolėje, Karklų g., pas vyrą (gim. 2004 m.) rastas folijos paketėlis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga – marichuana. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.

    Sukčiavimo atvejai

    Liepos 29 d. į Marijampolės apskr. VPK Šakių r. policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1957 m.), kuris liepos 27 d. socialiniame tinkle rado skelbimą apie parduodamas granules, už prekes pervedė pinigus į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą, tačiau iki šiol prekių negavo. Patirta 780 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Vagystės

    Liepos 11 d. gautas vyro (gim. 1994 m.) pranešimas, kad apie 11 val. 41 min. Kybartuose, iš saugojimo aikštelės pavogtas automobilis „Chrysler“. Padaryta apie 1500 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Liepos 20 d. gautas vyro (gim. 1990 m.) pareiškimas, kad liepos 17 d. apie 17 val. 30 min. Tauragėje, Dariaus ir Girėno g., autobusų stotyje, buvo pavogta piniginė, kurioje buvo 300 eurų ir dokumentai, taip pat pavogta rankinė su joje buvusiais daiktais. Padaryta apie 350 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Liepos 21 d. gautas vyro (gim. 1978 m.) pareiškimas, kad Vilkaviškyje, Pramonės g., iš įmonės saugomos teritorijos pavogtas įmonei priklausantis automobilis „Audi A4“. Padaryta apie 150 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Liepos 22 d. gautas vyro (gim. 2005 m.) pareiškimas, kad Šakių r. sav., Burgaičių k., pastebėjo, kad neturi su savimi turėtų 820 svarų sterlingų ir 90 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Liepos 24 d. Marijampolės aps. VPK Vilkaviškio r. PK gautas vyro (gim. 1990 m.) pranešimas, kad tą pačią dieną laikotarpyje nuo 8 val. 30 min. iki 11 val. 00 min. iš namų, esančių Vilkaviškio r., Lauckaimio k., Gėlių g., buvo pavogti jam priklausantys grynieji pinigai – 1300 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Liepos 25 d. Marijampolės aps. VPK Marijampolės PK gautas moters (gim. 1975 m.) pranešimas, kad tą pačią dieną laikotarpyje nuo 6 val. 30 min. iki 7 val. 00 min. iš ūkinio pastato, esančio Marijampolės sav., Puskelnių k., Sodų g., išlaužus ūkinio pastato duris, buvo pavogti ten laikomi alkoholiniai gėrimai. Patirta apie 300 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Liepos 28 d. gautas vyro (gim. 1994 m.) pareiškimas, kad laikotarpiu nuo liepos 26 d. 06 val. 00 min. iki liepos 26 d. 15 val. 00 min. Vilkaviškyje, Pakrantės g., iš kiemo pavogtas jam priklausantis dviratis „Koga Colmaro“. Padaryta 300 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Eismo įvykiai

    Liepos 21 d. apie 17 val. 50 min. Vilkaviškio r. sav., kelyje Kaliningradas–Kybartai–Marijampolė, automobilis „VW Passat“, vairuojamas blaivaus vyro (gim. 1976 m.), atsitrenkė į automobilio „BMW“, vairuojamo blaivaus vyro (gim. 1955 m.), galinę dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „BMW“ vairuotojas ir trys automobilio „VW Passat“ keleiviai, kurie pristatyti į gydymo įstaigas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

    Rasti žmonių kūnai

    Liepos 14 d. apie 18 val. 54 min. Marijampolės sav., Želsvos k., namuose, rastas moters (gim. 1964 m.) kūnas irimo stadijoje, be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Liepos 18 d. apie 09 val. 19 min. Kazlų Rūdos sav., Skindeliškės k., griovyje prie kelio rastas vyro (gim. 1965 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Liepos 27 d. apie 14 val. 17 min. Kalvarijos sav., Asavos k., rastas mirusio vyro (gim. 1988 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Kiti įvykiai

    Liepos 9 d. gautas vyro (gim. 1959 m.) pareiškimas, kad gavęs SMS žinutę apie tariamą siuntą ir paspaudęs atsiųstą nuorodą, iš banko sąskaitos prarado 2852,58 euro. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Liepos 11 d. 1 val. 6 min. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi vyras (gim. 1957 m.), kuris pareiškė, kad liepos 10 d. apie 20 val. Šakiuose, būnant namuose, jam paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba), kurie, prisistatę „Google“ ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 15 000 eurų (į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui atidavė banko kortelę, nuo kurios buvo pasisavinti pinigai). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Liepos 14 d. gautas pranešimas, kad Vilkaviškio r. sav., Bučiūnų k., į VĮ „Regitra“ atvykęs vyras (gim. 1998 m.) pageidavo užregistruoti automobilį „Toyota“, tačiau nustatyta, kad transporto priemonės identifikacinis numeris turi galimų klastojimo požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306¹ str.

    Liepos 16 d. gautas vyro (gim. 1989 m.) pareiškimas, kad socialiniame tinkle „Facebook“ radęs skelbimą ir ketindamas įsigyti granulių, į nurodytą banko sąskaitą pervedė 470 eurų, tačiau prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Liepos 16 d. apie 11 val. 30 min. Šakių r. sav., Panovių k., rastas traktorius „Fendt“, kurio identifikacinis numeris turi galimų klastojimo požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306¹ str.

    Liepos 18 d. Marijampolės sav., Avikilų k., nuo kelio nuvažiavo automobilis „Honda“, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1989 m.), kuriam nustatytas 2,51 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 19 d. apie 20 val. 27 min. Marijampolės sav., Liudvinave, automobilį „Audi A3“ vairavo neblaivus teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1988 m.), kuriam nustatytas 2,50 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 20 d. apie 21 val. 10 min. kelyje Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija, Rūdelės k., patikrinimui sustabdžius automobilį „Scania“, nustatyta, kad jį vairavo neblaivus vyras (gim. 1973 m.), kuriam nustatytas 1,65 prom. neblaivumas. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 20 d. apie 15 val. 03 min. Marijampolėje, Draugystės g., daugiabučio namo kieme, automobilis „Opel Zafira“, vairuojamas neblaivaus, teisės vairuoti neturinčio vyro (gim. 1971 m.), apgadino automobilius „Volvo XC60“ ir „Mercedes-Benz“. Vairuotojui nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 21 d. gautas vyro pareiškimas, kad 2026 m. sausio mėn. įsigijus automobilį „Toyota“ ir už jį sumokėjus, automobilis buvo paimtas dokumentams sutvarkyti, tačiau iki šiol negrąžintas, jo buvimo vieta nežinoma, o su pardavėju susisiekti nepavyksta. Padaryta turtinė žala – 25 000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Liepos 21 d. apie 10 val. 36 min. Marijampolėje, Sporto g., rastas krovininis vilkikas „Volvo“ su puspriekabe „Krone“ ir dar viena puspriekabė „Krone“, kurių identifikaciniai numeriai turi galimų klastojimo požymių. Taip pat rastas automobilis „Porsche“, kuris ieškomas Vokietijoje. Transporto priemonės nugabentos į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306¹ str. ir 189 str.

