Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Virbalio miesto istorijos fragmentai

Virbalio miesto istorijos fragmentai

 

Vienas seniausių Užnemunėje karališkasis Virbalio miestas 2013 m. birželio 14–15 d. minėjo Magdeburgo teisių suteikimo 420-ąsias metines.

Virbalis (iki XVIII a. vadintas Nova Volia) kūrėsi bene pačiu intensyviausiu Užnemunės apgyvendinimo laikotarpiu Punios girios šiaurės vakaruose, į pietus nuo Širvintos, kurios vaga sutapo su šios girios šiaurėje riba.

Dėl Virbalio pirmojo paminėjimo yra daug ginčų. Pagal S. Aleksandrovičių, apie Virbalio miestelį pirmą kartą užsiminta 1563 m., tais metais įsteigtam miesteliui suteikta turgaus ir karčemų privilegija. Šią privilegiją mini Lietuvos metrika (1536–1537 m.). Tada karalienė Bona gavo valdyti Jurbarko seniūniją. Labiausiai tikėtina, kad visi su Virbalio istorija susiję įvykiai prasideda 1536 m. Dar 1540 m. Bona rašė Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui, kad jo pavaldiniai netrukdytų neseniai apsigyvenusiems Nova Volios miestiečiams ,,laisvai ir tiesiai“ prekybos reikalais vykti į Karaliaučių ir kitus Prūsijos miestus.

1576 m. privilegijoje Nova Volios miesteliui leisti 2 prekymečiai per metus, paminėtas pagal karalienės Bonos ,,raštus ir nurodymus“ vykęs turgus. Vietinės prekybos centru Virbalis tapo XVI a. penktajame dešimtmetyje.

Apie 1551 ir 1554 metus Žemaitijos bajorai pradėjo skųstis karaliui, kad jų nelaisvi žmonės ir tarnai bėga į Nova Volią. Žygimantas Augustas pažadėjo bajorams, kad parašysiąs dėl to Bonai. Priimdama į Virbalį bėglius iš feodalų dvarų, Bona pažeidė dar 1457 m. Kazimiero paskelbtą draudimą, kuriuo kaip tik siekta užkirsti kelią panašiems dalykams. Bona nepaisė šios tvarkos ir kvietė apgyvendinti jos įkurtą miestą. Valakų reformos metu Virbalis buvo didžiausias LDK miestelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jam skirtas 100 margų (trijų lietuviškų valakų) plotas, numatyta 20 kvartalų. Iš to galima spręsti, kad Virbalyje buvo siekta sukurti reikšmingą lietuviškosios Užnemunės prekybos ir amatų centrą. 1561 m. surašytas Nova Volios miesto inventorius, išvardytos gatvės: Jurbarko, Kauno, Lietuvių, Birštono, Punios, Žemutinė, Vištyčio, Prūsų, Karšėjų, Kalvių, Mėsininkų, Kubilių, Pirklių, Dailidžių.

 Tuo metu Virbalyje surašyta 113 karčemų (7 midaus, 75 alaus, 31 degtinės), 39 amatininkai. Karčemas turėjo ir klebonas (midaus, alaus ir degtinės) bei miestelio vaitas Mikalojus Adomavičius. Naujajame Virbalyje sklypus buvo paėmęs ir Ragainės klebonas Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius.

1593 m. birželio 15 d. Nova Volios (Virbalio) miesteliui Zigmantas Vaza suteikė Magdeburgo savivaldos teisę. Toje privilegijoje išvardyta daug teisių. Tarp jų – skirtas turgus pirmadieniais ir 3 prekymečiai per metus, leista laisvai prekiauti (be muitų ir rinkliavos), verstis amatais ir laikyti krautuves, turėti turgaus saiką. Kiekvienas pageidaujantis galėjo laikyti bravorus ir sakyklines, katilus midui, alui ir degtinei virti. Miestiečiai įpareigoti eiti apsaugos nuo gaisrų sargybą, namuose statyti mūrinius kaminus. Pirtis turėjo būti bendra (visuomeninė), o individualias pirtis turėti uždrausta. Miestiečiai turėjo atlikti ir kitas prievoles – grįsti ir taisyti gatves bei vieškelius miesto ribose, statyti ir taisyti tiltus, turguje pastatyti rotušę, o už miesto išeinančiuose keliuose pastatyti vartus.