    Liepos 21 d. apie 21 val. 48 min. Marijampolėje, Mokolų g., patikrinimui sustabdžius automobilį „VW Caddy“, nustatyta, kad jį vairavo neblaivus vyras (gim. 1979 m.), kuriam nustatytas 1,78 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 22 d. į Jurbarko r. PK kreipėsi vyras (gim. 2002 m.), kuris pranešė, kad jam priklausantis automobilis BMW galimai ieškomas užsienyje. Patikrinus nustatyta, kad minėtas automobilis ieškomas Vokietijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 1 d.

    Liepos 22 d. apie 17 val. 04 min. Jurbarko r. sav., Burbinės k., rastas į kelkraštį nuvažiavęs automobilis, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 2001 m.). Jam nustatytas 1,64 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 22 d. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi vyras (gim. 1971 m.), kuris pareiškė, kad balandžio 10 d. Panevėžyje, iš įmonės pirko automobilį „Toyota Yaris“ už 16 500 eurų, kurio negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Liepos 23 d. apie 01 val. Kazlų Rūdoje, Strazdelio g., nenustatytas asmuo išdaužė du privataus gyvenamojo namo langus. Padaryta turtinė žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.

    Liepos 25 d. apie 3 val. 15 min. Vilkaviškyje, Šilkaičių g., miesto pliažo teritorijoje, dėl su savimi turėtų galimai narkotinių ir psichotropinių medžiagų sulaikomas galimai nuo jų apsvaigęs vyras (gim. 2005 m.) aktyviais veiksmais priešinosi Vilkaviškio r. PK pareigūnui. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d., 286 str.

    Liepos 25 d. apie 14 val. 20 min. Marijampolės sav., Trakiškių k., Trakėnų g., viešoje vietoje, trys nenustatyti asmenys smurtavo prieš vyrą (gim. 1997 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Liepos 25 d. apie 20 val. Šakių r., Lekėčių mstl., Draugystės g., patikrinimui sustabdžius automobilį „VW Golf“, nustatyta, kad jį vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1964 m.), kuriam nustatytas 1,55 prom. neblaivumas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 12 val. 52 min. Šakių r. sav., Gelgaudiškyje, automobilį „VW Sharan“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1978 m.), kuriam nustatytas 2,29 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 28 d. apie 15 val. 40 min. Kalvarijoje, Savanorių g., rasti du automobiliai „Porsche“, kurie paieškomi Belgijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str.

    Liepos 28 d. gautas vyro (gim. 2008 m.) pareiškimas, kad liepos 27 d. apie 00 val. 20 min. Šakių r. sav., Griškabūdyje, viešoje vietoje, prieš jį smurtavo pažįstamas asmuo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Iš daržo tiesiai į lėkštę: 3 gardūs būdai panaudoti šviežią kopūstą

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Švieži lietuviški kopūstai yra viena mėgstamiausių naujo derliaus daržovių. Gardžiai juos paruošti galima vos su keliais priedais, juose gausu maistingų medžiagų, o viso patiekalo kaina neapsunkins ir piniginės. O dar geriau – reikės visai nedaug laiko virtuvėje. Jeigu į kulinarinę kasdienybę įsisuko rutina, „Iki“ šefė siūlo išbandyti 3 receptus, kurie padės kasdien nustebinti namiškius gardžiais patiekalais.

    „Šviežias derlius jau kaip reikiant įsisiūbuoja, o lietuviško derliaus lentynose galima matyti vis daugiau – jau turime ir bulvių, ir cukinijų, ir burokų ir lietuvių ūkiuose užaugintų kopūstų.  Pastarieji paklausūs ištisus metus, bet pirkėjai ypač laukia šviežio derliaus, nes tokios daržovės išsiskiria traškumu, sultingumu ir lengvu paruošimu“, – pirkėjų įpročius apžvelgia Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

    Valgykite į sveikatą

    Ne tik galimybė greitai ir nebrangiai paruošti pietus ar vakarienę patraukia pirkėjus dažniau gaminti su kopūstais. Daugelis jau seniai žino apie naudingas kopūstų savybes, vitaminų ir mineralų gausą. Jie yra puikus vitaminų C, K, B grupės vitaminų, taip pat kalio, magnio ir kitų mineralų šaltinis. Švieži kopūstai pasižymi dideliu antioksidantų kiekiu, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų, pasakoja „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

    „Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad kopūstai yra mažai kaloringi ir turi daug skaidulų, todėl puikiai tinka norintiems palaikyti sveiką svorį. Skaidulos taip pat padeda gerinti virškinimą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Įtraukę šviežio derliaus kopūstus į mitybą, galite ne tik padėti savo sveikatai, bet ir praturtinti savo racioną skaniu, maistingu maistu. Žinoma, labai svarbu, kaip juos ruošite – geriausia jų ilgai termiškai neapdoroti ir rinktis lengvesnius padažus, pagardus“, – pataria daržovių žinovė.

    Trūksta idėjų? Prašom

    Vienas skaniausių ir paprasčiausių būdų paruošti šviežius kopūstus – juos lengvai apkepti. Tą galima daryti keptuvėje, smulkiai supjaustytą kopūstą pakepinus su šiek tiek sviesto, įdėjus krapų, paskaninus šonine. Keptas kopūstas be galo skanus ir ištrauktas iš orkaitės – tereikia supjaustyti jį stambiomis skiltelėmis, aptepti aliejumi ar sviestu, pagardinti druska bei pipirais. Iškeptus patiekite kaip garnyrą, derinkite salotose ar aplieję padažu patiekite kaip pagrindinį vegetarišką patiekalą.

    „Kepti kopūstai labai skanūs, bet jei juos gamintumėte kasdien, po savaitės jie tikriausiai visiems atsibostų. Laimei, ši daržovė dera su pačiais įvairiausiais priedais. Iš šviežių lapų galima paruošti skirtingus patiekalus – tiek salotas, tiek sriubą ar apkepus. Nebūtina apsiriboti tik lietuviams gerai pažįstamais patiekalais, tokiais kaip balandėliai ar kopūstienė. Kopūstai mėgstami įvairiose šalyse, todėl pasisemti įkvėpimo verta ir kitų tautų kulinarinėse tradicijose“, – kviečia kulinarijos šefė Jolita Tamoševičienė.

    Pavyzdžiui, japonai iš kopūstų gamina blynelius, Centrinėje Europoje jie derinami ne tik su mėsa, dešrelėmis, bet ir su makaronais, lenkai iš šviežių ir raugintų kopūstų ruošia žymųjį „bigosą“, jų deda į koldūnus, amerikiečiai turi begales receptų salotoms „coleslaw“, airiai ruošia bulvių košę su kopūstais, o meksikiečiai jų deda į populiariuosius takus.

    „Nereikia pamiršti, kad šviežio derliaus kopūstai yra švelnaus skonio, sultingi ir traškūs, todėl labai tinka daugeliui salotų derinių. Pasiteisinę tradiciniai deriniai yra su morkomis, agurkais ar krapais, tačiau galima ir pasitelkti fantaziją. Prie kopūstų taip pat dera rūgštūs vaisiai, pavyzdžiui, kiviai, arba rabarbarai. Jei labiau mėgstate saldžius daržovių priedus, derinkite juos su kukurūzais arba burokėliais. Jeigu norite gurmaniškesnio varianto, kopūstai puikiai tiks su krevetėmis ar mėlynojo sūrio padažu“, – idėjomis dalijasi J. Tamoševičienė.

    Ji siūlo išbandyti 3 naujus receptus, kurie bus nesunkiai pagaminami ir galbūt taps vienais mėgstamiausių patiekalų su šviežutėliais kopūstais.

    Turkiški „balandėliai“

    Cabbage Rolls – Sarma

    Porcijos: 6

    Gaminimo laikas: apie 1,5 val.

    Reikės: 1 šviežio baltagūžio kopūsto, 0,5 kg maltos mėsos, 200 g baltųjų ryžių, 100 g bulguro, 4 šaukštų pomidorų pastos, 1 svogūno, 3 skiltelių česnako, 2 šaukštų sviesto, 1 saujos petražolių, 2 puodelių vandens, juodųjų pipirų, 0,5 šaukštelio maltos paprikos (galite įberti ir žiupsnelį aštriosios paprikos), druskos.

    Gaminame:

    1. Į didelį puodą įdėkite kopūsto galvą, užpilkite vandeniu, įpilkite šlakelį aliejaus ir pavirkite, kol lapus galėsite atskirti nuo galvos.
    2. Į maltą mėsą sudėkite išspaustą česnaką, smulkiai supjaustytą svogūną, pomidorų pastą, maltą papriką, virtą bulgurą ir ryžius. Nedideliame puode ištirpinkite sviestą. Mėsą pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais, suberkite smulkintas petražoles ir supilkite ištirpintą sviestą. Visus ingredientus gerai išmaišykite.
    3. Įdarą nedideliais kiekiais vyniokite į kopūsto lapus. Ant puodo dugno padėkite 2–3 kopūstų lapus, ant jų vieną šalia kito sudėkite kopūstų suktinukus ir užpilkite vandeniu. Užvirkite ir virkite, kol kopūstai visiškai suminkštės, maždaug 1 valandą.
    4. Arba vietoj virimo galite juos sudėti į orkaitės indą, užpilti pomidorų tyre su druska, pipirais ir česnaku ir kepti 180 laipsnių orkaitėje 30–40 minučių.

    Japoniški šviežių kopūstų blyneliai Okonomiyaki

    Japanese food, Okonomiyaki, Japanese-style pancakes

    Porcijos: 4

    Gaminimo laikas: 30 min.

    Reikės: 3 kiaušinių, 400 g šviežių kopūstų, 1 šaukštelio sojų padažo, ½ šaukštelio sezamų aliejaus, ¼ puodelio miltų, ½ šaukštelio druskos, ryšulėlio šviežių svogūnų laiškų.

    Padažui: 100 ml jogurto, skiltelės šviežio česnako arba ¼ šaukštelio jo miltelių, cukraus, druskos, pipirų.

    Gaminame:

    1. Pagaminkite padažą: visus ingredientus sumaišykite nedideliame dubenėlyje ir atidėkite į šalį.
    2. Kopūstus ir svogūnų laiškus smulkiai supjaustykite. Dubenyje sumaišykite kiaušinius, sojų padažą, sezamų aliejų ir druską. Palaipsniui įmaišykite miltus, kol tešla taps vientisa. Sudėkite kopūstus ir svogūnų laiškus.
    3. Didelėje nepridegančioje keptuvėje įkaitinkite kelis šaukštus aliejaus. Kai aliejus įkais, iš tešlos formuokite blynelius. Prieš dėdami į keptuvę būtinai dar kartą išmaišykite tešlą, kad kopūstai tolygiai pasidengtų tešla, nusėdusia dubens dugne.
    4. Kai blyneliai kepa iš vienos pusės, išlyginkite juos mentele. Kai apačia apskrus (maždaug po 3 minučių), apverskite juos ir apkepkite iš kitos pusės. Riebalus nuo blynų nusausinkite ant popierinių rankšluosčių. Paruoštus blynus patiekite su česnakiniu jogurto padažu.

    Vegetariškas prancūziškas kišas su kopūstais

    Gastronomic concept

    Porcijos: 6

    Gaminimo laikas: 55 min (30 min ruošti ir 25 min kepti)

    Reikės: 1 didelio sluoksniuotos tešlos lakšto, 200 g šviežių kopūstų, 100 g morkų, 1 svogūno, 3 kiaušinių, 2 šaukštelių medaus, 50 ml grietinėlės, 40 gramų „Gruyere“ arba kito mėgstamo gerai besilydančio sūrio, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.

    Gaminame:

    1. Nulupkite ir griežinėliais supjaustykite svogūną. Į keptuvę įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus ir ant silpnos ugnies jį pakepinkite. Kai svogūnas taps permatomas, įpilkite du šaukštelius medaus. Kaitinkite, kol svogūnas karamelizuosis, tuomet atidėkite į šalį.
    2. Supjaustykite kopūstą mažais gabalėliais, morkas nuskuskite ir naudodami daržovių skustuvą išilgai supjaustykite plonomis juostelėmis. Didelėje keptuvėje apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir jas pakepinkite. Neuždenkite ir pakepkite, kol morkos šiek tiek suminkštės, bet liks dar traškios. Pagardinkite druska ir pipirais. Atidėkite į šalį.
    3. Į dubenį įmuškite kiaušinius. Įpilkite grietinėlės, druskos ir pipirų ir gerai išplakite.
    4. Iškočiokite tešlą ir ja išklokite pyrago formą. Šonai turi likti pakelti. Ant jos dėkite svogūnus, tuomet – kopūstų ir morkų mišinį, galiausiai apliekite kiaušiniais ir suberkite tarkuotą sūrį. Užlenkite tešlos šonus ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje 25 minutes.

    Kaip prižiūrėti sąnarius?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Sąnariai leidžia kūnui laisvai judėti, todėl jų būklė svarbi tiek kasdienėje veikloje, tiek sportuojant. Diskomfortą gali lemti didelis fizinis krūvis, traumos, pasikartojantys judesiai, amžius, kūno svoris ar įvairūs sveikatos sutrikimai. Rūpinantis sąnariais svarbu neapsiriboti viena priemone. Didelę reikšmę turi tinkamas fizinis aktyvumas, raumenų stiprinimas, subalansuota mityba, poilsis ir individualioms galimybėms pritaikytas krūvis.

    Reguliarus judėjimas

    Sąnariams naudingas reguliarus ir tinkamai parinktas fizinis aktyvumas. Judėjimas leidžia  palaikyti aplink sąnarius esančių raumenų jėgą, kūno stabilumą ir bendrą judrumą. Ilgas nejudrumas gali didinti sustingimo pojūtį. Pradėti verta nuo mažesnio intensyvumo veiklų, pavyzdžiui, vaikščiojimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu. Krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui, ypač po ilgesnės pertraukos arba patirtos traumos. Sportuojant svarbu skirti laiko apšilimui, taisyklingai atlikti pratimus ir stebėti kūno siunčiamus signalus. Stipraus ar ilgai nepraeinančio skausmo nereikėtų ignoruoti.

    Kūno svoris ir mityba

    Tinkamo kūno svorio palaikymas sumažina keliams, klubams ir čiurnoms tenkančią apkrovą. Reguliarus judėjimas ir subalansuota mityba taip pat prisideda prie raumenų stiprumo, bendros savijautos. Kasdieniame racione turėtų netrūkti baltymų, daržovių, vaisių, visaverčių angliavandenių ir sveikųjų riebalų šaltinių. Maisto papildai negali pakeisti įvairios ir subalansuotos mitybos, todėl pirmiausia verta įvertinti įprastus valgymo įpročius.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Papildus reikėtų vartoti tik pagal etiketėje pateiktas rekomendacijas. Keliuose skirtinguose produktuose gali kartotis tos pačios veikliosios medžiagos, todėl svarbu įvertinti bendrą jų kiekį. Papildomas atsargumas reikalingas vartojant vaistus, turint lėtinių sveikatos sutrikimų, nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais sprendimą verta aptarti su gydytoju arba vaistininku. Skirtingus sąnariams skirtus produktus galima peržiūrėti čia –  https://www.zaliaszingsnis.lt/lt/maisto-papildai/sanariams. Renkantis verta palyginti veikliųjų medžiagų kiekį vienoje porcijoje, visą sudėtį, galimus alergenus ir tai, kuriam laikui užteks vienos pakuotės.

    Nuolatinio ar pasikartojančio diskomforto nereikėtų bandyti spręsti vien maisto papildais. Sąnarių būklei svarbiausias nuoseklus ir visapusiškas požiūris, apimantis saugų judėjimą, raumenų stiprinimą, pakankamą poilsį, subalansuotą mitybą ir individualiems poreikiams pritaikytą fizinį krūvį. Papildomos priemonės turėtų būti pasirenkamos atsakingai, įvertinus jų sudėtį, vartojimo rekomendacijas ir bendrą sveikatos būklę.

    Ar tingėjimas gali būti biologinis signalas? Medicinos mokslų daktaras paaiškino, kaip atskirti kūno pagalbos šauksmą

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Kartais viskas atrodo paprasta: nepavyksta prisiversti sportuoti, atidėliojame darbus, nenorime net malonių veiklų – vadinasi, tingime. Tačiau genetikas ir ilgaamžiškumo mokslo atstovas Vaidas Dirsė sako, kad ne kiekvienas „tingėjimas” yra valios stoka. Kai kuriais atvejais organizmas iš tiesų specialiai mažina aktyvumą, nes bando taupyti energiją.

    Ši būsena pažįstama gerokai daugiau žmonių, nei gali pasirodyti. „Eurovaistinės” inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai rodo, kad trečdalis gyventojų stokoja energijos kasdien: 14 proc. jaučiasi pavargę, o 20 proc. – vidutiniškai.  

    Įdomu tai, kad du iš trijų lietuvių savo energijos lygį vertina gana palankiai, tačiau net 71 proc. sako turintys miego sutrikimų, 38 proc. visiškai nesportuoja, o žvalūs ir pailsėję pabunda tik 4 iš 10 gyventojų. Tai leidžia manyti, kad lietuviai gana gerai prisitaikę veikti net tada, kai iš tiesų nėra pailsėję, o energijos stoką kompensuoti kitais būdais – kava, skubėjimu ar įpročiu save spausti.

    Mokslinį pavadinimą turintis reiškinys

    Tingėjimą esame įpratę laikyti charakterio trūkumu, bet organizmas kartais specialiai „sumažina apsukas”, kad apsisaugotų. Medicinoje gerai žinomas reiškinys, vadinamas „ligos elgsena” (angl. sickness behavior). Tai evoliuciškai išlikęs organizmo atsakas – energija nukreipiama ne į aktyvumą, o į svarbesnius išgyvenimo procesus, pavyzdžiui, imuninę gynybą.

    „Kai susergame, ne be priežasties norisi daugiau miegoti, mažiau bendrauti, sunkiau susikaupti, mažėja apetitas – organizmas taip siekia nukreipti energiją nuo mažiau svarbios veiklos prie išgyvenimo prioritetų. Kartu keičiasi net ir dopamino, serotonino sintezė, todėl uždegimo metu ne tik jaučiamės pavargę, bet ir prarandame motyvaciją bei malonumą”, – aiškina genetikas.

    Toks trumpalaikis, ūmus atsakas – pavyzdžiui, sergant gripu – yra natūralus ir net naudingas. Problema, pasak specialisto, kyla šiam mechanizmui „užstrigus”. „Taip gali nutikti dėl nekokybiško miego, ilgalaikio streso, hormonų disbalanso, uždegiminių procesų. Smegenys ir toliau „skaito” signalą, neva organizmas vis dar turi kovoti su infekcija. Tad žmogus gali jaustis pavargęs nuolat, net jei iš pirmo žvilgsnio tam nėra aiškios priežasties”, – sako dr. V. Dirsė.

    Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbu nesupaprastinti ir nesakyti, kad visas nuovargis yra tik apsauginis signalas. Kai kurios būsenos, pavyzdžiui, lėtinio nuovargio sindromas, yra jau ne energijos taupymo, o jos gamybos sutrikimas. Todėl apie užsitęsusį nuovargį visada reikėtų pasikalbėti su specialistu, kad būtų galima nustatyti tikrąsias priežastis ir ieškoti išeičių.

    Kada nenoras kažką daryti yra tingulys, o kada – svarbus ženklas?

    Tai, pasak eksperto, vienas sudėtingesnių praktinių klausimų, nes objektyvaus „testo” nėra. Vis dėlto dr. V. Dirsė siūlo kelias gaires, kurios gali padėti suprasti, kada kreiptis pagalbos. Tikėtina, kad tai labiau motyvacijos klausimas, jeigu:

    • nenoras susijęs tik su konkrečia užduotimi – pakeitus veiklą energija grįžta;
    • malonioms veikloms jėgų vis dar atsiranda;
    • po trumpo poilsio ar miego savijauta pagerėja;
    • nėra kitų fizinių simptomų.

    Į sveikatą verta atkreipti daugiau dėmesio, jeigu:

    • nuovargis nepraeina net po pilnaverčio miego ar poilsio;
    • energijos trūksta viskam, net mėgstamoms veikloms;
    • būsena tęsiasi savaites, o ne kelias dienas;
    • ji prasidėjo po ligos, ilgo streso ar miego trūkumo;
    • kartu atsiranda ir kitų simptomų: prastesnė koncentracija, raumenų skausmai, jautrumas šalčiui ar karščiui, apetito ar svorio pokyčiai.

    „Susiorientuoti gali padėti praktinė skirtis. Jei nuovargis selektyvus – nenoriu daryti vieno dalyko, bet noriu daryti kitą, – tai greičiau kalbame apie motyvaciją. Jei nuovargis globalus ir nebenoriu net to, kas man paprastai patinka, verta atidžiau pasižiūrėti į sveikatą. Tačiau tai nėra diagnostinis kriterijus – jei būsena užsitęsia, reikalinga gydytojo konsultacija, o ne savidiagnostika”, – pabrėžia dr. V. Dirsė.

    Nuo ko pradėti, jei nuovargis nepraeina?

    Pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, nuolat jaučiant nuovargį pirmiausia reikėtų įvertinti 3 bazinius dalykus – miego kokybę (ne tik trukmę), fizinį aktyvumą (net nedidelį, reguliarų) ir mitybos kokybę.

    Jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir nepriklauso nuo poilsio, svarbu pasitarti su gydytoju. Anot genetiko, tokiais atvejais verta atmesti galimas sveikatos priežastis – nuo skydliaukės veiklos sutrikimų ar geležies trūkumo iki vitamino D stokos, hormonų svyravimų ar lėtinio uždegimo.

    Jį papildo „Eurovaistinės” vaistininkas Ignas Popa: „Ieškant nuovargio priežasties verta peržiūrėti ir vartojamus vaistus. Mieguistumą ir energijos stoką gali sukelti kai kurie vaistai nuo alergijos, pykinimo, raminamieji preparatai, taip pat dalis vaistų naudojamų skausmo valdyme. Ypač svarbu suklusti, jei nuovargis prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą ar pakeitus jo dozę. Vaistų savavališkai nutraukti nereikėtų – pirmiausia verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku”.

    „Eurovaistinės” vaistininkas Ignas Popa.

    Anot dr. V. Dirsės, taip pat svarbu mažinti ir lėtinį stresą, o ne tik „ilsėtis daugiau”. Kartais problema – ne poilsio trūkumas, o nuolatinis nervų sistemos aktyvavimas (kofeinu, ekranais, informacijos srautu). Čia veiksmingiau ne tiesiog papildomas miegas, o sąmoningi atsijungimo intervalai per dieną.

    Jis pabrėžia – nereikėtų iš karto kurti tobulo atsigavimo plano. Dažna klaida yra bandymas iškart pakeisti viską (dietą, sportą, miegą). Žymiai tvariau pradėti nuo vieno nedidelio, bet pastovaus pokyčio (pvz., fiksuoto miego laiko), kuris leidžia pajusti poveikį ir stiprina motyvaciją tolesniems žingsniams.

    Paveldas, telpantis stiklainyje: jūsų šeimos receptas gali tapti oficialia Lietuvos istorijos dalimi

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Paverskite savo močiutės, tėčio ar prosenelių užrašų knygelės receptą saugomu valstybės kultūros paveldu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus prisidėti prie išskirtinės akcijos – iki spalio 31 d. pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms. 

    „Didelė dalis mūsų kultūros paveldo gimsta ne dvaruose ar archyvuose, o kasdienėje buityje. Šeimos receptai yra gyvos istorijos – jie keliauja per kartas, saugo mūsų kasdienybės patirtis ir pasakoja apie žmones. Todėl kviečiame šiuos receptus ir pasakojimus apie juos išsaugoti ateičiai“, – Lietuvos organizacijas, bendruomenes ir privačius asmenis dalyvauti receptų dalijimosi akcijoje ragina dr. Jolanta Budriūnienė, Lietuvos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė. 

    Kai namų receptai susitinka su didikų tradicijomis 

    Kulinarinis paveldas prasideda ne vadovėliuose, o namų virtuvėse. Norėdami pabrėžti, kokie brangūs ir ilgaamžiai yra senieji receptai, istorikai pateikia autentišką XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų virtuvės receptą. LDK didikų virtuvėje rauginimas buvo aukšto lygio amatas. Štai kaip Radvilų epochos dvaruose būdavo ruošiami prabangūs rauginti agurkai, stebinę užsienio svečius. 

    Istorinis Radvilų dvaro agurkų rauginimo receptas  

    Radvilų dvaro virėjų knygose minimi agurkai buvo ruošiami ne stiklainiuose, o ąžuolinėse statinaitėse, naudojant išskirtinius priedus, kurie užtikrindavo ilgą galiojimą ir prabangų skonį. 

    • Agurkai: skiepyti, kieti, nedideli lauko agurkai. Jie turėjo būti nuskinti tik anksti ryte, kol dar nenukritusi rasa. 
    • Apsauga nuo gedimo – gvazdikėliai: į sūrymą virėjai įberdavo keletą gvazdikėlių pumpurų arba kalendros sėklų. Tai buvo brangūs prieskoniai, rodę dvaro prabangą ir veikę kaip natūralus antiseptikas. 
    • Slaptas ingredientas – ąžuolo žievė: jei trūkdavo šviežių ąžuolo lapų, į statinės dugną būdavo įmetamas švarus ąžuolo žievės gabalėlis. Jame esantys taninai užtikrindavo, kad agurkai išliks traškūs net iki pavasario. 
    • Paruošimas: statinaitės vidus ištrinamas česnaku. Sluoksniuojami agurkai, krienai, krapų stiebai, vyšnių ir ąžuolo lapai. Viskas užpilama šaltu šaltinio vandens sūrymu (naudota stambi akmens druska iš Veličkos kasyklų). Prispaudžiama nuplikytu akmeniu. 

    Šiandien jūsų šeimos gaminami rauginti kopūstai, marinuoti grybai ar „firminė“ uogienė yra lygiai tokia pati vertinga mūsų tapatybės dalis, todėl neleiskite šiems receptams nugrimzti laike. 

    Kaip galite pasidalyti savo šeimos receptu? 

    • Atsiųskite skaitmeniniu būdu: užrašykite tekstą iš atminties arba tiesiog nufotografuokite / nuskenuokite rankraštinį puslapį iš savo receptų knygos. 
    • Atneškite originalą mums: bibliotekoje jį saugiai nuskenuosime ir iškart grąžinsime jums į rankas. 
    • Padovanokite rankraštį bibliotekai: jūsų šeimos receptų sąsiuvinis papildys bibliotekos rinkinius ir taps oficialiai saugoma dokumentinio paveldo dalimi. 
    • Nufilmuokite: pasidalinkite trumpu vaizdo įrašu, kaip ruošiate šį produktą. 

    Prie recepto būtinai pridėkite trumpą istoriją (1–3 sakinius): 

    • iš ko (mamos, močiutės, kaimyno) sužinojote šį receptą? 
    • kokiu sezonu arba kokiomis progomis šį produktą gaminate? 
    • kuo šis receptas jūsų šeimai yra išskirtinis ir ypatingas? 

    Receptų ir istorijų laukiame: 

    • paštu: valstybingumocentras@lnb.lt;
    • telefonais pasiteirauti: +370 5 239 8697, +370 5 239 8683; 
    • receptų laukiame iki spalio 31 d.

    Apie renginių ciklą ir bendras tradicijas 

    Ši akcija yra renginių ciklo „Metai su Danija“ akcentas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu mini 35-ąsias abiejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines. 

    Lietuvius ir danus vienija pagarba maistui bei tradiciniai jo išsaugojimo būdai – rauginimas, džiovinimas ar sūdymas, kurie šimtmečius padėjo išgyventi šaltas žiemas. Jau šį spalį bibliotekoje prasidės nemokamos rauginimo dirbtuvės, paskaitos ir diskusijos, kuriose bus kalbama ne tik apie kulinariją, bet ir apie sveikatingumą, tvarumą, modernius žiedinio miesto koncepcijos (Circular City Concept, CCC) principus. Prisidėdami prie receptų akcijos, jūs jau dabar pradedate kurti šį bendrą kultūrinį tiltą. 

    Kaip prižiūrėti baseiną, kad vanduo išliktų švarus?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Švarus baseino vanduo priklauso ne nuo vienos priemonės, o nuo nuoseklios priežiūros. Net ir skaidriai atrodantis vanduo gali būti užterštas smulkiomis dalelėmis, mikroorganizmais ar organinėmis medžiagomis, todėl svarbu reguliariai tikrinti jo būklę. Tinkama filtracija, subalansuotas pH, dezinfekcija ir mechaninis valymas padeda išvengti drumstumo, nemalonaus kvapo bei dumblių atsiradimo.

    Reguliariai tikrinkite vandens pH

    Vienas svarbiausių rodiklių yra vandens pH. Jeigu jis per aukštas arba per žemas, dezinfekavimo priemonės veikia silpniau, gali dirginti odą ir akis, o ant baseino sienelių pradeda kauptis apnašos. Vandens rodiklius rekomenduojama tikrinti specialiomis juostelėmis arba testeriu kelis kartus per savaitę, ypač karštu oru ar po gausesnio lietaus. Nustačius netinkamą pH, jį reikia koreguoti tam skirtomis priemonėmis. Svarbu laikytis gamintojo nurodytų dozių ir nepilti kelių skirtingų chemikalų vienu metu.

    Užtikrinkite veiksmingą filtravimą

    Filtravimo sistema iš vandens pašalina smėlį, dulkes, vabzdžius ir kitas smulkias daleles. Filtras turėtų veikti kasdien tiek laiko, kiek rekomenduoja jo gamintojas ir leidžia baseino tūris. Kuo intensyviau baseinas naudojamas, tuo ilgiau gali reikėti filtruoti vandenį. Kasetes būtina reguliariai išplauti arba pakeisti, o smėlio filtrus periodiškai praplauti atbuline srove. Užsikimšęs filtras ne tik prasčiau valo vandenį, bet ir gali padidinti siurblio apkrovą.

    Naudokite tinkamas dezinfekavimo priemones

    Vandeniui dezinfekuoti dažniausiai naudojamos chloro arba alternatyvios priemonės. Jos padeda kontroliuoti bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų dauginimąsi. Priemonių kiekį reikia parinkti pagal vandens tūrį, temperatūrą ir baseino naudojimo intensyvumą. Prižiūrint lauko baseinus, ypač svarbu po lietaus, karščio bangos ar didesnio besimaudančiųjų skaičiaus dar kartą patikrinti dezinfekanto koncentraciją. Tokiais atvejais vandens pusiausvyra gali pasikeisti labai greitai.

    Nepamirškite mechaninio valymo

    Net ir gerai veikianti filtravimo sistema nepašalina visų nešvarumų nuo dugno ir sienelių. Baseiną reikėtų reguliariai valyti šepečiu, sieteliu ir dugno siurbliu. Ant paviršių susikaupusios gleivėtos apnašos gali tapti palankia terpe dumbliams. Taip pat verta naudoti baseino uždangalą, kai juo nesinaudojama. Jis sumažina lapų, dulkių ir vabzdžių patekimą į vandenį bei padeda lėčiau išgaruoti vandeniui.

    Stebėkite vandens išvaizdą ir kvapą

    Drumstas vanduo, slidžios sienelės, žalsvas atspalvis ar aitrus kvapas rodo, kad priežiūros režimas sutriko. Tokiu atveju reikia patikrinti pH, dezinfekanto kiekį ir filtro būklę, o ne vien įpilti daugiau chemikalų. Laiku pastebėjus pokyčius, vandens kokybę dažniausiai galima atkurti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

    Kaip tapti matomiems AI paieškoje?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Žmonių informacijos paieškos įpročiai keičiasi. Vis dažniau klausimai užduodami ne tik įprastoje Google paieškoje, bet ir tokiose sistemose kaip „ChatGPT“, „Perplexity“, „Microsoft Copilot“ ar „Google AI Overviews“.

    Vartotojas nebenori peržiūrėti dešimties panašių puslapių. Jis tikisi gauti aiškų atsakymą, palyginimą, rekomendaciją ar konkretų veiksmų planą. Dėl to verslams tampa svarbu ne tik užimti aukštą poziciją paieškoje, bet ir būti tarp šaltinių, kuriais remiasi dirbtinio intelekto sistemos.

    Šiam tikslui naudojamas AEO optimizavimas.

    Kas yra AEO optimizavimas?

    AEO, arba „Answer Engine Optimization“, lietuviškai gali būti vadinamas atsakymų sistemų arba AI paieškos optimizavimu. Jo tikslas – padėti paieškos ir dirbtinio intelekto sistemoms suprasti svetainės turinį, įvertinti jo patikimumą ir panaudoti jį atsakant į vartotojų klausimus.

    Tradicinis SEO dažniausiai siejamas su svetainės pozicijomis Google rezultatų puslapyje. AEO daugiau dėmesio skiria tam, ar svetainėje pateikta informacija gali tapti aiškaus ir pagrįsto AI atsakymo dalimi.

    Vis dėlto AEO nereikėtų laikyti visiškai atskira disciplina. Google nurodo, kad įprasti SEO principai tebėra svarbūs ir generatyvinėje paieškoje, nes AI funkcijos remiasi Google indeksu, paieškos kokybės sistemomis ir techniškai prieinamu svetainių turiniu.

    Kitaip tariant, AEO nepakeičia SEO. Jis papildo SEO strategiją, pritaikydamas svetainę naujam informacijos paieškos būdui.

    Kaip AI paieška atrenka atsakymus?

    Dirbtinio intelekto paieškos sistemos bando ne tik rasti puslapį, kuriame pavartotas konkretus raktažodis. Jos vertina, ar turinys atsako į klausimą, ar informacija pateikta aiškiai ir ar šaltinis atrodo pakankamai patikimas.

    Svarbi ir temos aprėptis. Kai vartotojas užduoda sudėtingesnį klausimą, AI sistema gali atlikti kelias susijusias paieškas, palyginti skirtingus aspektus ir tik tuomet suformuoti atsakymą. Google šį procesą vadina „query fan-out“, kai pradinis klausimas išskaidomas į papildomas susijusias užklausas.

    Dėl to nepakanka viename puslapyje daug kartų pakartoti pagrindinę raktažodžio frazę. Svetainėje turi būti nuosekliai paaiškinta tema, atsakyta į papildomus klausimus ir pateikta informacija, kurios vartotojas nerastų dešimtyse beveik vienodų tekstų.

    Koks turinys tinkamas AEO optimizavimui?

    AI paieškai pritaikytas turinys pirmiausia turi būti naudingas žmogui. Tekstas turėtų greitai atsakyti į pagrindinį klausimą, tačiau kartu suteikti pakankamai konteksto, kad skaitytojas galėtų priimti sprendimą.

    Didžiausią vertę paprastai turi turinys, paremtas realia patirtimi. Tai gali būti atliktų projektų rezultatai, specialistų komentarai, konkretūs pavyzdžiai, originalūs tyrimai, skaičiavimai, palyginimai arba aiškiai aprašyta darbo metodika.

    Pavyzdžiui, bendro pobūdžio straipsnis apie reklamos naudą vargu ar išsiskirs iš šimtų panašių publikacijų. Daug vertingesnis būtų praktinis tyrimas, parodantis, kaip keitėsi reklamos rezultatai, kokie sprendimai buvo priimti ir kokios išvados padarytos.

    Google taip pat rekomenduoja kurti originalų, vertingą ir ne masiškai atkartojamą turinį. Vien bendrų faktų perrašymas kitais žodžiais nesukuria stipraus pagrindo nei tradicinei, nei AI paieškai.

    E-E-A-T svarba AI paieškoje

    AEO glaudžiai susijęs su E-E-A-T principais: patirtimi, kompetencija, autoritetu ir patikimumu.

    Svetainėje turėtų būti aišku, kas parengė turinį, kokią patirtį turi autorius ir kodėl jo pateikiama informacija verta pasitikėti. Anoniminiai tekstai, kuriuose nėra nei autoriaus, nei šaltinių, nei konkrečių pavyzdžių, turi mažiau pasitikėjimo signalų.

    Straipsniuose verta pateikti autoriaus vardą, pareigas, profesinę patirtį ir nuorodą į išsamesnį profilį. Medicinos, teisės, finansų ir kitomis jautriomis temomis svarbus ir profesionalus turinio patikrinimas.

    Pasitikėjimą taip pat stiprina aiški įmonės informacija, kontaktai, paslaugų aprašymai, klientų patirtys, darbų pavyzdžiai bei nuoseklus prekės ženklo pristatymas skirtinguose interneto šaltiniuose.

    Ar struktūriniai duomenys garantuoja patekimą į AI atsakymus?

    Struktūriniai duomenys padeda paieškos sistemoms aiškiau suprasti, apie ką yra puslapis. Naudojant tinkamą „Schema.org“ žymėjimą galima apibrėžti organizaciją, autorių, straipsnį, produktą, paslaugą, renginį ar dažniausiai užduodamus klausimus.

    Tačiau struktūriniai duomenys savaime negarantuoja, kad svetainė bus cituojama AI atsakyme. Google aiškiai nurodo, kad nėra specialaus struktūrinių duomenų tipo, skirto patekti į generatyvinės paieškos rezultatus. Jie išlieka naudinga bendros SEO strategijos dalimi, bet negali pakeisti kokybiško turinio ir techniškai tvarkingos svetainės.

    Taip pat nereikėtų aklai tikėti kiekvienu nauju AEO „triuku“. Pavyzdžiui, Google nenaudoja llms.txt failo savo generatyvinės paieškos funkcijoms, todėl jo sukūrimas savaime nepagerins matomumo Google AI atsakymuose.

    Techninis svetainės paruošimas AI paieškai

    AI sistemos negalės efektyviai panaudoti turinio, jeigu svetainė nėra tinkamai indeksuojama arba svarbi informacija paslėpta nuo paieškos robotų.

    Todėl AEO strategija turėtų prasidėti nuo techninio SEO audito. Reikia patikrinti indeksavimą, vidinių nuorodų struktūrą, puslapių greitį, mobiliąją versiją, pasikartojantį turinį, kanonines nuorodas ir svetainės architektūrą.

    Svarbūs puslapiai turėtų būti lengvai pasiekiami tiek vartotojui, tiek paieškos sistemoms. Paslaugų informacija neturėtų būti išskaidyta per daugybę neaiškių puslapių, o esminis turinys neturėtų būti matomas tik prisijungus ar atlikus sudėtingus veiksmus.

    Google generatyvinės paieškos funkcijos remiasi indeksuojamu ir paieškos rezultatams tinkamu turiniu. Jeigu puslapis negali normaliai patekti į Google paiešką, jo galimybės atsirasti AI funkcijose taip pat bus ribotos.

    Kaip matuoti AEO rezultatus?

    AEO rezultatų matavimas yra sudėtingesnis nei įprastų raktažodžių pozicijų stebėjimas. AI atsakymai gali keistis priklausomai nuo klausimo formuluotės, vartotojo konteksto, vietos ir sistemos naudojamų šaltinių.

    Kaip diversifikuoti investicijų portfelį nenaudojant tik tradicinių priemonių?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Investavimo pasaulyje viena fundamentaliausių taisyklių skelbia: „Nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį“. Tradicinis investicijų portfelis, kurį paprastai sudaro akcijos ir vyriausybės obligacijos (dažnai vadinamas 60/40 modeliu), ilgą laiką buvo laikomas saugaus ir pelningo investavimo standartu. Tačiau šiuolaikinė ekonominė aplinka – pasižyminti aukšta infliacija, geopolitiniu neapibrėžtumu ir dideliu akcijų rinkų kintamumu – verčia investuotojus ieškoti sprendimų už tradicinių turto klasių ribų.

    Alternatyvios investicijos tampa ne tik prabanga, bet ir būtinybe tiems, kurie siekia sumažinti portfelio riziką ir rasti nekoreliuojančių grąžos šaltinių. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip efektyviai diversifikuoti portfelį naudojant netradicines priemones.

    1. Kodėl tradicinių priemonių nebeužtenka?

    Tradicinės turto klasės, tokios kaip viešai prekiaujamos akcijos ir obligacijos, yra stipriai veikiamos makroekonominių veiksnių: palūkanų normų pokyčių, centrinių bankų politikos ir bendro rinkos sentimento. Didžiausia problema kyla tada, kai akcijų ir obligacijų kainos pradeda judėti ta pačia kryptimi (teigiama koreliacija), pavyzdžiui, staigaus palūkanų normų kilimo metu. Tokiu atveju tradicinė diversifikacija neapsaugo nuo nuostolių.

    Alternatyvios investicijos pasižymi žema koreliacija su viešosiomis rinkomis. Tai reiškia, kad jų vertė gali kilti net tada, kai akcijų biržos išgyvena nuosmukį. Be to, daugelis alternatyvių priemonių suteikia apsaugą nuo infliacijos ir leidžia generuoti pasyvias pajamas.

    2. Nekilnojamojo turto (NT) kolektyvinis investavimas

    Nekilnojamasis turtas visada buvo laikomas stabilia turto klase, tačiau tiesioginis fizinio objekto pirkimas reikalauja didelio kapitalo ir laiko sąnaudų valdymui. Diversifikacijai šiandien naudojami efektyvesni metodai:

    • REITs (Nekilnojamojo turto investiciniai fondai): Tai įmonės, kurios valdo, eksploatuoja arba finansuoja pajamas nešantį nekilnojamąjį turtą. Investuodami į REITs, jūs gaunate dalį nuomos pajamų per dividendus, tačiau išlaikote likvidumą, nes jų akcijomis prekiaujama biržoje.
    • Sutelktinis finansavimas (Crowdfunding): Specializuotos platformos leidžia investuoti į konkrečius NT projektus (pavyzdžiui, daugiabučių statybas ar komercinių patalpų nuomą) su santykinai mažomis sumomis. Tai suteikia galimybę paskirstyti kapitalą tarp dešimčių skirtingų objektų skirtingose šalyse.

    3. Skolos priemonės ir tarpusavio skolinimas

    Viena sparčiausiai augančių alternatyvaus investavimo sričių yra skolinimas privatiems asmenims arba verslui. Tai leidžia investuotojui tapti „banku“ ir uždirbti iš palūkanų.

    Šiame kontekste būtina suprasti, kaip veikia P2P investavimas: platforma atlieka tarpininko vaidmenį, suvesdama paskolos gavėją (asmenį ar įmonę) su daugybe smulkių investuotojų. Investuotojas pasirenka projektus pagal jų rizikos reitingą, o paskolos gavėjas kas mėnesį grąžina dalį paskolos ir palūkanas. Tai puiki priemonė pinigų srautui (angl. cash flow) generuoti, tačiau ji reikalauja kruopštaus platformos ir paskolų portfelio diversifikavimo, siekiant suvaldyti nemokumo riziką.

    Be vartojimo paskolų, populiarėja ir verslo finansavimas, kur investuojama į įmonių apyvartinį kapitalą arba plėtrą, dažnai užtikrinant paskolą turtu ar laidavimu.

    4. Žaliavos ir taurieji metalai

    Žaliavos yra fizinis turtas, kuris turi vidinę vertę ir dažnai juda priešinga kryptimi nei popierinis turtas (valiutos, akcijos).

    • Auksas ir sidabras: Istoriškai auksas laikomas „saugia užuovėja“ (angl. safe haven). Jis neturi kredito rizikos ir išlaiko perkamąją galią ilgalaikėje perspektyvoje, ypač kai nuvertėja fiat valiutos.
    • Energetika ir žemės ūkis: Investavimas į naftą, gamtines dujas, kviečius ar kavą (dažniausiai per ETF fondus arba išvestines priemones) leidžia pasinaudoti globalia paklausa ir pasiūlos sutrikimais. Žemės ūkio paskirties žemė pati savaime yra ribotas ir vertingas resursas, kurio vertė tiesiogiai koreliuoja su maisto kainų augimu.

    5. Privatus kapitalas ir rizikos kapitalas 

    Investavimas į biržoje neprekiaujamas įmones gali suteikti itin didelę grąžą, nors tai yra susiję su didesne rizika ir ilgu kapitalo įšaldymo laikotarpiu.

    • Rizikos kapitalas: Investavimas į ankstyvos stadijos startuolius. Nors daugelis jų gali žlugti, viena sėkminga investicija gali padengti visus portfelio nuostolius ir atnešti šimteriopą grąžą.
    • Privatus kapitalas: Investavimas į jau veikiančias, brandžias įmones, siekiant jas optimizuoti ir vėliau parduoti arba išleisti į viešąją rinką (IPO). Šiandien smulkiesiems investuotojams prieiga prie šių fondų atsiveria per specializuotas platformas arba investicinius bendrovių holdingus.

    6. Kolekcinės vertybės ir prabangos prekės

    Vadinamasis „emocinis investavimas“ pamažu tampa rimta turto klase. Meno kūriniai, senoviniai automobiliai, reti vynai ar prabangūs laikrodžiai turi ribotą pasiūlą ir stabilią paklausą tarp itin turtingų asmenų.

    • Meno rinkos skaitmenizacija: Šiandien nebūtina pirkti viso paveikslo. Per frakcionuoto investavimo platformas galite įsigyti dalį žinomo meistro (pvz., Banksy ar Picasso) kūrinio. Meno vertė beveik visiškai nepriklauso nuo palūkanų normų ar akcijų rinkų svyravimų.
    • Vynas ir viskis: Tai turto klasė, kurios vertė auga dėl natūralaus pasiūlos mažėjimo (produktas suvartojamas) ir kokybės gerėjimo bėgant laikui.

    7. Skaitmeninis turtas (Kriptovaliutos)

    Nors kriptovaliutos vis dar pasižymi dideliu kintamumu, jos tapo neatsiejama modernaus diversifikuoto portfelio dalimi.

    • Bitcoin kaip „skaitmeninis auksas“: Dėl ribotos pasiūlos (21 mln. vnt.) Bitcoin vis dažniau traktuojamas kaip apsauga nuo pinigų spausdinimo.
    • DeFi ir Staking: Decentralizuoti finansai leidžia įdarbinti turimą skaitmeninį turtą ir gauti grąžą, panašią į palūkanas, teikiant likvidumą rinkoms.

    8. Alternatyvių investicijų rizika ir likvidumas

    Svarbu suprasti, kad diversifikacija per alternatyvias priemones turi savo kainą. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria investuotojai:

    1. Mažas likvidumas: Priešingai nei akcijas, meno kūrinį, NT objektą ar P2P paskolą gali būti sunku parduoti akimirksniu. Kapitalas šiose priemonėse gali būti „įšaldytas“ keleriems metams.
    2. Skaidrumo trūkumas: Privačios įmonės ar meno rinka nėra taip griežtai reguliuojamos kaip vertybinių popierių biržos. Reikalinga itin kruopšti analizė (angl. due diligence).
    3. Mokesčiai ir vertinimas: Alternatyvaus turto vertės nustatymas dažnai yra subjektyvus, o valdymo mokesčiai gali būti aukštesni nei indeksinių fondų.

    9. Kaip sukonstruoti diversifikuotą portfelį?

    Profesionalūs turto valdytojai rekomenduoja alternatyvioms investicijoms skirti nuo 10 % iki 30 % viso portfelio, priklausomai nuo investuotojo tolerancijos rizikai ir amžiaus.

    • Konservatyvus modelis: 70 % tradicinės priemonės, 10 % auksas, 10 % REITs, 10 % P2P skolinimas su užstatu.
    • Agresyvus modelis: 50 % akcijos, 15 % privatus kapitalas/startuoliai, 15 % skaitmeninis turtas, 10 % žaliavos, 10 % kolekcinės vertybės.

    Svarbiausia yra užtikrinti, kad pasirinktos priemonės iš tiesų nekoreliuotų tarpusavyje. Pavyzdžiui, jei investuojate į technologijų įmonių akcijas, jūsų rizikos kapitalo investicijos neturėtų būti nukreiptos tik į tą patį technologijų sektorių.

    Išvados

    Diversifikacija nebeapsiriboja vien tik skirtingų šalių akcijų pirkimu. Tikrasis portfelio atsparumas pasiekiamas integruojant turto klases, kurios veikia skirtingais principais: fizinį turtą (NT, auksas), skolos priemones (P2P), privatų verslą ir skaitmenines inovacijas.

    Nors alternatyvios investicijos reikalauja daugiau žinių ir gilesnio supratimo apie specifines rinkas, jos suteikia galimybę ne tik apsaugoti kapitalą nuo sisteminių krizių, bet ir atrasti pelningumo galimybių ten, kur tradiciniai bankai ir fondai dar nepasiekia. Pradėkite nuo mažų žingsnių, nuosekliai mokykitės ir leiskite laikui bei sudėtinėms palūkanoms veikti jūsų naudai visose turto klasėse.

    1234...291Puslapis 3 iš 291