Savivaldos privilegijoje pažymėta, kad miestui duodamas antspaudas su herbu – angelas su kalaviju ir svarstyklėmis. Pagal darbo piešinį mėlynais marškiniais ir avietinės spalvos apsiaustu apsirengęs angelas stovėjo ant žalios žemės baltame dangaus fone.

Zigmantas Vaza magdeburginio miesto vaitu paskyrė Aleksandrą Valavičių.

XVI a. pab. Virbalis tapo svarbiausiu Užnemunės prekybos centru, per jį ėjo prekybiniai keliai iš Simno ir Pilviškių. Yra žinių, kad XVI a. Gardino pirkliai čia pardavinėjo savo gamintus puodus, juos vežė į Prūsiją.

Nuo 1593 m. Virbalis buvo Zigmanto Vazos žmonos Onos valda. Ji įsakė miesto gyventojams lankyti bažnyčią, nelankantieji turėjo mokėti klebonui baudą – 3 grašius ,,Bažnyčiai pagražinti“.

Po maro, 1602 m., sumažėjo gyventojų, leista į jį keltis žydams, statyti sinagogas.

1643 m. Virbalio vaitas Jonas Vscieklica iš Raseinių pakvietė dominikonus, kurie pastatė vienuolyną su baroko stiliaus bažnyčia, panašia į Seinų katedrą, su 9 gražiais altoriais ir gipsatūromis. 1646 m. minima vienuolių dominikonų įsteigta mokykla.

1655 m. iš Veliuonos per Gelgaudiškį, Naujamiestį į Virbalį įžengė švedai ir ,,viską iššlavė“. 1658 m. miestą nusiaubė gaisras, 1661 m. mieste siautė maras.

XVII a. Virbalio seniūnija priklausė Radviloms. 1682 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Jonas Sobieskis vėl pakartojo Virbalio magdeburginių teisių privilegiją.

Nuo 1724 m. karaliui Augustui leidus į Virbalį keliasi žydai ir vokiečiai.

Po trečiojo Lietuvos–Lenkijos padalijimo 1745 m. Virbalis atiteko Prūsijai. Sukurtas Kalvarijos pavietas, kuris buvo Balstogės departamento sudėtyje. Įsteigti du pavieto teismai – Kalvarijoje ir Virbalyje.

Manoma, kad 1800 metais Virbalyje gyveno apie 1650 gyventojų (163 krikščionių ir 32 žydų šeimos).

Yra išlikęs labai tikslus Virbalio apibūdinimas 1799–1800 m. Prūsijos miestų aprašyme.

1827 m. mieste buvo 2314 gyventojų. 1846 m. pastorius Gotlibas Genšas nupirko mūrinį druskos sandėlį ir įrengė parapijos namus. 1876–1878 m. Prūsų ir Jurbarko gatvių sankryžoje iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia.

1888 m. Virbalyje nurodyta 3929 gyventojai (iš jų 1940 žydų), mūrinės katalikų ir evangelikų bažnyčios sinagoga, 262 namai, 2 mokyklos, paštas, telegrafas.

1933 m. Virbalyje gyveno 4800 žmonių.

1969 m. Virbalis paskelbtas vietos reikšmės urbanistikos paminklu, nustatytos vertingos teritorijos ribos, pažymėti saugotini plano ir apstatymo elementai.

1976 m. mieste gyveno 1500 žmonių. 1981 m. patikslintos vertingos istorinės teritorijos ribos.

1996 m. mieste gyveno 1513 gyventojų.

Parengta pagal A. Miškinio knygą „Užnemunės miesteliai“.

 Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius

Vilkaviškio krašto muziejaus archyvo nuotraukos.

Nr. 25(29), 2013 m. birželio 22–28 d.

2 komentarai(-ų) “Virbalio miesto istorijos fragmentai

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite